BENDROSIOS ŽINIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS

Pateikčių temos: "BENDROSIOS ŽINIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS"— Pateikties kopija:

1 BENDROSIOS ŽINIOS APIE JURIDINIUS ASMENIS
Juridinio asmens atsiradimo prielaidos Juridinio asmens sąvoka ir jo teisinio subjektiškumo formavimo mechanizmas. Pagrindinės juridinio asmens prigimties koncepcijos Juridiniai asmenys kaip teisinės atsakomybės subjektai Juridinio asmens steigėjo civilinė atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles Juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo samprata Juridinio asmens teisnumo turinys Juridinių asmenų rūšys Ūkio subjekto terminas teisėje Juridinio asmens steigėjai Juridinio asmens steigimo pagrindas Juridinio asmens steigimo tvarka (būdai) Juridinio asmens steigimo dokumentai Juridinio asmens registravimas Juridinio asmens pavadinimas ir buveinė Juridinio asmens turtas Juridinio asmens organai ir atstovai Juridinio asmens filialai ir atstovybės Juridinio asmens reorganizavimas, likvidavimas ir pertvarkymas

2 Juridinio asmens atsiradimo prielaidos

3 Juridinio asmens termino vertiniai:
legal person personne morale juridische personen юридическое лицо

4 Juridinis asmuo - išvestinis (nenatūralus) civilinės teisės subjektas
Civilinės teisės subjektų sistemos pagrindas yra žmogus – natūralus subjektas. Jau Romos šaltiniuose buvo teigiama, kad teisė egzistuoja tik dėl žmogaus, kuris ir yra tikrasis bei natūralus jos subjektas (hominum causa ius constitutum est). Visi kiti civilinės teisės subjektai yra sukurti žmogaus remiantis viešosios ir privatinės (civilinės) teisės normomis, kurie gali būti pripažinti juridiniais asmenimis arba tokiais nelaikomi.

5 Išvestinių (nenatūralių) civilinės teisės subjektų
kūrimo prielaidos Išvestinių civilinės teisės subjektų atsiradimą sąlygojo prekinių-piniginių santykių plėtotė (civilinė apyvarta). Pagrindinės priežastys: Viešosios nuosavybės (valstybės, miesto ir pan. pvz., Romoje) įforminimas. Vieno asmens ribotos galimybės įgyvendinti didelius investicinius projektus. Vienam asmeniui priklausančio turto suskaidymas, siekiant mažinti komercinę riziką ir greitinti apyvartą. Visais atvejais dirbtinio subjekto sudarymas yra turto personifikavimas, siekiant sudaryti galimybę jam dalyvauti civilinėje apyvartoje. Tačiau žmonės gali vykdyti bendrą veiklą ir neįsteigdami juridinio asmens. Pvz. iki naujojo LR civilinio kodekso priėmimo ūkinės bendrijos nebuvo juridiniai asmenys, o jį priėmus tapo juridiniais asmenimis.

6 Juridinio asmens instituto istoriniai aspektai
Istoriniu aspektu nagrinėjant juridinio asmens klausimą, pažymėtina kad juridinio asmens sukūrimo poreikis atsirado ne privatinės, bet viešosios teisės veikimo sferoje - Romos visuomenėje pirmiausia buvo siekiama įtvirtinti bendruomenės (miesto, valstybės) turtinį savarankiškumą, sudaryti sąlygas dalyvauti civilinėje apyvartoje bendruomeniniams interesams realizuoti. Tik po to Romos jurisprudencija, siekdama įveikti ribotas atskiro žmogaus galimybes pasiekti savo tikslų, sukūrė dvi diametraliai priešingas išvestinių civilinės teisės subjektų teisines konstrukcijas –bendrijas (societas) (neturinčias savarankiško teisinio subjektiškumo) bei korporacijas (universitas), turinčias savarankišką teisinį subjektiškumą .

