Kaip skaityti žmonių mintis

Pateikčių temos: "Kaip skaityti žmonių mintis"— Pateikties kopija:

1 Kaip skaityti žmonių mintis
Mes kalbame balsu, tačiau bendraujame visu kūnu (Abercrombie, 1968). Kaip skaityti žmonių mintis iš jų gestų: mįslingoji kūno kalba

2 (J. Marcinkevičius. Dienoraštis be datų)
Yra daugybė būdų pažvelgti į žmogaus sielą: ištartas žodis, kontekstas, intonacija, žvilgsnis, judesys, veido mimika ... Tai tarytum kalbos ženklai, kuriuos mes, deja, blogai mokame, paviršutiniškai ir blogai suprantame (J. Marcinkevičius. Dienoraštis be datų)

3 Kūnas paklūsta vidiniam nusiteikimui
Kūnas paklūsta vidiniam nusiteikimui. Nes viskas, kas „gyvena“ viduje, yra ir išorėje.

4 6 specifinės neverbalinės komunikacijos funkcijos:
sąmoningas arba nesąmoningas informacijos perteikimas; pokalbių eigos reguliavimas; emocijų demonstravimas; verbalinės informacijos papildymas, paneigimas; valdžios ir įtakos demonstravimas aplinkiniams; Kitų asmenų mokymas pateikiant tikslias užduotis (Thill ir Bovee, 1999).

5 Informacijos poveikis pašnekovui

6 Neverbalinės komunikacijos elementai:
Akių kontaktas; Mimika (veido išraiška); Kinetika – gestai, pozos, judesiai, prisilietimai; Paralingvistika (balso ypatybės ): intonacijos, pauzės, kalbos tempas, aiškumas, garso tonas, aukštumas, stiprumas ir t. t.; Tarpasmeninė erdvė; Prisilietimas; Paslėpti veiksmai; Išvaizda (fiziniai duomenys, apranga ir turimi daiktai).

7 Veido išraiška: perduoda emocijas ir nuostatas kitų asmenų atžvilgiu, tačiau veido išraišką žmonės geba valdyti, todėl ją sunku interpretuoti. Iš jos greitai sužinome žmogaus reakciją, tai, ką jis nori pasakyti. Akių judesiai: naudojami rinkti informacijai apie kitų reakciją. Gestai: perduoda bendrą emocinę įtampą (linksėjimas galva: skatina kitus daugiau kalbėti). Kūno kontaktas: naudojamas sveikinantis ir atsisveikinant, rodo draugystę ir artimumą.

8 Laikysena rodo, ar žmogus yra įsitempęs arba atsipalaidavęs.
Kūno orientacija: bendradarbiaujantys žmonės sėdasi greta vienas kito. Emocinis kalbos tonas: emocijų rodiklis patikimesnis negu veido išraiška, kadangi jį sunkiau kontroliuoti. Artumas: asmeninė erdvė skirtingose kultūrose skirtingai suprantama/priimtina. Išvaizda (drabužiai, veidas, plaukai) – informacijai apie save pranešti, pavyzdžiui, apie savo profesiją arba statusą.

9 1. Akių kontaktas (žvilgsnis: vyzdžio ypatumai, akių kontakto intensyvumas, žvilgsnio kryptis).

10 Akių kontakto reikšmė Pokalbio metu akių kontaktas naudojamas tam, kad pamatyti, kokią įtaką kalba daro klausytojui. Akių kontaktas parodo ketinimą užmegzti ryšį. Akių kontakto nebuvimas gali reikšti, jog pašnekovas gėdijasi arba yra išsigandęs. Akių kontaktas gali reguliuoti pašnekovų sąveikavimą. Akių išraiška gali parodyti, kaip pašnekovas jaučiasi tam tikroje situacijoje. Akių kontaktas parodo, kokią įtaką kalbėtojo kalba daro klausytojui.

