4 tema. Nusikaltėliai, socializacija

Pateikčių temos: "4 tema. Nusikaltėliai, socializacija"— Pateikties kopija:

1 4 tema. Nusikaltėliai, socializacija
Parengė dr. Alfredas Kiškis, MRU Nusikaltėlio asmenybės samprata Nusikaltėlio asmenybės struktūra ir pagrindinės savybės Asmenybės tapsmas. Socializacija

2 Nusikaltėliai Didžiausią įtaką nusikalstamumui turi socialinė aplinka.
Tačiau nelogiška būtų nagrinėti nusikalstamą veiką atskirai nuo jos subjekto - žmogaus. Nusikalstamas elgesys negali būti paaiškinamas vien išorinėmis sąlygomis, kurios susiklostė prieš padarant nusikalstamą veiką. Visada lieka pasirinkimo galimybė. Elgesio varianto pasirinkimas priklauso ir nuo žmogaus gyvenimo patirties, vertybinių orientacijų ir kitų savybių. Analogiškoje situacijoje vieni žmonės padaro nusikalstamas veikas, kiti ne. Logiška manyti, kad nusikaltėliai turi kažkokių blogų asmenybės savybių (bruožų). Daugybė žmonių yra įsitikinę, kad jie gerai žino, kuo skiriasi nusikaltėliai nuo kitų žmonių, ko jie nori, ko bijo, kaip juos galima paveikti. Alfredas Kiškis, MRU

3 Nusikaltėliai Kam reikia tyrinėti nusikaltėlių ypatybes?
Žinodami, kokios savybės būdingos nusikaltėliams, galėtume: prognozuoti konkrečių asmenų elgesį; taikyti nusikaltimų prevencijos priemones: atitinkamų savybių susiformavimo stabdymas asmenybės korekcijos priemonės kitų prevencijos priemonių taikymas potencialiems nusikaltėliams Alfredas Kiškis, MRU

4 Nusikaltėliai. Ar reikia tyrinėti nusikaltėlių asmenybes?
Vienas požiūris: Toks tyrinėjimas neturi prasmės, nes pagal savianalizės tyrimų rezultatus beveik visi žmonės daro nusikalstamas veikas. Nusikalstamas veikas darančių asmenų savybės apytiksliai yra tokios pačios kaip ir visų žmonių savybės. Čia nusikaltėlis - tai nusikalstamą veiką padaręs asmuo, nepriklausomai nuo to, ar ši veika buvo užregistruota, ar ištirta, ar įsigaliojo apkaltinamasis teismo nuosprendis šio asmens atžvilgiu. Kitas požiūris: Nuteistų asmenų savybių (bruožų) tyrinėjimas yra prasmingas. Žinodami nuteistiems asmenims būdingas savybes galime daryti prielaidą, kad panašios savybės būdingos visiems nusikalstamas veikas darantiems asmenims. Galime taikyti prevencines priemones ne tik nuteistų, bet ir kitų asmenų, turinčių šias savybes, atžvilgiu. Čia nusikaltėlis - asmuo, kuriam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis. Alfredas Kiškis, MRU

5 Nusikaltėlio asmenybės samprata (1)
Kas tai yra nusikaltėlio asmenybė? Ką reiškia “nusikaltėlis”, ką “asmenybė”? “Nusikaltėlis”. Sąvoka “nusikaltėlis” dažniausiai vartojama buitinėje kalboje. Mokslinėje kalboje - nusikalstamą veiką padaręs asmuo. “Nusikaltėlio” sąvoka patogiausia. Teisine prasme asmenį nusikaltėliu galime vadinti tik po apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo. Alfredas Kiškis, MRU

6 Nusikaltėlio asmenybės samprata (2)
Kriminologinė sąvoka “nusikaltėlio asmenybė” apima daug kriminogeniškai reikšmingų asmens savybių, ji padeda atsakyti į klausimus: kodėl asmuo padarė nusikaltimą? koks jis yra? ar jis kuo nors skiriasi nuo kitų asmenų? Ši sąvoka dažnai vartojama, siekiant įvardinti nusikalstamą veiką padariusio asmens savybių visumą. Asmenybė – tai santykinai stabili sistema asmens socialinių bei psichologinių savybių, pasižyminti kryptingumu, konkrečiu išsivystymo, atsparumo, izoliuotumo ir individualumo laipsniu. Alfredas Kiškis, MRU

7 Nusikaltėlio asmenybės samprata (3)
Sąvoka “nusikaltėlio asmenybė” apima, apjungia labai daug įvairiausių asmenų, kurie daro, padarė nusikalstamą veiką (grupinė sąvoka). Pavyzdžiui, plėšimus darančių nusikaltėlių asmenybė. Šiems asmenims formaliai bendras yra tik vienas juridinis požymis - kad jie padarė nusikaltimą. Visi kiti bendri požymiai yra bendrosios savybės, kurios gali būti būdingos visiems žmonėms. Ar galima nagrinėti konkretaus nusikaltėlio asmenybę (individuali sąvoka)? Alfredas Kiškis, MRU

