8 tema JAUNŲJŲ PAAUGLIŲ NEFORMALIOJO FIZINIO UGDYMO MOKYKLOJE DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS.

Pateikčių temos: "8 tema JAUNŲJŲ PAAUGLIŲ NEFORMALIOJO FIZINIO UGDYMO MOKYKLOJE DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS."— Pateikties kopija:

1 8 tema JAUNŲJŲ PAAUGLIŲ NEFORMALIOJO FIZINIO UGDYMO MOKYKLOJE DIDAKTINĖS PROBLEMOS IR JŲ SPRENDIMO GALIMYBĖS

2 PRIGIMTINĖS FIZINĖS GALIOS
Vertybinėje Europos sąrangoje žmogus siejamas su integralia, harmoningai išplėtojusia savo fizines ir dvasines galias asmenybe. Dabartinės pedagogikos mokslininkai (Jackūnas, 2006; Siurala, 2006; Clarijs, 2008) linkę manyti, kad prigimtinių fizinių galių ugdymą laiduoja sisteminis formaliojo ir neformaliojo ugdymo poveikis. FORMALUS UGDYMAS NEFORMALUS UGDYMAS PRIGIMTINĖS FIZINĖS GALIOS

3 Neformalioje fizinėje veikloje mokykloje mokymo tikslas ir turinys dažniausiai yra projektuojami vadovaujantis Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nuostatais. Jie orientuoja kreipti ugdymą į jaunųjų paauglių mokėjimų ir įgūdžių lavinimą, sportinių rezultatų siekį (2011–2012 m. m. Lietuvos mokinių olimpinio festivalio nuostatai, 2011), t. y. vienpusišką mokinių fizinį ugdymą. Lietuvos mokslininkai (Blauzdys, Šinkūnienė, 2005; Ruškus, Žvirdauskas, Stanišauskienė, 2008; Trinkūnienė ir kt., 2009) akcentuoja neformaliojo fizinio ugdymo (toliau=NFU) mokykloje turinio formavimo ir įgyvendinimo atnaujinimą.

4 Švietimo ir mokslo ministerijos inicijuoto tyrimo „Mokiniai, dalyvaujantys neformaliajame švietime“ (Ruškus, Žvirdauskas, Stanišauskienė, 2008) rezultatai parodė, kad bendrame visų tyrimo dalyvių (vaikų, tėvų, mokytojų, vadovų) vertinime kaip viena iš pagrindinių problemų minima tai, kad neformaliojo ugdymo veiklose sunku silpnesniems ir mažiau gabiems mokiniams. L. Trinkūnienė ir kt. (2009), vadovaudamiesi empirinio tyrimo rezultatais, daro išvadą, kad ypatingai ši veikla yra naudinga mažesnio fizinio pajėgumo mokiniams, ir rekomenduoja ieškoti būdų, kaip įtraukti fiziškai silpnesnius vaikus į NFU mokykloje.

5 Taigi, kokie didaktinės sistemos elementai neatitinka šių dienų konceptualiųjų neformaliojo fizinio ugdymo nuostatų bei vaikų poreikių ir kokios yra didaktinių problemų sprendimo galimybės? Tyrimo tikslas – išsiaiškinti jaunųjų paauglių neformaliame fiziniame ugdyme mokykloje egzistuojančias didaktines problemas ir numatyti jų sprendimo galimybes.

6 Tyrimo organizavimas ir metodai
Tyrime dalyvavo šešios bendrojo ugdymo mokyklos, esančios įvairiose Lietuvos vietose ir skirtingų dydžių miestuose: Vilniuje Klaipėdoje Alytuje Šilutėje Gargžduose

7 52,3% berniukų 47,7% mergaičių 42,6% 57,4%
Anoniminės anketinės apklausos metodu buvo apklausti 669 jaunieji paaugliai. Apklausti 285 penktų klasių ir 384 šeštų klasių mokiniai. Pagal lytį jaunieji paaugliai pasiskirstė apylygiai: 52,3% berniukų 47,7% mergaičių 42,6% 57,4%

8 Anketinė apklausa. Dauguma klausimų buvo uždari ar pusiau uždari
Anketinė apklausa. Dauguma klausimų buvo uždari ar pusiau uždari. Juose buvo pateikti aiškūs ir tikslūs atsakymų variantai. Formuluojant pusiau uždarus klausimus, respondentams buvo paliekama galimybė išsakyti savo nuomonę tyrėjams rūpimu klausimu. Norėdami sužinoti konkrečius mokinių NFU poreikius, anketose pateikėme atvirą klausimą „Aprašyk savo svajonių sporto būrelį“. Tyrime buvo taikyti: mokslinės-metodinės literatūros analizės; anketinės apklausos; statistinės analizės metodai.

