Gimnazijos socialinė pedagogė Diana Nalivaikaitė

Pateikčių temos: "Gimnazijos socialinė pedagogė Diana Nalivaikaitė"— Pateikties kopija:

1 Gimnazijos socialinė pedagogė Diana Nalivaikaitė
Artėjant paauglystei... Artėjant paauglystei Gimnazijos socialinė pedagogė Diana Nalivaikaitė Paruošė: Gimnazijos soc. pedagogė Diana Nalivaikaitė

2 Tai, ką girdėjome, kai buvome vaikai...

3 Stovėk ramiai! Žiūrėk, nepargriūk! Eik greičiau! Sakiau, pargriūsi! Kur bėgi? Dabar tai tau bus! Paskubėk!

4 Kodėl manęs neklausai? Neliesk! Tu nesugebėsi! Atsargiai! Esi per mažas! Viską suvalgyk! Duok, aš pats padarysiu! Neišsitepk ! Tu jau didelis!

5 Jau išsitepei! Nesuprakaituok ! Patylėk! Eik miegoti! Kalbėk! Kelkis! Atsiprašyk! Pavėluosi ! Pasisveikink ! Aš užsiėmęs! Ateik čia! Eik žaisti vienas! Nesimaišyk man po kojomis! Apsirenk!

6 Nestovėk saulėkaitoje!
Eik žaisti! Nekalbėk pilna burna! Netrukdyk! Nebėgiok!

7 Tai, ką norėjome išgirsti, kai buvome vaikai....

8 Myliu Tave.

9 Man patinka būti su Tavimi.
Kaip gerai, kad Tave turiu.

10 Kaip jautiesi? Gal bijai? Ar tau liūdna? Pasikalbėkime truputį...

11 Kodėl šito nenori? Tu tokia miela. Tokia švelni... Papasakok man...

12 Man patinka, kai Tu juokiesi.
Ar Tu laiminga? Man patinka, kai Tu juokiesi.

13 Verk, jei skauda. Tau kažkas nepasisekė? Kas Tave nuskriaudė? Kas Tave supykdė? Jei nori papasakok man...

14 Tu man patinki. Ar aš Tau patinku?

15 Klausau Tavęs... Žinau, kad myli...

16 Pasakyk, jei suklydau... Pasitikiu tavimi.

17 Mums gera būti kartu. Man patinki toks, koks esi.

18 Man esi svarbiausias

19 Žmogaus raida skirstoma į pagrindinius amžiaus tarpsnius
Kūdikystė (iki 2 m.) Vaikystė (2 – 11 m.) Paauglystė ( m.) Jaunystė (16 – 25 m.) Branda (25 – 60 m.) Senatvė (apie 70 m.)

20 PAAUGLIO PSICHOLOGINIAI POREIKIAI
Būti paauglių tėvais dažnai yra labai varginanti patirtis. Dažna jų nuotaikų kaita, nuolatinės protesto reakcijos arba viskam abejingas elgesio stilius sukelia tėvams prieštaringus jausmus, varo į neviltį, sudaro kraštutinį kantrybės išmėginimą. Daugelį šio etapo auklėjimo problemų galima sumažinti ir palengvinti giliau supratus paauglių poreikius. Irena Jusienė

21 Ko labiausiai reikia Jūsų paaugliui
Paaugliui reikia jūsų meilės. Nepaisant to, kad fiziškai jūsų sūnus ar dukra jau gali atrodyti subrendę, emociškai jie tebėra vaikai, kuriems reikia jausti, kad yra mylimi ir svarbūs savo tėvams net ir tada, kai jų elgesys yra nepakenčiamas. Paauglys - kaip veidrodis: jis daugiau atspindi jam teikiamą meilę, negu pats ją skleidžia. Jeigu paaugliui rodoma meilė - jis ją grąžina, jei pyktis - jis ir gražina pyktį

22 Ko labiausiai reikia Jūsų paaugliui
Paauglys nori jaustis saugus, bet nevaržomas. Paauglystė - savo nepriklausomybės ribų plėtimo amžius. Protestas prieš tėvų įkyrią kontrolę, griežtų taisyklių laužymas yra būdas įrodyti pasauliui, kad jie yra, nes kitaip to išreikšti dar nesugeba, bet protingos, argumentuotos taisyklės, užtikrinančios paauglių saugumą, parodo, kad jie tėvams rūpi. Per didelė kontrolė skatina protestą ar pasyvumą, visiška laisvė - palieka paauglį vienišą ir pažeidžiamą.

23 Ko labiausiai reikia Jūsų paaugliui
Paauglys nori gerbti savo tėvus. Paauglystė - santykių šeimoje pertvarkymo laikas. Jei vaikas klausė tėvų todėl, kad jie yra tėvai, tai paauglys klausys tik tada, jei reikalavimai bus logiški ir argumentuoti. Priversti galima tik bijoti, o pagarbą reikia nusipelnyti.

24 Ko labiausiai reikia Jūsų paaugliui
Paauglys nori būti vertinamas ir gerbiamas. Ko jie bijo labiausiai - tai ne nuomonių skirtumo, o pykčio, pajuokos, nuvertinimo. Jei į netinkamą sūnaus ar dukros elgesį sureagavote grubiai, per stipriai, dera atsiprašyti. Nuoširdumas, drąsa pripažinti savo klaidas, sugebėjimas nekritikuoti yra elgesio stilius, kurio paaugliai išmoksta iš tėvų. Jausdamas tėvų pagarbą sau, paauglys išmoksta gerbti ir vertinti save bei aplinkinius.

