Mokyklos įvaizdžio formavimas Vilniaus lietuvių namuose ir kontrolinėse mokyklose. Tyrimo pristatymas. Pradinių klasių vyr. mokytoja Rūta Varnagirienė.

Pateikčių temos: "Mokyklos įvaizdžio formavimas Vilniaus lietuvių namuose ir kontrolinėse mokyklose. Tyrimo pristatymas. Pradinių klasių vyr. mokytoja Rūta Varnagirienė."— Pateikties kopija:

1 Mokyklos įvaizdžio formavimas Vilniaus lietuvių namuose ir kontrolinėse mokyklose. Tyrimo pristatymas. Pradinių klasių vyr. mokytoja Rūta Varnagirienė Anglų kalbos vyr. mokytoja Živilė Deksnytė

2 Temos aktualumas Mokyklos kaip ir kitos paslaugas teikiančios organizacijos šiandieną gyvena konkurencijos sąlygomis. Kiekviena mokykla siekdama sėkmingai veikti švietimo paslaugų rinkoje, turi kurti teigiamą įvaizdį bei plėtoti ryšius su visuomene. Tačiau mokyklos įvaizdžio formavimas yra pakankamai naujas ir mažai nagrinėtas objektas.

3 Įvaizdžio samprata Įvaizdžio sampratą nagrinėja įvairūs mokslininkai: rinkodaros, strateginio valdymo, personalo vadybos, psichologijos. Žodis įvaizdis – tai tiesioginis vertimas iš anglų kalbos, kuris reiškia paveikslą, vaizdą, atspindį, vaizdinį, parodymą, panašumą, pavidalą. Tačiau analizuojant iš mokslinių pozicijų laikomasi požiūrio, kad įvaizdžio samprata kilusi iš lotynų kalbos sąvokos imago, sujungiančios dvi semantines reikšmes – imitari (imituoti) ir aemulior (kažko siekti).

4 Mokykla – organizacija Įvaizdžio svarba sėkmingai organizacijos veiklai
Organizacijai siekiant užsibrėžtų tikslų padeda palankus organizacijos įvaizdis visuomenėje. Mokyklai įvaizdžio tema tapo aktuali prasidėjus švietimo reformai. Jos tapo konkuruojančios, besistengiančios įsitvirtinti ir užtikrinti savo išlikimą. Dabar galima teigti, kad mokykla – organizacija, kurios vienas iš tikslų yra efektyvus darbas, kuris formuoja palankų įvaizdį.

5 Mokykla - organizacija
Mokyklą reikia suvokti kaip organizaciją, kurioje glaudžiai susiję penki kintamieji: aplinka, vertybės, struktūra, žmogaus santykiai ir strategija. Geras įvaizdis tampa būtina sąlyga organizacijai, norinčiai pasiekti stabilią ir ilgalaikę sėkmę. Įvaizdis padeda pritraukti naujų klientų ir partnerių, pritraukti ir išlaikyti talentingiausius darbuotojus, padidina organizacijos galimybes pasinaudoti išoriniais finansavimo šaltiniais, jai būtinais kokybiškais ištekliais ir taip lemia jos dinamišką plėtrą.

6 Vilniaus lietuvių namų visas pavadinimas – Vilniaus lietuvių namai, nuostatuose vartoti trumpąjį pavadinimą - Lietuvių namai. Vilniaus lietuvių namai įregistruoti Juridinių asmenų registre, kodas Savininkas – valstybė. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, identifikavimo kodas , adresas A. Volano g. 2/7, Vilnius. Tipas – gimnazija, kodas 3125.

7 Pagrindinė paskirtis – gimnazijos tipo Lietuvių namai skirti 7 (6)-18 metų lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, užsieniečių ir Lietuvos piliečių, atvykusių ar grįžusių nuolat ar laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, vaikų, užsienyje gyvenančių Lietuvos piliečių, dėl nepalankių aplinkos veiksnių turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, bendrasis ugdymas. Kitos paskirtys –suaugusiųjų ir vaikų formalusis ir neformalusis švietimas. Pagalbos mokyklai ir mokytojui teikimas. Asmenų, nemokančių valstybinės lietuvių kalbos mokymas. Mokymo forma – grupinio ir pavienio mokymosi.