7 Bendrijos ir korporacijos Romos teisėje
Bendrijos – tai asmenų sąjunga, neatskirta nuo jos narių, t.y negalinti egzistuoti be savo narių. Bendrijos subjektiškumas realizuojamas tik per jos narių subjektiškumą. Korporacijoje priešingai nei bendrija įgyja savarankišką subjektiškumą. Korporacijos įsteigimo idėja ir tai idėjai realizuoti paskirtas (investuotas) turtas yra svarbiau, nei pačių korporacijos dalyvių (steigėjų) buvimas (išlikimas ar pasitraukimas) korporacijoje. Romos laikais korporacijos buvo jus publicum (miestas, valstybė) subjektai, o jus privatum pripažino tik žmogų (fizinį asmenį), o fizinių asmenų sudarytas bendrijas laikė tik tų asmenų daugetu. Korporacijos privatinėje teisėje atsirado viduramžiais, o įsigalėjo tik susiformavus kapitalizmui.

8 Bendrija kaip asmenų daugetas pagal Romos teisę
Kajus Viešbučio statybos bendrija Rangovas Petras Jonas Kas yra bendrijos turto savininkas? Kas sudarys pastato statybos sutartį su rangovu?

9 Bendrija kaip asmenų daugetas pagal Romos teisę
Kajus Viešbučio statybos bendrija Rangovas Petras Jonas Rangovas sutartį sudaro su visais bendrijos nariais arba

10 Bendrija kaip asmenų daugetas pagal Romos teisę
Kajus įgaliojimas Viešbučio statybos bendrija Rangovas Petras įgaliojimas Jonas arba su Jono ir Kajaus atstovu - Petru.

11 Korporacija (JA) civilinėje apyvartoje
Kajus Rangovas Korporacija “Pekajo” Petras JA steigimo sutartis Jonas Statybos sutartį su rangovu sudarys korporacija, kuri veikia savarankiškai, t.y. be steigėjų įgaliojimo.

12 Juridinio asmens sąvoka ir jo teisinio subjektiškumo formavimo mechanizmas

13 Juridinio asmens sąvoka (legalinis apibrėžimas)
Juridinis asmuo yra: savo pavadinimą turinti įmonė, įstaiga ar organizacija, kuri gali savo vardu įgyti ir turėti teises bei pareigas, būti ieškovu ar atsakovu teisme. CK 2.33 str. Kontinentinės civilinės teisės doktrinoje juridiniai asmenys paprastai skirstomi į įstaigas ir susivienijimus.

14 Juridinio asmens požymiai Juridinio asmens sąvokos reikšmė?
Pavadinimas (firmos vardas) (pagal kurį jį galima atskirti nuo kitų juridinių asmenų. Atskiras turtas Teisinis subjektiškumas: a) organizacijos įstatai (statutas); b) galėjimas savo vardu turėti civilines teises ir pareigas; c) valdymo organai. Juridinio asmens sąvokos reikšmė? Teisinėje literatūroje kartais nurodomi 4 požymiai: organizacinis vieningumas; atskiras turtas; turtinių ir neturtinių teisių bei pareigų įsigijimas savo vardu; savarankiška atsakomybė už prievoles. Nauja juridinio asmens požymių , skirstomų į pagrindinius ir papildomus, klasifikaciją pateikia prof. V. Mikelėnas. Žr.: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso komentaras. Antroji knyga. V., 2001.

15 Juridinio asmens teisinio subjektiškumo formavimo mechanizmas
Steigėjų juridinio asmens steigimo aktas, kuris išreiškia steigėjo valią, nustato: JA tikslus JA pavadinimą JA turtą JA tikslų pasiekimo būdus (valdymo organų sistemą, jų kompetenciją, organų kontrolės priemones ir būdus ir t.t.) JA teisnumo apribojimus Steigėjų (dalyvių) bendri sprendimai (priimami jų pačių steigimo sutartyje ar įstatyme nustatyta tvarka): sudaro JA organus; kontroliuoja JA organų veiklą.

16 Pagrindinės juridinio asmens prigimties koncepcijos

17 Fikcijos doktrina Šios doktrinos kūrėjai (Savinji 1840 m.) ir šalininkai (Puchta 1848 m., Bierling 1894 m.) teigė, kad juridinis asmuo (JA) tai teisinės technikos priemonė, naudojama tik dėl teisinių tikslų ir tik privatinėje teisėje. Šios doktrinos šalininkai turėjo skirtingą požiūrį į JA atsiradimo pagrindus. Pagal Savinji JA atsiradimo pagrindas - valstybės aktas. Jis pagrindė JA leidiminę steigimo doktriną. Puchta ir kiti jo pasekėjai teigė, kad valstybė įstatymais negali sukurti JA. Jie pagrindė pareikštinę JA steigimo doktriną.