11 Kaip naudoti akių kontaktą bendraujant?
Stenkitės ilgiau išlaikyti žvilgsnį su jais susitikę, prasilenkdami ar sveikindamiesi. Žiūrėkite į žmogų, kuriam ką nors sakote, ar kurio klausotės, parodykite jam, jog jo klausotės, kad jums rūpi tai, ką jis / ji sako. Kai tenka ką nors kritikuoti, akių kontaktas turi būti trumpesnis. Palaikydami akių kontaktą, turite daugiau galimybių įrodyti, jog sakote teisybę. Jeigu jūsų santykiai yra dalykinio, o ne asmeninio pobūdžio, akių kontaktas turi būti trumpesnis.

12 Keturi žvilgsnių tipai: Dalykinis Visuomeninis (socialinis) Intymus
B C Keturi žvilgsnių tipai: Dalykinis Visuomeninis (socialinis) Intymus “Kreivas”

13 Mimika - įvairūs emociniai išgyvenimai gana ryškiai atsispindi veide

14 Veido išraiška natūraliai išreiškia pritarimo, pasitenkinimo, liūdesio, simpatijos pojūčius.
Mimika - veido išraiška, atskleidžianti žmogaus nuotaikas, išgyvenimus, būseną. Mimika išreiškiamos pagrindinės emocijos: pyktis; nustebimas; džiaugsmas; liūdesys; baimė; pasibjaurėjimas.

15 Šešios veido emocinės išraiškos, kurias visos pasaulio tautos išreiškia taip pat

16 Atkreipkite dėmesį: Tyrimais nustatyta:
apatinės veido dalies mimiką kontroliuoti lengviau; nenatūrali šypsena veide – pradedame šypsotis per anksti arba per vėlai; natūrali šypsena trunka maždaug 4 sekundes; kairioji veido pusė yra išraiškingesnė ir išduoda apgaulės grimasą. Tyrimais nustatyta: moterys šypsosi dažniau nei vyrai. Jos dažniau šypsosi vyrams nei moterims. 83 proc. moterų ir 63 proc. vyrų išsirenka nuotrauką, kurioje šypsosi. moteriškos lyties kūdikiai šypsosi daugiau nei vyriškos.

17 Kaip žmonės “įgyja” gestus?
Kartais sunku pasakyti, ar gestas yra genetiškai apspręstas, ar kultūriškai įgytas.

18 Gestai Kuomet Jūs sukryžiuojate rankas ant krūtinės, tai ar jūs kryžiuojate kairę ranką ant dešinės, ar dešinę – ant kairės? Dauguma žmonių negali atsakyti į šį klausimą, kol nepabando to padaryti, ir vienu atveju jie jaučiasi patogiai, kitu – ne. Taigi daroma išvada, kad tai gali būti genetiškai įgytas gestas, kurio negalime pakeisti.

19 Visgi dauguma neverbalinio elgesio gestų yra įgyti, o jų reikšmę apsprendžia kultūra.
Pavyzdžiui, kai vyras praleidžia moterį sausakimšoje gatvėje, jis praeidamas pasisuka kūnu į moterį, tuo tarpu moteris praeina nusisukusi nuo jo. Kyla klausimas: ar jis/ji tai daro instinktyviai, ar nesąmoningai sekdama kitų vyrų/moterų pavyzdžiu?

20 Neverbalinis elgesys, liudijantis apie partnerio būseną
Atvirumas – atviros pozos, judėjimas artyn, sėdėjimas ant kėdės krašto, sutikimas nusirengti viršutinius drabužius; Vertinimas – pakreipta galva, palinkusi poza, liečiamas smakras; Abejingumas – klajojantis žvilgsnis, vengiama akių kontakto, atitinkama veido išraiška; Atmetimas / atsiribojimas – sukryžiuotos kojos ar (ir) rankos, vengiama akių kontakto, nuolat liečiama nosis;

21 Frustracija – sugniaužtos rankos, trinama kakta, glostomi plaukai, “renkami pūkeliai”;
Nervingumas – tamsėjančios akys, suspaustos lūpos, praberta burna, judinamos kojos, pirštai, žaidžiama daiktais; Gynyba – įtempta poza, tvirtai sukryžiuotos rankos, nežiūrima į akis, suspausti kumščiai; Pasitikėjimas savimi – pasitempimas, žvilgsnis – į akis, galva pakelta, tarsi šypsomasi sau, rankos laikomos stalo lygyje.

