Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)

Pateikčių temos: "Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)"— Pateikties kopija:

1 Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)
Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams data

2 8 paskaita. PRIEŠDĖLINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Priešdėliai veiksmažodžių kirčiavimui turi palyginti nedidelę įtaką. Svarbu įsidėmėti, kuriais atvejais jie gauna kirtį. Išsiskiria visuomet kirč. tvirtapradis per-: pérnešti (⇦ nèšti), pérneša, -ė, pérnešdavo, pérnešk, pérneštų; pérnešąs, pérnešamas, pérneštas, pérneštinas; pérnešant, pérnešus... pérpasakoti (⇦ pãsakoti), pérpasakoja, -ojo... data VU, fakultetas

3 8 paskaita. PRIEŠDĖLINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Kiti priešdėliai ir afiksai te-, tebe- primena kirčio negaunančias morfemas, plg.: išbga, -o, tebga, -o, tebebga, -o ir bga, -o; nuvagsta, tevagsta, tebevagsta ir vagsta; nuvago ir vago. Tam tikrais atvejais jie atitraukia kirtį iš gretimo netvirtapradžio priešpaskutinio skiemens, plg.: pàbaigė ir bagė, sùkiša, tèkiša, tebèkiša ir kša, nùperka, tèperka, tebèperka ir peka. data VU, fakultetas

4 8 paskaita. PRIEŠDĖLINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Gauna kirtį 1. (i)a ir i asm. es. l. formos, šaknyje turinčios: a) trump. balsį: pàkiša (⇦ kša), nùlupa (⇦ lùpa), šravi (⇦ rãvi), nèžada (⇦ žãda); b) tvirtagalius dvigarsius eR:iR bei a, a, a : velka (⇦veka/ viko), sùkemša (⇦keša /ki-šo), sùrenka (⇦ reñka /riñko), paskrenda (⇦ skreñda /skrdo); pàkalba, sùskamba, nùvarva. data VU, fakultetas

5 8 paskaita. PRIEŠDĖLINIAI VEIKSMAŽODŽIAI
2. (i)a asmenuotės žodžių būtojo kartinio laiko formos su galūne -ė: pàbaigė (⇦ bagė), sùplaukė (⇦ plaũkė), lėkė (⇦ lkė); škasė (⇦ kãsė), sùmetė (⇦ mẽtė). data VU, fakultetas

6 PRIESAGINIAI NELYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
MIŠRIEJI (nelygiaskiemeniai).  PRIESAGA -ėti Es. laikas yra i arba a asmenuotės. Ppr. priesaga kirčiuojama, es. laiko šaknis gali būti visokia, plg.: mylti, mýli, myljo ir tylti, tỹli, tyljo; tarškti, tárška, tarškjo ir varvti, vava, varvjo; budti, bùdi, budjo; Priesagos varianto -sėti/-šėti (i asm.) žodžiai ppr. turi tvirtapradę šaknį: brbsi (-sti, -sjo), blýksi (-sti, -sjo), dùnksi (-sti, -sjo), plg. ištiktukus brbt, blýkst, dùnkt. Sąsaja su dviskiemeniais giminaičiais rodo akūtinę metatoniją: brbsi–bibia; kránksi – krañkia. data VU, fakultetas

7 PRIESAGINIAI NELYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Reti visose formose tvirtapradę šaknį turintys mišrieji i asmenuotės -ėti veiksmažodžiai: čiáudėti, čiáudi, čiáudėjo, kósėti, kósi, kósėjo; mérdėti, mérdi, mérdėjo; sérgėti, sérgi, sérgėjo; skéndėti, skéndi, skéndėjo; svérdėti, svérdi... Variantai: pa-veldti, pa-véldi, pa-veldjo‖pa-véldėti, pa-véldi, pa-véldėjo. data VU, fakultetas

8 PRIESAGINIAI NELYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
 PRIESAGA -yti. bendraties kirčio vietą lemia asm. pagr. formų penultimos priegaidė ir kiekybė. Bendratis perima tvirtapradę to skiemens priegaidę: a) táiko, táikė + -yti ⇨ táikyti; Jei asm. formų penultima tvirtagalė ar trumpa, bendratyje kirtis persikelia į tvirtapradę priesagą: b) lako, -ė + -yti ⇨ laikýti; mgdo, -ė + -yti ⇨ migdýti. Tai penultimos taisyklė, tik kirtis nušoka ne į galūnę, o į traukliąją priesagą. data VU, fakultetas

