Vyresnioji specialioji pedagogė(auklėtoja) Rima Kazlauskaitė

Pateikčių temos: "Vyresnioji specialioji pedagogė(auklėtoja) Rima Kazlauskaitė"— Pateikties kopija:

1 Vyresnioji specialioji pedagogė(auklėtoja) Rima Kazlauskaitė
Velykų tradicijos Vyresnioji specialioji pedagogė(auklėtoja) Rima Kazlauskaitė

2 Verbų sekmadienis Didžiosos savaitės pradžia.
Verbos – kadagio šakelė, tujų, alyvų, beržų šakelės. Vilniaus krašto verbos nupintos iš sudžiovintų augalų, gėlių. Verbos šventinamos bažnyčioje. Verbomis plakami vaikai, kiti šeimos nariai. Plakant sakoma: - Verba plaka, ne aš plaku.Už savaitės ir Vekykos.Ar žadi margutį? - Ne aš mušu, verba muša, tolei muš. Kol suluš.Už savaitės viena diena tegul linksmina kiekvieną.Linkiu tau sveikam būti.Ar žadi velykaitį? Žemaičiai pašventintas verbas kišdavo po stogu ar po sija, nes tikėjo, kad apsaugos nuo bėdų, atneš laimę. Verbomis smilkydavo gyvulius, kad nesirgtų.

3 Kadugio šakelė

4 Vilniaus krašto verbos

5 Didžioji svaitė Didysis ketvirtadienis – pirmoji reikšmingiausia šios savaitės diena.Šią dieną buvo tvarkomos sodybos, namai, krečiami kaminai, valomi langai, plaunamos grindys, nurenkami iš pakampių voratinkliai, iššukuodavo gyvulius.Tai padarius žmonės manė, kad visi metai bus švarūs. Didysis penktadienis – atgailos diena. Darbų dirbti jau negalima.Sakydavo, kad jei penktadienį švarinsiesi, tai Jėzui akis užkrėsi.Penktadienis pasninko diena..Bažnyčioje tą dieną šventindavo vaistažoles, todėl jų ryšuliukus žmonės neįdavo į bažnyčią. Didysis šeštadienis – iki pietų baigiami dirbti visi darbai, iš bažnyčios parnešama pašventinta ugnis, vanduo.Pradedami ruošti Velykų patiekalai, dažomi kiaušiniai, puošiami šventiškai namai.

6 Namų puošimas

7 Šiaudinukai

8 Darbeliai iš išpūstų kiaušinių

9

10

11

12

13 Margučiai

14 Vašku dažyti margučiai

15

16

17 Dažais dažyti margučiai

18

19 Apmegzti margučiai

20 Skutinėti margučiai

21 Svogūnų lukštuose dažyti

22 Karoliukais puošti kiaušiniai

23 Popieriumi dekoruoti kiaušiniai

24 Ažūriniai kiaušiniai

25 Kūrybinis darbas

26 Velykos! Velykų bobutė. Velykų rytą žmonės eidavo į bažnyčią, išėję iš bažnyčios sveikindavo sutiktus gimines, kaimynus su švente ir sakydavo: - Sveiki, sulaukę šventų Velykų! Grįžę namo paglostydavo gyvulius. Šventiniai pusryčiai. Stalo viduryje dubuo su margučiais, papuošti žalumynų šakelėmis.Stalas turi būti gausus. Pirmiausią reikia suvalgyti margutį, nes tai gyvybės ir augimo simbolis. Būtinai turi būti duonos ir sviesto, mėsiškų patiekalų. Vaikai gaudavo daug margučių, ridinėdavo juos ne tik vaikai, bet ir suaugę. Antrą Velykų dieną vaikai eidavo kiaušiniauti. Turėdavo sakyti: - Aš mažas vaikelis kaip pupų pėdelis.Prašau margutį duoti, nežėlavoti, kad būtų už ką padėkoti. - Aš maža mergelė panos Marijos kvietkelė.Prašo nerūgoti, velyką atiduoti, margai rašytą, kur gera ciuocė duos ir neprašyta.

27 Velykinės linksmybės Laistymasis ir plakimas. Supimasis. Žaidimai.

28 Atvelykis(Vaikų velykėlės)
Pirmasis sekmadienis po Velykų – Velykų švenčių užbaigimas.Jos vadinasi Atvelykis arba vaikų Velykėlėmis. Vėl vaikams išvirdavo kiaušinių, juos margindavo, ridinėdavo. Pabaigdavo velykinius valgius. Atvelykis – paskutinė poilsio diena prieš sunkius pavasario darbus.

29