22 Keturios pagrindinės pozos
Artėjimas – dėmesinga poza (kūnas palinkęs į priekį); Pasitraukimas – negatyvi poza (nusisukimas, pasitraukimas atgal); Dominavimas – išdidi, arogantiška poza (išpūsta krūtinė, tiesi laikysena, aukštai pakelti pečiai ir galva); Paklusnumas – prislėgta, depresiška poza (į priekį pasviręs liemuo, nuleisti pečiai ir galva, įdubusi krūtinė).

23 Ar šis žmogus įtikintų jus pradėti perversmą kokioje nors srityje?
O šis? arba šis? Ar šis žmogus įtikintų jus pradėti perversmą kokioje nors srityje?

24 Neverbalinė komunikacija

25 Gestai – elementariausi neverbalinės komunikacijos ženklai
Gestai – elementariausi neverbalinės komunikacijos ženklai. Jų užfiksuojama ir interpretuojama per

26 Gestai (ryšio, gynybos, agresyvumo, dominavimo, pagarbos, melo ir kt.
Vyraujanti delno padėtis Pasitikėjimą pašnekovu reiškianti delno padėtis Agresyvi delno padėtis Situacijos kontrolė atiduodama partneriui Padėties šeimininkas ??? Pasitikėjimo stoka ,, Žuvies“ rankos paspaudimas Lygiavertis rankos paspaudimas

27 Iš rankos paspaudimo galime nustatyti koks tai yra žmogus (1):
Valdingas rankos tiesimas paspaudimui Valdingo rankos paspaudimo neutralizavimas Stiprus rankos paspausimas „Pirštinė“

28 1. Rankos paspaudimas “pirštinė” - kito žmogaus ranka apimama abiem delnais. Jį ypač mėgsta politiniai veikėjai Stiprus rankos paspaudimas, kad net pirštų kaulai braška, būdingas agresyviam, griežtam žmogui Paspaudimas nesulenkta ranka yra agresyvaus žmogaus požymis Jeigu paspaudžiami pirštų galiukai, tuomet iniciatorius nėra pasitikintis savimi Jeigu rankos paspaudimo metu iniciatorius traukia partnerio ranką į save, tai gali reikšti, kad jis nepasitiki savimi. 6. ,,Žuvies“ rankos paspaudimas – iniciatoriaus ranka yra drėgna ir šalta. Toks paspaudimas reiškia silpną žmogaus charakterį, leidžia būti vadovaujamas kitų.

29 Erdvinių zonų skirtumai
Du miesto gyventojai spaudžia vienas kitam ranką Du nedidelio miesto gyventojai spaudžia vienas kitam ranką Žmonės sveikinasi iš retai gyvenamo rajono arba kaimo

30 11 2 2 Gestas reiškiantis 1) ryžtingumą ir pranašumą ir 2) neryžtingumą Norima paslėpti vyravimą tam tikros situacijos metu Savimi patenkinto ir išdidaus žmogaus įspūdis Teigiamas rezultatas Savimi patenkinto ir išdidaus žmogaus įspūdis Neigiamas rezultatas Kalba netiesą

31 Jeigu rankos paspaudimo metu iniciatorius traukia partnerio ranką į save, tai gali reikšti, kad jis nepasitiki savimi. Paspaudimas abiem rankom reiškia nuoširdumą, pasitikėjimą arba šiltus jausmus partneriui.