9 PRIESAGINIAI NELYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
 PRIESAGA -oti. Išskyrus giedóti, geda, -ójo; raudóti, ráuda, -ójo ir miegóti, miẽga, -ójo, būdinga o asmenuotė: dėbsóti, dbso, -sójo. Didžioji dalis žodžių pasižymi tvirtaprade bendraties ir būt. kart. laiko priesaga ir es. laiko tvirtagale arba trumpa penultima. Vyrauja priesagos varianto -s/šoti veiksmažodžiai: drỹbso (drybsóti, -sójo), taip pat duñkso, guñkso, kpso, kiukso, šỹpsosi. data VU, fakultetas

10 PRIESAGINIAI NELYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
Grupelė -oti mišr. veiksmažodžių pagrindinėse formose turi pastovų šaknies kirtį ir akūtą: sáugoti, sáugo, sáugojo; kniboti, rýmoti, týkoti. Kai kurių teikiamas dvejopas kirčiavimas: kýboti, kýbo, kýbojo ‖ kybóti, kýbo, kybójo; kýšoti, kýšo, kýšojo ‖ kyšóti, kýšo, kyšójo; klpoti, klpo, klpojo ‖ klūpóti, klpo, klūpójo; tnoti, tno, tnojo ‖ tūnóti, tno, tūnójo. data VU, fakultetas

11 PRIESAGINIAI LYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI
9 pagrind. priesagos: -auti, -enti, -ėti, -inėti, -inti, -yti, -oti, -telėti, -uoti: keliáuti, -ja, -ãvo ⇦ kẽlias; gyvénti, -ẽna, -o ⇦ gývas; áuklėti, -ja, -o ⇦ áuklė; varinti, -ja, -o ⇦ varýti; lýginti, -a, -o ⇦ lýgus; raugnti, -na, -o ⇦ rgti; dalýti, -ja, -o ⇦ dals; spragčióti, -ója, -o ⇦ spràgt; šktelėti, -ja, -o ⇦ šaũkti; vairúoti, -ja, -ãvo ⇦varas. data VU, fakultetas

12 PRIESAGINIAI LYGIASKIEMENIAI VEIKSMAŽODŽIAI Metatonija
Priesagos turi variantų, kurie kirč. požiūriu retai skiriasi nuo invarianto. Vienos priesagos lemia vedinių kirčiavimą, o kitų vedinių kirčiavimui svarbu, ar veiksm-is padarytas iš veiksm-io, ar iš vard-io. Metatonija (ppr. akūtinė), būdinga veiksmažodiniams vediniams, o tarp vardažodinių veiksm-ių reta. vérkauti (⇦ vekti); džigauti (⇦ džiaũgtis); léipėti (⇦ lepti); siáutėti (⇦ siaũsti). ránkioti (⇦ reñka, riñkti); šliáužioti (⇦ šliaũžti). data VU, fakultetas

13 Lygiaskiemeniai veiksmažodžiai be darybos formanto
akti, -ja, -o; bučiúoti, -ja, -iãvo; mazgóti, -ja, -o; ragáuti, -ja, -ãvo; rãginti, -ina, -o; skãlyti, -ija,-o. data VU, fakultetas

14 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. KIRČIUOTOS PRIESAGOS
a) -énti (įtraukiant ir variantus su -dénti, -lénti, -sénti, -vénti); b) -inti (įtraukiant ir variantą -dinti); c) -úoti (variantų –al-uoti, -ar-iuoti, -ur-iuoti ir kt. žodžiai kirčiuojami įvairiau). data VU, fakultetas

15 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. KIRČIUOTOS PRIESAGOS
gyvénti, gyvẽna (plg. gyvenù, gyven), gyvẽno (plg. gyvenaũ, gyvena); graudénti, -ẽna, -ẽno; kūrénti, -ẽna, -ẽno; tiksénti, -sẽna, -sẽno; verkšlénti, -lẽna, -lẽno. bėginti, -inja, -injo; jodinti, -dinja, -dinjo, klausinti, -inja, -injo; šokinti, -inja, -injo, tyrinti, -inja, -injo; važinti, -inja, -injo. data VU, fakultetas

