Saviugdos klubų moderatorė

Pateikčių temos: "Saviugdos klubų moderatorė"— Pateikties kopija:

1 Saviugdos klubų moderatorė
Aukime kartu. Auklėjimas tarp galima ir draudžiama Lietuvos tėvų forumo Saviugdos klubų moderatorė Jolanta Lipkevičienė

2 Negalima lakstyti per pertraukas ir vaikščioti per pamokas
Judėjimas didina serotino kiekį smegenyse, o tai, savo ruožtu, skatina sėkmingesnį naujų žinių ir įgūdžių įsisavinimą.

3 Vaikas vertingiausias turtas
Vaiko auklėjimas reikalauja didžiulio atsakingumo, nes „vaiko akimis į mus žvelgia Dievas, ir mes dalyvaujame šventose vaiko ugdymo mišiose.“ ( R. Šteineris)

4

5 Ar tėvai turi būti savo vaikų draugais?
?????????????????????????

6 Auklėjimo stiliai 1. Autoritariniai tėvai yra šalti, atitolę ir mėgsta bausti. Vaikas gali būti užsidaręs savyje, neramus, nepasitikintis ir nemotyvuotas. Jis gali perimti nelankstų tėvų mąstymą ir būti asocialus. 2. Autoritetingi tėvai bendrauja su savo vaikais. Vaikai, augdami tokioje šiltoje aplinkoje, tampa nepriklausomi, linkę bendradarbiauti, pasitikintys savimi, draugiški ir brandūs.  3. Liberalūs tėvai parodo meilę ir palankumą, bet jiems trūksta kontrolės. Vaikams jų tėvai nėra autoritetai. Vaikas gali tapti priklausomas, agresyvus su bendraamžiais, neatsakingas, impulsyvus ir nepaklusnus. 4. Nesikišantys tėvai – abejingi. Vaikai dažnai nepasitiki savimi, mokykloje pasirodo prastai, tampa agresyvūs, lengvai susierzina ir būna nepaklusnūs.

7 Protingiausia būtų laviruoti tarp įvairių auklėjimo stilių.

8 Kiekvieno ugdytojo priedermė pasirinkti  kuo būti – amatininku, ugdančiu prisitaikėlius, ar asmenybe, auginančia reformatorius.

9 UGDOME Jausmus Protą Valią

10 Psichiatras Remigijus Juškėnas
,, Lietuvoje labai gyvas ,,homosovietinis’’ palikimas- autoritarizmas( dabar jis anonimiškas). ,,Probleminiai” vaikai, tai vienišos nelaimingos būtybės verčiamos tilpti į ,,normą”. Normoje esantys vaikai būna užvaldyti iliuzijos, jog simbijozė su ,,dauguma” yra laimė. Taip vaikai atsisako rizikuoti, praranda pašaukimo jausmą ir nutolsta nuo savo tikslų”.

11 Kokia valstybės ateitis, jeigu vaikai:
- bus išmuštruoti tiksliai kartoti svetimas mintis ir nebemokės savarankiškai mąstyti; - lenktyniaus grubumu ir praras subtilų bendrumo su gamta bei žmonėmis jausmą; - nuolat ieškos atsipalaidavimo ir elementariausių  sunkumų įveikti nebepajėgs; - aklai pasiduos standartams, pataikaus madai ir galutinai praras kūrybinę vaizduotę?

12 31 dalykas kuo turėtų vaikai užsiimti po mokyklos ( 1 )
1. Šokdynė.2. Kalbėtis su tėvais.3. Išsimiegoti 4. Nepriklausomas skaitymas.5. Klausyti knygos skaitymo.6. Gebėjimas žaisti be suaugusio7. Rizikingas žaidimas 8. Kasti purvą 9. Žaisti su draugu smėlio dėžėje.10. Gaminimas maisto.11. Pavedžioti šunį. 12. Bendrauti su gyvūnais.13. Augalų sodas.14. Praktika instrumentu.15. Pakalbėti su močiute/ seneliu. Harris Cooper