18 Valstybė ir juridinis asmuo
Fikcijos teorijos pradininkai juridinio asmens kūrimo procese į pirmą planą iškelia valstybę. Preliminari bendrija, iki JA registravimo. Vadinasi JA esmę sudaro jo steigėjų teisėta valia, kurią turi pripažinti valstybė. Valstybė gali nepripažinti tik neteisėtos valios. Valstybė negali atsisakyti pripažinti JA steigimo tikslingumo motyvais.

19 Tikslinio arba “besubjektinio” turto doktrina
Vandšeid (1853 m.) , Keppen (1986 m.), Brinc (1873 m.) Cit. Pgl. N. Suvorovą. (Н.С. Суворов. Юридическое лицо по римскому праву. Москва г.) Turto paskyrimas tam tikram tikslui nėra JA įsteigimo aktas, o turto suteikimas jau įsteigtam asmeniui (JA) . Žr. (Н.С. Суворов. Юридическое лицо по римскому праву. Москва г., с.11.)

20 Organinė teorija Organinės teorijos atstovai Girkė ir kiti JA laikė ne fikcija, o realiai egzistuojančiu socialiniu organizmu, t.y. organizuotu susivienijimu, visuomeniniu organizmu su visuomeniniais organais. Pagal Girkę JA turi savo valią. (Gierke, Das deutsche Genossenschaftsrecht m.) Rusijoje šios teorijos pradininkas - N. Suvorovas. (N.Suvorovas - Rusijos bažnytinės teisės profesorius ( ) Organinė teorija grindžiama ta JA savybe, kad asmenų, sukūrusių JA, t.y. fizinių asmenų sąjunga nėra sutapatinama su JA, nes JA išlieka steigėjams pasitraukus, pasikeitus ir pan. Šiais laikais organinė teorija yra vyraujanti. Apie JA realumą žr. Pastaruoju metu ja grindžiama JA baudžiamoji atsakomybė. Kolektyvo teorija - organinės teorijos socialistinė interpretacija

21 Juridinio asmens valia
JA valia - dalyvių (steigėjų) valia ar atskira (autonomiška) valia, kurią formuoja JA organai ? JA dalyvių (steigėjų) valios reiškimas JA steigimo laikotarpyje: steigimo aktas ar steigimo sutartis (sandoris); JA įstatų (statuto) patvirtinimas; JA organų suformavimas ir jų kompetencijos nustatymas; sandoriai dėl JA turto formavimo; dalyvio sandoriai JA vardu. JA dalyvių (steigėjų) valios reiškimas JA veikimo laikotarpyje: JA organų kontrolė ir jų kompetencijos tikslinimas; JA reorganizavimas bei likvidavimas; pelno skirstymas. JA valia nėra JA atskirų steigėjų valios suma JA valią formuojantys organai ir šią valią vykdantys organai

22 Juridinio asmens valia ir kaltė
Socialistinė civilinės teisės doktrina buvo nepagrįstai perėmusi baudžiamosios teisės kaltės, kaip psichinio teisės pažeidėjo santykio su jo padaryta veika, sampratą. Šiuolaikinis civilinės teisės mokslas ir civiliniai įstatymai kaltės buvimui nustatyti remiasi realių galimybių kriterijais (objektyvioji kaltė): ar teisės pažeidėjas turėjo realias galimybes tinkama įvykdyti prievolę; ar jis ėmėsi visų priemonių, kad išvengtų pažeidimo ir nuostolių. Laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. 6.248 straipsnis. Kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga

23 Juridinio asmens ir fizinio asmens svarbiausias skirtumas
Svarbiausias juridinio asmens ir fizinio asmens skirtumas pasireiškia tuo, kad fizinio asmens veiksnumas grindžiamas jo paties valios savybėmis , o juridinis asmuo šios savybės negali turėti, nes juridinis asmuo neturi nei savo valios, nei intelekto. Jo veikla grindžiama (t.y. realizuojamas teisinis subjektiškumas) juridinio asmens steigėjo (steigėjų) bei jų paskirtų vadybininkų valia ir intelektu. Todėl net ir organinė JA teorija fizinių ir juridinių asmenų kaip civilinės teisės subjektų paprastai nesutapatina. Tačiau yra nuomonė, kad ir juridinio ir fizinio asmens konstrukcija yra vienodai fiktyvios ir vienodai realios (žr. plačiau).