16 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. KIRČIUOTOS PRIESAGOS
važiúoti, -iúoja, -iúoju, -iúoji ir važiãvo – -iavaũ, -iava. balsúoti, -úoja, -ãvo; dainúoti, -úoja, -ãvo, finansúoti, -úoja, -ãvo; gyvúoti, -úoja, -ãvo. Priesaginiam kirč. tipui priklauso didžioji dalis žodžių, turinčių ilgesnius -uoti variantus -aliuoti, -aruoti, -uliuoti, -uriuoti, žodžiai su variantais iliuoti, -iniuoti: gargaliúoti, -úoja, -ãvo; kabarúoti, -úoja, -ãvo; žyburiúoti, -úoja, -ãvo, stoviniúoti, -úoja, -ãvo. data VU, fakultetas

17 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. KIRČIUOTOS PRIESAGOS
Yra ir gretybių su šakniniu kirčiu. Kirč. šakniai būdinga tvirtagalė priegaidė, dažnai atsiradusi dėl metatonijos ar pailgėjus balsiui: lkuriuoti, -uriuoja, -uriavo ‖ lūkuriúoti, -uriúoja, -uriãvo (⇦ láukti); snduriuoti, -uriuoja, -uriavo ‖ snūduriúoti, -uriúoja, -uriãvo (⇦ snáusti); plduriuoti ‖ plūduriúoti (⇦ plsti); snỹguriuoti (⇦ sngti). data VU, fakultetas

18 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai
Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. NEKIRČIUOTA PRIESAGA -telėti Vediniai, padaryti iš ištiktukų, išlaiko jų kirčio vietą, kirč. skiemens kiekybę ir priegaidę (džn. tvirtapradę) ámtelėti (⇦ ámt); brbtelėti (⇦ brbt); bàkstelėti (⇦ bàkst); bãkstelėti (⇦ bãkst); cptelėti (⇦ cpt); cýptelėti (⇦ cýpt). Trumpąjį balsį turintys ištiktukai ir iš jų padaryti veiksm-iai ppr. reiškia silpnesnį veiksmą, o turintys ilgąjį balsį – stipresnį, staigesnį. Tvirtapradės šaknies -telėti žodžius susiejus su jų giminaičiais matyti akūtinė metatonija: brbtelėti ⇦ bibti, cýptelėti⇦ cỹpti. data VU, fakultetas

19 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai
Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. NEKIRČIUOTA PRIESAGA -telėti Iš tvirtagalės šaknies veiksm-ių padaryti -telėti vediniai yra trejopi: (a) išlaiko pamat. ž. priegaidę – ypač su šaknies -au-, (b) patiria akūtinę metatoniją; (c) teikiamos gretybės su abiem priegaidėmis: a) baũbtelėti (⇦baũbti), kaũštelėti (⇦ kaũšti), raũstelėti (⇦raũsti), smegtelėti (⇦smegti); gestelėti (⇦gesti) b) čiúožtelėti (⇦ čiuõžti), kárstelėti (⇦ kasti), krstelėti (⇦ krsti), kùmptelėti (⇦ kupti), pýktelėti (⇦ pỹkti), rktelėti (⇦ rkti); c) blõgtelėti ‖ blógtelėti (⇦ blõgti), daũžtelėti ‖ dáužtelėti (⇦ daũžti), kváištelėti ‖ kvaštelėti (⇦ kvašti). data VU, fakultetas

20 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. DVEJOPOS PRIESAGOS
Likusios 5 daugiaskiemenių veiksmažodžių priesagos būna ir kirčiuotos, ir nekirčiuotos. Jų santykis su kirčiu nemažai priklauso nuo pamat. žodžio kalbos dalies, todėl vardažodinius veiksmažodžius tikslinga aptarti skyrium nuo veiksmažodinių. Kirčiavimui kartais turi įtakos ir priesagos variantas ar veiksmažodžio reikšmė. data VU, fakultetas