9 Tyrimo rezultatai

10 Jaunųjų paauglių dalyvavimo neformaliajame fiziniame ugdyme procentinis skirstinys

11 Didaktinės problemos, susijusios su mokymo tikslų kėlimu
Tikslas - ugdyti kompetencijas, būtinas asmeniniam, visuomeniniam ir profesiniam gyvenimui (NVŠK, 2012). Didžioji dalis (73,2%) NFU mokykloje dalyvaujančių jaunųjų paauglių nurodė, kad daugiausia laiko šioje veikloje jie skiria pasiruošimui varžyboms: vaikai mokosi kuo tiksliau ir teisingiau atlikti įvairias užduotis. Nenustatytas ryšys tarp miesto, kuriame jaunieji paaugliai dalyvauja NFU, ir NFU tikslo χ2 (4, n=166) = 2.74, p=0.57, Cramer’s V=0.13. Socialinės Pillietines Profesinės Edukacinės

12 Didaktinės problemos, susijusios bendraisiais NFU principais
EUROPOS TARYBA (2007) SAVANORIŠKUMO PRIEINAMUMO AKTUALUMO LIETUVOS NEFORMALIOJO VAIKŲ ŠVIETIMO KONCEPCIJA (2012) INDIVIDUALIZAVIMO DEMOKRATIŠKUMO PATIRTIES UGDYMOSI GRUPĖSE POZITYVUMO

13 Bendrąjį ugdymą teikiančiose mokykloje visiems mokiniams sudarytos galimybės 2 val. per savaitę dalyvauti NU veiklose, finansuojamose mokinio krepšelio lėšomis (NVŠK, 2012). Atliekant tyrimą buvo domėtasi, ar NFU mokykloje yra užtikrintas prieinamumo principas. Nors didžioji dalis (82,6%) 5-6 klasių mokinių nurodė, kad popamokinėje sportinėje veikloje gali dalyvauti visi norintys mokiniai, tačiau kas šeštas (17,4%) respondentas teigė, kad gali dalyvauti tik stipriausieji vaikai. Bendrojo ugdymo mokyklos pavadinimas NFU Jūsų mokykloje gali dalyvauti Visi mokiniai Tik stipriausieji Vilniaus X vidurinė mokykla 88,8% 11,2% Klaipėdos X1 ir X2 pagrindinės mokyklos 77,0% 23,0% Gargždų X vidurinė mokykla 96,1% 3,9% Šilutės X pagrindinė mokykla 79,2% 20,8% Alytus X vidurinė mokykla 71,1% 28,9% Iš viso 82,6% 17,4%

14 Neformaliajame ugdyme reikšmingas demokratiškumo principas – „mokytojai, tėvai ir vaikai yra aktyvūs ugdymo(si) proceso kūrėjai, kartu nustato ugdymosi poreikius“ (NVŠK, 2012). Apklausus Lietuvos 5–6 klasių mokinius paaiškėjo, kad mokinių poreikiais dažnai nėra domimasi. Respondentų buvo pasiteirauta, ar mokykloje jų buvo klausta, kokių būrelių pageidauja. Mažiau kaip pusė (42,1%) vaikų nurodė, kad jie pageidavimus pateikė klasės auklėtojai(ui), 6,8% – mokyklos administracijai, 43,1% jaunųjų paauglių teigė, kad šito niekas jų neklausė.

15 Jaunųjų paauglių buvo klausiama, kodėl jie dalyvauja NFU mokykloje?
Dažniausiai respondentai nurodė, kad jų dalyvavimą šioje veikloje sąlygoja motyvacinai veiksniai (noras būti stipriu ir sveiku; tikisi realizuoti savo gebėjimus; nori, kad labiau gerbtų draugai), tačiau 14,8% Alytaus x mokyklos jaunųjų paauglių teigė, kad jie lanko sporto būrelį, nes liepė treneris / mokytojas. Šie duomenys patvirtina, kad neretai NFU mokykloje nesilaikoma ir savanoriškumo principo. Manome, kad mokytojai taip elgiasi todėl, kad siekia į sporto būrelį surinkti fiziškai pajėgiausius moksleivius, nes tokiu pagrindu sudaryta komanda gali pasiekti geresnių sportinių rezultatų.