32 Kas pirmasis sveikinasi?
Svarbūs trys prioriteto lygiai: amžius, lytis; užimama socialinė padėtis. Kai prioritetai neprieštarauja vienas kitam, jaunesnis sveikina vyresnį, vyras - moterį, įeinantis – esantį, pavaldinys - vadovą. Kai pasisveikinimą lydi rankos paspaudimas, veiksmas vyksta atvirkštine tvarka.

33 Gestai: Emblemos Imitacija

34 Gestai atskleidžiantys melą
Gynybos gestai

35 Kūno orientacija; Eisena ir stovėsena

36 Gestai (Emblemos): juos galima tiesiogiai išversti į žodžius,
pvz., „liuks” arba „V”; Šie ženklai priklauso nuo šalies kultūros. Gestai (Iliustracijos): Ore nupiešti ženklai, dažnai paaiškina arba papildo verbalų pranešimą. Net ir kalbėdami telefonu, žmonės dažnai naudoja iliustracinius gestus. Kai kurie gestai visai nepaaiškina sakomų žodžių, jie tik atspindi sakymo intensyvumą ar tvirtinimo stiprumą.

37 Kaip atpažinti melagį? Užsikerta žodžiai;
Nuolat kartoja “aaaa”, “na”, “mhh”... Ištisai šypsosi; Kalba daugiau nei įprastai; Nervingai trepsi kojomis; Liečia nosį...

38 Geri ir blogi gestai (Ž. Pečiulis, 2004)
žemyn (nusvirusios rankos, nykštys žemyn...); į save (tarsi norėtum užsisklęsti, įtikti pats save, o ne kitus); barjerų statymas; parazitiniai (išduodantys psichologinę būseną, nuovargį, agresyvumą: čiupinėjimasis, drabužių glamžymas, kumščių gniaužymas). GERI: viršun (aktyvūs, pozityvūs); atviri (pasisveikinimo, priėmimo gestai, kviečiantys prisijungti, diskutuoti); nukreipti į kitus (ieškantys kontakto, siekiantys sumažinti atstumą).

39 Moteriški ir vyriški gestai
MOTERYS dažniau nei vyrai liečia plaukus; dešimt kartų dažniau dedasi rankas ant kelių; dažniau sulenkusios kojas rankomis apkabina kelius; dažniau sėdėdamos pariečia kojas; labiau mėgsta raitoti rankoves. VYRAI tik vyrai glosto smakrą prieš plauką; daug dažniau užkiša pirštus už atlapų; mėgsta truktelti į viršų kelnes; dažniau pirštu liečia smilkinį; dažniau rankomis remiasi į klubus.

40 3. Atstumas: asmeninė erdvė 0,5 –1,2 m (dalykiniai pietūs);
intymi erdvė 0 – 50 cm; asmeninė erdvė 0,5 –1,2 m (dalykiniai pietūs); socialinė erdvė 1,2 – 4 m; viešoji erdvė - 4 – 8 m. Viešame transporte žmonės pažeidžia vieni kitų viešąją erdvę, tačiau būvimas spūstyje yra neapsunkinamas akių kontaktu arba pokalbiu;

41 4. Balso galimybės: Balso intonacijos (parakalba) – kalbėjimo greitis, garsumas, duslumas arba skardumas, ritmas, tam tikrų žodžių akcentavimas, galima kalbėti šnibždant, pusbalsiu, šaukiant, spiegiant ir pan. Tą patį pranešimą galima perduoti skirtingomis intonacijomis ir jo reikšmė bus skirtinga. Greičiau kalbančių žmonių pranešimai (vienpusė komunikacija) yra įtikinamesni, o greitai kalbantis asmuo laikomas objektyvesniu nei kalbantysis lėčiau.

