E-verslas ir E-valdžia

E-verslas ir E-valdžia
Lietuvos Respublikos diplomatinių ir konsulinių atstovybių diplomatų, kuruojančių ekonomikos klausimus, suvažiavimas URM ir INFOBALT RENGINYS VILNIUS, gegužės 5 d. E-verslas ir E-valdžia ųjų situacija Lietuvoje Romualdas Krukauskas Asociacijos INFOBALT viceprezidentas

WWW.INFOBALT.LT krukausk@infobalt.lt
Asociacija INFOBALT 1994: 35 nariai 2001: 146 nariai BIUDŽETAS: : USD 2000: USD

STRUCTURE 1. Association INFOBALT 2. Fund of Association INFOBALT for Development of Information Society in Lithuania 3. Company INFOBALT CENTRAS 4. INFOBALT Copyright Agency

WELCOME TO INFOBALT’2001 – INTERNATIONAL TRADE FAIR OF INFORMATION SOCIETY TECHNOLOGIES, OCTOBER, 2001 200 EXHIBITORS VISITORS DURING 4 DAYS OF EXHIBITION

The third International Conference INFORMATION SOCIETY’2001, October 22-23, Vilnius, Lithuania with Motto “Baltic Region – the Region of Knowledge”.

During the last 6 years, the Lithuanian ITT market has grown almost 5 times. The telecommunications sector has grown almost sixfold and the information technology sector has doubled.

Lietuva metais kartu su kitomis Centrinės ir Rytų Europos valstybėmis buvo viena iš greičiausiai augančių ITT rinkų pasaulyje. APMAUDU - BET OFICIALIOS VALSTYBINĖS STATISTIKOS APIE ŠIOS RINKOS DYDĮ IR AUGIMO TEMPUS LIETUVOJE IKI ŠIOL NĖRA Asociacijos INFOBALT firmų kasmet surenkamų duomenų pagrindu gauti toliau pateikti neoficialūs šios rinkos augimo rodikliai

1998 metų Rusijos ir pasaulio eknominės krizės labai neigiamai paveikė Lietuvos ITT rinką ir esminiai sulėtino jos augimo tempus.

Growth of ITT market in Lithuania in , USD million. Lietuvos informacijos (IT) ir telekomunikacijų technologijų (T) rinkos plėtros prognozė metais

Pagrindinis rodiklis, vaizduojantis valstybių išsivystymą ITT srityje bei leidžiantis valstybes palyginti tarpusavyje yra santykio ITT/BVP procentas (BVP yra valstybės per metus sukurtas bendras vidinis produktas), angliškai ICT/GDP % įvardijamas kaip “ICT per GDP by Country “.

WITSA - World Information Technology and Services Alliance 1998 metų duomenis sugretinus su mūsų INFOBALT gauta informacija, netikėtai Lietuva atsiduria labai aukštoje 12 vietoje tarp išsivysčiusių pasaulio šalių

1998 m. WITSA+INFOBALT duomenimis ITT/BVP %
1 UK 8,4 27 Portugal 4,8 2 New Zealand 8,4 28 Austria 4,6 3 US 8,3 29 Chile 4,5 4 Australia 8,2 30 Brazil 4,2 5 Canada 7,8 31 Italy 4 6 Singapore 7,2 32 Slovakia 4 7 Hong Kong 7 33 Taiwan 4 8 South Afrika 6,9 34 Greece 3,7 9 Sweden 6,9 35 Hungary 3,7 10 Switzerland 6,8 36 Spain 3,7 11 Japan 6,7 37 Mexico 3,5 12 Lithuania 6,5 38 Venezuela 3,4 13 Netherlands 6,4 39 Slovenia 3,3 14 Denmark 6,2 40 Argentina 3,1 15 Colombia 5,9 41 China 3 16 Ireland 5,7 42 Philippines 2,6 17 France 5,7 43 Saudi Arabia 2,4 18 Czech Rep. 5,7 44 Poland 2,3 19 Finland 5,6 45 Thailand 2,2 20 Belgium 5,5 46 Egypt 2 21 Norway 5,4 47 India 1,9 22 Korea 5,2 48 Indonesia 1,9 23 Israel 5 49 Russia 1,7 24 Vietnam 5 50 Turkey 1,5 25 Malaysia 4,9 51 Romania 0,5 26 Germany 4,9 52 Bulgaria 0,3