8 Lietuvių namų veiklos tikslas
plėtoti dvasines, intelektines ir fizines asmens galias, bendrąsias ir esmines dalykines kompetencijas, būtinas tolesniam mokymuisi, profesinei karjerai ir savarankiškam gyvenimui bei teikti įvairiapusę pagalbą lietuviškoms formaliojo ir neformaliojo ugdymo įstaigoms užsienyje.

9 Vilniaus lietuvių namų mokiniai
Gimnazijoje: mokosi 262 mokiniai, iš jų: 1-4 klasėse – 78; 5-8 klasėse – 76; I-IV G klasėse – 79; Išlyginamosiose klasėse – 29.   bendrabutyje gyvena 99 mokiniai, lietuvių kilmės tremtinių ir politinių kalinių palikuonis (priimami pirmumo tvarka) - 56 mokinių;  iš užsienio atvykstančių/parvykstančių lietuvių ir užsieniečių vaikai mokinių.

10

11 Vilniaus lietuvių namų darbuotojai
Pedagoginiai darbuotojais, iš viso 47, iš jų: Administracija - 5, Mokytojai - 31, Auklėtojai - 7, Pagalbos specialistai – 6 (+ 2 yra nepedagoginiai darbuotojai) . Mokytojų ir auklėtojų kvalifikacija: Mokytojas - 6, Vyresnysis mokytojas - 29, Mokytojas/auklėtojas metodininkas – 13 Darbo stažas: Iki 3 metų - 4, 3-10 metų - 9, 10-15 metų – 5, Virš 15 metų - 28. Magistras 16 (dar 2 mokosi magistratūroje) Nepedagoginiai darbuotojai – 42. Iš viso 88 darbuotojai.

12 Užsienio lietuvių švietimo centro uždaviniai
komplektuoti gimnazijos klases iš užsienio atvykstančių/parvykstančių lietuvių vaikų, lietuvių kilmės tremtinių, politinių kalinių palikuonių, ne Lietuvoje gyvenančių tėvų vaikų; kurti gimnaziją kaip pasaulio lietuvių bendruomenių centrą; teikti pagalbą lietuviškų mokyklų pedagogams užsienyje.

13 Organizuota 18 kvalifikacijos tobulinimo seminarų (565 dalyviai) : formaliojo švietimo mokyklų pedagogams: „Kūrybiškas požiūris į ugdymą“ (2010 m. Vilnius, 30 dalyvių); - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010 m. ; Pelesa, 25 dalyviai); - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010 m. ; Rimdžiūnai, 15 dalyvių); - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010 m. ; Punskas, 45 dalyviai); - „Pedagogo lyderystė ir vadybinių kompetencijų tobulinimas“ (2010m. ; Ryga; 10 dalyvių); - „Informacinių technologijų taikymas ugdymo procese“ (2011 m.; Vilnius; 40 dalyvių); - Praktinis kvalifikacijos tobulinimo seminaras lietuvių kalbos bei pradinių klasių pedagogams“ (2012 m.; Vilnius; 21 dalyvis); -„Sėkmingos pamokos vadyba“ (2012 m. Pelesa; Rimdžiūnai; 30 dalyvių); - Kvalifikacijos tobulinimo seminaras užsienio lituanistinių mokyklų vadovams „Mokytojo vaidmuo postmodernistinėje visuomenėje“ (2013 m.; Vilnius; 14 dalyvių)

14 Neformaliojo švietimo mokyklėlių pedagogams:
Kaliningrado srities lietuvių kalbos mokytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai (4 d. trukmė)(2011m.; Vilnius; 15 dalyvių); Lituanistinių mokyklų mokytojų praktinis kvalifikacijos tobulinimo seminaras (2011 m.; Vilnius; 40 dalyvių); Kaliningrado srities lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojų kvalifikacijos tobulinimo seminaras „Vaiko lietuvių kalbos ugdymas daugiakultūrinėje aplinkoje“ (2012 m. Vilnius; 25 dalyviai); Lituanistinių mokyklų mokytojų praktinis kvalifikacijos tobulinimo seminaras (2012 m.; Vilnius; 48 dalyviai); -„Lietuvių kalbos metodika ir praktika, dirbant su skirtingų gebėjimų užsienio lietuvių vaikais“ (2012m. Airija, Dublinas; 27 dalyviai); Praktinė konferencija- seminaras „Mokytojas - mokytojui“ (2012 m. JAV, Čikaga; 78 dalyviai; 4 dienų trukmė); Jungtinės karalystės lituanistinių mokyklų mokytojų seminaras „Kūrybiškumo paieškos dirbant su dvikalbiais mokiniais“ (2012m. ; Jungtinė karalystė; Londonas; 40 dalyvių); Karaliaučiaus krašto lietuvių kalbos ir etnokultūros mokytojams vesti praktiniai užsiėmimai tema „ Margi Velykų raštai lietuvių kalbos ir darbelių pamokose ” (2013m. Karaliaučius ; 24 dalyviai)