42 Balso kokybė loginis kirtis ir intonacija; vokalizacija.

43 balso spazmai, ritmo pasikeitimas, kalbėjimas be pauzių, žodžio draskymas, padažnėjęs paviršutiniškas kvėpavimas... balso spazmai, ritmo pasikeitimas, kalbėjimas be pauzių, žodžio draskymas, padažnėjęs paviršutiniškas kvėpavimas... drebantis, veriantis, per aukštas, per garsus balsas... NERIMAS ĮTAMPA PYKTIS

44 5. Tylos funkcijos: ginklo funkcija (siekiant skaudinti, nubausti, ignoruoti); duoda laiko apmąstymams (tyla paruošia pranešimo priėmėją rimtam atsakymui į rimtą žinią); atsakymas į susirūpinimą ar nerimą (tylima tarp naujų žmonių, drovumas, tylima tikintis nepritarimo); nutylama siekiant neperduoti tam tikros žinios (nutylama vietoj neapykantos, aštraus kritikavimo ar kitų negatyvių jausmų išreiškimo); emocinių pranešimų perdavimas (nepritariant, demonstruojant savo poziciją, atsisakant bendrauti verbaliniai); neturėjimas ką pasakyti ( nenorint, nesidomint ar dėl kitų priežasčių).

45 6. Prisilietimas, prisilietimo funkcijos:
noras papramogauti kaip paišdykavimas; pozityvūs jausmai, kaip, kad palaikymas, pritarimas, simpatija, pasitikėjimas, įvertinimas, nuraminimas... elgesio ar būsenos kontroliavimas, kaip, kad pranešimų „pasislink”; „pasitrauk”; “paskubėk”, „pasilik čia”, „pažiūrėk į mane” ir kt. perdavimas;

46 Prisilietimas, prisilietimo funkcijos:
ritualiniai veiksmai, kaip kad pasisveikinimo gestai, apsikabinimas ar pasibučiavimas pasisveikinant ar atsisveikinant; su darbias susiję prisilietimai, padedant kažką pernešti ar pakelti, nuvalant pūkus nuo kito asmens palto, padedant išlipti iš automobilio, paliečiant kito kaktą dėl karščiavimo ir pan.

47 7. Laikas Kaip jaučiatės pavėlavę į svarbų renginį/susitikimą?
O kai pavėluoja kiti? Laiko vertinimas labai skiriasi skirtingose kultūrose. Laiko vertinimas priklauso ir nuo rango: geriau jaučiasi žmogus, laukiantis aukštesnes pareigas turinčio asmens, negu atvirkščiai. Laiko vertinimą sąlygoja ir situacijos, nes turintis pradėti susirinkimą ir vėluojantis asmuo jausis blogiau, nei tas, kuris vėluoja, bet kalba po valandos.

48 Bendraujant Atkreipti dėmesį, kai žmogaus kūno kalba prieštarauja sakomiems žodžiams ir reiškiamiems jausmams. Stebėkite, kad jūs ir žmogus, su kuriuo bendraujate, neturėtumėte klaidingų nuostatų ir įsitikinimų. Stenkitės bendrauti atvirai. Venkite neaiškumų. Nepiktnaudžiaukite žodžiais „visi“, „niekas“, „visada“, „niekada“, „visur“, „niekur“ ir pan. Mokykitės klausyti. Reikškite savo jausmus ir norus kalbėdami pirmuoju asmeniu.

49 Komunikacija ir individualūs skirtumai

50 Kodėl žmonės nesusikalba?
Kodėl vieni žmonės bendrauja lengvai, o kiti sunkiai? Ar su visais žmonėmis galime rasti bendrą kalbą? Kodėl vieni esame namisėdos, o kitiems reikia minios draugų? Ar žmogaus nuomonė apie save atsispindi jo komunikacijoje? Kodėl ne su visais žmonėmis malonu bendrauti?