IT market structure in Lithuania %, the year 2000

Niekas LIETUVOJE oficialiai nežino, kiek pinigų mūsų valstybė per metus išleidžia ITT sričiai. Jei INFOBALT duomenimis 1998 metais viso Lietuvoje IT sričiai išleista 240 mln.USD, tai galima tik spėti, kad valstybės dalis šiuose pirkimuose buvo apie 33 % ir tai sudarė 80 mln. USD arba 320 mln. litų. Per paskutinius 7 metus galima spėti, kad valstybė m. išleido 434 mln. USD arba 1736 mln. Litų.

Šių pinigų tikrai turėjo užtekti visiems svarbiausiems valstybiniams projektams: valdymo, apskaitos ir biudžeto, mokesčių, muitų, švietimo, pasienio kontrolės, savivaldybių, ligonių kasų ir t.t., kurie buvo numatyti programoje LIETUVA2000 dar 1993 metais, kai buvo Ryšių ir informatikos ministerija....

Didžiąją dalį Lietuvoje vykdomų informatikos projektų sudaro žinybinės informacinės sistemos, kurios yra kuriamos ir diegiamos beveik visose valstybės valdymo institucijose. VRSR ministerijos Informacijos ir informatikos departamente iki 2000 metų buvo užfiksuota 40 informacinių sistemų ir 61 valstybės registras metų pabaigoje atliktos apklausos duomenys rodo, kad realiai vystomos tik 28 sistemos (duomenys gauti tik iš valstybės institucijų ir įstaigų). Šių informacinių sistemų vaidmenį apibrėžia pirmiausia žinybiniai poreikiai. Nėra stsakingų asmenų. Visos jos kaip reikiant neveikia. TAIP YRA TODĖL, KAD NĖRA JIEMS VISIEMS PINIGŲ !

Nesėkmių priežastys yra: - neįvykdyta valstybės valdymo reforma, panaikunta koordinuojanti institucija - RIM - decenralizuotas IT srities valdymas bei neintegruotas, žinybins finansavimas - perdėm didelis valdiško aparato tarnautojų skaičius ir tuo pačiu jų neefektyvus darbas

Structure of GDP 1950 1900 Metai 2000 20% 40% 60% GDP Industry Agroculture Information &Services 80%

ESIS-2, Information Society indicators

Lithuania - current situation 1.2 Mil. Fixed lines subscribers 0.55 Mil. Mobile subscribers PC 7% Internet penetration Same e-business applications (Infobalt/PHARE report) e.t.c.

Forreseter Research 2000 Business to Business - B2B - 80 % Business To Customer - B2C – 20% IN 2005 Business to Business - B2B - 50 % Business To Customer - B2C – 50%

E-verslo apibrėžimas Pritaikomas valdžiai, verslui ir švietimui

Apibrėžimas, EITO, e-komercija yra INTERNETo technologijų naudojimas sukurti arba praplėsti sandėrius ir verslo santykius 1)kaip organzacijos užnugarinėje pusėje (back-office side), t.y. santykiuose su tiekėjais, 2)taip organizacijos viduje, 3)taip ir organizacijos fasadinėje pusėje (front-office side), t.y. santykiuose su klijentais.