13 31 dalykas kuo turėtų vaikai užsiimti po mokyklos ( 2)
16. Dalyvauti bendruomenės paslaugų projekte.17. Nupiešti paveikslėlį.18. Atlikti mokslo eksperimentą.19. Vaizduotės žaidimai. 20. Berniukai pasigalynėti. 21. Išvalyti savo kambarį.22. Parašyti istoriją.23. Prastovos laikas. 24. Medituoti. 25. Sukurti koliažą.26. Klausyti gerų vibracijų muzikos.27. Rankdarbiai. 28.Fotografuoti.29. Važiuoti dviračiu.30. Pasnausti. 31. Buti vaiku. Harris Cooper

14 Šeima kavinėje

15 Tik vienam linksma

16 Tyrinėjimas

17 Pozityvi disciplina Išminties suolelis

18 Lauko pedagogika

19 Plaukų stilius

20 Basam negalima vaikščioti?

21 Stuksenimai į suolą pavirto bugnavimu

22 Ant sienų piešti negalima, o kur galima?

23 Suomijoje, Vokietijoje vaikams mobilieji telefonai dažniausiai perkami nuo 12 metų.

24 Dažna vaiko psichologinių problemų priežastis – televizija ir kompiuteris

25 Nuodytis NE

26 Miegu savo namuose ir savo lovoje

27 Pedagoginės galios formos
Pedagoginė galia – sukurti konkurencingą aplinką, per ,,dresūrą’’ sukimšti į vaikų galvas instrukcijas ir kuo daugiau žinių.   Pedagoginė galia – skatinanti klaidas paversti kompostu kūrybiškai dirbti, reaguoti į vaikų individualius skirtumus, vadovautis savo plačia sąmone ir pasaulėžiūra, teikti ne tik žinias, bet ir gyvenimo išmintį.

28 Kūdikis pats savo emocijų nevaldo
Jis tik moka jas demonstruoti, o visą „emocijų reguliavimo darbą“ atlieka jį prižiūrintys žmonės. Suaugusieji intensyvias vaiko emocijas ramina jį liesdami, glostydami, balsu (dainuodami, švelniai kalbėdami) arba nukreipdami mažylio dėmesį.

29 Tarp trejų–šešerių metų amžiaus
Jei vaikas neišmokomas susitikti su savo jausmais ir juos išreikšti, vėliau tai gali peraugti į rimtesnius sunkumus: atsirasti perdėtų baimių, atsiskyrimo nuo tėvų nerimas, perdėtas drovumas, apatija ar priešingai – priešgyniavimas, agresija.

30 Sveikas auklėjimas Jei šiltos emocijos yra dažnai parodomos, o šaltos emocijos nėra ignoruojamos, vieni kitiems padeda su jomis susitvarkyti, toks emocinis klimatas skatina sėkmingą vaikų emocinę bei socialinę raidą.  

31 L.Tolstojus apie vaikų auklėjimą:
,,auklėjimas susideda iš paties suaugusiojo žmogaus judėjimo į priekį, auklėjimosi. Būti teisingu ir sąžiningu su vaikais, neslepiant nuo jų to, kas vyksta mūsų sieloje – vienintelis auklėjimas. O štai pedagogika yra mokslas apie tai, kaip, pačiam gyvenant lengvabūdiškai, daryti „gerą“ įtaką vaikams. Panašiai veikia mūsų medicina – kaip, gyvenant prieš gamtos dėsnius, būti sveiku.

