Lietuvos Elektros energetikos asociacija

Pateikčių temos: "Lietuvos Elektros energetikos asociacija"— Pateikties kopija:

1 Lietuvos Elektros energetikos asociacija
Ateities veiklos gairės Rimvydas Rukšėnas Prezidentas Vilnius 2007 m. kovo 6 d

2 Lietuvos elektros energetikos asociacijos steigėjai (asociacija įsteigta 1998 m. gegužės 7d.)
AB Kauno energija AB Klaipėdos energija UAB Ekoelektra UAB Stella Vitae UAB Stella Vitae ir partneriai AB Elga UAB Termesta AB Klaipėdos energetika UAB Vilniaus energetine statyba UAB Lietemas

3 LEEA vienija 44 bendrovės, organizacijas ir įstaigas
Jų tarpe 12 stambiausių Lietuvos energetinių kompanijų, gaminančių, perduodančių, skirstančių ir tiekiančių elektros bei šilumos energija: AB Lietuvos energija AB Rytų skirstomieji tinklai AB Lietuvos elektrinė UAB Vilniaus energija AB Kauno energija UAB Kauno termofikacijos elektrinė UAB Energijos sistemų servisas AB Mažeikių elektrinė AB Klaipėdos energija AB Panevėžio energija UAB Energijos realizavimo centas UAB Ekoelektra

4 Lietuvos Elektros energetikos asociacija taip pat jungia
22 energetikos statybos bendroves 4 elektrotechnikos pramonės ir statybos industrijos bendroves 4 energetikos projektavimo bendroves 2 švietimo įstaigas

5 Lietuvos elektros energetikos asociacijoje yra
7860 dirbančiųjų 2788,2 Mlrd. Lt metinės m. realizacinės pajamos

6 LEEA ryšiai su tarptautinėmis organizacijomis
1999 užmezgė ryšius su Europos elektros industrijos sąjunga EURELECTRIC 2003 buvo priimta į EURELECTRIC ir atstovauja Lietuvos energetikams šioje organizacijoje Nuo 1928 Lietuvos energetikai buvo UNIPED (dabar EURELECTRIC) nariais. Lietuvai atgavus nepriklausomybe AB “Lietuvos energija”, jungianti visas Lietuvos energetines bendroves, 1992 grįžo į šią organizaciją 24 LEEA atstovai dalyvauja EURELECTRIC komitetų, darbo grupių ir ekspertų tinklo darbe 2001 susibūrus visų Lietuvos energetikos šakų asociacijoms, LEEA tapo viena iš atkurto Pasaulio energetikos tarybos (PET) Lietuvos komiteto steigėjų

7 LEEA bendradarbiavimas su Lietuvos asocijuotomis struktūromis
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija Lietuvos dujų asociacija Lietuvos branduolinės energetikos asociacija Lietuvos pramoninkų konfederacija Lietuvos statybininkų asociacija Lietuvos vėjo energetikų asociacija Lietuvos hidroenergetikų asociacija Lietuvos bioenergetikos ir energijos taupymo asociacija Priešgaisrinių darbų ir paslaugų asociacija

8 LEEA ryšiai su mokslo bei švietimo įstaigomis
Lietuvos energetikos institutas Vilniaus Gedimino technikos universitetas Kauno technologijos universitetas (Elektros sistemų katedra, Elektros ir valdymo inžinerijos fakultetas) Kauno technikos kolegija Energetikų mokymo centras

9 LEEA atstovai dalyvauja darbo grupių, komisijų ir komitetų veikloje
Ūkio ministerijos Aplinkos ministerijos Lietuvos Respublikos ir RF Kaliningrado srities prekybinio-ekonominio bendradarbiavimo Valstybinės energetikos inspekcijos Valstybinės darbo inspekcijos

10 LEEA susitarimo pagrindais bendradarbiauja su:
Latvijos elektros energetikos draugija Latvijos energetikos statybos asociacija Estijos elektros pramonės sąjunga Estijos energetikos statybos draugija Kaliningrado srities energijos taupymo asociacija

11 LEEA palaiko ryšius ir bendradarbiauja su
LR Seimo Ekonomikos komitetu LR Seimo Aplinkos apsaugos komitetas LR Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas LR Seimo Ignalinos atominės elektrinės regiono problemų komisija VĮ Energetikos agentūra Valstybine energetikos inspekcija