24 Juridiniai asmenys kaip teisinės atsakomybės subjektai
Civilinė teisinė atsakomybė Administracinė atsakomybė Baudžiamoji atsakomybė Lietuvoje juridinio asmens kaltės problema teisinėje literatūroje buvo iškelta jau 1999 metais. Žr. : Sinkevičius E., Juridinių asmenų baudžiamosios atsakomybės problemos.// Vilniaus Universiteto mokslo darbai. Teisė. 36 tomas. – Vilnius, 2000. Baudžiamoji JA atsakomybė įtvirtinta naujajame LR baudžiamajame kodekse

25 Juridinio asmens teisnumo ir veiksnumo samprata
JA teisnumo ir veiksnumo palyginimas su fizinio asmens veiksnumu ir teisnumu

26 Juridinių asmenų teisnumas
Privatieji juridiniai asmenys gali turėti ir įgyti bet kokias civilines teises ir pareigas, išskyrus tas, kurioms atsirasti reikalingos tokios fizinio asmens savybės kaip lytis, amžius bei giminystė. Viešieji juridiniai asmenys turi specialųjį teisnumą, t. y. jie gali turėti ir įgyti tik tokias civilines teises ir pareigas, kurios neprieštarauja jų steigimo dokumentams ir veiklos tikslams. Juridiniams asmenims mutatis mutandis taikoma Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalis.: “Kiekvienas asmuo, kuris verčiasi verslu ar profesine veikla, privalo tvarkyti savo turtą ir visa kita, kas susiję su jo verslu ar profesine veikla, taip pat saugoti dokumentus ir kitą informaciją apie savo turtą, verslą ar profesinę veiklą taip, kad kiekvienas turintis teisinį interesą asmuo bet kada galėtų gauti visapusišką informaciją apie to asmens turtines teises ir pareigas.”

27 Juridinio asmens teisnumas ir juridinio asmens organų kompetenciją
Sandoriai, sudaryti pažeidžiant JA organų kompetenciją Sandoriai, sudaryti pažeidžiant JA teisnumą Ultra vires doktrina

28 Juridinių asmenų rūšys
Pirminės juridinių asmenų klasifikacijos kriterijai: atsakomybės pagal prievoles ribos (ribota ir neribota); teisnumo turinys (specialus ir bendras); Antrinė klasifikacija: ribotos ir neribotos atsakomybės įmonių klasifikacija viešųjų juridinių asmenų klasifikacija privačiųjų juridinių asmenų klasifikacija

29 RIBOTOS IR NERIBOTOS CIVILINĖS ATSAKOMYBĖS
JURIDINIAI ASMENYS Juridinis asmuo atsako pagal savo prievoles jam nuosavybės ar patikėjimo teise priklausančiu turtu. Juridiniai asmenys skirstomi į ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės asmenis. Ribotos civilinės atsakomybės juridinis asmuo neatsako pagal juridinio asmens dalyvio prievoles, o pastarasis neatsako pagal juridinio asmens prievoles, išskyrus įstatymuose arba juridinio asmens steigimo dokumentuose numatytus atvejus. Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis.

30 Viešieji ir privatieji asmenys (pagal teisnumo turinį)
Viešieji juridiniai asmenys nesiekia naudos sau, jų tikslas – tenkinti viešuosius interesus, teikti viešąsias paslaugas. Privatieji juridiniai asmenys yra juridiniai asmenys, kurių tikslas – tenkinti privačius interesus. Viešieji juridiniai asmenys yra: valstybė savivaldybės, valstybės ir savivaldybės įmonės, valstybės ir savivaldybės įstaigos, viešosios įstaigos, religinės bendruomenės ir bendrijos, visuomeninės ir politinės organizacijos, politinės partijos ir t. t. (CK pateiktas viešųjų juridinių asmenų sąrašas nebaigtas.)