21 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -auti
Didžioji dalis kirčiuojami priesagoje Beveik visi vardažodiniai vediniai: advokatáuti, -áuja, -ãvo (⇦ advokãtas); atostogáuti (⇦ atóstogos); bendradarbiáuti (⇦ bendradabis); keliáuti (⇦ kẽlias); lenktyniáuti (⇦ lenktỹnės); ragáuti, -áuja, -ãvo; skaláuti, -áuja, -ãvo (baigmuo). Veiksmažodinių vedinių su kirč. priesaga nedaug: geidáuti, -áuja, -ãvo (⇦ gesti, gedė); iš-dykáuti (⇦ iš-dỹkti); iš-tvirkáuti (⇦ iš-tvrkti). data VU, fakultetas

22 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -auti
Kirč. akūtinę šaknį turi dauguma veiksmažodinių -auti vedinių. Akūtas būna ir perimtas iš pamat. žodžio (a), ir atsiradęs dėl metatonijos (b): a) mgautis, mgaujasi, mgavosi (⇦ mgti); plýšauti (⇦ plýšti); stgauti (⇦ stáugti); b) džigauti (⇦ džiaũgtis); klýkauti (⇦ klỹkti); švlpauti (⇦ švipti); vérkauti (⇦ vekti). Vardažodiniai vediniai, turintys kirč. akūtinę šaknį, reti. pókštauti (⇦ pókštas); výrauti (⇦ výras). data VU, fakultetas

23 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -ėti
Dauguma veiksmažodžių kirčiuojami priesagoje. Beveik visi vardažodiniai vediniai: aiškti, -ja, -jo (⇦ áiškus); akmenti (⇦ akmuõ); aktualti (⇦aktualùs); apvalti (⇦apvalùs); pelkti (⇦ pélkė); vienodti (⇦ vienódas). Priesagos kirtį turi keliolika veiksmažod. vedinių: atsi-tokti (⇦ atsi-tókti), pa-dirbti (⇦ pa-drbti). daugti (⇦ daũg). data VU, fakultetas

24 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -ėti
Šakninis kirč. tipas ir akūtas – tiek perimtas iš pamat. žodžio (a), tiek metatoninis (b) – būdingas negausiems veiksmažodiniams -ėti vediniams: a) griáudėti, griáudėja, -ėjo (⇦ griáusti, griáudė); pléišėti (⇦ plýšti); skéldėti (⇦ sklti); svérdėti (⇦ svrti); b) léipėti (⇦ lepti); mérdėti (⇦ miti); siáutėti (⇦ siaũsti). Šakninio kirč. vardažod. vediniai yra keli (ppr. pamatuoti akūtinės šaknies daiktavardžių): áuklėti, áuklėja, -ėjo (: áuklė); kérpėti (: kérpė); spéigėti (: spéigas ‖ spegas). data VU, fakultetas

25 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -inti
Dauguma vedinių – ir a) vardažodinių, ir b) veiksmažodinių – turi kirč. šaknį, išlaikomas pamat. ž. kirtis, dažn. – ir priegaidė: a) áiškinti (⇦ áiškus); apvãlinti (⇦ apvãlų); lýginti (⇦ lýgus); visúomeninti (⇦ visúomenė) ‖ visuomẽninti. b) bárškinti (⇦bárška); dõminti (⇦ dõmisi); juõkinti (⇦ juõktis); spáusdinti (⇦ spáusti); tãpdinti (⇦ tàpti), vẽsdinti (⇦ vèsti) – a ir e pailgėja! Jei pamat. ž. šaknis kirč. dvejopai, taip kirč. ir vedinys: áudrinti‖ aũdrinti (⇦ áudra 1 ‖ audrà, aũdrą 4); nèrvinti ‖ nevinti (⇦ nèrvai 1‖ nevai 2). data VU, fakultetas

26 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -inti
Priesagoje kirč. dalis veiksmažodinių vedinių – ir su šaknies garsų kaita (a), ir be jos (b): a) brandnti, -na, -no (⇦ bréndo); džiovnti (⇦dživo); gadnti (⇦gẽdo); maitnti (⇦ mto); nardnti (⇦ nérti); talpnti (⇦ tipti); b ) augnti (⇦áugti); drėknti (⇦drkti); gaišnti (⇦gašti); valgydnti (⇦ válgyti). Vardažod. Vedinių su priesagos kirčiu yra keliolika: gaivnti (⇦ gaivùs); jauknti (⇦ jaukùs); mankštnti (⇦ mankštà). data VU, fakultetas