12 Asocijuotų bendrovių veiklos prioritetai
NES nuostatų įgyvendinimas Integracija į ES energetines sistemas sujungiant elektros perdavimo tinklus su Vakarų Europos ir Skandinavijos šalių sistemomis Branduolinės energetikos Lietuvoje tęstinumo rėmimas Tolesnis elektros rinkos Lietuvoje liberalizavimas Baltijos šalių elektros rinkos sukūrimas Energijos tiekimo saugumo ir patikimumo užtikrinimas Sistemos plėtra suderinta su aplinkosaugos reikalavimais Atsinaujinančių energijos išteklių panaudojimo didinimas Energijos vartojimo efektyvumo didinimas Juridinės teisinės bazės energetikoje tobulinimas ir įtvirtinimas Visuomenės informavimas ir švietimas Tarptautinių ryšių plėtra PET ir EURELECTRIC priimtų dokumentų propagavimas ir jų teiginių įgyvendinimo, atsižvelgiant į Lietuvos interesus rėmimas

13 Strategijos Nacionalinės energetikos strategijos nuostatų įgyvendinimas elektros energetikos sektoriuje Baltijos valstybių energetikos strategijos projektas ES energetikos politikos formavimas

14 IAE antrojo reaktoriaus uždarymas ar pratęsimas
Ir vienu ir kitu atveju atsakymą reikia spartinti. Tai susieta su visa elektros energetikos infrastruktūra Šiuo metu IAE vadovybė orientuota į uždarymą 2009 Vėlyvas teigiamas atsakymas dėl pratęsimo komplikuos IAE sėkmingą ir savalaikį perorientavimą iš pasirengimo uždarymui į eksploatacijos pratęsimo veiklą Vėlyvas neigimas atsakymas, kuris yra labiausiai tikėtinas, dėl pratęsimo, gali užklupti Lietuvos elektrinę ir Lietuvos energiją su neatidėliotinom problemom, jeigu jos nebuvo laiku pradėtos spręsti

15 Lietuvos generuojantys galingumai po 2009
Elektrinės Disponuojama galia, MW 2005 2010 LE su bl. Nr. 3,4 LE be bl. Nr. 3,4 su KCDT Lietuvos elektrinė 1732 1448 1836 Vilniaus elektrinė 366 Kauno elektrinė 160 Mažeikių elektrinė 148 Klaipėdos elektrinė 9 Panevėžio termofikacinė elektrinė - 32 Lifosa 25 Achema 20 Kauno hidroelektrinė 90 Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė 380 190 Iš viso: 2740 2772 2488 2876 Labiausiai tikėtinas maksimalus poreikis 2300 Labiausiai tikėtinas vasaros poreikis 1340 1530 Būtinas sistemos galios rezervas 300 Galios balansas +172 -112 +276

16 2010 gamybos – suvartojimo balansas (Twh)
Šalis Gamyba Suvartojimas +Eksportas - Importas Lietuva 10.79 12.20 -1.41 Latvija 4,67 7,47 -2,80 Estija 8,48 8,03 0,45 VISO 23,94 27,70 -3,76

17 IAE antrojo reaktoriaus uždarymo galios kompensavimas
AB Lietuvos elektrinė 400 MW kombinuoto ciklo dujų turbininis blokas 2010 AB Panevėžio energija 32 MW kogeneracinis kombinuoto ciklo blokas 2008 AB Klaipėdos energija 50 MW kogeneracinis kombinuoto ciklo blokas 2010 AB Kauno termofikacijos elektrinė 150 MW kogeneracinis/kombinuoto ciklo blokas 2011 Būtina kartu su Latvija ir Estija 2010 m. padengti 3,76 TWh deficitą 2010 Nauja atominė elektrinė strategijoje įrašyta 2015 m. Tačiau ši data bus dar patikslinta paklojus pirmą pamatinį betono sluoksnį.

18 Tarpregioninės perdavimo tinklo jungtys
350 MW kabelinė linija Baltijos jūros dugnu lapkritis 1000 MW jungtis Lietuva-Lenkija 1000 MW kabelinė jungtis Lietuva-Švedija Baltijos jūros dugnu 2012 Prioritetas turėtu būti teikiamas Lietuvos ir Lenkijos jungčiai

19 Skandinavijos balansų prognozės sausiems/šaltiems 2008 m. (MW)
Šalis Galia Apkrova Balansas Norvegija 23450 23950 -500 Švedija 28300 28700 -400 V. Danija 4550 4150 400 R.Danija 3150 3100 50 Suomija 14050 15500 -1450 NORDEL 73500 75400 -1900

20 Hidroenergetika Strategijoje įtvirtinta, kad “bus išnagrinėtos aplinkosaugos reikalavimus atitinkančių hidroelektrinių statybos, panaudojant Neries upės ir jos baseino potencialą, galimybės” Iš Nemuno ir Neries upių Lietuvos teritorijoje techniškai įmanoma išgauti 2,65 TWh elektros energijos per metus Nemune sukoncentruota 56 % visų šalies techninių hidroenergijos išteklių Neryje sukoncentruota 25% visų šalies techninių hidroenergijos išteklių Neries potencinė galia Lietuvoje yra 106,4 tūkst. kW

21 Dėkojame už Jūsų dėmesį
Pranešimas bus patalpintas asociacijos internetiniame puslapyje

22

23