15 Organizuotos 2 tarptautinės konferencijos užsienio lietuviškų mokyklų pedagogams, vadovams
„Lituanistinio švietimo užsienyje šiandiena ir perspektyva“ (2011 m. ; Vilnius; 44 dalyviai); - užsienio lietuviškų mokyklų pedagogai dalyvavo tarptautinėje konferencijoje „Gabių vaikų ugdymas. Pasidalijimas gerąja patirtimi“, organizuotojo Vilniaus lietuvių namuose.

16 Vykdoma užsienio lietuviškų mokyklų pedagogų atestacija ( atestuoti 7 pedagogai)
Organizuoti 3 pažintiniai švietimo įstaigų vizitai pedagogams, vadovams, kurių tikslas- supažindinti užsienio šalių švietimo darbuotojus su Lietuvos švietimo politika bei sistema, siekiant plėsti lietuviškų fakultatyvų, būrelių tinklą užsienio šalyse

17 INFORMACIJOS APIE POREIKIUS SRITYJE:
Kiekvieno kvalifikacijos tobulinimo seminaro metu atliekama apklausa . 2012 m. atliktas neformaliojo lituanistinio švietimo mokyklų poreikių tyrimas. 2012 m. atliktas tyrimas, siekiant išsiaiškinti su kokiais sunkumais studijuodami susiduria užsienio lietuvių studentai, besimokydami Lietuvos aukštosiose mokyklose bei kiek jų, baigusių studijas lieka dirbti ir gyventi Lietuvoje (ŠMM užsakymu).

18 BENDRADARBIAVIMO, RYŠIŲ SRITYJE:
Sukurta bendradarbiavimo internetinė svetainė, kurioje matyti kaip kuriasi bendri tinklai, kas su kuo bendradarbiauja, bus talpinama informacija apie bendrus projektus:

19 Nuo 2010 metų parengti bendradarbiavimo projektai tarp mokyklų ir mokyklėlių, siekiant skleisti gerąją patirtį, tobulinti mokytojus: Vilniaus lietuvių namai/JAV Maironio gimnazija – „Bendraamžis bendraamžiui“ - Vilniaus lietuvių namai/ Rygos lietuviška mokykla, Kaliningrado gabių vaikų mokykla-licėjus (veikia lietuvių kalbos fakultatyvas) bei Maskvos J.Baltrušaičio vardo lietuviška mokykla vykdomas projektas „Mokinys mokiniui“. -Vilniaus lietuvių namai/Pasaulio lietuvių bendruomenės, lituanistinės mokyklos vykdo projektą „Lituanistinio švietimo tremtyje ir išeivijoje muziejus“; - Projektas "Dalinkimės gerąja patirtimi, kurį vykdo Romos lituanistinė mokyklėlė (Italija)/ Vilniaus vaikų lopšelis darželis "Saulėgrąža"; - Projektas „Užsienio lituanistinės mokyklos mokytojo bendrųjų kompetencijų tobulinimas“ – projektą vykdo Buriatijos lituanistinė mokykla; - Projektas „Kalba- lemiamas socializacijos veiksnys“ . Vykdytojas Vilniaus lietuvių namai. Pristatyta lietuvių kalbos mokymo patirtis Europos sąjungoms šalims.

20 AKTUALIOS INFORMACIJOS SKLAIDOS SRITYJE:
Parengti 72 straipsniai Lietuvos bei užsienio lietuvių portalams, leidiniams bei internetiniams portalams apie mokymosi galimybes Lietuvoje, Užsienio lietuvių švietimo centro vykdomas veiklas.

21 Parengta 10 informacinių raštų apie mokymosi galimybes Lietuvoje užsienio šalių
ambasadoms Lietuvoje; 3.Parengta ir išsiųsta informacija visoms Lietuvos mokykloms dėl iš užsienio atvykusių vaikų mokymo bei kvalifikacijos tobulinimo seminarų pedagogams su iš užsienio dirbančiais vaikais; Kasmet parengiama ir išsiunčiama informacija 41 lietuviškai bendruomenei apie galimybes mokytis ir studijuoti Lietuvoje.