8 Nusikaltėlio asmenybės samprata (4)
“Nusikaltėlio asmenybės” sąvoka prasminga tada, kai asmenybės bruožų reikšmė nusikalstamos veikos genezėje gali būti objektyviai atskleidžiama. Dažnai beveik nėra jokio ryšio tarp nusikalstamą veiką padariusio asmens ypatybių ir padaryto nusikaltimo, nes išoriniai (objektyvūs) veiksniai turi daug didesnę reikšmę, negu nusikaltusio asmens bruožai. Kai asmens savybės nulemia nusikalstamą veiką ar turi didelės reikšmės jai formuojantis, galime kalbėti apie “nusikaltėlio asmenybę”. Tokios savybės yra: Kaltininko elgesys prieš nusikalstamą veiką; Aktyvus kriminogeninės situacijos kūrimas. Alfredas Kiškis, MRU

9 Nusikaltėlio asmenybės samprata (5)
Sąvokos “nusikaltėlio asmenybė” egzistavimo laikas Vienų kriminologų požiūriu, nusikaltėlio asmenybės egzistavimo trukmė – nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo iki bausmės atlikimo ar teistumo išnykimo. Kitų požiūriu – nuo nusikalstamos veikos padarymo (net jei šis jų elgesys dar nėra, o gal ir niekada nebus įvertintas kaip nusikalstamas) iki bausmės atlikimo ar teistumo išnykimo, ar iki patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senaties terminų suėjimo. Pirmasis požiūris yra visiškai priimtinas tik baudžiamajai teisei, bet ne kriminologijai - liktų neišnagrinėta daugelis svarbių klausimų, susijusių su baudžiamąsias veikas darančiais asmenimis. Alfredas Kiškis, MRU

10 Nusikaltėlio asmenybės samprata (6) .
Sąvokos “nusikaltėlio asmenybė” egzistavimo laikas. Norėdami viena sąvoka apimti asmenis iki nusikaltimo padarymo ir asmenis po teistumo išnykimo, kriminologai vartoja sąvokas “kriminogeninė asmenybė”, “asmuo, vykdantis kriminalizuotą elgesį”. Čia pagrindinis dėmesys sutelkiamas į asmens polinkius, elgesio kryptingumą. Kriminologiniu (ypač praktiniu) aspektu svarbu nagrinėti ne tik asmenų, padariusių nusikalstamas veikas, asmenybes, bet ir asmenybes tų asmenų, kurie dar nepadarė nusikalstamų veikų, bet turi didelį kriminogeninį potencialą ar nors ir darančių baudžiamąsias veikas, bet nesančių baudžiamosios atsakomybės subjektais . Alfredas Kiškis, MRU

11 Nusikaltėlio asmenybės struktūra ir pagrindinės savybės (1)
Asmenybė - tai įvairiausių žmogaus savybių visuma, pasižyminti labai sudėtingais vidiniais ryšiais, tarpusavio sąveika ir kilme. Savybių poveikis asmenybei visada yra kompleksiškas. Nusikaltėlio asmenybės struktūra: 1) socialinis-demografinis savybių kompleksas - lytis, amžius, išsilavinimas, užsiėmimo rūšis, socialinis statusas, socialinė-turtinė padėtis. Kaip pakompleksį galima išskirti asmens ryšius: giminystės, pažinčių, darbinius, laisvalaikio ir pan.; 2) socialinis-funkcinis kompleksas (socialinių vaidmenų) - šeimos vaidmenys: tėvas, motina, vaikas, brolis, sesuo, vyras, žmona ir k.t.; hierarchiniai vaidmenys: vadovas, pavaldinys, partneris, laisvasis ekspertas; finansiniai: išlaikytinis; išlaikantysis, savarankiškas; veiklos srities: intelektualas, gamintojas, prekybininkas, socialinės gerovės vartotojas, valdininkas ir pan.; Alfredas Kiškis, MRU

12 Nusikaltėlio asmenybės struktūra ir pagrindinės savybės (2)
3) teisinis kompleksas - teisinio išprusimo ir sąmoningumo lygis, teisinių santykių sudėtingumas, kokybė ir apimtys, ankstesnė susidūrimų su teisės institucijomis patirtis, pasikliovimas teisiniais mechanizmais, teisės pažeidimų patirtis, ankstesnis baustumas (už ką ir kokį poveikį patyrė), specialusis subjektiškumas, turimi įgaliojimai ir pan.; 4) psichologinis kompleksas - charakterio savybės; asmeninės patirties, asociacijų kompleksas; intelektualumo ir emocionalumo lygiai ir tarpusavio santykiai; psichinės ligos, sutrikimai, sindromai, deviacijos, psichologinės traumos; socializacijos defektai-traumos; asmens santykių, ryšių kokybė ir artumas, intymumas, atvirumas ir pan.; pasitenkinimas esama situacija ir polinkis mobilumui; mokėjimai spręsti asmenines ir artimųjų asmenų problemas; asmens atsakingumas, autoritetingumas, priklausomybės, įtaigumas ir pasidavimas įtaigai, prietaringumas; elgesio automatizmas ar novatoriškumas; asmenybės progresavimas ar degradavimas ir t.t.; Alfredas Kiškis, MRU

