Kodėl ir kas keičiasi ugdymo turinyje

Pateikčių temos: "Kodėl ir kas keičiasi ugdymo turinyje"— Pateikties kopija:

1 Kodėl ir kas keičiasi ugdymo turinyje
Saulė Vingelienė

2 XXI amžiuje būtini gebėjimai
Veikti prasmingai ir savarankiškai (turėti viziją, kelti tikslus, taikyti strategijas, racionaliai tvarkyti išteklius) Imtis iniciatyvos ir atsakomybės už savo veiksmus Nuolat mokytis, tobulinti įgytus gebėjimus Kritiškai mąstyti ir spręsti problemas Bendravimą ir bendradarbiavimą grįsti savitarpio supratimo, tarimosi ir sutarimo dvasia Lyderiauti, keistis idėjomis, kūrybiškai jas įgyvendinti Bendrasis raštingumas (kalbinis, matematinis, gamtamokslinis, kultūrinis) Komunikaciniai ir informaciniai gebėjimai

3 2011 m. vasario 21 d. švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr
2011 m. vasario 21 d. švietimo ir mokslo ministras įsakymu Nr. V-269 patvirtinto Vidurinio ugdymo bendrąsias programas (VUBP)

4 VUBP įgyvendinimo pradžia
Nuo 2011 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, patvirtintas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas įgyvendina 11 (gimnazijos III) klasėse Nuo 2012 m. rugsėjo 1 d. mokyklos, vykdančios vidurinio ugdymo programas, patvirtintas Vidurinio ugdymo bendrąsias programas įgyvendina 11–12 (gimnazijos III–IV) klasėse.

5 VUBP remiasi ankstesnių metų bendrosiose programose sukurtais ugdymo turinio pagrindais, juos plėtoja ir atliepia naujus, pastaraisiais metais švietimui iškilusius iššūkius – sparčią mūsų šalies socialinio ir ekonominio gyvenimo kaitą besiplečiančias galimybes įgyvendinti švietimo naujoves

6 Naujajame vidurinio ugdymo raidos etape laikomasi šių ugdymo turinio atnaujinimo krypčių
labiau orientuoti ugdymo turinį į bendrųjų ir dalykinių kompetencijų ugdymą; užtikrinti vidurinio ugdymo turinio dermę su atnaujintu pradinio ir pagrindinio ugdymo turiniu; integruoti įgytų gebėjimų taikymą į mokinių mokymąsi ir sieti ugdymą su gyvenimo aktualijomis; atsisakyti aktualumą praradusių žinių ir įtraukti į ugdymo turinį būtiniau-sias naujas žinias, svarbias šiandienos ir ateities visuomenės gyvenimui; tiksliau susitarti dėl ugdymo turinio apimčių, siekiant išvengti perkrovimo, galinčio pakenkti geriems mokinių ugdymo rezultatams; suteikti mokyklų bendruomenėms daugiau laisvės kurti mokyklos lygmens ugdymo turinį, didinti ugdymo turinio lankstumą.

7 Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, profesinės kompetencijos pradmenis. Tikslas – brandinti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, ugdyti aktyvų, kūrybingą, atsakingą pilietį, įgijusį bendrųjų ir dalykinių kompetencijų, būtinų sėkmingai socialinei integracijai, profesinei veiklai ir mokymuisi visą gyvenimą.

8 Vidurinio ugdymo bendrųjų kompetencijų sąrašas
Asmeninė kompetencija Mokėjimo mokytis kompetencija Socialinė pilietinė kompetencija Iniciatyvumo ir kūrybingumo kompetencija Pažinimo kompetencija Komunikavimo kompetencija Kultūrinė kompetencija

9 Kompetencija – gilus mokymasis ir mokiniui prasmingas rezultatas
Nėra prasmės mintinai mokytis faktų ir apibrėžimų, svarbu išmokti rasti, atsirinkti ir suprasti. Mokiniai išmoks, kai matys prasmę ir sąmoningai įsitrauks į aktyvų mokymąsi: kels klausimus, ieškos atsakymų, spręs realias, aktualias problemas. Vertybinės nuostatos įgyjamos veikiant, kai įsigilinama, permąstoma. Jos nulemia elgesį ir išlieka ilgą laiką.

10 Kaip mokyti kompetencijų? Ar galima išmokyti inovatyvumo ir kūrybiškumo?
Reikia kuo artimesnių realioms gyvenimo situacijoms užduočių ir veiklų. Būtina rūpintis mokinių motyvacija. Reikia kreipti ypatingą dėmesį mąstymui. Kompetencijos, inovatyvumas ir kūrybiškumas – tai, visų pirma, geri mąstymo, mokymosi ir veikimo gebėjimai. Reikia įvesti į pedagoginę praktiką sąvoką “mokymosi strategija”. Ugdant kūrybiškumą, svarbu mokyti jaunus žmones racionaliai derinti naujų, originalių “idėjų generavimą” su logišku mąstymu, konstruktyviu kritiškumu ir geru darbo organizavimu.

11 Ugdymo procesas grindžiamas aktyviu mokinių mokymusi
individualizuojamas ypač daug dėmesio skiriama mokymosi strategijoms ugdymas integruojamas mokinių mokymosi rezultatų vertinimas padeda mokytis sukuriama kompetencijų formavimąsi skatinanti mokymosi aplinka

12 Brandos egzaminų programų koregavimo uždaviniai
Egzaminų programas labiau orientuoti į kompetencijų vertinimą. Aiškiai, detaliai apibrėžti egzaminų metu vertinamus mokinių pasiekimus. Dalykų egzaminų programas pakoreguoti atsižvelgiant į reikalavimus, kad egzaminą išlaikytų ne tik mokiniai, kurių išplėstinio kurso pasiekimai bent patenkinamo lygio, bet ir mokiniai, pasiekę bendrojo kurso pagrindinį lygį. Pakoreguoti BE programas taip, kad jose didžiąją dalį sudarytų dalykų klasių kursų pasiekimai.

13 Gebėjimai BE programose
BEP gebėjimai suskirstyti į tris grupes: žinios ir supratimas, taikymas, problemų sprendimas. Parengti gebėjimų grupių aprašymai. Remiantis naujais aprašymais išanalizuotos ankstesnių metų egzaminų užduotys ir nustatyti procentai gebėjimų grupėms. Atrinkti/sukurti gebėjimų aprašymus iliustruojančių užduočių pavyzdžiai.

14 Egzamino reikalavimai (VBE)
MINIMALŪS REIKALAVIMAI REIKALAVIMAI MOKINIAMS, KURIE MOKĖSI PAGAL BENDROJO KURSO PROGRAMĄ REIKALAVIMAI MOKINIAMS, KURIE MOKĖSI PAGAL IŠPLĖSTINIO KURSO PROGRAMĄ 2.3. Paprasčiausiais tiesiaeigio tolygiai greitėjančio judėjimo atvejais apskaičiuoti kūno greitį, pagreitį ir poslinkį, tiesiaeigio tolygiai kintamo judėjimo atveju apskaičiuoti vidutinį greitį. 2.3.  Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai kintamą judėjimą ir sprendžiant uždavinius kai kūno judėjimo ir koordinačių ašies kryptys sutampa. 2.3.  Taikyti koordinatės, greičio, pagreičio ir poslinkio lygtis nagrinėjant tiesiaeigį tolygiai kintamą judėjimą ir sprendžiant uždavinius.

15 Dorinis ugdymas Filosofinės etikos bendrojo kurso programos apimtis gali būti siaurinama iki vieno modulio (35 val.) arba gimnazijose sudaryti visą bendrąjį kursą iki 2 modulių (70 val.). Išplėtotas taikomasis aspektas ir mokiniams sudarytos galimybės rinktis vieną iš trijų patrauklių ir aktualių profesinės etikos/šeimos etikos/kino ir etikos modulių taikomųjų programų.

16 Lietuvių kalba ir literatūra
Parengta viena lietuvių kalbos programa lietuviškoms ir tautinių mažumų mokykloms. Peržiūrėtas ir atrinktas ugdymo turinys, kad sudarytų galimybes: stiprinti mokinių identitetą ir savivertę, ugdytis kritinį ir kūrybinį mąstymą, ne tik perimti Lietuvos kultūros tradiciją, bet ir dalyvauti jos kūrime. Orientuotasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybinio, kritinio mąstymo ugdymą, mokymosi mokytis gebėjimų plėtojimą. Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama ir kontekstualizuojama: kūrybinės užduotys, tiriamieji darbai, kūrybinio rašymo praktika. Numatytas išlyginamasis kalbinių gebėjimų įtvirtinimo modulis.

17 Lietuvių kalbos ir literatūros BE
Lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą sudaro rašinys, t. y. atvirojo tipo integruota užduotis, kurią atlikdamas mokinys parodo: kultūrinę brandą; analizės, sintezės, klasifikavimo, apibendrinimo, vertinimo, problemų sprendimo ir argumentavimo gebėjimus; kalbos vartojimo efektyvumą ir raštingumą. Ir valstybiniam, ir mokykliniam brandos egzaminui pateikiama po keturias rašymo užduotis – dvi samprotaujamojo tipo rašinio ir dvi literatūrinio rašinio.

18 Kitos gimtosios kalbos
Orientuotasi į kultūrinės kompetencijos, kūrybiškumo, kritinio ir interpretacinio mąstymo gebėjimų ugdymą, tautinio tapatumo formavimą. Keitėsi medžiagos pateikimo principas – atsirado teminiai pjūviai ir sumažintos vidurinio ugdymo programos apimtys (sumažintas privalomų kūrinių sąrašas) tam, kad būtų suteiktos galimybės savarankiškam tiriamajam mokinio darbui arba tam tikrų temų gilesniam nagrinėjimui. Mokymo ir mokymosi medžiaga aktualizuojama, daugiau dėmesio skiriama įvairiems tekstams, su kuriais mokiniai susiduria kasdien, skirtingų tekstų tikslams, poveikiui, manipuliacijai kalba suprasti.

19 Užsienio kalbos Atsisakyta bendrojo ir išplėstinio kursų.
Siūlomi trys kursai (orientuoti į A2, B1 ir B2 lygius pagal ET kalbos mokėjimo lygių skalę), kuriuos mokiniai rinktųsi pagal savo galimybes ir poreikius. Patikslinti pasiekimų lygiai ir gebėjimų aptartys, priartinant juos prie Europos Tarybos nustatytų kalbos mokėjimo lygių. Pirmą kartą pateikiamas kursas, visiškai orientuotas į ET kalbos mokėjimo lygį B2 (buvusiame išplėstiniame kurse tik klausymas ir skaitymas buvo siejamas su lygiu B2, o kalbėjimas ir rašymas - su lygiu B1). Norintiems vidurinio ugdymo pakopoje pradėti mokytis naujos užsienio kalbos pateikiamas kursas, orientuotas į kalbos mokėjimo lygį A2. Siūloma organizuoti modulius, skirtus dalinėms kompetencijoms ugdyti, pvz., dalykinė užsienio kalba, IDKM (integruotas dalyko ir kalbos mokymasis), debatai, anglų/rusų grožinė literatūra, kultūra ir kalba ir kt.

20 Kalbų BEP Bendrosios kompetencijos: pažinimo, komunikavimo, kultūrinio sąmoningumo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, socialinė. Pažinimo: aptardami nurodytų autorių kūrinius, kultūrinį istorinį, biografinį ar meninį kontekstą; paaiškindami svarbiausius lietuvių literatūros ir kultūros reiškinius. Komunikavimo: suprasdami turinio ir kalbinės raiškos atžvilgiu sudėtingą kalbą tiek konkrečiomis, tiek abstrakčiomis temomis, parengdami ir pasakydami aiškią, tinkamos struktūros kalbą, dalyvaudami pokalbyje, laikydamiesi kalbos etiketo taisyklių, tikslingai ir efektyviai taikydami teksto supratimo (klausymo ir skaitymo) strategijas, kurdami tekstus; rasdami informacijos šaltinius, atrinkdami tinkamą informaciją teiginiams argumentuoti; vartodami tinkamos reikšmės žodžius, tinkamas gramatines formas ir konstrukcijas; taisyklingai rašydami, laikydamiesi bendrinės kalbos normų reikalavimų. Kultūrinio sąmoningumo: pagrįsdami nagrinėjamo kūrinio santykį su kontekstu (biografiniu / kultūriniu istoriniu / meniniu); nuosekliai plėtodami mintis, tikslingai ir tinkamai paremdami jas grožine literatūra, kitais kultūros tekstais; pateikdami pavyzdžių iš programoje nagrinėtų laikotarpių literatūros ir istorinio kultūrinio konteksto; argumentuotai išreikšdami savo požiūrį; jeigu reikia, polemizuodami remiantis literatūros ir kultūros pavyzdžiais. Iniciatyvumo ir kūrybingumo: komponuoja tekstą, siekdamas teksto rišlumo ir vientisumo, turinio ir raiškos dermės; tinkamai cituoja ir perfrazuoja.

21 Kalbų BEP DALYKAS ŽINIOS IR SUPRATIMAS TAIKYMAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS
Lietuvių kalba ir literatūra Lietuvių kalba ir literatūra kurtiesiems 20 50 30 Tautinių mažumų gimtosios kalbos 25 Užsienio kalbos

22 Kalbų BE matricų palyginimas
Lietuvių kalba ir literatūra Lietuvių kalba ir literatūra kurtiesiems Tautinių mažumų gimtosios kalbos Užsienio kalbos Klausymas - 30 Viešasis kalbėjimas Įskaita Teksto suvokimas 50 Teksto kūrimas 100 40

23 Matematika Į vidurinio ugdymo programą perkelta tematika, kurios atsisakyta 2008 m. Matematikos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje. Sukonkretinti reikalavimai kl. nagrinėjamai tematikai. Programoje numatyta mažiau dėmesio skirti rutininių procedūrų atlikimui, tam tikslui pasitelkti IKT, grafinius skaičiuoklius ir kt. Parengtas pasirenkamasis logikos modulis, be kurio neįmanomas gilesnis matematikos problemų nagrinėjimas.

24 Matematikos BEP Bendrosios kompetencijos: pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo. Pažinimo: įžvelgdami sąryšį tarp nagrinėjamų dydžių, aprašydami dėsningumą, pagal kurį sudaroma objektų (jų elementų) seka; įžvelgdami/pasirinkdami tinkamą matematinį modelį ir jį pritaikydami; įžvelgdami ir parodydami problemos visus nagrinėtinus atvejus, formuluodami išvadas ir atsakymus į klausimus. Iniciatyvumo ir kūrybingumo: derindami kelias standartines procedūras; nestandartinėse situacijose, kurios gali būti aprašomos matematiniais modeliais performuluodami uždavinį matematiniais terminais, žymenimis, paveikslais/brėžiniais ir pan., atskleidžiant pačios problemos suvokimą; formuluodami atsakymus į klausimus, į kuriuos nėra vienintelio teisingo atsakymo. Komunikavimo: atpažindami ir teisingai vartodami (reprodukuodami) matematines sąvokas, žymenis, objektus, modelius; nuosekliai argumentuodami kiekvienos uždavinio dalies sprendimą.