16 Individualizavimo principas
Respondentai atsakydami į atvirą klausimą apie NFU mokykloje tobulinimą dažnai minėjo, kad jie nedalyvauja šioje veikloje dėl didelio fizinio krūvio: „Svarbiausia per didelio fizinio krūvio neduodanti trenerė“; „Kad būtų mažesnis krūvis, neverstų daryti, kas neišeina ar nepatinka“, Krūvis neatitinka jų fizinio pajėgumo: „Jei tau per sunku, kad galėtum nedaryti“; „Krūvis turėtų atitikti mano galimybes“. Atsižvelgiant į skirtingus pomėgius bei fizines galimybes mokiniai siūlo pratybas ar jų dalį vykdyti suskirsčius mokinius į atskiras grupes: „Turi būti atskirai: viename berniukai, kitame – mergaitės“, „Suskirstyta pagal amžių, galimybes“.

17 Didaktinės problemos, susijusios su mokymo turiniu
Jaunųjų paauglių atsakymai į klausimą „Ko reikėtų, kad Tu dalyvautum neformaliajame fiziniame ugdyme mokykloje?“ (%)

18 Sporto būrelyje mokiniai pageidauja įvairiapusiškos veiklos:
„Viename krepšinis, tenisas, tinklinis, plaukimas“; „Žaistume įvairius žaidimus: krepšinį, kvadratą, futbolą“. Labiausiai 5–6 klasių mokiniams yra patrauklūs sportiniai ir judrieji žaidimai: dažniausiai jaunųjų paauglių buvo įvardytas noras žaisti krepšinį bei futbolą. Tarp pageidaujamų veiklų mokiniai nurodė labai platų sporto šakų spektrą: jie norėtų užsiiminėti kovų menais, mokytis plaukti, važinėtis dviračiu, riedlente, žaisti tinklinį, kvadratą ir kitus žaidimus, bėgioti.

19 Kai kurie mokiniai nepaminėjo konkrečios veiklos, bet pageidavo, kad ji būtų įdomi ir naudinga: „Turėtų būti daug žaidimų, kurie patiktų visiems lankantiems tą būrelį“; „Žaistume įvairius žaidimus“; „Daug judėtume, žaistume ir visi būtume stiprūs“; „Kad būtų sveika, naudinga, smagu“. Pageidaujama, kad būtų atsižvelgta ir į jų norus „Visi nuspręstume, kaip sportuoti: ar rinktumėmės krepšinį ar kitą žaidimą“.

20 Identifikavus Lietuvos jaunųjų paauglių NFU mokykloje didaktines problemas ir atlikus NFU reglamentuojančių Europos Sąjungos ir Lietuvos dokumentų bei mokslinės-metodinės literatūros analizę galima teigti, kad NFU mokykloje yra veiksmingas: kai ugdymas yra skirtas visų vaikų, pasirinkusių šią veiklą, prigimtinių fizinių galių plėtotei, kreipiant ypatingą dėmesį į silpnesnės sveikatos, mažesnio fizinio ir funkcinio pajėgumo jaunuosius paauglius;

21 kai ugdymas pagrįstas šioje veikloje ypatingai svarbiais
savanoriškumo, prieinamumo, aktualumo ir individualizavimo principais;

22 kai parenkamas įvairiapusiškas, jaunųjų paauglių pomėgius, poreikius, gebėjimus, prigimtinių galių iš(si)ugdymo lygį atitinkantis mokymo turinys;

23 kai NFU mokykloje suteikiama žinių, plėtojami gebėjimai, formuojamos nuostatos, t.y. integraliai ugdomos fizinio aktyvumo, fizinės sveikatos, fizinio vystymosi, fizinio pajėgumo ir bendrosios kompetencijos;

24 kai taikomi vaiką aktyvinantys mokymo metodai:
diskusija, atvejo analizė, „Minčių ežys“, argumentai „Už ir prieš“, „Minčių lietus“, mokymąsis grupelėmis ir kt.;

25 kai organizuojami įvairūs sporto ir sveikatingumo renginiai:
konkursai, viktorinos, išvykos ir ekskursijos, varžybos, sporto ir sveikatingumo šventės.

26 IŠVADOS

27 Tyrimo rezultatai leidžia konstatuoti, kad neformaliajame fiziniame ugdyme mokykloje yra didaktinių problemų, su kuriomis susiduria 11–13 metų paaugliai. Jaujųjų paauglių neformaliojo fizinio ugdymo mokykloje didaktinės sistemos elementai - mokymo tikslas, turinys, principai - tik iš dalies tenkina vaikų poreikius bei atitinka šių dienų konceptualiąsias neformaliojo fizinio ugdymo nuostatas. Nustatyta, kad nėra ryšio tarp miesto, kuriame jaunieji paaugliai dalyvauja neformaliajame fiziniame ugdyme, ir neformaliojo ugdymo tikslo. Vidutinis ryšys išryškėjo tarp miesto ir galimybės dalyvauti neformalioje veikloje bei domėjimosi vaikų poreikiais.