Doc. Dr. Dalia Bardauskienė, doc. Mindaugas Pakalnis

Pateikčių temos: "Doc. Dr. Dalia Bardauskienė, doc. Mindaugas Pakalnis"— Pateikties kopija:

1 Doc. Dr. Dalia Bardauskienė, doc. Mindaugas Pakalnis
Žalioji ir rudoji urbanistika: priešprieša ar sąlyčio taškai, konformistiniai sprendimai Kadangi darnus vystymasis urbanistikoje yra surištas su vietos klausimu, kalbant profesionaliu žargonu, naujas architektūrines idėjas reiktų vertinti rudojo ir žaliojo lauko urbanizacijos kontekste (angl. green field or brown field urbanization). kontekste (angl. green field or). XIX a. pabaigoje jos daugiausia jos asocijuojasis su E. Howard‘ miesto sodo koncepcija, kuri žaliame lauke sprendė gyventojų ir pramonės augimo miestuose uždavinius, leido panaudoti pigią užmiesčių žemę [ lmumford(515 psl).]. Mumford, L. Labai vaizdingai žaliojo lauko urbanizaciją pavadino stabiliomis miesto ir kaimo vestuvėmis. Dar populiaresnėmis ‚vestuvės“ tapo po antrojo paaulinio karo, naujų miestų kūrimo banga plito Amerikoje, Europoje [INTA]. Lietuvoje taip pat buvo sukurtas naujas miestas – Elektrėnai, ir daugybė naujų kaimo tipo gyvenviečių, su atitinkamą viešąją infratsruktūrą. Žaliojo lauko urbanizaciją kūrybingai eksploatavo žymūs XX a. architektai - modernistai Le Corbusier (miestus talpino į vertikalios architektūros kvartalus). F.L. Wright išskirtinai estetiškus pastatus meistriškai projektavo gamtoje ( Taschen 2007,). O. Nimejeris sukūrė naujus miestus Brazilija, Mexico. kt. L. Reikia pažymėti, kad ir po šimtų metų jos tęsia savo odisėją. Tačiau, skirtingai nei proceso pradžioje, dabar žaliojo lauko urbanizacija įgauna chaotiško pavidalą (urban sprowl) ir sulaukia griežtos kritikos, dėl socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių problemų didinimo, brovimosi į susiklosčiusias ekosistemas, vartotojiškos kultūros skatinimo [ ]. Ieškant kaip spręsti šiuolaikinius uždavinius, ypač augant pasaulio urbanizacijai, XX a viduryje strateginę reikšmę įgauna rudojo lauko urbanizacija. Kaip alternatyva žaliojo lauko urbnizacijai, rudoji urbanizacija šiuolaikinėje Europoje suprantama kaip degraduojančių pramoninių ir kitų nuskurdintų miesto erdvių bei infrastruktūros atnaujinimas, antrinis panaudijimas [google ]. Esamų miesto uždavinių kontekste, rudosios urbanizacijos kryptis yra išskirtinai aktuali, ypač nykstantiems Rytų ir Vidurio Europos miestams, tačiau nesulaukia didelio palaikymo iš plėtros struktūrų [Urban sprawl]. Nes žaliojo lauko urbanistini bei žmonių noras gyventi švarioje ir sveikoje gamtinėje aplinkoje. Konkretūs pasauliniai pavyzdžiai (Detroitas, JAV, Afrika, Kinija....) rodo, kad globalių idėjų visraktis neapgalvotai panaudotas gali “atrakinti“ ir sunaikinti vietos savitumą ir išteklius. Todėl taikant naujas idėjas architektūroje ir uebanistikoje būtina įsigilinti į jų esmę. Doc. Dr. Dalia Bardauskienė, doc. Mindaugas Pakalnis

2 Žalioji urbanistika Lietuvoje: investicijos į gamtinėje aplinkoje esančius projektus žali namai, stogai ir hiperbrangūs sprendimai Urbanistinių modelių paieškos vyksta kartu su civilizacijos rada. Didžiausią dėmesį skiria šiems technologiniams sprendimams: maksimalus saulės energijos vartojimas; 0 energijos vartojimas; 40 proc. Žaliųjų plotų; (ten kur negalima stogai, namai, vertiklaus želdinimas); naujos kartos elektros prietaisai; idėjos paremtos gamtos ir žmogaus sugyvenimu, harmonija, o ne naujomis technologijomis; Vietinių medžiagų naudojimas (molis, šiaudai, medis, akmuo, kt). ŽAK modelius vienija tikslas – užtikrinti darnų vystymąsi aplinkos, visuomenės ir ekonomikos