25 Ko labiausiai reikia Jūsų paaugliui
Paauglys turi teisę atvirai ir tiesiogiai reikšti savo jausmus. Jei nuolat kartosite savo supykusiam paaugliui "Nedrįsk su manimi taip šnekėti!", jis liausis tą sakyti tiesiogiai, bet išreikš, pats to nesuvok-damas, jus liūdinančiu elgesiu: iššaukiančia šukuosena, blogais pažymiais mokykloje, galbūt alkoholiu ar narkotikais. Paaugliai dažnai netinkamu elgesiu netiesiogiai išreiškia priešiškumą mums, kai draudžiame jį išreikšti žodžiais.

26 KELIOS TAISYKLĖS, KURIŲ PRAVARTU LAIKYTIS
Nepažeiskite paauglio asmeniškumo. Slaptas laiškų, dienoraščių skaitymas atskleis kai kurias vaiko paslaptis, bet kartu sukels neapykantą, nepasitikėjimą, norą slėptis. Venkite pamokslavimo. Frazė "kai aš buvau tavo metų" visus paauglius padaro visiškai kurčius tolesniam tekstui. Neklijuokite etikečių. Jei paaugliui nuolat kartosite, koks jis tinginys (bailys, pesimistas, savanaudis), jis tuo tikrai patikės ir elgsis pagal šią nuorodą.

27 KELIOS TAISYKLĖS, KURIŲ PRAVARTU LAIKYTIS
Neskatinkite priklausomybės. Leiskite būti savarankiškiems ten, kur jie pajėgia - juk nenorite viską už juos spręsti iki pat pensijos?! Skirkite pripažinimą nuo pritarimo. Jei jūsų sūnus ar dukra nusidažė plaukus žaliai, jūs neturite iš to daryti tragedijos, bet taip pat neturite tam pritarti ar skatinti. Savo sprendimus formuluokite aiškiai. Kad būtų išvengta ilgų bergždžių diskusijų ar konfliktų, tėvai turi nurodyti tik vieną tiesą: aiškų draudimą, aiškų leidimą arba neabejotiną pasirinkimo laisvę.

28 Sakoma, kad paauglystė - laikina liga, kuri praeina savaime.
Dažniausiai taip ir būna. Tačiau kartais tenka ieškoti specialistų pagalbos. Jeigu jūsų paauglys: sunkiai susikaupia, neišlaiko dėmesio, jeigu tolygiai prastėja jo pažymiai, jeigu jį nuolat be aiškios somatinės priežasties vargina skausmai įvairiose kūno vietose, jeigu jis tapo užsidaręs, pernelyg svajingas, laiką leidžia, žiūrė-damas į lubas, jeigu elgesys tapo pernelyg netinkamas (smurto naudojimas, seksualinis pakrikimas, narkotikų ar alkoholio vartojimas, atviras svarbių taisyklių ar elgesio normų nepaisymas), jeigu jums ar draugams nors nežymiai užsiminė apie savižudybę, kreipkitės į psichologą ar psichoterapeutą.

29 Tačiau jis neranda žodžių savo jausmams nusakyti bei išreikšti.
Paauglio drama tame, kad jis labai nori išsikalbėti, pasidalinti savo išgyvenimais, jis trokšta būti suprastas. Tačiau jis neranda žodžių savo jausmams nusakyti bei išreikšti. Būtent todėl, užduodami paaugliui klausimus apie jų gyvenimą, norus, dažniausiai girdime du atsakymus : “nežinau” arba “ normaliai”. Dažniausiai tai yra viskas, ką jie gali pasakyti, kartu stipriai trokšdami, kad juos suprastumėm...

30 Paaugliui nepaprastai sunku, kai tėvai staiga nustoja suprasti, kaip jam baisu ir sunku.
Juk jis tampa kažkuo visai kitu, jis dar nesupranta - kas jis, ar jis geras, ar gražus, ar pakankamai protingas ir sėkmingas. Tėvai nepadeda susigaudyti visuose šiuose sudėtinguose klausimuose. Greičiau jau atvirkščiai, jie patvirtina visus pačius niūriausius paauglio numanymus apie save: “ nusimokei”, “ pažiūrėk, kaip tu atrodai’ ir pan. Lieka tik viena - rasti tuos, kas priims tave tokiu, koks tu esi - nekritikuos, nežemins, nepeiks

31 Todėl paauglys ir patiki savo vidinius išgyvenimus ne tiems, patiems artimiausiems - šeimos nariams, o tiems, kurie su juo kalbėsis kaip su sau lygiu, kaip dvi asmenybės, kaip du pasauliai. Puiku, kai šiuo kitu pasauliu tampa kiti suaugę brandūs ir adekvatūs žmonės: būrelio vadovai, įdomūs bendraamžiai, psichologai, treneriai. Daug sudėtingiau, kad labai svarbia paaugliui tampa visai kitokia kompanija.

32 Ko vaikams reikia iš suaugusiųjų
Meilės – leidimo patikti sau, jausti savo vertę, galėti pasidalinti savo jausmais ir mintimis. Priėmimo, kokie jie yra – priėmimo, sėkmių Priklausomybės jausmo – šeimos, mokyklos, organizacijos narys Jaustis ir būti suprastiems - mes kaip suaugę suprantame, kad jie yra pasimetę, kad turi problemų. Paramos ir padrąsinimo Atsakomybės – galima suklysti ir esi pajėgus klaidas ištaisyti Nepriklausomybės Problemų sprendimo įgūdžių – konfliktai, nesėkmės, išdavystės – suaugusiojoj pavyzdys sprendžiant problemas. Taisyklių, normų, ribų – aptartų, suderintų, aiškių, konkrečių. Vertybių – pažinti suaugusiųjų vertybes kasdieniame gyvenime. (A.Kurienė, 2001)

33 Mes gyvename iš to ką gauname…
mes kuriame gyvenimą iš to ką duodame...