SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA

Pateikčių temos: "SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA"— Pateikties kopija:

1 SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA
Mokytoja metodininkė G.Vainutienė

2 LIETUVA PO VYTAUTO

3 Lietuvos kultūra nesmuko dar du šimtus metų po Vytauto mirties
Lietuvos kultūra nesmuko dar du šimtus metų po Vytauto mirties. Toliau buvo statomos pilys ir bažnyčios.

4 Amatininkai- mūrininkai, dailidės, staliai, kalviai, auksakaliai, audėjai, kurpiai- nagingumu galėjo varžytis su geriausiais Europos meistrais.

5 Rūmams įrengti ir įruošti Lietuvos didikai kvietėsi gabius menininkus, skulptorius, architektus, taip pat sodininkus. Svetimšalių meistrų darbai žadino pačių lietuvių talentus. Nusižiūrėję nuo svetimšalių, ir lietuvių meistrai ėmė kurti ne prastesnius dirbinius.

6 Po Vytauto mirties tvarka Lietuvoje pašlijo
Po Vytauto mirties tvarka Lietuvoje pašlijo. Lietuva pradėjo silpnėti, didėjo ponų teisės. Jie dabar rinko net didįjį kunigaikštį. Blogiausia, kad Vytautas mirė, nepalikęs sosto įpėdinio. Vėl prasidėjo varžybos dėl sosto.

7 Valdovų rūmai. Ant kalno- Gedimino pilis.
Ilgainiui visą valdžią Lietuvoje ir Lenkijoje perėmė ponų Taryba. Ją sudarė galingesnieji didikai. Tarybos valdžia tiek išaugo, kad Lietuvos didieji kunigaikščiai jokio svarbesnio darbo negalėjo atlikti be Tarybos pritarimo.

8 Karalius Kazimieras, norėdamas ponams įtikti, pasirašė raštą, vadinamą privilegija, suteikusį Lietuvos, taip pat Lenkijos bajorams neribotą valdžią. Valstiečiai neturėjo teisės be pono leidimo keisti gyvenamosios vietos ir negalėjo niekam pasiskųsti. Jie virto ponų baudžiauninkais. Lietuvoje atsirado baudžiava. Lietuvos valstiečiai.

9 Šv. Kazimieras, Lietuvos globėjas
Kovo 4 d. - šv. Kazimiero, Lietuvos globėjo, iškilmės. Kazimieras ( ) - karalaitis, Lietuvos globėjas. Kazimieras yra kilęs iš Lietuvos valdovų Gediminaičių giminės, Jogailos anūkas. Kazimiero tėvai - Lietuvos ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ( ) ir Austrijos kunigaikštytė Elzbieta Habsburgaitė.

10 Šv. Kazimiero bažnyčia Vilniuje
Jau 1501 m. popiežius Aleksandras VI savo brevėje užsimena, kad girdėjęs apie daugelį stebuklų, įvykusių prie Kazimiero kapo m. popiežių Leoną X pasiekė visas pluoštas prašymų paskelbti Kazimierą šventuoju. Leonas X pavedė kardinolų kolegijai pasirūpinti Kazimiero gyvenimo tyrimu (1517 m.). Surinkti žinias buvo pavesta benediktinui Zakarijui Ferreriui, vyskupui italui. Jis sukaupė duomenis apie šventojo gyvenimą, aprašė su juo siejamą stebuklingą Polocko apgynimą 1518 m., kitus stebuklus m. gegužės mėn. Vilniuje įvyko didelės iškilmės, kurios atstojo kanonizacijos šventę. Jų metu žymiausi Lietuvos didikai atnešė kertinį akmenį šv. Kazimiero bažnyčiai. Popiežius Urbonas VIII paskelbė Kazimierą Lietuvos dangiškuoju globėju, o 1948 m. birželio 11 d. popiežius Pijus XII paskelbė šventąjį "visos lietuvių jaunuomenės ypatingu, danguje esančiu, Globėju pas Dievą".

11 Silpo ir valstybės politinė galia. Sustiprėjo kaimyninė Rusija
Silpo ir valstybės politinė galia. Sustiprėjo kaimyninė Rusija. Jos valdovai panūdo atsiimti Lietuvos valdžioje esančias savo žemes, kurias gudrumu ir jėga prie Lietuvos anksčiau buvo prijungę Gediminas, Algirdas, Vytautas.

12 Lietuvos smukimo nesustabdė nei valstybinio gyvenimo įstatymų rinkinys- LIETUVOS STATUTAS, nei pirmųjų mokyklų atsiradimas

13 Jau nuo Vytauto Didžiojo laikų Lietuvoje buvo steigiamos mokyklos prie bažnyčių ir vienuolynų. Jose mokė vaikus katekizmo , tarnauti mišioms, skaityti, rašyti, kai kur- skaičiuoti.

14 Tas mokyklas daugiausia lankydavo neturtingųjų bajorų ir miestelėnų vaikai.

15 Turtingųjų ponų ir bajorų vaikai dažniausiai mokydavosi namie, o aukštesnius ir aukštuosius mokslus studijuodavo užsienyje. Baudžiauninkų vaikai jokių mokyklų lankyti negalėjo.

16 Vilniaus vyskupas į Lietuvą pasikvietė jėzuitus- vienuolius.

17 Jie ėmė steigti mokyklas. Jų diegiama mokymo sistema buvo ypač griežta.

18 Pirmoji pradinė mokykla 1409 m. įsteigta Trakuose
Pirmoji pradinė mokykla 1409 m. įsteigta Trakuose. Pirmoji aukštesnioji mokykla (kolegija ) įsteigta Vilniuje.

19 1579 m. kolegija pertvarkyta į aukštąją mokyklą- Vilniaus akademiją
1579 m. kolegija pertvarkyta į aukštąją mokyklą- Vilniaus akademiją. Joje dėstė puikūs iš užsienio atvykę ir vietos profesoriai, mokėsi daug studentų. Vilniaus akademija prilygo geriausiems to meto Europos universitetams. Vengrų kunigaikštis Steponas Batoras labai išmintingai valdė Lietuvą 10 metų. Jo vardu pavadintas Vilniaus universitetas. (Steponas Batoras steigia Vilniaus universitetą).

20 Martyno Mažvydo “KATEKIZMAS”- pirmoji lietuvių kalba išspausdinta knyga 1547m.
Išliko du šios knygos egzemplioriai. Vienas saugomas Vilniaus universitete, kitas Torunės universitete (Lenkijoje). Mažvydas rašė gimtąja žemaičių tarme su aukštaičių tarmės priemaišomis.

21 Neišmaningai tvarkantis, be paliovos riejantis ir vaidijantis tarpusavyje dėl privilegijų, buvo prarastas valstybingumas ir 1569 m. pasirašyta Liublino unija. Ji sujungė Lietuvą ir Lenkiją į vieną valstybę, vadinamąją RESPUBLIKA. Buvo numatyta, kad valdovu bus Lenkijos karalius.

22 VETO- DRAUDŽIU... Valstybinis gyvenimas labai priblėso. Šalį keletą šimtmečių valdė svetimų kraštų karaliai. Juos, suvažiavę į seimus Varšuvos laukuose, išrinkdavo RESPUBLIKOS ponai. Svetimtaučiams mažai rūpėjo Lietuvos reikalai.