13 Nusikaltėlio asmenybės struktūra ir pagrindinės savybės (3)
5) moralinis-vertybinis kompleksas - vertybių, poreikių sistemos turinys, išvystymas ir turtingumas; vertybinis aiškumas ir stabilumas; religingumas; moralinė asmenybės formavimosi aplinka; socializacijos defektai – amoralumo perėmimas; moralinis dezorientuotumas ir pan. Literatūroje yra daug platesnių ir siauresnių nusikaltėlio asmenybės struktūrų. Nusikaltėlio asmenybės struktūra – tai nusikaltėlio asmenybės esminių savybių sugrupavimas į grupes, kompleksus pagal asmenybės savybių požymius ar vidinius šių savybių ryšius. Alfredas Kiškis, MRU

14 Nusikaltėlio asmenybės struktūra ir pagrindinės savybės. (4)
Ką žinome apie nusikaltėlius? Socialiniai psichologiniai tyrimai rodo – nuteistiems nusikaltėliams būdinga: nusikaltėliai labai neigiamai vertina save, gyvenimo perspektyvas; sunkiai valdosi; ateityje labiausiai norėtų nerūpestingo gyvenimo. Nuteistiems nusikaltėliams būdingas impulsyvumas, padidėjęs jautrumas, neprognozuojamas elgesys, socialinių normų nepriėmimas. Tačiau kai kurie nusikaltėliai nepasižymi tokiomis savybėmis, ypač padarę neatsargius nusikaltimus. Visiems be išimties nusikaltėliams yra būdinga tik viena savybė - jie yra padarę bent vieną nusikalstamą veiką. Alfredas Kiškis, MRU

15 Asmenybės tapsmas. Socializacija (1)
Asmenybė yra kintama, nors ir santykinai stabili asmens kaip individo ir socialinės bendruomenės nario savybių sistema. Jei apie 30 – 40 metų amžiaus asmenybę pagal savo savybių kiekį, sudėtingumą ir išsivystymą, laikyti artimu 100 proc., tai galima būtų teigti, kad ką tik gimusio to paties asmens asmenybė tesudarė kelis procentus, bet maždaug 5 – 6 metų ji jau siekė apie 50 – 60 proc. Senatvėje, ypač sergant kai kuriomis ligomis, šis dydis vėl gali sumažėti iki 50 – 60 proc. ar iki mažiau. Jei asmenybės potencialių savybių visumą laikyti 100 proc., tai, įvairių autorių nuomone, žmogus realiai teišnaudoja nuo 10 iki 50 proc. savojo potencialo. Alfredas Kiškis, MRU

16 Asmenybės tapsmas. Socializacija (2)
Asmenybė ypač sparčiai formuojasi žmogaus vaikystėje (ypač jos psichologiniai, moraliniai-vertybiniai savybių kompleksai). Šis procesas nenutrūksta visą gyvenimą, t.y. asmuo įgyja naujų savybių, praranda ar susilpnina jau turimas. Socializacija - tai individo tapimas visuomeniniu žmogumi, prisitaikymas gyventi visuomenėje. Ką tik gimusį žmogų mes iš esmės galime laikyti beveik vien tik biologine būtybe. Jis beveik visiškai neturi socialinių bruožų, nors kai kurie bruožai, vaidmenys, savybės jam yra priskiriami “avansu”, kas skatina jų susiformavimą. Asmenybės socializacijai turi įtakos ir biologinės individo savybės, anomalijos, kaip pagrindas, pirminė statybinė medžiaga, galimybių ribos, individualus biologinių polinkių stiprumas, intensyvumas. Alfredas Kiškis, MRU

17 Asmenybės tapsmas. Socializacija (3).
Žmogus, kontaktuodamas su socialine aplinka, perima iš jos socialinę patirtį, kaupia individualią patirtį savo veiklos, jos rezultatų ir aplinkos reakcijų į save bei savo elgesį. Taip susiformuoja asmenybės bruožai, sukuriamos naujos savybės, slopinamos esamos. Socializacijos procesą, jo greitį, įsisavinimo gylį ir stabilumą labai veikia visuomenės homogeniškumas. Juo visuomenė yra įvairiapusiškesnė, tuo didesnė tikimybė, kad individas susidurs su prieštaravimais, kad formuosis asmenybės daugiastruktūriškumas, savybių paviršutiniškumas. Jei žmogus laikosi pagrindinių socialinių normų ne todėl, kad bijo galimų sankcijų už šių normų pažeidimus, bet suvokdamas, kad jos yra teisingos ir būtinos normaliam bendram žmonių gyvenimui užtikrinti, tai toks žmogus yra socializuotas . Alfredas Kiškis, MRU