3 Žalioji urbanistika pasaulyje: modeliai
darnus miestas (angl. sustainable city), eko miestas (angl. Eco-city), žalias miestas (angl. green city) protingas miestas (angl. smart city), lieknas („kūdas“) miestas (angl. slim city), kompaktiškas miestas (angl. compact city), nulinės energijos miestas (angl. zero energy city), miestas be CO2 (angl. low carbon city), kiti [Global Eco cities survey 2011]. Urbanistinių modelių paieškos vyksta kartu su civilizacijos rada. Didžiausią dėmesį skiria šiems technologiniams sprendimams: maksimalus saulės energijos vartojimas; 0 energijos vartojimas; 40 proc. Žaliųjų plotų; (ten kur negalima stogai, namai, vertiklaus želdinimas); naujos kartos elektros prietaisai; idėjos paremtos gamtos ir žmogaus sugyvenimu, harmonija, o ne naujomis technologijomis; Vietinių medžiagų naudojimas (molis, šiaudai, medis, akmuo, kt). ŽAK modelius vienija tikslas – užtikrinti darnų vystymąsi aplinkos, visuomenės ir ekonomikos

4 Geroji praktika, ES VFR - Transporto, statybos ir urbanistinės plėtros ministerijos Elektrinių susisiekimo priemonių programa. Danija - Aplinkos ministerijos Žaliosios transformacijos programa Švedija - Stockholmas siekia tapti pėsčiųjų miestu. DB, Konversijos (Brownfield) politika VFR - Žaliųjų stogų programa Štutgarte: Iki 2008 m. įrengta : 12 ha ant gyvenamų namų; 220 ha ant pramonės ir garažų Regulations for Green Roofs in the Development Plan: In Stuttgart, Green Roofs have been regulated in development plans for more than 30 years. The German Federal Building Code and Baden-Wuerttemberg building regulations form the legal basis for the designations. But in order to make Green Roofs happen it was very important that the administration and the city council acted in concert and agreed on the ecological and economic benefits of green roofs. Albert Ackermann, former director of the town planning department and enthusiastic Green Roof advocate, played a key role in this process. At the beginning the Green Roof regulations mainly covered new residential areas. Later the designations were extended to industrial/commercial areas. In northwest Stuttgart, for example, flat roof landscaping and a considerable total greening of the 24-hectarelarge "Weilerpark" industrial estate had been prescribed compulsory. Today the following regulations are to be found in almost every new development plan: "Flat roofs (0 to 15 degrees inclination) are to be planted over a proportion of at least 60% of the roof surface – with the exception of surfaces for technical roof systems – with a substrate layer of at least 10 cm of grasses, soil-covering plants, and wild herbs, and are to be maintained so.

5 Geroji praktika: Žalieji standartai, (Kanada, JAV, DB)
JAV standartas - LEED Municipaliniai standartai.   Re-Natūralizacija, Kanada Kanadoje yra akcentuojamos trys ŽAK strategijos. Žalioji architektūra: Toronto miestas turi parengęs "Žaliojo vystymosi standartus", kuriuoses numatyta, kad kiekvienas statybininkas ar vystytojas/ plėtotojas turi būti su jais susipažinęs ir atitikti, kai pateikti prašymą statyboms. Čia pateikiama nuoroda į šią informaciją:  Pasinaudoję nuoroda galite rasti kitos informacijos šiame interneto puslapyje, kuri gali būti jums naudingi. Daugelis kitų Šiaurės Amerikos miestuose taip pat kuria panašius standartus. Visos naujos statybos turi būti vykdomos kuriant "žaliuosius stogus" - stogų apželdinimas, arba baltuosius stogus. Tai jau tapo standartu  daugelyje pasaulio vietovių. Amerikoje žaliosios architektūros standartas vadinamas LEED. Jis paremtas  energetinio efektyvumo pastatuose didinimu ir apima vertinimo sistemą paremtą skirtingo lygio reitingais (platinos, aukso, sidabro), kurie priskiriami pastatui priklausomai nuo to, kaip įrengta pastato sistemą. Tokio universalaus standarto taikymo trūkumas - regioninio diferenciovimo stoka, mat standartas taikomas visuotinai. Pavyzdžiui, kai kuriose klimato zonose energijos vartojimo efektyvumas yra mažiau svarbus nei sudėtingesnio/ šaltesnio klimato vietovėse, pavyzdžiui, Kanados ar Lietuvos, kur energijos vartojimo efektyvumo didinimui,  turėtų būti suteikta žymiai daugiau dėmesio nei kitose klimato zonose. Yra labai puikus judėjimas Vokietijoje vadinamas "Transolar", kurie praskynė kelius atsinaujinančios energijos naudojimui visame pasaulyje. Tomas Auer iš šios organizacijos dirba su Frank Gehry labai svarbiame projekte Toronte, siekdami jį paversti ypač tvariu. Štai nuoroda į straipsnį apie šį projektą:   ir kam nauda iš tokio projekto - tikriausiai ne statytojui, nebent statytojas nusprendžia išlaikyti turtą savo nuosavybe, nes papildomos finansinės išlaidos, kurios yra reikalingos kuriant žaliają architektūrą, bus susigrąžinamos bėgant laikui per sutaupymus veiklos pastate vykdymo metu. Tokių pastatų savininkai ateityje turės naudos iš ilgalaikio sutaupymo, ypač skaičiuojant energijos sąnaudas. will be to bring low-carbon design – design of buildings that emit dramatically less carbon dioxide – to the super-tall trilogy of towers proposed for King Street West. That will require expertise from the likes of Thomas Auer of Germany’s Transsolar engineering firm, a world-famous expert on low-carbon architecture who worked with Gehry on the Novartis building in Basel, Switzerland. For that project, glass roof panels containing transparent photovoltaic cells both reduced solar heat gain and generated the energy necessary to power artificial lighting for the building. Transsolar also consulted extensively on Manitoba Hydro Place, a 22-storey, low-carbon tower designed by Bruce Kuwabara of KPMB Architects that lends an enlightened presence to Portage Avenue in Winnipeg. (The Winnipeg complex uses a stunning 60 per cent less energy than mandated by Canada’s Model National Energy Code for Buildings.) Lower Don upės žiočių prie Ontario ežero natūralizacijos projektas, 2006m.