E-komercija yra materiali ir virtuali veikla, realiame laiko mąstelyje sklindanti laike ir erdvėje INTERNETu visame Žemės rutulyje, nepaisanti valstybių sienų bei kitų materialių kliūčių PARDAVĖJAS PIRKĖJAS E-PARAŠO (PKI ) SERTIFIKAVIMAS BANKAS

E-VERSLAS yra informacinės visuomenės veiklos pagrindas

E-VERSLAS biznio atveju turi dvi kateorijas B2B ir B2C E-VEIKLA - valstybės veiklos atveju, (E-GOVERNMENT) turi analogiškas dvi kategorijas: G2B - vyriausybė verslui G2C - vyriausybė klijentui-piliečiui E2B - švietimas, mokymas verslui E2C - švietimas, mokymas klijentui

E-verslui vystyti valstybė turi:
A. Sukurti stabilią ir prognozuojamą aplinką, įgalinančią gyvuoti elektroniniams kontraktams B.Apsaugoti intelektinę nuosavybę C. Užtikrinti teisingą konkurenciją D. Pasitikėti ir užtikrinti verslo savireguliaciją(self-regulation)

Artimiausi uždaviniai
1.Juridinės bazės sukūrimas Valstybės ir verslininkų atstovų E-verslo bendras strateginis bei konkrečių veiksmų planas (Panašus į AGB veiksmų planą- Alliance for Global Business - A GLOBAL ACTION PLAN FOR ELECTRONIC COMMERCE, 2-nd edition, October 1999) 3. Elektroninio parašo sertifikavimo infrastruktūros sukūrimas (nacionalinės kortelės su e-parašo galimybe išleidimas, el. parašo sertifikavimo centrų įkūrimas) 4. Santykių su bankais sutvarkymas 5. Valstybės politikos e-verslo atžvilgiu atsiradimas ir jos juridinis įteisinimas Seime

Legal Acts in Lithuania
Digital Signatures Law ( 87/499/EEC, 89/241/EEC, 91/385/EEC, 97/489/EC, and 99/93/EC Directives of the European Parliament and of the Council for a Community Framework for electronic signatures) Draft of Strategy for e-Business in Lithuania (2000, 2001, Draft of e-Commerce Law (based on UNCITRAL, 1996 and e- Commerce Directives of the European Parliament and of the Council for a Community 97/489/EC, COM(1998)297 final, COM(98) final, 99/93/EC, 98/34/EC ir 98/84/EC, 97/66/EC )

Digital signature … has the same purpose as handwritten signature … could be role-based … has the same legal effect as handwritten signature

E-verslo išvystymas ir jo principų taikymas, pirmiausia, valstybės valdyme (biurokratijos mažinimas, skaidrumas), o taip ir ūkyje (gamybos ir eksporto skatinimas) yra strateginis E-verslo programos tikslas. Lietuvos dirbančiųjų, pirmiausia, žemės ūkyje ir Ignalinos atominėje elektrinėje, perkvalifikavimas į skaiteninės ekonomikos darbuotojus yra vienas iš svarbiausių šios programos uždavinių. Airijos pavyzdžiu, pasiekti, kad pagrindinis BVP augimo faktorius būtų skaitmeninė ekonomika.

Kuo skubiau jau šiandien:
1.REIKIA ITT valdymo ir finansavimo reformos 2. REIKIA - INFORMACINIŲ SISTEMŲ ir REGISTRŲ CENTRALIZACIJOS 3. Reikalingas alternatyvus Lietuvos telekomui valstybės institucijų kompiuterių tinklas, kuris po 2002 metu taps Telekomo konkurentu 4.Reikia vystyti e-mokesčių sistemą ir e-verslą, tam reika įkuri e-parašo emisijos ir e-parašo sertifikavimo centrą.

Galimi bendradarbiavimo keliai su užsienio partneriais
Investavimas į Lietuvos ITT įmones Programavimo užsakymų vykdymas Lietuvoje ir užsienyje Bendradarbiavimas kuriant Telekomas2 projektą Lietuvoje Elektroninio parašo infrastruktūros kūrimo darbai Lietuvoje ir užsienyje (smart-card pagrindu), daugiafunkcijinių kortelių sistemos (ID korteleės, socialinės kortelės, e-parašo kor.) Mobiliųjų Inteneto priemonių SW ir HW (pvz. WAP įrenginių) gamyba Lietuvoje

INFOBALT KOORDINATĖS:
Svetainė:

E-verslas ir E-valdžia

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "E-verslas ir E-valdžia"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys

Prisijungti

Prisijungti per socialinį tinklą:

E-verslas ir E-valdžia

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "E-verslas ir E-valdžia"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys