8 tema Atsargos.

Pateikčių temos: "8 tema Atsargos."— Pateikties kopija:

1 8 tema Atsargos

2 Paskaitos planas Įvadas Atsargų savikaina Atsargų įkainojimo metodai
LIFO metodas Atsargų įkainojimo metodo keitimas Atsargų koregavimas Atsargų valdymo įvertinimas

3 1) Įvadas

4 Įvadas Prekybos ir gamybos įmonės generuoja pajamas ir pelną, parduodamos atsargas. Be to, atsargos gali atspindėti reikšmingą turtą šių įmonių balansuose. Prekybininkai (didmenininkai ir mažmenininkai) perka iš gamintojų atsargas, skirtas perparduoti, ir tai sudaro vieną atsargų tipą – prekes, skirtas perparduoti. Gamintojai, savo ruožtu, perka žaliavas iš tiekėjų ir tuomet prideda vertės transformuodami žaliavas į pagamintas prekes. Jie įprastai atsargas klasifikuoja į tris skirtingas kategorijas: žaliavos, nebaigta gamyba (nebaigta gamyba – tai žaliavos, kurios jau pradėtos perdirbti, bet dar nėra virtusios pagaminta produkcija, paruošta parduoti) ir pagaminta produkcija.

5 Įvadas Esant skirtumų tarp pasirinktų atsargų įkainojimo metodų, itin skirtingos sumos gali būti priskirtos atsargoms ir pardavimo (prekių, skirtų perparduoti, pagal JAV GAAP) savikainai. Finansinių ataskaitų analizė būtų gerokai lengvesnė, jeigu visos įmonės taikytų tą patį atsargų įkainojimo metodą arba jeigu atsargų kainos išliktų stabilios. Jeigu nebūtų infliacijos ar defliacijos atsargų kainų atžvilgiu (taigi ir vienetiniai kaštai nepasikeistų), atsargų įkainojimo metodo pasirinkimas būtų neaktualus. Vis dėlto atsargų kainos paprastai bėgant laikui keičiasi.

6 Įvadas Pagal Tarptautinius finansinės atskaitomybės standartus (TFAS) atsargų kainą (prekių, skirtų perparduoti, kainą) galima priskirti atsargoms ir pardavimo savikainai pagal tris kaštų formules (sąnaudų srautų prielaidas pagal JAV GAAP): specifinio identifikavimo, FIFO (angl. first-in, first-out) ir vidutinės svertinės kainos. Pagal JAV GAAP papildomai galima taikyti LIFO (angl. last-in, first-out). Tai, koks atsargų įkainojimo metodas pasirenkamas, turi įtakos prekių, skirtų perparduoti, kainos priskyrimui laikotarpio pabaigos atsargoms arba pardavimo savikainai.

7 2) Atsargų savikaina

8 Atsargų savikaina Pagal TFAS į atsargų savikainą įeina „visos pirkimo išlaidos, gamybos išlaidos bei kitos išlaidos, patirtos pristatant atsargas į esamą vietą ir pasiekiant esamą būklę“. Į pirkimo išlaidas įeina pirkimo kaina, importo ir su mokesčiais susijusios rinkliavos, transporto, draudimo transportuojant, pristatymo ir kitos išlaidos, tiesiogiai susijusios su parduotų prekių, medžiagų ir paslaugų įsigijimu. Prekybos nuolaidos, priemokų grąžinimai ir panašūs elementai sumažina sumokėtą kainą bei pirkimo išlaidas. Į gamybos išlaidas įeina išlaidos, tiesiogiai susijusios su pagamintais vienetais, pavyzdžiui, tiesioginio darbo, fiksuotos ir kintamos pridėtinės išlaidos. Šių su prekėmis susijusių išlaidų įtraukimas į atsargas (t. y. į turtą) reiškia, kad pelno (nuostolių) ataskaitoje jos nebus pripažintos kaip sąnaudos (t. y. pardavimo savikaina) tol, kol atsargos bus parduotos. JAV GAAP pateikiamas panašus aprašymas išlaidų, kurios įtraukiamos į atsargas.

9 Atsargų savikaina Tiek pagal TFAS, tiek pagal JAV GAAP į atsargas nėra įtraukiamos tolesnės išlaidos: neįprastos išlaidos, patirtos dėl medžiagų atliekų, bet kokios sandėliavimo išlaidos (nebent tai privaloma pagal gamybos procesą), visos administracinės pridėtinės ir pardavimo išlaidos. Šios į atsargas neįtraukiamos išlaidos yra laikomos sąnaudomis ir pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje tuo laikotarpiu, kai patiriamos. Įtraukiant išlaidas prie atsargų, atidedamas jų pripažinimas sąnaudomis pelno (nuostolių) ataskaitoje tol, kol atsargos bus parduotos. Todėl prie atsargų įtraukiant išlaidas, kurios turėtų būti pripažintos sąnaudomis, pervertinamas pelningumas pelno (nuostolių) ataskaitoje (dėl netinkamo sąnaudų pripažinimo atidėjimo) ir išpučiama atsargų vertė balanse.

10 3) Atsargų įkainojimo metodai

11 Atsargų įkainojimo metodai
Įmonė privalo taikyti tą patį atsargų įkainojimo metodą visoms prekėms, kurios yra panašaus pobūdžio ir paskirties. Prekėms, kurių pobūdis ir paskirtis kitokie, galima naudoti kitokį atsargų įkainojimo metodą. Pavyzdžiui, jeigu drabužių gamintojas gamina mažmeninei prekybai skirtą liniją ir originalius dizainerių drabužius, mažmeninės prekybos linija galėtų būti vertinama taikant FIFO metodą, o dizainerių drabužiai pagal specifinį identifikavimą. Kai prekės parduodamos, atsargų balansinė vertė pripažįstama sąnaudomis (parduotų prekių savikaina) pagal naudojamą kaštų formulę (sąnaudų srauto prielaidą).

12 Atsargų įkainojimo metodai
Kaip jau minėta, pagal TFAS leidžiama atsargų savikainą (prekių, skirtų perparduoti, kainą) priskirti atsargoms ir pardavimo savikainai pagal tris sąnaudų formules (sąnaudų srauto prielaidas pagal JAV GAAP): specifinio identifikavimo, FIFO, vidutinės svertinės kainos. Pagal JAV GAAP papildomai galima pasirinkti LIFO. Specifinė identifikacija taikoma toms atsargoms, kurių paprastai negalima sukeisti, tuo metu FIFO, vidutinės svertinės kainos ir LIFO metodai paprastai taikomi, kai atsargose yra daug sukeičiamų objektų. Specifinės identifikacijos atveju konkrečių atsargų faktinė istorinė kaina suderinama su jų fiziniu srautu; savikaina lieka atsargose, kol faktinės identifikuojamos atsargos yra parduodamos.

13 Atsargų įkainojimo metodai
FIFO, vidutinė svertinė kaina ir LIFO yra paremti sąnaudų srautų prielaidomis. Pagal šiuos metodus bendrovės privalo padaryti tam tikrų prielaidų dėl to, kurios prekės yra parduodamos, o kurios lieka laikotarpio pabaigos atsargose. Dėl to savikainos priskyrimas parduotoms prekėms ir laikotarpio pabaigos atsargoms gali skirtis nuo fizinio prekių judėjimo. Pagal FIFO metodą seniausios įsigytos (arba pagamintos) prekės yra laikomos parduotomis pirmiausia, o naujausios įsigytos (arba pagamintos) prekės lieka laikotarpio pabaigos atsargose. Laikotarpiais, kai kainos kyla, savikaina, priskiriama vienetams, esantiems laikotarpio pabaigos atsargose, yra aukštesnė už savikainą, priskiriamą parduotiems vienetams. Kita vertus, laikotarpiais, kai kainos mažėja, savikaina, priskiriama vienetams likutinėse atsargose, yra žemesnė už savikainą, priskiriamą parduotiems vienetams.

14 Atsargų įkainojimo metodai
Vidutinės svertinės kainos atveju vidutinė prekių, skirtų perparduoti, kaina (pradinės atsargos plius pirkimo, gamybos ir kitos išlaidos) per apskaitos laikotarpį priskiriama vienetams, kurie parduodami, taip pat vienetams likutinėse atsargose. Apskaitos laikotarpiu vidutinė svertinė kaina vienetui yra apskaičiuojama kaip visos pardavimui skirtų vienetų sąnaudos, padalintos iš visų pardavimui skirtų vienetų skaičiaus per laikotarpį. Bendros prekių, skirtų perparduoti, sąnaudos / bendras parduodamų vienetų skaičius

15 Atsargų įkainojimo metodai
LIFO galima taikyti tik pagal JAV GAAP. Pagal šį metodą naujausios įsigytos (arba pagamintos) prekės yra laikomos parduotomis pirmiausia, o seniausios įsigytos (arba pagamintos) prekės, įskaitant pradines atsargas, lieka likutinėse atsargose. Laikotarpiais, kai kainos kyla, savikaina, priskiriama vienetams likutinėse atsargose, yra žemesnė už savikainą, priskiriamą parduotiems vienetams. Kita vertus, laikotarpiais, kai kainos mažėja, savikaina, priskiriama vienetams likutinėse atsargose, yra aukštesnė už savikainą, priskiriamą parduotiems vienetams.

16 Pavyzdys 2 PAVYZDYS Atsargų sąnaudų srauto iliustracija specifinės identifikacijos, vidutinės svertinės kainos, FIFO ir LIFO metodams „Global Sales Inc.“ (GSI) yra hipotetinis vartojimo produktų, įskaitant žibuoklių kvapo gabalinį muilą, platintojas. Muilas parduodamas kilogramais. GSI veiklą pradėjo 2009 metais, per kuriuos iš pradžių įsigijo ir gavo kg muilo po 110 juanių už kilogramą, tuomet kg muilo po 100 juanių už kg ir galiausiai kg muilo po 90 juanių už kg. GSI pardavė kg muilo po 240 juanių už kg. GSI muilą laiko savo sandėliuose, kad muilą iš kiekvienos gautos siuntos būtų galima lengvai identifikuoti. Per 2009 metus visi kg iš pirmos siuntos, kg iš antros siuntos ir kg iš paskutinės siuntos buvo nusiųsti klientams. Atsakymai į tolesnius klausimus turėtų būti suapvalinami iki artimiausio juanių. Kokia ataskaitose nurodoma pardavimo savikaina, bendrasis pelnas ir atsargų likutis už 2009 metus, taikant specifinio identifikavimo metodą? Kokia ataskaitose nurodoma pardavimo savikaina, bendrasis pelnas ir atsargų likutis už 2009 metus, taikant vidutinės svertinės kainos metodą? Kokia ataskaitose nurodoma pardavimo savikaina, bendrasis pelnas ir atsargų likutis už 2009 metus, taikant FIFO metodą? Kokia ataskaitose nurodoma pardavimo savikaina, bendrasis pelnas ir atsargų likutis už 2009 metus, taikant LIFO metodą?

17 Pavyzdys

18 Pavyzdys Ar šiuo atveju būtų tinkama taikyti specifinės identifikacijos metodą? Nepaisant galimybės identifikuoti atsargas sandėlyje, būtų netinkama taikyti specifinės identifikacijos metodą atsargoms, kurios lengvai sukeičiamos. Naudojant specifinės identifikacijos metodą, potencialiai būtų galima klastoti pelną, priimant sprendimus dėl pristatymo. Koks yra įsigijimo savikainos kitimo poveikis pardavimo savikainai, bendrajam pelnui ir likutinėms atsargoms? Kadangi muilo kilogramo kaina per laikotarpį sumažėjo, pagal LIFO buvo didžiausia likutinių atsargų suma, mažiausia pardavimo savikaina ir didžiausias bendrasis pelnas. Pagal FIFO buvo mažiausia likutinių atsargų suma, didžiausia pardavimo savikaina ir mažiausias bendrasis pelnas.

19 Atsargų įkainojimo metodai
Įmonės paprastai fiksuoja atsargų pokyčius, taikydamos arba periodinę atsargų apskaitos sistemą, arba nuolatinę atsargų apskaitos sistemą. Pagal periodinę atsargų apskaitos sistemą atsargų vertė ir pardavimo savikaina nustatomos apskaitos laikotarpio pabaigoje. Prekių kiekis likutinėse atsargose dažniausiai yra patvirtinamas fiziškai suskaičiuojant vienetus atsargose. Pagal nuolatinę atsargų apskaitos sistemą atsargų vertė ir pardavimo savikaina nuolatos atnaujinamos, siekiant atspindėti pirkimus ir pardavimus (pavyzdys, kurį matėme; ši sistema dominuoja). Pagal bet kurią sistemą prekių, skirtų perparduoti priskyrimas pardavimo savikainai arba likutinėms atsargoms yra toks pat, jeigu taikomas atsargų įkainojimo metodas yra arba specifinės identifikacijos, arba FIFO.

20 Atsargų įkainojimo metodai
Tačiau tai negalioja vidutinės svertinės kainos metodui. Pagal periodinę atsargų apskaitos sistemą prekių, skirtų perparduoti, savikainos priskyrimas pardavimo savikainai arba likutinėms atsargoms gali labai skirtis, taikant FIFO ir vidutinės svertinės kainos metodus. Taikant LIFO metodą, periodinės ir nuolatinės atsargų apskaitos sistemų atvejais paprastai gaunami skirtingi priskyrimai pardavimo savikainai ir likutinėms atsargoms. Naudojant tiek nuolatinę, tiek periodinę atsargų apskaitos sistemas, taikant LIFO metodą paprastai gaunami skirtingi priskyrimai pardavimo savikainai ir likutinėms atsargoms, palyginus su kitais atsargų įkainojimo metodais.

21 Atsargų įkainojimo metodai
Kaip jau minėta, laikotarpiais, kai kainos kyla, savikaina, priskiriama vienetams likutinėse atsargose, yra mažesnė už savikainą, priskiriamą parduotiems vienetams pagal LIFO, todėl, taikant LIFO metodą, gaunama didesnė pardavimo savikaina ir mažesnė atsargų balansinė vertė nei taikant FIFO metodą. Dėl didesnės pardavimo savikainos pagal LIFO metodą bus mažesnis bendrasis pelnas, veiklos pelnas, pelnas prieš mokesčius ir grynasis pelnas. Pelno mokesčio sąnaudos bus mažesnės, dėl to įmonės grynasis veiklos pinigų srautas bus didesnis. Balanse dėl mažesnės atsargų balansinės vertės bus nurodomas mažesnės vertės trumpalaikis turtas, apyvartinis kapitalas ir visas turtas. Atsargų balansinė vertė pagal FIFO metodą labiau atspindės esamas pakeitimo vertes, nes yra laikoma, kad atsargas sudaro vėliausiai įsigytos prekės. Pardavimo savikaina pagal LIFO labiau atspindės esamą pakeitimo vertę. LIFO likutinių atsargų vertės paprastai neatspindi esamos pakeitimo vertės, nes yra laikoma, kad likutinės atsargos yra seniausios atsargos.

22 4) LIFO metodas

23 LIFO Jungtinėse Valstijose plačiai taikomas LIFO metodas:
apytiksliai 36 procentai Jungtinių Valstijų bendrovių taiko LIFO metodą. LIFO metodo privalumas yra potencialus pelno mokesčio sutaupymas, kai atsargų kainos kyla. Didesni pinigų srautai dėl mažesnių pelno mokesčio sąnaudų gali įmonei suteikti daugiau vertės, nes įmonės vertė yra paremta jos būsimų pinigų srautų dabartine verte. Pagal „LIFO atitikties taisyklę“ JAV mokesčių kodeksas reikalauja, kad bendrovės, taikančios LIFO metodą mokesčių tikslais, taip pat taikytų LIFO metodą finansinėms ataskaitoms sudaryti.

24 LIFO Jeigu atsargų pirkimo kainos (pirkimo sąnaudos) ar gamybos sąnaudos didėja, pelno (nuostolių) ataskaitoje, taikant LIFO metodą, palyginus su kitais metodais, bus nurodoma didesnė pardavimo savikaina, mažesnis bendrasis pelnas, veiklos pelnas, pelno mokesčio sąnaudos ir grynasis pelnas. Pasekmės balansui yra mažesnės likutinės atsargos, apyvartinis kapitalas, visas turtas, nepaskirstytasis pelnas ir akcininkų nuosavybė. Dėl sumokėto mažesnio pelno mokesčio bus didesnis grynasis pinigų srautas iš pagrindinės veiklos. Keletas pasekmių finansiniams rodikliams yra: mažesnis einamasis (likvidumo) rodiklis, didesnis skolos - nuosavybės santykis bei mažesni pelningumo rodikliai.

25 LIFO Jeigu atsargų pirkimo kainos ar gamybos sąnaudos mažėja, mažai tikėtina, kad bendrovė mokesčių tikslais taikys LIFO metodą (ir todėl finansinių ataskaitų tikslais dėl LIFO atitikties taisyklės), nes dėl tokio pasirinkimo būtų mažesnė pardavimo savikaina ir didesnis apmokestinamasis pelnas bei pelno mokestis. Vis dėlto, jeigu bendrovė pasirinko taikyti LIFO metodą ir negali pagrįsti atsargų įkainojimo metodo keitimo mokesčių ir finansinių ataskaitų tikslais, tuomet, kai atsargų kainos pradeda mažėti, pasekmės pelno (nuostolių) ataskaitai, balansui ir rodikliams bus priešingos nei tuo laikotarpiu, kai kainos didėja.

26 LIFO Vadovaujant prezidentui Obamai, federalinė Vyriausybė darė spaudimą, kad LIFO standartas būtų panaikintas Jungtinėse Valstijose. Jei tai įvyktų, šaliai būtų lengviau pereiti prie TFAS sistemos. Jungtinių Valstijų vertybinių popierių biržos komisija (SEC) pasiūlė pilnai taikyti TFAS visoms JAV atskaitas teikiančioms įmonėms nuo 2014 metų. Svarbi šio pasiūlymo pasekmė būtų tai, kad būtų visiškai panaikintas LIFO atsargų įkainojimo metodas finansinių ataskaitų tikslais ir – dėl LIFO atitikties taisyklės – mokesčių tikslais Jungtinių Valstijų įmonėms. Perskaičiavus finansines ataskaitas pagal FIFO arba vidutinės svertinės kainos metodą, tais metais, kai įvyktų perėjimas nuo LIFO metodo prie FIFO arba vidutinės svertinės kainos metodo, galėtų iš karto reikšmingai padidėti pelno mokesčio įsipareigojimai. (Kandidatai nėra atsakingi už pokyčius, kurie įvyksta po medžiagos parengimo.)

27 LIFO rezervas Pagal JAV GAAP, įmonės, kurios taiko LIFO metodą, finansinių ataskaitų pastabose arba balanse privalo nurodyti LIFO rezervo sumą. LIFO rezervas yra skirtumas tarp nurodytos LIFO atsargų balansinės vertės ir atsargų vertės, kuri būtų nurodyta, jeigu būtų taikomas FIFO metodas (kitaip tariant, FIFO atsargų vertė, atėmus LIFO atsargų vertę). Tokiu atveju gaunama informacijos, kuri analitikams reikalinga norint perskaičiuoti įmonės pardavimo savikainą (parduotų prekių savikainą) ir likutinių atsargų sumą, įvertintą pagal LIFO metodą, ir pritaikyti pagal FIFO metodą.

28 LIFO rezervas Siekiant palyginti įmones, kurios taiko LIFO metodą, su įmonėmis, kurios LIFO netaiko, atsargos koreguojamos pridedant nurodytą LIFO rezervą prie atsargų likučio, kuris nurodytas balanse. Nurodytas atsargų likutis, taikant LIFO plius LIFO rezervas yra lygus atsargoms, kurios būtų nurodytos pagal FIFO metodą. Pardavimo savikaina koreguojama atimant LIFO rezervo padidėjimą per laikotarpį iš pardavimo savikainos, kuri nurodytos pelno (nuostolių) ataskaitoje. Jeigu per laikotarpį LIFO rezervas sumažėjo, rezervo sumažėjimas pridedamas prie pardavimo savikainos sumos, kuri nurodyta pelno (nuostolių) ataskaitoje. Taigi LIFO rezervą galima naudoti koreguojant Jungtinių Valstijų įmonės, kuri taiko LIFO metodą, finansines ataskaitas, kad jas būtų galima lyginti su panašia įmone, taikančia FIFO metodą.

29 LIFO rezervas Apibendrinant, įmonė, naudojanti LIFO metodą, atrodo mažiau pelninga, mažiau likvidi ir turinti didesnį svertą. Visgi dėl to, kad įmonės vertė paremta esama būsimų pinigų srautų verte, LIFO atveju padidės įmonės vertė, nes pinigų srautai dėl mažesnių mokesčių yra didesni ankstesniais metais. LIFO daugiausiai taikomas dėl mokestinės naudos, kurią jis suteikia.

30 LIFO likvidacijos Kai parduotų vienetų skaičius viršija įsigytų ar pagamintų vienetų skaičių, vienetų skaičius laikotarpio pabaigos atsargose yra mažesnis negu vienetų skaičius laikotarpio pradžios atsargose, ir įmonė, kuri taiko LIFO, patirs LIFO likvidaciją (dalis senesnių vienetų, laikomų atsargose, bus parduoti). Jeigu atsargų vienetinė kaina didėja ir įvyksta LIFO likvidacija, dėl to padidės bendrasis pelnas, susijęs su atsargomis. Bendrojo pelno padidėjimas įvyksta dėl mažesnės likviduotų vienetų balansinės vertės. Šių vienetų bendrasis pelnas yra didesnis negu bendrasis pelnas, kuris būtų pripažintas naudojant vėlesnę savikainą. Vis dėlto, šis atsargų pelnas, nulemtas LIFO likvidacijos, yra vienkartinis įvykis ir nėra tvarus.

31 5) Atsargų įkainojimo metodo keitimas

32 Atsargų metodo keitimas
Pagal TFAS metodo keitimas yra priimtinas tik tuomet, jei po pokyčio „finansinėse ataskaitose pateikiama patikimesnė ir aktualesnė informacija apie sandorių poveikį, kitus įvykius ar verslo subjekto finansinę padėtį, finansinius rezultatus ar pinigų srautus.“ Jeigu pokytis pagrindžiamas, tuomet jis taikomas atgaline data. Tai reiškia, kad keitimas taikomas panašiai informacijai už ankstesnius laikotarpius tiek, kiek tai įmanoma.

33 Atsargų metodo keitimas
Bendra koregavimų suma, susijusi su laikotarpiais iki tų, kurie vaizduojami esamose finansinėse ataskaitose, yra atliekama kiekvieno paveikto nuosavybės komponento pradiniam balansui (pvz., nepaskirstytojo pelno ar bendrųjų pajamų) iš anksčiausio pateikto laikotarpio. Pavyzdžiui, jeigu įmonė 2009 metais pakeičia atsargų metodą ir pateikia trejų metų lyginamąsias finansines ataskaitas (2007, 2008 ir 2009 m.), ji atgaline data turėtų atvaizduoti šį keitimą tiek, kiek tai įmanoma. Keitimas turėtų būti atvaizduotas pateikiamose trejų metų finansinėse ataskaitose; 2007 ir 2008 metų finansinės ataskaitos turėtų būti perskaičiuotos taip, tarsi šiais laikotarpiais buvo taikomas naujasis metodas, o bendras koregavimų poveikis laikotarpiams iki 2007 metų turėtų būti atvaizduotas kiekvieno paveikto nuosavybės komponento pradiniame balanse.

34 Atsargų metodo keitimas
Pagal JAV GAAP, sąlygos, kurių reikia norint atlikti apskaitos politikos keitimą, ir apskaita keičiant atsargų politiką yra tokios pačios kaip TFAS. Vis dėlto, pagal JAV GAAP įmonės privalo nuodugniai paaiškinti, kodėl naujai pasirinktas atsargų apskaitos metodas yra geresnis ir kodėl jam teikiama pirmenybė senojo metodo atžvilgiu. Jeigu įmonė nusprendžia pakeisti LIFO kitu atsargų metodu, pagal JAV GAAP reikia atlikti perskaičiavimą atgaline data, kaip aprašyta pirmiau. Vis dėlto, jeigu įmonė nusprendžia pakeisti kitą metodą į LIFO, ji privalo tai atlikti žvelgdama į ateitį, o finansinių ataskaitų koregavimai atgaline data nėra atliekami. Atsargų balansinė vertė pagal senąjį metodą tampa pradiniu LIFO sluoksniu LIFO pritaikymo metais.

35 Atsargų metodo keitimas
Analitikai turėtų atidžiai įvertinti atsargų įkainojimo metodų keitimus. Nors nurodyta atsargų metodo keitimo priežastis gali būti siekis geriau suderinti atsargų savikainą su pardavimo pajamomis (arba galimas kitas įtikimas verslo paaiškinimas), realus pagrindinis (ir nenurodomas) tikslas gali būti tas, kad siekiama sumažinti pelno mokesčio sąnaudas (jeigu keičiama į LIFO iš FIFO arba vidutinės kainos) arba padidinti nurodomą pelną (jeigu keičiama iš LIFO į FIFO arba vidutinės kainos).

36 6) Atsargų koregavimas

37 Atsargų koregavimas Laikant atsargas susiduriama su didele finansine rizika. Atsargų savikainos galima neatgauti dėl sugedimo, senėjimo arba pardavimo kainų mažėjimo. TFAS nurodoma, kad atsargos turi būti vertinamos (ir atvaizduojamos balanse) savikaina arba grynąja realizacine verte priklausomai nuo to, katra mažesnė. Grynoji realizacinė vertė yra tikėtina pardavimo kaina įprastomis verslo sąlygomis, atėmus tikėtinas išlaidas, kurių reikia įvykdyti pardavimą, ir tikėtinas išlaidas, kad atsargos būtų tinkamos parduoti. Tuo atveju, kai atsargų vertė nukrinta žemiau balansinės vertės, atsargų balansinė vertė turi būti nurašoma iki grynosios realizacinės vertės, o nuostolis (vertės sumažėjimas) pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįstamas sąnaudomis. Šios sąnaudos gali būti įtraukiamos prie pardavimo savikainos arba nurodomos atskirai.

38 Atsargų koregavimas Kiekvienu tolesniu laikotarpiu atliekamas naujas grynosios realizacinės vertės nustatymas. Atstatymas (apribotas iki pradinio nurašymo sumos) privalomas, kai padidėja atsargų, kurioms anksčiau buvo atliktas nurašymas, vertė. Bet kokio atsargų nurašymo atstatymas yra pripažįstamas pardavimo savikainos sumažėjimu (sumažėjimas atsargų sumos, pripažintos sąnaudomis).

39 Atsargų koregavimas Pagal JAV GAAP būdavo nurodoma žemesnė iš savikainos ir rinkos kainos, vertinant atsargas. Fiskaliniais metais, prasidedančiais po 2016 m. gruodžio 15 d., atsargos, įkainojamos ne LIFO ir mažmeniniais atsargų metodais, yra vertinamos žemesne iš savikainos ar grynosios realizacinės vertės. Tai iš esmės atitinka TFAS, tik yra vienas pagrindinis skirtumas – pagal JAV GAAP draudžiama atstatyti nurašymus. Kai atsargos vertinamos pagal LIFO ar mažmeninius atsargų metodus, rinkos vertė apibrėžiama kaip esami pakeitimo kaštai, atsižvelgiant į viršutinę ir apatinę ribas. Rinkos vertė negali viršyti grynosios realizacinės vertės. Žemesnioji rinkos vertės riba yra grynoji realizacinė vertė, atėmus įprastą pelno maržą. Bet kokiu rinkos vertės ar grynosios realizacinės vertės nurašymu sumažinama atsargų vertė, o vertės praradimas (sąnaudos) paprastai atvaizduojamas pelno (nuostolių) ataskaitoje prie parduotų prekių savikainos.

40 Atsargų koregavimas Atsargų nurašymo dydžiu sumažėja ir pelnas, ir atsargų balansinė vertė, todėl nurašymas turi neigiamą poveikį pelningumo, likvidumo ir mokumo rodikliams. Vis dėlto, apyvartumo rodikliams (pavyzdžiui, atsargų apyvartumui ir viso turto apyvartumui) nurašymo poveikis bus teigiamas, nes sumažėja turtas (apyvartumo rodiklių vardiklis). Neigiamas poveikis kai kuriems pagrindiniams rodikliams dėl pelno sumažėjimo gali lemti tai, kad kai kurios įmonės nenorės užfiksuoti atsargų nurašymų, nebent bus tvirtų įrodymų, kad atsargų vertės sumažėjimas yra nuolatinis. Tai ypač būdinga JAV GAAP, kur nurašymo atstatymas yra draudžiamas.

41 Atsargų koregavimas 2 TAS [Atsargos] negalioja žemės ūkio ir miškų produktų, mineralų ir mineralinių produktų gamintojų atsargoms, taip pat žaliavų brokeriams. Šios atsargos gali būti vertinamos grynąja realizacine verte pagal nusistovėjusią pramonės šakos praktiką. Jei šių produktų atveju egzistuoja aktyvi rinka, nurodyta rinkos kaina yra tinkamas pagrindas nustatyti tikrąją atsargų vertę. Jeigu aktyvi rinka neegzistuoja, įmonė gali naudoti rinkos nustatytas kainas ar vertes (pavyzdžiui, vėliausio rinkos sandorio kainą), kai jų yra, siekdama nustatyti tikrąją vertę. Atsargų vertės pokyčiai (padidėjimas ar sumažėjimas) pripažįstami pelnu ar nuostoliu ataskaitiniu laikotarpiu. JAV GAAP vienodai su TFAS traktuoja žemės ūkio ir miškų produkcijos bei mineralinės rūdos atsargas. Tikrosios vertės (angl. mark-to-market) atsargų apskaita leidžiama tauriesiems metalams.

42 Atsargų koregavimas Įmonės, kurios taiko specifinės identifikacijos, vidutinės svertinės kainos arba FIFO metodus, tikėtina, dažniau patirs atsargų nurašymus negu įmonės, kurios taiko LIFO metodą. Pagal LIFO metodą seniausi kaštai atspindimi atsargų balansinėje vertėje. Atsižvelgiant į didėjančias atsargų kainas, atsargų balansinės vertės pagal LIFO metodą jau konservatyviai pateikiamos seniausiais ir mažiausiais kaštais. Taigi, daug mažiau tikėtina, kad įvyks atsargų nurašymų pagal LIFO metodą, o jeigu nurašymas ir įvyktų, tikėtina, jis bus mažesnės vertės.

43 7) Atsargų valdymo įvertinimas

44 Atsargų valdymo įvertinimas
Tai, koks yra pasirenkamas atsargų įkainojimo metodas, turi įtakos finansinėms ataskaitoms. Finansinių ataskaitų elementai, kuriems turima įtakos, apima pardavimo savikainą, bendrąjį pelną, grynąjį pelną, atsargas, trumpalaikį turtą ir visą turtą. Todėl atsargų įkainojimo metodo pasirinkimas turi įtakos ir finansiniams rodikliams, į kuriuos įeina paminėti straipsniai. Įtakos turima rodikliams, tokiems kaip einamasis rodiklis, turto grąža, bendrojo pelno marža ir atsargų apyvartumas. Dėl paminėtų priežasčių analitikai privalo atidžiai apsvarstyti atsargų įkainojimo metodų skirtumus, vertindami įmonės rezultatus per tam tikrą laiką arba lygindami įmonės rezultatus su pramonės šakos arba konkurentų rezultatais. Be to, finansinių ataskaitų straipsniams ir rodikliams įtakos gali turėti atsargų balansinės vertės koregavimai iki grynosios realizacinės vertės arba iki dabartinių atstatymo (pakeitimo) kaštų.