6 “Intensyvinimo” politika (Kanada)
Ontario provincijos “Greater Golden Horseshoe” regiono planas. Savivaldybės įpareigotos sumažinti naujų teritorijų įsisavinimą ir pasiekti minimalų tankumo rodiklį užstatytose teritorijose. Intensification: The third trend around the world is intensification in an attempt to reduce sprawl. The Canadian initiative for this came from the Province of Ontario who passed a plan for the Greater Golden Horseshoe, that requires every municipality in the area to change their plans by reducing the amount of natural and agricultural area that can be converted for urban uses and to achieve minimum density targets for all new development. Here is a link to more information: The plan has been hugely successful and changed the way the Region is growing.

7 Demografinės problemos – esminis iššūkis Europai ir Lietuvai

8 174 miestai dalyvauja Eko miesto iniciatyvoje (IECI International Eco Cities Initiative)
Plėtros būdas Viso Europa JAV Azija/ Australija Nauja plėtra 27 2 6 15 Esamo užstatymo nuosaiki plėtra 72 45 17 Esamų urbanistinių struktūrų antrinis panaudojimas (retrofit) 75 23 13 37 Kiekvienas savo „žalią kelią“ pasirenka pagal savo sprendžiamų problemų lauką

9 Atvirkščia demografinė piramidė - 100 SENELIŲ TENKA 50 ANŪKŲ
2005 metai 2012 metai

10 Tokioje situacijoje mūsų urbanistika privalo būti ruda
90 95 100 105 110 115 120 125 1980 1985 1990 1995 2000 2005 2010 Užstatytos teritorijos Gyventojų skaičius Transporto infrastruktūra 125 120 115 110 105 100 95 90 1980 1985 1990 1995 2000 2005 2010 Užstatytos teritorijos Gyventojų skaičius Transporto infrastruktūra

11 Konformistinė planavimo politika

12 PASTOVIAI MAŽĖJA GYVENTOJŲ TANKIS MIESTUOSE
Mažėja urbanizuotų teritorijų gyventojų tankumas Vilniaus vidurkis: – 48 gyv./1ha 2010 – 39 gyv./1ha 30 gyv./ha tankis yra tik kompaktiškai užstatytoje savivaldybės dalyje – priemiestinė zona subsidijuojama socialiai silpnesnių kompaktiškai užstatytų rajonų gyventojų

13 KOMPAKTIŠKAI UŽSTATYTOS MIESTŲ DALYS SENSTA
Centre dominuoja pensininkai, jaunimas keliasi į pakraščius (kur nėra jokios jaunai šeimai pritaikytos infrastruktūros) Vidutinis amžius 35m

14 Parinkome renovacijos modelį nesuvokę, kad šiuolaikinei šeimai netinka:
Nesaugi atviro plano urbanistinė struktūra Erdvės bendravimui neturintys būstai Gyvensenos modelis ir užstatymo fizinė būklė Tipinis butas Karoliniškėse

