Institucionalistinė priega. Naujoji politinė ekonomija

Pateikčių temos: "Institucionalistinė priega. Naujoji politinė ekonomija"— Pateikties kopija:

1 Institucionalistinė priega. Naujoji politinė ekonomija
Institucionalistinė priega. Naujoji politinė ekonomija. Ronald’as Coase’as James’as Buchanan’as Doc. A. Maldeikienė 2010/2011 m.m

2 Institucionalizmas (1900- ...)
Dvi fazės — ankstyvasis (tradicionalizmas) ir naujasis (siejamas su D. North’o, J.Buchanan’o ir kt. darbais) Ankstyvasis — Thorstein Bunde Veblen, Wesley Clair Mitchell,John Kenneth Galbraith) — antitradicionalistai, prieš neoklasikinę prieigą, už valstybės intervenciją. Naujasis (nuo labai apytikriai šešto dešimtmečio, kai vis dažniau imama akcentuoti institucijų plėtros svarba ekonominių (ir politinių) reiškinių plėtrai bei analizei) — remiasi neoklasikine prieiga, pagarba teorijai, antireguliacinė nuostata. Galima paminėti Harold Demsetz (nuosavybės teisių įtaka), Richar Posner (teisė), Ronal Coase, Oliver E.Williamson (įmonių elgsena, sandorių sąnaudų svarba įmonių elgsenai), James Buchanan, Gordon Tullock (viešojo pasirinkimo teorijos — rentos siekis, interesų grupės, balsavimo taisyklės, konsitucinė ekonomika ir pan.)

3 Istorinės institucionalizmo šaknys
JAV praėjusio amžiaus pradžioje išryškėjusios ekonominės plėtros ir jos rezultatų itin netolygaus pasiskirstymo klausimas, kuris gimdo klausimus apie neoklasikinės mokyklos prielaidų ir išvadų legitimumą. (Kalbos apie tai, kad minimali valstybės intervencija gimdo maksimalią socialinę gerovę vis labiau atrodė neįtikinančios, nerimas dėl monopolijų, skurdo, depresijų, švaistymo. Socialinės kontrolės problema). Tuo metu socialinių pokyčių galimybė suvokta kaip arba (1) visuomenės pertvarkymas pagal socialistines nuostatas, arba (2) vyriausybės įsikišimas, kuris švelnina netolygumus — kapitalizmas saugomas.

4 Septyni pagrindiniai ankstyvojo institucionalizmo postulatai (1)
Holistinė, plati perspektyva. Kolektyvinis veiksmas yra daugiau nei vien individualių veiksmų suma. (Pavyzdžiui, profsąjungos matomos kaip gerokai daugiau, nei jos narių interesų atspindys; jos veikimo negalima suvokti, vien tik analizuojant jai priklausančių individų veiksmus). Ekonomika daugiau nei vien ekonomika — ji gimsta kaip politikos, sociologijos, teisės, papročių, ideologijos, tradicijos ir kitų žmogaus tikėjimų ir patirčių tąsa. Akcentuojamos institucijos. Institucija čia suvokiama ir kaip (1) tam tikras organizacija ar struktūra (profsąjunga, mokykla, kalėjimas ar centrinis bankas), ir kaip (2) (svarbiau!) tam tikras struktūrizuotas ir organizuotas grupinės elgsenos modelis, didžia dalimi paremtas susiformavusia kultūrine terpe (papročiai, socialiniai įpročiai, įstatymai, mąstymo formos, gyvenimo stiliai, etc./. Galimi pavyzdžiai būtų ir pati vergovė, ir tikėjimas, kad vergovė priimtina socialinės elgsenos forma. Arba tikėjimas laissez-faire, arba profsąjungomis, arba socialine valstybės sistema, arba komunizmu Sovietų Sąjungoje, arba antikomunizmu JAV. Ekonominį gyvenimą, teigia institucionalistai, valdo ne ekonomikos dėsniai, o socialinių grupių elgsena ir jų veikimo šablonai.

5 Septyni pagrindiniai ankstyvojo institucionalizmo postulatai (2)
Darvinistinis, evoliucinis požiūris Institucijos kinta ir transformuojasi, ir tai negali būti pamiršta. Akcentuojama dinamika. Nėra ekonominių tiesų kurios tinka visur ir visada. Klausimą “Kas tai?” keičia klausimas ”Kaip mes čia atsiradome ir kur mes einame?”. Būtina išmanyti antropologiją, politikos mokslus, sociologiją, filosofiją, psichologiją. Normalios pusiausvyros idėjos atmetimas. Pusiausvyros idėja keičiama judėjimu spirale, kai komuliatyviniai pokyčiai galiausiai ekonominiams ir socialiniams tikslams suteikia neigiamą ar teigiamą perspektyvą. Tam tikri nuokrypiai nėra nuokrypiai nuo pusiausvyros , o tiesiog normali būsena. Institucionalistai tiki, kad esant tam tikroms būsenoms ar tendencijoms būtini atitinkami vyriausybės veiksmai, kurie tuos pokyčius (nukrypimus) pastūmėtų tinkama linkme

6 Septyni pagrindiniai ankstyvojo institucionalizmo postulatai (3)
Interesų konfliktai. Pasak institucionalistų, žmonės yra bendruomeniniai, socialiniai kūriniai. Jie organizuojasi ir suformuoja grupes, kurios išreiškia bendrą grupės interesą. Bet tie interesai susikerta — stambus verslas versus smulkųjį, vartotojai versus gamintojai, žemdirbiai versus misato gyventojus, darbdaviai versus darbuotojai, importuojai versus vietinai gamintojai, etc. Vyriausybė turi įsitertpti ir švelninti konfliktus. Liberalios, demokratinės reformos. Pasisako už lygesnį pajamų ir turto pasiskirstymą. Nereguliuojama rinka netinkamai perskirsto išteklius ir pajamas. Pasisako prieš laissez-faire. Atmeta malonumo-skausmo psichologiją. Ne tiek Benthamo, kiek biheivioristinės, Z. Freud’o idėjos).

7 Kam atstovauja (ar siekia atstovauti) ankstyvieji institucionalistai?
Atstovauja vidurinės klasės interesus stiprėjančio kapitalizmo ir finansinio kapitalo eroje. Tvirtai atstovauja smulkaus verslo, žemdirbių ir darbo interesus. Akademinė visuomenė. Profsąjungos. Vartotojai.

8 Didino ekonominės teorijos praktinę naudą. Realizmas.
Kiek konkrečiu momentu institucionalistų idėjos buvo vertingos, naudingos ir teisingai atspindėjo tikrovę? Didino ekonominės teorijos praktinę naudą. Realizmas. Statistikos naudojimas tyrimuose.

9 Kurie institucionalistų suformuluoti principai įsitvirtino?
Esminės įsitvirtinusios įžvalgos: Platesnis nei iki tol požiūris į ekonominius procesus. Ypač sustiprėjo postkeinsistiniu periodu. Visuminė perspektyva. Tam tikras ūkio planavimo siekis. Įstatyminė profsąjungų, socialinės saugos sistemos, minimalaus darbo užmokesčio, maksimalaus darbo laiko ribojimo apsauga. Ekonominės plėtros problematika.

10 Thorstein’as Veblen’as 1857- 1929
Vienas keisčiausių ir originaliausių ekonomistų. Pradėjo kovą su ortodoksiniu mąstymu. 1899 m. Dykinėjančios klasės teorija (The Theory of the Leisure Class). (3 savybės – parodomasis vartojimas, polinkis nedirbti naudingo darbo ir konservatyvizmas).

11 Ronald’as Harry Coase’as (1910.12.29 - ...
1991 m. Ekonomikos Nobelio premija Svarbiausi darbai — “Įmonės prigimtis” (“The Nature of Firm” (1937) ir “Socialinių sąnaudų problema” (The Problem of Social Cost”) (1960)

12 Coase indėlis Čikagos mokykla (mokėsi Londono ekonomikos mokykloje)
2 pagrindinės įžvalgos; Įmonės prigimties samprata (1937) — tvirtino, kad įmonė turi būti suprantama kaip endogeninis, pačios ekonominės sistemos pagimdytas darinys, kurio egzistavimą pateisina gamybos sandorių sąnaudos. Įmonės ir kitos ekonominės organizacijos bei institucijos egzistuoja todėl, kad ūkio subjektai mano, kad jos padeda minimizuoti sandorių sąnaudas. Coase’o teorema (1960) — teigė, kad tinkamai apibrėžtos nuosavybės teisės leidžia išvengti vadinamųjų eksternalijų (rinkos nesėkmių), kurios esą visada gali būti pašalintos derybomis.

13 Įmonės prigimtis (1) Aiškinama, kodėl ekonomikai nepakanka vien nepriklausomų gamintojų, kurie vienas su kitu keičiasi savo gaminiais, o atsiranda įmonės. Įmonės atsiranda kartu su verslininku, kuris samdo darbuotojus. Taigi, pirmas klausimas: kokioms sąlygoms esant verslininkui naudingiau samdyti darbuotoją, o ne pirkti paslaugas? Tradicinė teorija leidžia manyti, kad rinka efektyvi, tad kiekvienas daro tai, ką geriausiai išmano, ir tai daro pigiausiai, tad atrodytų visada pigiau pirkti, nei samdyti.

14 Įmonės prigimtis (2) Coase’as parodo, kad naudojantis rinkos paslaugomis visada pasirodo ir sandorių sąnaudos: prekės ar pasaugos įsigijimas rinkoje visada brangesnis, nei vien prekės kaina. Tai ir informacijos paieška, derybos, prekybos paslaptys, sauga ir pan., kurios taip pat turi savo kainą. Taigi, įmonė atsiranda tada, kai naudingiau visus minėtus dalykus vykdyti įmonės rėmuose ir išvengti papildomų sąnaudų. Vis dėlto šis reiškinys turi natūralias ribas (“mažėjanti verslumo funkcijos grąža”): procesas netenka ekonominės prasmės, kai pernelyg išauga papildomos išlaidos ar darbu užversti vadybininkai netinkamai išdėsto išteklius.

15 Įmonės prigimtis (3) Coase’as įrodinėja, kad įmonės dydį (išmatuotas, kaip įmonės vidinių ir išorinių sandorių palyginimas) lemia optimalaus balanso tarp minėtų reiškinių paieškos. Iš esmės pradžioje išlošiama, kai įmonė didesnė, vis dėlto mažėjanti grąža yra rimtas stabdantis veiksnys. Vis dėlto, jei visi veiksniai vienodi, tai įmonė bus didesnė.

16 James’as McGill’as Buchanan’as (1919 — ...)
1986 m. Nobelio premija. Buchanan‘o darbai inicijuoja tyrimus apie tai, kaip politikų savanaudiškumas ir neekonominės jėgos veikia valstybės ekonominę politiką.

17 Buchanan’o viešojo pasirinkimo (public choise) teorija
Itin svarbus Buchanan’o indėlis į ekonomiką yra viešojo pasirinkimo dviejų etapų išskyrimas: pirmasis nustato žaidimo taisykles, o antrasis kalba apie šių taisyklių rėmuose vykstantį žaisimą. Buchanan’as teigia, kad analitikai turėtų domėtis pirmuoju etapu, o ne tapti politinio žaidimo dalyviais. Pradėjo subdiscipliną — konstitucinę ekonomiką. Atmetė valstybės, kaip aukštesnės išminties koncepciją. Buchanan’as teigia, kad kiekvieną konstituciją kuria mažiausiai kelios piliečių generacijos. Ji privalo balansuoti valstybės, visuomenės ir kiekvieno individo interesus.

18 Pagrindinės Buchanan’o tezės (1)
Ekonomika nėra toks “mokslas”, kaip, pavyzdžiui, fizika. Ekonomika yra “filosofinis” mokslas. Ekonomika yra kažkas, kur kalbama apie pasirinkimus ir prisitaikymo procesus, o ne apie kažkokias stabilias būsenas. Pusiausvyros modeliai prasmingi tik tiek, kiek suvokiamos tokių modelių ribos. Ekonomika kalba ne apie maksimizavimą, o apie mainus. Ekonominės analizės centre privalėtų būti klausimai susiję su mainais. Ekonomika pasakoja ne apie kolektyvinius darinius, o apie individus. Juk renkasi tik individai.

19 Pagrindinės Buchanan’o tezės (2)
Ekonomika kalba apie žaidimus, kurie vyksta tam tikrų taisyklių (pavyzdžiui, įstatymų) rėmuose. Ekonomika negali deramai atspindėti reiškinių, jei ji analizuojama atsietai nuo politikos. Negalima ignoruoti pasirinkimų tarp skirtingų žaidimo taisyklių. Svarbiausia ekonomikos kaip tam tikros disciplinos kalbančios apie spontaniškos tvarkos principus funkcija — jos didaktinis vaidmuo. Ekonomika yra labai paprasta.