25 Matematikos BE matrica
Gebėjimų grupės Veiklos sritys Žinios ir supratimas Matematikos taikymas Problemų sprendimas PROCENTAI Iš viso egzamine Iš jų – bendrojo kurso 1. Skaičiai, skaičiavimai, reiškiniai. Lygtys, nelygybės ir jų sistemos 30 15 2. Geometrija 25 8 3. Funkcijos ir analizės pradmenys 10 4. Kombinatorika, tikimybės ir statistika 7 40 35–40 20–25 100

26 Informacinės technologijos
Atsisakyta Pagrindinio ugdymo programoje mokomos ir pasenusios, neaktualios mokiniams tematikos, pvz., dokumento šablono rengimo ir pan. Sumažintos akademinių žinių apimtys, atskleidžiamas praktinis informacinių technologijų naudingumas, sudaromos sąlygos rinktis informacinių technologijų ugdymo turinį pagal mokinių galimybes ir poreikius. Įtrauktos naujos žinios, pvz., bendradarbiavimas socialiniuose tinkluose, vikio technologijos, atnaujinta ir patikslinta išplėstinio kurso modulių tematika, atsisakyta konkrečios programinės įrangos įvardijimo.

27 Informacinių technologijų BEP
Bendrosios kompetencijos: pažinimo, iniciatyvumo ir kūrybingumo, komunikavimo. Pažinimo: taikyti informacinių technologijų žinias ir gebėjimus argumentuotiems sprendimams priimti; naudoti kitų mokslų žinias ir gebėjimus, reikalingus problemai spręsti; daryti pagrįstas išvadas ir priimti argumentuotus sprendimus, kritiškai vertinti pasiektą rezultatą. Iniciatyvumo ir kūrybingumo taikyti informacinių ir komunikacinių technologijų žinias, supratimą ir gebėjimus neįprastose situacijose; pasiūlyti, paaiškinti ir taikyti alternatyvius problemų sprendimo būdus, svarstyti jų privalumus ir trūkumus. Komunikavimo ...tinkamai vartoti sąvokas ir terminus; sklandžiai ir aiškiai dėstyti mintis raštu, komentuoti savo veiksmus; tinkamai (tekstu, paveikslais, diagramomis, schemomis, formulėmis ir kt.) perduoti informaciją apie informatikos, informacines ir komunikacines technologijų objektus, procesus, algoritmus ir modelius.

28 Informacinių technologijų BE matrica
GEBĖJIMŲ GRUPĖS VEIKLOS SRITYS ŽINIOS IR SUPRATIMAS TAIKYMAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS PROCENTAI Saugus ir teisėtas informacijos ir interneto naudojimas 10 Tekstinių dokumentų maketavimas 20 Skaitinės informacijos apdorojimas skaičiuokle Programavimas 50 Procentai 60 100

29 Akademinė kryptis Meninė kryptis Technologinė kryptis Bendrasis kursas
Išplėstinio kurso modulis Programavimas Duomenų bazių kūrimas ir valdymas Elektroninė leidyba IT VBE nuo 2013 metų Bendrasis kursas Akademinė kryptis Meninė kryptis Technologinė kryptis Brandos darbas

30 Gamtos mokslai Įtrauktos naujausios gamtos mokslų aktualijos (pvz. biotechnologijos, nanotechnologijos, šiuolaikiniai tyrimų metodai ir kt.) Pasiekimų turinys labiau orientuotas į gilesnį supratimą, sąsajas su kasdieniu gyvenimu ir problemų sprendimu. Mokytojai orientuojami daugiau įtraukti mokinius į įvairią tiriamąją veiklą ir plačiau naudoti informacines technologijas. Akcentuojamas gamtos tyrimo gebėjimų ugdymo ir vertinimo tobulinimas. Atsižvelgiant į darnaus vystymosi idėjų aktualumą, pabrėžiama vertybinių nuostatų bei pažiūrų ugdymo svarba. Pertvarkytos veiklos sritys, taip padedant nuosekliau ir sistemiškiau nagrinėti bei suprasti gamtos dinamišką pusiausvyrą ir dėsningumų vientisumą.

