PLUNGĖS RAJ PPT LOGOPEDĖ METODININKĖ JŪRATĖ KUBILIENĖ

Pateikčių temos: "PLUNGĖS RAJ PPT LOGOPEDĖ METODININKĖ JŪRATĖ KUBILIENĖ"— Pateikties kopija:

1 PLUNGĖS RAJ PPT LOGOPEDĖ METODININKĖ JŪRATĖ KUBILIENĖ

2 KAS TAI?

3 Foneminė klausa – sėkmingo mokymo(-si) skaityti ir rašyti prielaida

4 Fonemà [gr. phōnēma — garsas], kalbos garsinės sistemos mažiausias vienetas, skiriantis tos kalbos žodžius ar morfemas, pvz., fonemos [g] ir [k] žodžiuose „geras" ir „keras". Tarptautinių žodžių žodynas, Vyriausioji enciklopedijų redakcija, 1985

5 Klausa 1. Girdėjimo pojūtis.
Jo klausą pasiekė keisti garsai. 2. Sugebėjimas skirti muzikos garsus: Griežia iš klausõs (be gaidų). Jo balsas geras, tik klausa menka. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas

6 Girdėti (girdi, girdėjo) 1. Suvokti garsus.
Jis gerai girdi. Girdi viena ausimi. Už sienos girdžiu muziką. 2. Patirti, sužinoti. Ar girdėjai naujieną? Girdėjau, ir tu ten buvai. Kas girdėti? Jau seniai nieko apie jį negirdėti. Girdėjimas - funkcija. Dabartinis lietuvių kalbos žodynas

7 Suvokti (suvokia,suvokė) 1. suprasti, nutuokti. Pvz
Suvokti (suvokia,suvokė) 1.suprasti, nutuokti. Pvz.,Lengvai suvokiama tiesa. Net specialistui sunku čia susivókti. (susigaudyti).

8 ŠIOS SĄVOKOS YRA SINONIMAI
Foneminė klausa Foneminis (fonologinis) suvokimas Girdimasis suvokimas Kalbinė klausa Klausos dėmesys

9 SĄVOKŲ REIKŠMĖ Tai pažintinių procesų (mąstymo, atminties,suvokimo, dėmesio) įtakojamas suvokimas klausa; Tai kalbos garsų, tonų atpažinimas ir diferenciavimas.

10 Foneminis arba girdimasis suvokimas – tai gebėjimas diferencijuoti fonemas ir žodžių garsinės struktūros supratimas. Logopedija, L.S. Volkova, Maskva, 1989

11 Foneminė klausa – tai gebėjimas iš klausos skirti kalbos garsų akustinius požymius. Pvz., p-b, k-g duslumą ir skardumą, i-y, u-ū trumpumą ir ilgumą, o-uo, ė-ie siaurumą ir platumą bei kitus skambėjimo skirtumus

12 Fonologinis suvokimas – tai visų garso ir skiemens skiriamųjų reikšmių suvokimas, įskaitant kirtį, priegaidę intonaciją, skiemenų kiekį žodyje, žodžio garsinę ir skiemeninę struktūrą, ritmą.

13 Girdėti garsus - tai pojūtis.
Suvokti, atpažinti, skirti garsus – tai gebėjimas.

14 Kai foneminė klausa sutrikusi (neišlavėjusi)
1.Lėtas, problematiškas skaitymo įgūdžio formavimasis. 2.Vangus, problematiškas rašymo įgūdžio formavimasis bei automatizavimas. 3.Siauras ekspresyvus žodynas. 4.Sąlyginis kalbos gramatinis taisyklingumas. 5.Primityvi rišlioji kalba. 6.Kalbos turinio, instrukcijų ar teksto nepakankamas supratimas.

15 Išlavintas garsų suvokimas, skyrimas, jungimas garantuoja, kad vaikas nepatirs problemų, mokydamasis rašyti ir skaityti. Todėl išlavėjusi foneminė klausa – sėkmingo mokymo(-si) skaityti ir rašyti prielaida!

16 Vaikų, su neišlavėjusia fonemine klausa, mūsų mokyklose labai daug
Vaikų, su neišlavėjusia fonemine klausa, mūsų mokyklose labai daug... balsių ir priebalsių diferenciavimo ar keitimo klaidas daro apie 10 procentų mokinių.