32 Kaip įsitikinimai keičia vaikų gyvenimą? Pigmaliono efektas
MŪSŲ ĮSITIKINIMAI MŪSŲ VEIKSMAI KITŲ ĮSITIKINIMAI KITŲ VEIKSMAI Moksliniai tyrimai ir eksperimentai patvirtina, kad keisdami savo požiūrį, mes galime pakeisti ne tik savo, bet ir kitų gyvenimus. Vienas iš tokių eksperimentų atrado dėsnį, kuris patvirtina, kad mūsų įsitikinimai keičia mūsų tikrovę. Šis dėsnis pavadintas Pigmaliono efektu. Senovės graikų legenda pasakoja apie skulptorių Pigmalioną. Talentingas skulptorius ilgai ieškojo geros žmonos visoje Graikų imperijoje. Bet niekur jos nerado. Jis nusprendė sukurti jos skulptūrą iš dramblio kaulo. Jaunos moters skulptūra buvo labai graži. Jis ją labai įsimylėjo ir liūdėjo, kad ji negyva. Dievai tai matė, pasigailėjo jo ir ją atgaivino. Pigmalionas vedė tą moterį ir sukūrė laimingą šeimą. Pigmaliono efektas parodo žmogaus požiūrio įtaką santykiams. Pigmaliono efektu vadinama išsipildanti pranašystė. Mūsų tikrovėje vyksta tai, ko tikimasi. Kaip vyko šis eksperimentas? 1965 metais Harvardo universiteto profesorius Robertas Rosentalis (Robert Rosenthal) ir vienos pagrindinės mokyklos direktorė Lenore Džeikabson (Lenore Jacobson) atliko eksperimentą keliose mokyklose. Mokslo metų pradžioje lankydamiesi pradinėse mokyklose jie tikrino mokinių sugebėjimus testų pagalba. Po to, jie pasakė mokytojams, kad pagal testų duomenis tam tikri mokiniai yra potencialūs pirmūnai. Jie pasieks geresnių rezultatų negu kiti. Mokytojai iš „pažymėtų“ mokinių daugiau tikėjosi, labiau juos skatino ir skyrė jiems daugiau dėmesio bei laiko. Rezultatas buvo toks, kokio ir tikėtasi. Eksperimentuotojams atvykus po metų, „pažymėtųjų“ vaikų pažangumas statistiškai reikšmingai skyrėsi nuo kitų vaikų pažangumo. Tyrėjai atskleidė eksperimento esmę. Jie pasakė, kad mokslo metų pradžioje jokių tikrų testų su mokiniais nebuvo atlikta, o mokinių pavardės buvo pasirinktos atsitiktinai. Tačiau visų jų rezultatai pagerėjo, nes mokytojai tikėjosi iš jų tokių rezultatų. Tai ir yra Pigmaliono efekto esmė. Kai mokytojai tikisi gerų dalykų iš mokinių, jie padeda jiems atskleisti tai. Ką tėvai kalba apie savo vaikus, tai ir sukuria. Jei mato potencialą juose, jo daugiau atskleidžia. Jei mato jų trūkumus, silpnybes, klaidas, daugiau jų atskleidžia. Jei tėvai sako, kad jų vaikas tinginys, nevykėlis, savanaudis, jis tokiu ir tampa. Mūsų mintyse, požiūryje ir įsitikinimuose slypi didžiulė galia. Mes ugdome tai, ką atrandame, vertiname ir branginame. Eksperimentas parodo, kad savo požiūriu mes atskleidžiame tai, kas slypi žmoguje. 32

33 Nepastebėti jausmai tampa nuodais
Jei į vaiko emocijas reaguoja supratingai ir jautriai, jo emocijų savireguliacija vystosi sklandžiai. Vaikų agresyvumas, nepasitenkinimas, kaprizai tai tarsi barometras signalizuojantis, kad vaiko vidinėje būsenoje siaučia jausmų ir emocijų audra. Svarbu padėti vaikams išmokti suvokti, atpažinti, įvardyti ir valdyti savo jausmus ir emocijas.