31 Gamtos mokslų BEP Bendrosios kompetencijos gamtos moksluose: pažinimo, komunikavimo, socialinė. Pažinimo: formuluodami tyrimo hipotezę; tinkamai pasirinkdami tyrimo tipą (stebėjimą, eksperimentą) ir priemones; gaudami ir apdorodami bandymų rezultatus; darydami duomenimis pagrįstas išvadas; atrinkdami ir tinkamai pateikdami patikimą informaciją išsakytai nuomonei, nevienareikšmiams probleminių klausimų atsakymams pagrįsti; apibendrindami ir kritiškai vertindami įvairiuose informacijos šaltiniuose pateikiamą informaciją apie mokslo atradimus, technologijų plėtotę, aplinkosaugą... Komunikavimo: tinkamai pasirinkdami reikšminius žodžius informacijos paieškai internete; tinkamai vartodami dalyko sąvokas, dydžių simbolius, matavimo vienetus; sklandžiai reikšdami gamtos reiškinių supratimą, aiškiai dėstydami mintis žodžiu ir raštu; pritaikydami pateikiamą informaciją apie gamtos reiškinius tikslui ir adresatui. Socialinė: vertindami mokslo ir technologijų poveikį aplinkai atsižvelgiant į ekonominius, socialinius ir ekologinius veiksnius.

32 Gamtos mokslų BE matricų palyginimas
DALYKAS ŽINIOS IR SUPRATIMAS TAIKYMAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS Biologija 35 50 15 Chemija 40 20 Fizika 30

33 Istorija 2010 m. istorijos vidurinio ugdymo bendrosios programos projekte atsisakyta tematikos, kuri detaliai nagrinėjama 2008 m. istorijos pagrindinio ugdymo bendrojoje programoje (pvz., Istorijos mokslas, Žmonijos priešistorė, Senosios civilizacijos ir pan.). Akcentuojamas darbas su istoriniais šaltiniais, jų analizė bei interpretavimas, istorinio naratyvo suvokimas bei analizė. Skiriama daugiau laiko gilesniam Lietuvos istorijos nagrinėjimui. Istorijos kursas suskirstytas į septynias naujas temų grupes pagal chronologinio tęstinumo principą.

34 Geografija Pakoreguotoje programoje akcentuojami praktiniai ir veiklos, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimai. Didelis dėmesys skiriamas geografijos žinių taikymui. Didinant mokinių mokymosi motyvaciją tiek bendrojo, tiek ir išplėstinio kurso programoje atsisakoma kai kurių temų, pvz., istorinės, religijų, kultūrų geografijos. Tuo pat metu, programa papildyta ir naujomis temomis, pvz., šiuolaikiniai kartografiniai vaizdai, gyventojų gyvenimo kokybė ir kt. Dėl keliamų aukštesnių reikalavimų ir vengiant pagrindinio ugdymo programos pasiekimų kartojimosi Geografinės informacijos skaitymo veiklos sritis pakeista į Gamtinių ir visuomeninių struktūrų analizės. Taip pat sujungtos Regionų pažinimo raiškos ir Aplinkos pažinimo ir tyrimų veiklos sritys, kurios pavadintos Geografiniais tyrimais.

35 Socialinių mokslų BEP Bendrosios kompetencijos socialiniuose moksluose - socialinė, komunikavimo, pažinimo. Socialinė: apibendrindami gamtos ir visuomenės procesų pokyčius, nurodydami kaitos būtinybę ir pasekmes Komunikavimo: įvardydami ir paaiškindami sąvokas Pažinimo: rasdami informaciją įvairiausiuose geografijos informacijos šaltiniuose apie gamtos ir visuomenės reiškinius ir procesus, nurodydami priežastis bei pasekmes; formuluodami hipotezes apie gamtos ir visuomenės procesus ir reiškinius, vertindami gamtinių ir visuomenių veiksnių įtaką aplinkai...