22 Sukurtas užsienio lietuviškų bendruomenių puslapis

23 Sukurta užsienio lietuvių švietimo centro svetainė skirta užsienio lietuviškoms mokykloms, kurioje talpinama visa minėta informacija bei užsienio lietuviškų mokyklų kontaktai. užsienio lietuvių švietimo centras

24 Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro Facebook puslapis
Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro užsienio lietuvių studentų klubo internetinis puslapis Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro užsienio lietuvių studentų klubo Facebook puslapis.

25 Sukurtas Užsienio lietuvių švietimo centro užsienio lietuvių studentų klubo “Blogas” puslapis.
Inicijuotas straipsnių ciklas apie formaliojo ir neformaliojo švietimo mokyklų veiklas „Švietimo naujienose“.

26 Vykdomi valstybinės kalbos mokymai visoje Lietuvoje. 2013m
Vykdomi valstybinės kalbos mokymai visoje Lietuvoje. 2013m. mokymai vykdomi Vilniuje, Kaune, Prienuose.

27 Kontrolinių mokyklų tyrimas Tyrimo hipotezės
Pagrindinis veiksnys, formuojantis švietimo organizacijos įvaizdį yra ugdymo paslaugų kokybė; Mokyklos įvaizdžio formavimo procese svarbią reikšmę turi viešosios nuomonės formavimo priemonės.

28 Tyrimo objektas: Vilniaus miesto dviejų vidurinių mokyklų įvaizdžio formavimo ypatumai mokyklų vadovų, pedagogų ir mokinių tėvų požiūriu.

29 Tyrimo metodika Tyrime dalyvavo 224 respondentai iš jų 100 vidurinių mokyklų mokytojų ir vadovų bei 124 šių mokyklų mokinių tėvų

30 Mokytojų ir vadovų pasiskirstymas pagal išsilavinimą

31 Mokytojų ir vadovų pasiskirstymas pagal darbo stažą toje mokykloje (%)

32 Mokinių tėvų pasiskirstymas pagal išsilavinimą (%)

33 Veiksniai įtakojantys mokyklų įvaizdį:
Visos respondentų grupės įvertino kontaktines auditorijas (mokyklos vadovybę, pedagogų kolektyvą, mokinius), kaip labai reikšmingas mokyklos įvaizdžiui, tačiau tėvų įtaką mokyklos įvaizdžiui mokinių tėvai vertino žemai.

34 Mokyklos pasirinkimą lemiantys veiksniai:
Aukštas mokymo lygis; Geri santykiai tarp mokinių; Geri santykiai tarp mokytojų ir mokinių; Pedagogų kompetencija; Saugi aplinka.

35 Išvados: Tyrime iškeltos hipotezės, pasitvirtino iš dalies, nes respondentų atsakymai buvo skirtingi, tai suponavo idėją, kad yra ir kiti veiksniai, turintys reikšmingą įtaką švietimo organizacijos įvaizdžio formavimui, iš tokių veiksnių pažymėtini mokyklos vadovų autoritetas, pedagogų kompetencija, geri santykiai tarp mokytojų ir mokinių.

36 Išvados: Tyrimo rezultatai rodo, jog mokyklų vadovai bei mokytojai išskyrė šias kontaktines auditorijas (mokyklos vadovybė, pedagogų kolektyvas, tėvai, mokiniai) kaip labai reikšmingas mokyklos įvaizdžio formavime. Tačiau respondentų nuomonė išsiskyrė vertinant kontrolės institucijų ir žiniasklaidos įtaką mokyklos įvaizdžio formavime.

37 Išvados: Respondentai nurodė, kad mažiausią įtaką, jų nuomone, išoriniam mokyklos įvaizdžiui turi: mokyklos spalvinė gama, simbolika, rajonas, kuriame yra mokykla ir mokyklos tradiciniai renginiai. Apklausa leidžia teigti, kad mokyklos įvaizdis yra svarbi organizacijos dalis, tačiau jis tam tikrų grupių vertinamas savitai ir skirtingai.

38 Rekomendacijos Stiprinti mokyklos bendruomenės narių tapatumo jausmą, teikiant išsamią informaciją; Siekiant gerinti ugdymo paslaugų kokybę, rekomenduotina tobulinti mokyklos personalo kompetentingumą; Skleisti gerosios praktikos pavyzdžius bendradarbiaujant su kitomis organizacijomis.

39 Dėkoju už dėmesį