15 BP SP DP TP 2007 m. - 837 d.d. – 38 mėnesiai procedūrų
PLANAVIMO PROCEDŪROS SVARBIAU NEI TURINYS Planavimas BP Bendrasis planas d.d. SPAV Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 40-70 d.d. SP Specialusis planas d.d. SPAV Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 40-70 d.d. SPAV Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 40-70 d.d. DP Detalusis planas 135 d.d. PVSV Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas 40-70 d.d. PAV Poveikio aplinkai vertinimas d.d. Įgyvendinimas TP Techninis projektas privaloma (TP įstatymas) privaloma pagal aprašą TP dokumentų hierarchija 2007 m d.d. – 38 mėnesiai procedūrų

16 Norint keistis, reikalingi susitarimai ir politiniai sprendimai

17 Architektūros politika?
LIETUVOS KLIMATO KAITOS VALDYMO POLITIKA –2012 Architektūros politika? Mūsų šalies prisitaikymo prie klimato kaitos keliamų aplinkos pokyčių politikos strateginis tikslas – sumažinti gamtinių ekosistemų ir ūkio sektorių pažeidžiamumą, ( ) padidinant jų atsparumą klimato kaitos pokyčiams Urbanistikos politika? Regionų politika? Renovacijos politika? Energetikos politika?

18 Atsisakykim TABU temų – „privačios erdvės negalimos daugiabučių kvartaluose“
Saugios ir patrauklios erdvės, kiemai

19 Atsisakykim TABU temų – „sovietinių kvartalų tankinimas neįmanomas“
Socialinę integraciją skatinantys sprendimai

20 Nebijokime radikalių sprendimų

21 Mums taip pat reikalingi tokie sprendimai….keiskim kvailas normas....

22 Nustatykim realius standartus - kas sugalvojo HN 33:2011?
1 lentelė. Didžiausi leidžiami triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje Eil. Nr. Objekto pavadinimas Pa­ros lai­kas, val. Ekvi­valen­tinis garso slėgio lygis (LAeqT), dBA Maksi­malus garso slėgio lygis (LAFmax), dBA 1 2 3 4 5 1. Gyvenamųjų pastatų (namų) gyvenamosios patalpos, visuomeninės paskirties pastatų miegamieji kambariai, stacionarinių asmens sveikatos priežiūros įstaigų palatos 6–18 18–22 22–6 45 40 35 55 50 2. Visuomeninės paskirties pastatų patalpos, kuriose vyksta mokymas ir (ar) ugdymas 3. Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, veikiamoje transporto sukeliamo triukšmo 65 60 70 4. Gyvenamųjų pastatų (namų) ir visuomeninės paskirties pastatų (išskyrus maitinimo ir kultūros paskirties pastatus) aplinkoje, išskyrus transporto sukeliamą triukšmą 5. Maitinimo ir kultūros paskirties pastatų salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu, kino filmų demonstravimo metu 80 85 6. Atvirose koncertų ir šokių salėse estradinių ar kitų pramoginių renginių metu 90 54 dBa 67 dBa Triukšmo lygis skalbiant Triukšmo lygis gręžiant

23 Įgyvendinkim planavimo sistemos pertvarką pagal sutartus principus
Planavimas BP Bendrasis planas d.d. SPAV Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 40-70 d.d. SP Specialusis planas d.d. Specialusis planavimas netenka teisinių pasekmių pagal naują TP įstatymą Neturi prasmės, nes strateginiai sprendimai daromi BP, o techniniai TP SPAV Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 40-70 d.d. DP nereikalingas jei užstatymo ir naudojimo parametrai gali būti nustatyti pagl susklosčiusią aplinkinę teritorija SPAV Strateginis poveikio aplinkai vertinimas 40-70 d.d. DP Detalusis planas 135 d.d. PVSV Poveikio visuomenės sveikatai vertinimas 40-70 d.d. Neturi prasmės, nes DP dar nežinomi technologiniai sprendimai Įgyvendinimas PAV Poveikio aplinkai vertinimas d.d. TP Techninis projektas

24 EFEKTYVIAI VEIKIANTIS PLĖTROS MECHANIZMAS Planavimas
VALSTYBĖS ILGALAIKĖ TERITORINĖ - ERDVINĖ VIZIJA Savivaldybės – plėtros organizatorės ir įgyvendintojos Planavimas Žemės sklypų ribų pertvarkymas viešai infrastruktūrai ir kompleksiškam kvartalų užstatymui Infrastruktūros vystymas (inžinerinė, susisiekimo, socialinė) Teritorijų Socialinis ekonominis INVESTICINIAI PROJEKTAI