36 Socialinių mokslų BE matricų palyginimas
DALYKAS ŽINIOS IR SUPRATIMAS TAIKYMAS PROBLEMŲ SPRENDIMAS Istorija 40 50 10 Geografija

37 MENAI (DAILĖ, MUZIKA, ŠOKIS, TEATRAS)
Menų bendrųjų programų turinys artinamas prie šiandieninio socialinio kultūrinio gyvenimo reikmių. Akcentuojami taikomojo pobūdžio pasiekimai suteikti daugiau kūrybingumo ir meniškumo kasdieniam bendravimui, veiklai, aplinkai, padėti orientuotis supančioje meno kūrinių įvairovėje, tapti kritišku šiandieninės kultūros vartotoju. Stiprinama meninės raiškos sritis į ją integruojant stebėjimo, analizės, interpretavimo ir vertinimo gebėjimus. Taip siekiama per asmeninę mokinio patirtį turtinti jo estetinę nuovoką, plėtoti meninį mąstymą.

38 Menų egzaminas Vietoje dailės ir muzikos mokyklinių egzaminų siūlomas šių menų dalykų egzaminas: dailės; filmų kūrimo; fotografijos; grafinio dizaino; muzikos ir kompiuterinių muzikos technologijų; šokio; teatro.

39 Pasiekimai menų egzamine
Egzamino metu vertinami mokinių pasiekimai (dalykiniai meniniai ir bendrųjų kompetencijų), iš visiems meninio ugdymo dalykams bendrų veiklos sričių: kūrybinės raiškos; meno kūrinių analizės, interpretavimo ir vertinimo.

40 Menų brandos egzaminas yra procesas, kurio metu mokinys turi sukurti autentišką kūrinį arba savitai interpretuoti pasirinktus kitų autorių kūrinius, parengti savo kūrybinio darbo kūrybinės užduoties aprašymą (egzamino užduoties dalis raštu) ir pristatyti kūrybinio darbo rezultatus vertinimo komisijai. Per apibrėžtą laiko tarpą mokinys turi sukurti arba parengti pristatymui (pasirodymui) egzamino reikalavimus atitinkančius kūrinius. Šioje egzamino užduoties dalyje atsiskleis mokinio gebėjimai taikyti įgytas pasirinktos meno šakos / srities žinias bei spręsti menines problemas. Kūrybinės užduoties aprašyme (egzamino užduoties dalis raštu) atsiskleis mokinio meninės ir kultūrinio konteksto žinios bei gebėjimai jas taikyti sprendžiant menines problemas. Rengdamas kūrybinės užduoties aprašymą, mokinys atskleis savo vertybines nuostatas, estetinę nuovoką, kultūrinio sąmoningumo, mokėjimo mokytis, komunikavimo ir kitų bendrųjų kompetencijų aspektus. Pristatydamas kūrybinį darbą, mokinys atskleis taikymo gebėjimus bei komunikavimo kompetencijos aspektus.

41 Menų egzamino matrica VERTINIMO BŪDAI VEIKLOS SRITYS
VEIKLOS SRITYS KŪRYBINIO DARBO RENGIMAS KŪRYBINIS DARBAS IR JO KONTEKSTO TYRIMAS) KŪRYBINIO DARBO PRISTATYMAS % KŪRYBINĖ RAIŠKA 20 30 50 INTERPRETAVIMAS IR VERTINIMAS 10 GALUTINIS ĮVERTINIMAS  60 100

42 TECHNOLOGIJOS Atsisakyta daug siaurai specializuotų programų (net 17), vietoje jų parengta viena Technologijų bendroji programa, kurią sudaro: šešios gana lanksčios technologijų kryptys, atitinkančios šešias Lietuvos ūkio šakas (Tekstilė ir apranga. Taikomasis menas, amatai ir dizainas. Turizmas ir mityba. Statyba ir medžio apdirbimas. Verslas, vadyba, mažmeninė prekyba. Mechanika, mechaninis remontas.). Kiekvienoje kryptyje yra po keturis pasirenkamuosius modulius. Mokinių veikla orientuota į projektinio darbo metodą pagal modulyje pateiktą tematiką. Ugdymo turinys nedetalizuojamas ir pateikiamas tokia seka: Technologijų kryptis – Modulių pavadinimai – Projektinių darbų tematika.