17 Labai svarbu ikimokykliniame amžiuje lavinti vaiko foneminę klausą (fonologinį suvokimą), formuoti foneminius vaizdinius.  Kiekviena tiek psichinė, tiek ir motorinė funkcija turi griežtai reglamentuotą savo formavimosi laiką. Geriausias laikas lavinti foneminę klausą bei formuoti foneminius vaizdinius esti 5-6 vaiko gyvenimo metai. Dar nėra vėlyva intensyvi pagalba ir 7-8 metais. Tačiau mokykloje(vyresnėse klasėse) dažnai jau būna per vėlu tai daryti ir žmogus su rašymo ir skaitymo problemomis susiduria visą likusį gyvenimą.

18 Neišlavėjusios ar sutrikusios foneminės klausos pasekmė yra DISLEKSIJA IR DISGRAFIJA.

19 Disleksijos ir disgrafijos priežastis –nepakankamas girdimojo analizatoriaus funkcijų išlavinimas.
Žinome, kad skaitymo procesą sudaro: žodžio garsinės formos atkūrimas vadovaujantis grafiniu vaizdu; 2) perskaityto žodžio prasmės suvokimas vadovaujantis jo garsine forma.

20 Nagrinėjant garsus akustiniu požiūriu, mokiniai klausos organais suvokia garsų stiprumą, ilgumą, šnypštimą ir kitus reiškinius. Pvz., mokant skirti iš klausos ilguosius ir trumpuosius, skardžiuosius ir dusliuosius, švilpiamuosius ir šnypščiamuosius kalbos garsus, naudojami paveikslėliai, kurie pavadinami taisyklingai artikuliuojant ir nusakant garso fizinį apibūdinimą. (Tariu trumpai, ilgai, švilpiamai, stipriai ir pan.), bei pasirenkami žodžiai, kuriuose tas pats garsas ar skiemuo gali būti kirčiuotas ir nekirčiuotas (asilas–avis, krūmas–krūmokšnis, mūras–mūrinis, plyta–plytinis ir pan.).

21 Apibūdinant garsus funkciniu požiūriu, vaikai juos suvokia kaip minimalius kalbos vienetus, turinčius prasmę ir kad vienas kalbos garsas dar nieko nereiškia (išskyrus, tarkime, gyvatės šnypštimą š-š-š-š, aido atkartojimą ū-ū-ū-ū ir pan.). Tik jungdamiesi vienas su kitu garsai sudaro žodžio garsinę struktūrą.

22 Keičiantis garsams žodyje, keičiasi žodžio reikšmė (musė–mūsų, baltas–paltas, lapas–labas, kaulas–kiaulė,lūpa–lupa, linas–lynas ir taip toliau).

23 ...taip mokiniai pradeda diferencijuoti kalbos garsus (ilgasis ir trumpasis, skardusis ir duslusis, kietasis ir minkštasis) ne tik skaitydami, bet ir rašydami.

24 Sprendžiant skaitymo problemas, mokytojui svarbu suprasti ir nustatyti raidžių ir garsų mokymo bei mokymosi seką. Kadangi mokiniai patiria sunkumų diferencijuodami rašytinės bei sakytinės kalbos simbolius, tai yra grafiškai panašias raides ir panašiai skambančius garsus (b–d, t–l, e–ė, ie–ė, uo–o, s–š, n–m–u, p–g, d–t, u–ū ir kt.), nerekomenduojama vienu metu mokyti panašių kalbos simbolių bei jų junginių.

25 Svarbus vaidmuo tenka žodžių garsinės analizės pratyboms
Svarbus vaidmuo tenka žodžių garsinės analizės pratyboms. Lengviausia nustatyti garsinę sudėtį žodžių, kurie sudaryti iš dviejų atvirų skiemenų (katė, sako, mano, pelė ir taip toliau). O sunkiausia – žodžių, sudarytų iš uždarų skiemenų (kelmas, zebras, pilvas ir taip toliau) bei žodžių, kurių viename skiemenyje susiduria keli priebalsiai (dramblys, žvirblis, arklys ir taip toliau).

26 Pradinių klasių mokytojams reikėtų žinoti, kad nuolat atliekama garsinė žodžių analizė pamažu perauga į elementarų fonetinį nagrinėjimą, aktyvina mąstymą ir skatina kalbos raidą.

27 Sėkmingas skaitymo mokymas bus tada, kai kartu vyks išplėstinė nuosekli garsinė žodžio analizė. Vėliau ji pereis į įspėjamąja, kuriai būdinga tai, jog prašoma analizuoti tik sudėtingesnės garsinės sandaros žodžius. Pvz., karkvabalis, kupranugaris, gandras, žvaigždė ir taip toliau...

28 Paprastai daugelio vaikų, kuriems nesiseka rašyti ir skaityti, intelektinės galios esti geros, tik būna nepakankamai išlavėjusi foneminė klausa (girdimasis suvokimas).

29 Logopedė metodininkė Jūratė Kubilienė
SĖKMĖS