51 Visus žmones, su kuriais mums tenka susidurti,
galime juos kaip grybus skirstyti į: maistinguosius, nuodinguosius. Maistingieji yra tie, su kuriais bendrauti mums yra naudinga, nebūtinai informacine, bet visada - emocine prasme. Pabendravus su jais pakyla nuotaika, pagerėja savijauta, gyvenimas atrodo lengvesnis ir gražesnis, o mes patys - stipresni. Nuodingieji veikia priešingai, o to poveikio padarinius mes pajuntame vėliau, po to, kai pabendraujame.

52 Nuodingumas mums pasireiškia įvairiais simptomais:
emociniais (pablogėja nuotaika, atsiranda vidinė įtampa, kyla susierzinimas, kad čia kažkas ne taip, būtų džiugu su tuo žmogumi daugiau nesusidurti ir t.t.) elgesio (kyla noras kuo greičiau baigti bendrauti, kuo toliau pasitraukti nuo to žmogaus, imame vengti tolimesnio susidūrimo ir t.t.)

53 Nuodingumas pasireiškia mums įvairiais simptomais:
fiziniais (imame jausti silpnumą, gali skaudėti galvą, galime imti prakaituoti, galime pajausti virškinimo sistemos sutrikimus ir t.t.) bendravimo (pajuntame, kad pradedame atsargiau kalbėti, atidžiau renkame žodžius, jo balsas ar jūsų balsas tampa aštresnis, agresyvesnis, tampame tylesni, mažiau bendraujantys ir t.t.).

54 Tipologijos, apibūdinančios mąstymo / suvokimo modelius
Sensorinė tipologija – pagal vyraujančią pojūčių sistemą Vizualikas (regėjimo sistema) Akustikas (klausos sistema) Kinetikas (lytėjimo / judėjimo pojūčių sistema) Logikas (loginis mąstymas)

55 „Pagauti bangą“ Vizualams – braižykite grafikus, schematizuokite dialogo esmę. Audialams – dėliokite garsinius kirčius, darykite pauzes, keiskite tembrą, skirdami svarbius dalykus nuo nesvarbių. Kalbėdami su kinestetikais dialogui suteikite emocinių atspalvių, netaupykite detalių perspėdami apie pavojus arba piešdami džiaugsmingas perspektyvas. Logikams kalbėkite logiškai, argumentuotai, racionaliai. Naudokitės tais žodžiais, kuriuos vartoja jūsų pašnekovas.

56 Lyčių skirtumai Vyras atrado šautuvą ir sugalvojo medžioklę, moteris atrado medžioklę ir sugalvojo kailinius. Vyras atrado spalvas ir sugalvojo tapybą, moteris atrado tapybą ir sugalvojo kosmetiką. Vyras atrado žodį ir sugalvojo kalbą, moteris atrado kalbą ir sugalvojo apkalbas. Vyras atrado žemdirbystę ir sugalvojo maistą, moteris atrado maistą ir sugalvojo dietą. Vyras atrado draugystę ir sugalvojo meilę, moteris atrado meilę ir sugalvojo santuoką. Vyras atrado moterį ir sugalvojo seksą, moteris atrado seksą ir sugalvojo galvos skausmą. Vyras atrado prekybą ir sugalvojo pinigus, moteris atrado pinigus ir prasidėjo visos problemos.

57 Bendradarbiavimo priemonės
elektroninis paštas; skype; forumai; blogai; pokalbių svetainės ir kt. Tokių įrankių paskirtis palaikyti komunikacijos procesą tarp žmonių. Tokie elektroniniai komunikacijos įrankiai, kuriais siunčiamos tam tikros žinutės, duomenis ar dokumentai lengvina informacijos pasidalinimą.

58 Bendravimo kompetencijos formavimą(-si) sąlygojantys veiksniai

59 Bendravimo kompetencija yra ugdoma:
kalbėjimo, klausymo, rašymo, skaitymo įgūdžių vystymo pratybomis. praktine veikla.