43 Technologijų BEP Bendrosios kompetencijos: mokymosi mokytis, iniciatyvumo ir kūrybingumo, pažinimo, komunikavimo. Mokymosi mokytis: nuosekliai planuoja pasirinktos idėjos įgyvendinimo etapus; nuosekliai ir saugiai atlieka pasirinktos idėjos įgyvendinimo etapus. Iniciatyvumo ir kūrybingumo: generuoja projektines idėjas, jas paaiškina; paaiškina idėjų plėtojimo alternatyvius variantus, skirtus idėjoms generuoti, analizuoja ir įvertina jų privalumus, trūkumus ir pristato geriausią idėją. Pažinimo: renka, kaupia, analizuoja ir įvertina atrinktą informaciją, ją struktūruoja ir aiškiai pateikia; atrenka tinkamas medžiagas idėjai įgyvendinti, įvertina jų savybes. Komunikavimo aprašo ir/arba vaizduoja grafiškai kuriamo produkto/paslaugos dalis, paaiškina detales, pristato darbą...

44 Technologijų brandos egzamino matrica
baigiamojo darbo dalys Mokinių veiklos sritys darbo rengimo procesas* Komisijos vertinimas Maksima-lus taškų skaičius Projektavimas Informacijos paieška ir naudojimas Medžiagų pažinimas Technologiniai procesai ir jų rezultatai Ž, S T P, S baigiamojo darbo aprašas 6 12 2 4 16 48 64 produktas / paslauga 8 – 15 14 24 44 88 pristatymas Maksimalus taškų skaičius 28 22 30 60 140 200 Ž, S – žinios, supratimas; T – taikymas, P, S – problemų sprendimas. * – Egzamino baigiamojo darbo rengimo procesui (mokančiojo mokytojo vertinimui) skiriama 30%.

45 Kūno kultūra Mažėjant fizinio darbo paklausai darbo rinkoje, blogėjant mokinių sveikatai dėl nejudrumo, keičiasi kūno kultūros ugdymo tikslai ir pobūdis: siekiama kūno kultūros pamokas perorientuoti nuo funkcinio rengimo, t.y. treniravimo, prie aktyvios, naudingos ir patrauklios fizinės veiklos, nuo mechaninio judesių atkartojimo, prie tikslingo ir kūrybingo mankštinimosi. Atsisakyta visiems vienodų normatyvų, treniravimo, nesaugių, ypatingų fizinių bei psichologinių pastangų reikalaujančių pratimų (pvz., šuolio per ožį, lipimo virve, tiltelio, žvakės). Vertinimas orientuotas į asmeninę mokinio pažangą ir pastangas, bet ne į konkretų sporto rezultatą ar normatyvą. Išplėstiniame kurse atsirado nauji, fizinio aktyvumo pasirinkimo galimybių didinimo moduliai. Tai neolimpinės sporto šakos, varžybų teisėjavimas ir organizavimas, fizinė saviugda, krašto gynyba ir kt., kuriuos mokykla gali pasiūlyti pagal savo galimybes.

46 Trys svarbiausi klausimai formuojant ugdymo turinį mokykloje
Ko mes siekiame? Kaip organizuosime ugdymą, kad pasiektume? Iš kur žinosime, kad pavyko?

47 Požymiai, kad mokykloje sėkmingai įgyvendinamos atnaujintos Bendrosios programos
Mokiniams sukurta mokytis motyvuojanti aplinka. Mokinių mokymosi pasiekimai yra Bendrosiose programose aprašytos kokybės: ugdomos mokinių dalykinės ir bendrosios kompetencijos; yra vidinė (dalykinė) ir išorinė ugdymo turinio integracija. Ugdymo procesas yra Bendrosiose programose aprašytos kokybės: mokiniai mokosi aktyviai; vyrauja mokytis padedantis vertinimas; ugdymas individualizuojamas, atsižvelgiama į mokinių raidos ypatumus, mokymosi poreikius, pasiekimų lygius.

48 Daugiau informacijos:
Ačiū už dėmesį!