45 Pateikimas ir atskleidimas
Pagal TFAS finansinėse ataskaitose turi būti atskleista tolesnė informacija, susijusi su atsargomis: a) apskaitos politika, taikoma vertinant atsargas, įskaitant taikomą kaštų formulę (atsargų įkainojimo metodą); b) bendra atsargų balansinė suma ir tam tikrų klasių balansinė vertė (pavyzdžiui, prekių, žaliavų, gamybos reikmenų, nebaigtos gamybos ir pagamintų prekių), tinkama subjektui; c) atsargų balansinė vertė nurodoma tikrąja verte, atėmus pardavimo kaštus; d) suma atsargų, pripažintų sąnaudomis per laikotarpį (pardavimo savikaina); e) bet kokio atsargų nurašymo vertė, pripažinta sąnaudomis per laikotarpį; f) bet kokio nurašymo atstatymo suma, kuri buvo pripažinta pardavimo savikainos sumažėjimu per laikotarpį; g) aplinkybės ir įvykiai, dėl kurių įvyko atsargų nurašymo atstatymas; h) atsargų, įkeistų kaip įsipareigojimų garantija, balansinė vertė.

46 Pateikimas ir atskleidimas
Su atsargomis susijusios informacijos atskleidimas pagal JAV GAAP yra labai panašus į pirmiau (pagal TFAS) nurodytą atskleidimą, išskyrus tai, kad reikalavimai (f) ir (g) nėra aktualūs, nes pagal JAV GAAP neleidžiama atstatyti ankstesnių metų atsargų nurašymų. Pagal JAV GAAP taip pat privaloma atskleisti svarbias pajamų sumas, gaunamas likviduojant LIFO atsargas.

47 Atsargų rodikliai Trys rodikliai, dažnai naudojami vertinant atsargų valdymo efektyvumą, yra atsargų apyvartumas, apyvartumas dienomis ir bendrojo pelno marža. Šiems rodikliams tiesioginės įtakos turi įmonės pasirinktas atsargų įkainojimo metodas. Atsargų apyvartumo rodiklis matuoja, kiek kartų per metus įmonės parduoda („apverčia“ – iš čia ir pavadinimas) savo atsargas. Kuo aukštesnis apyvartumo rodiklis, tuo daugiau kartų atsargos parduodamos per metus. Apyvartumas dienomis gali būti skaičiuojamas kaip laikotarpio dienų skaičius, padalytas iš atsargų apyvartumo. Taigi, atsargų apyvartumas ir apyvartumas dienomis yra atvirkščiai susiję. Atsargų apyvartumas ir apyvartumas dienomis turėtų būti lyginami su pramonės šakos standartais bei ankstesnių metų rodikliais.

48 Atsargų rodikliai Didelis atsargų apyvartumo rodiklis ir greitas apyvartumas dienomis gali reikšti itin efektyvų atsargų valdymą. Kita vertus, didelis atsargų apyvartumo rodiklis ir greitas apyvartumas dienomis taip pat gali reikšti, kad įmonė neturi tinkamo atsargų kiekio arba kad įmonė nurašė atsargų vertes. Siekdami įvertinti, kuris paaiškinimas labiau tikėtinas, analitikai gali palyginti įmonės atsargų apyvartumą ir pardavimų augimo greitį su pramonės šakos rodikliais ir peržiūrėti pateikiamas finansines ataskaitas bei jų priedus. Lėtesnis augimas kartu su didesniu atsargų apyvartumu galėtų rodyti neadekvačius atsargų lygius. Atsargų nurašymai gali reikšti blogą atsargų valdymą. Minimalūs nurašymai ir pardavimų augimo rodikliai, kurie yra tokie pat ar didesni už pramonės šakos augimo rodiklius, galėtų pagrįsti aiškinimą, kad didesnis apyvartumas atspindi geresnį atsargų valdymo efektyvumą.

49 Atsargų rodikliai Mažas atsargų apyvartumo rodiklis ir ilgas apyvartumas dienomis, palyginus su pramonės šakos standartais, galėtų reikšti lėtai judančias arba pasenusias atsargas. Bendrojo pelno marža – bendrojo pelno ir pardavimų santykis. Įmonės itin konkurencingose pramonės šakose paprastai pasižymi žemesnėmis bendrojo pelno maržomis nei įmonės tose pramonės šakose, kur yra mažiau konkurentų. Įmonės bendrojo pelno marža gali būti jos produktų tipo funkcija. Įmonės, parduodančios prabangos prekes, bendrojo pelno marža paprastai bus didesnė nei įmonės, kuri parduoda bazinius produktus. Vis dėlto, įmonės, parduodančios prabangos prekes, atsargų apyvartumas, tikėtina, bus gerokai mažesnis nei įmonės, parduodančios bazinius produktus.