34 Įpročiai nuneigti jausmus
,, Baik rodyti ožius” ,,Viskas gerai” ,,Tu manęs nepagąsdinsi” ,,Nustokite peštis” ,,Nedraskyk man akių” „ištverk ir nesiskųsk“ „Įsivaizduoji, Jonas net apsiverkė! Fu, kaip mergaitė!“ ,,Tu su juo nedraugauk, jis nevertas tavęs” „Neliūdėk. Viskas bus gerai, pamiršk“ „Ar tau kada nors būna gerai?“, „na, kokios dar problemos?“ ,,Abu kalti, greitai į skirtingus kambarius” „Kaip tu gali šitaip elgtis!“ „Negaliu patikėti, kad tu taip pasielgei“ „Aš jau ne kartą tau aiškinau…“ ,,Nusiramink, viskas bus gerai“ „Nepergyvenk aš tuo pasirūpinsiu“

35 Vyrauja taisyklė – „ištverk ir nesiskųsk“.
Jei ignoruojame nemalonius vaiko išgyvenimus, šie išmoksta atvirai nerodyti jausmų, prisiderinti prie ugdytojų reakcijos. Tai nereiškia, kad vaikas išmoks nebijoti – jis net nesuvoks, kad tamsoje užplūdęs jausmas yra baimė. „Įsivaizduoji, Jonas net apsiverkė! Perdėtai jautrus vaikas!“

36 Supratimas dažniausiai blogas elgesys yra vaiko būdas susilaukti pagalbos. Vaikas turi asmeninių problemų, kurių suaugusieji nenori pastebėti, tačiau pastebi tik blogą elgesį. Jei ir tuomet suaugusieji nesupranta, jis to blogo elgesio parodo dar daugiau.

37 Kiekvieną vaiką turi pasiekti pedagoginė meilė.
...ar mažiukas, ar didelis privalo mokykloje pasijusti ir fiziškai, ir dvasiškai esąs namie... Ugdyti reiškia daryti, kad augtų, ūgėtų, eitų aukštyn. ( M. Lukšienė) Pagrindinis vertinimo tikslas – stimuliuoti žmogaus pažinimo ir savirealizacijos poreikį, o ne slopinti keliant nepasitikėjimą savimi ir savo jėgomis.

38

39

40 Empatiškas ugdytojas „Gerai, kad pasakei, kas nutiko. Man rūpi, kaip tu jautiesi, ir jei norėsi pasikalbėti, gali drąsiai į mane kreiptis“. Ugdytojai būdami atidūs vaiko išgyvenimams gali padėti vaikui, kurio emocijos tampa pernelyg impulsyvios ir nevaržomos, jas atpažinti, įvardinti ir išlydėti.

41 Maži vaikai patys nelabai supranta, kodėl jie patiria vienokius ar kitokius išgyvenimus – tiesiog beatodairiškai tiki tuo, ką jiems paaiškina suaugusieji.

42 Be suaugusiųjų pagalbos vaikui įveikti neigiamas aplinkos įtakas, užkoduotus biologinės būtybės slenksčius, sąlygotus instinkto ir genetinio paveldo procesus gali būti ne tik skausminga, bet ir nuvesti kapituliacijos link... M.Lukšienė

43 Pas vaikus viskas yra rimta
Žaisdami vaikai mokosi spręsti konfliktus su tėvais ar bendraamžiais. 3-6 m. vaikams yra būdingos fantastinių būtybių baimės (pavyzdžiui, pasislėpusio spintoje baubo). Žodžius priima tiesiogiai. Prieš miegą, po miego verkia.

44 Kokie tolimesni žingsniai?
Tobulindami save ir asmeninį požiūrį į vaiką, skirdami laiko jo pažinimui, jo svajonėms, jo saviraiškai, jo visapusiškai brandai (protinei, fizinei, emocinei ir dvasinei) pakilsime iki vaiko dvasinio pasaulio, o nenuleisime vaiką iki ,,gipsu“ tapusių programų, išsilavinimo standartų. Paskaitos santrauka. Atsižvelgiant į esama padėtį , į mokslo tyrimų išvadas ir tėvų patirtį: 44

45 Drąsos! Tikėjimo! Išminties ! Kūrybiškumo ! Stiprybės ! Šviesos !