27 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -inti
Akūtinė metatonija būdingesnė veiksmažod. -inti vediniams: brbinti (⇦bibti); cýpinti (⇦cỹpti), kálbinti (⇦ka-ba), rkinti (⇦ rkti), ténkinti (⇦ teñka), várginti (⇦ vagti). Pamat. ž. tvirtagalės priegaidės keitimą tvirtaprade patiria ir kai kurie vediniai, padaryti iš vard-džių gárbinti (⇦ gabę), láisvinti (⇦ lasvas), svéikinti (⇦ svekas), švéntinti (⇦ šveñtas), vértinti (⇦ vetas). Gretybės: gasinti ‖ gársinti (⇦ gasų). data VU, fakultetas

28 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -yti
Daugumos vedinių kirč. šaknis. Ppr. išlaiko pamat. vardažodžių kirčio vietą ir priegaidę ir turi padaromąją (a) arba instrumentinę (b) reikšmę: a) dmyti (⇦ dmas); gdyti (⇦ gda); giñčyti (⇦ giñčas); skandãlyti (⇦ skandãlas); skiẽpyti (⇦ skiẽpas); b) bgnyti (⇦ bgnas); kniẽdyti (⇦ kniẽdę); krakmõlyti (⇦ krakmõlas); nuõdyti (⇦ nuoda). data VU, fakultetas

29 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -yti
Priesagoje kirčiuotų -yti vedinių yra apie 1/4. Bendraties priesaga yra tvirtapradė, o asm. pagrindinių formų priesaga turi trumpą kirč.balsį. Dauguma veiksm-ių turi būvio kaitos reikšmę: korýti, -ja, -jo (⇦korỹs 4); rūdýti, -ja, -jo (⇦rdys 4); šaknýti, -ja, -jo (⇦ šakns 4); šerkšnýti, -ja, -jo (⇦ šekšnas 4). Kitokios réikšmės retos: dalýti, -ja, -jo (⇦ dals 4); kirmýti, -ja, -jo (⇦ kirms 4). data VU, fakultetas

30 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -oti
Daugiau nei pusė vedinių, dažn. vardažodinių, kirč. priesagą: aukóti (⇦ aukà); balnóti (⇦ banas); dovanóti (⇦ dovanà); galióti (⇦ galià); kartóti (⇦ katas); nakvóti, sijóti, šarvóti, vanóti (baigmuo). Iš veiksmažodinių vedinių priesagą kirč. dažn. tie, kuriems nebūdinga balsių kaita, išsk. a: e (ė) kaitą: bedžióti (⇦ bèsti); bėgióti (⇦ bgti); lakióti (⇦ lkti, lẽkia); nešióti (⇦ nèšti); plėtóti (⇦ plsti); sukióti (⇦ sùkti); vežióti (⇦ vèžti). data VU, fakultetas

31 Priesaginiai lygiaskiemeniai veiksmažodžiai. -oti
Šaknies kirtis ppr. būdingas veiksmažodiniams -oti vediniams, išsiskiriantiems vyraujančia tvirtaprade priegaide – ir perimta iš pamat. žodžio (a), ir metato-nine (b) ar atsirandančia šalia trumpojo balsio (c) a) kándžioti (⇦ kándo); kláidžioti (⇦ klýdo); mndžioti (⇦ mndyti; mnti); tráukioti (⇦ tráukti); b) cýpčioti (⇦ cỹpti); lándžioti (⇦ leñda); ránkioti (⇦ reñka); šliáužioti (⇦ šliaũžti); tpčioti (⇦ tpti); válkioti (⇦ vikti, veka); žvlgčioti (⇦ žvegti); c) bráidžioti (⇦ brsti, brdo); káišioti (⇦ kšti); láipioti (⇦ lpti); ráišioti (⇦ ršti); skráidžioti (⇦ skrdo). data VU, fakultetas

32 data VU, fakultetas