31 Ūkio subjekto terminas teisėje
LR įstatymai ūkio subjekto terminą vartoja, kai siekia apimti visus civilinės apyvartos dalyvius. (Pvz.,Buhalterinės apskaitos įstatymo 1 str. “Šis Įstatymas nustato ribotos ir neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų, ūkininkų ūkių, antstolių, notarų ir advokatų, patentus įsigijusių fizinių asmenų, užsienio ūkio subjektų nuolatinių buveinių ir atstovybių (toliau – ūkio subjektai) turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų, ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių buhalterinę apskaitą, jos organizavimą ir tvarkymą.“). ES teisėje ir doktrinoje tokiu atveju vartojamas terminas “įmonė”

32 Bendro intereso grupės, neturinčios juridinio asmens statuso:
Motininės ir dukterinės bendrovės; Pagal sutartis įgytos vieno subjekto teisės kontroliuoti kito subjekto priimamus sprendimus; Bendros veiklos sutarties pagrindu sudaryta grupė subjektų, kurie derina savo veiksmus ir sprendimus, kai veikia sutarties sferoje. Tai karteliai, koncernai, konsorciumai ir finansinės-pramoninės grupės, vedančios konsoliduotas sąskaitas.

33 Juridinio asmens steigėjai ir dalyviai
Juridinio asmens steigėjas yra asmuo, sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį. Juridinio asmens steigėjai gali būti ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. Juridinio asmens steigėjas yra asmuo: sudaręs sandorį įsteigti juridinį asmenį Valstybė, priėmusi atitinkamą įstatymą ar kitą teisės aktą savivaldybė, valstybės ir vietos savivaldos institucijos, priėmusios atitinkamą teisės aktą, kurio pagrindu įsteigiamas viešasis juridinis asmuo Įstatymai gali numatyti atvejus, kai viešajai tvarkai apsaugoti arba taikant atsakomąsias priemones, tam tikrų juridinių asmenų steigėju ar dalyviu negali būti užsienio juridinis asmuo ar kita organizacija arba užsienietis. (2.60 straipsnis.) Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra fizinis ar juridinis asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu straipsnis.

34 Steigėjų funkcijos, teisės ir pareigos
Juridinio asmens teisinio subjektiškumo suformavimas Juridinio asmens veiklos priežiūra ir kontrolė Sandoriai iki juridinio asmens įsteigimo Steigėjai gali sudaryti sandorius JA vardu ir dėl jo interesų. Tam tikras juridinio asmens valdymo organas ar kitas steigimo dokumente nustatytas organas turi patvirtinti sandorius. Jeigu tokio sandorio vėliau įsteigto juridinio asmens organas nepatvirtina, visos pagal sandorį atsiradusios prievolės tenka sandorį sudariusiam asmeniui (arba asmenims, kurie pagal atsiradusias prievoles atsako solidariai.) (2.61 straipsnis.)

35 Juridinio asmens steigėjo (dalyvio) atsakomybė pagal juridinio asmens prievoles
Bendra taisyklė Jeigu prievolėms įvykdyti neužtenka neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens turto, už jo prievoles atsako juridinio asmens dalyvis. Išimtinė atsakomybė Kai juridinis asmuo (ribotos atsakomybės) negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai.

36 Juridinio asmens steigimo pagrindas
Juridinio asmens steigimo pagrindas - tai JA steigėjų valios išreiškimo aktas, kuriuo siekiama įsteigti JA. Juridinio asmens steigimo aktas gali būti: sandoris steigėjų susirinkimo sprendimas administracinis aktas įstatymas Juridinio asmens steigimo aktas yra juridinis faktas, sukuriantis teisinius santykius: tarp steigėjų (jeigu jų yra daugiau nei du); tarp steigėjų ir valstybės įstaigų, kontroliuojančių juridinių asmenų steigimą, tarp steigėjo (ų) ir juridinių asmenų registro. Šiuos santykius reglamentuoja viešosios ir privatinės teisės normos.

37 Juridinio asmens steigimo būdas (tvarka)
Potvarkinė tvarka = Administracinis aktas + Registracija Leidiminė tvarka = Leidimas + Sandoris + Administracinis aktas + Registracija Pareikštinė tvarka = Sandoris + Registracija Pareikštinė-normatyvinė tvarka = Sandoris + Administracinis aktas + Registracija

38 Juridinių asmenų steigimas potvarkine tvarka
Administracinis aktas: Valstybės (savivaldybės) institucijos JA steigimo aktas: valstybės (savivaldybės) įstaigos; valstybės (savivaldybės) įmonės valstybės (savivaldybės) įmonės. Registracija

39 Juridinių asmenų steigimas leidimine tvarka
Reikia atriboti leidimą komercinei-ūkinei veiklai, nuo leidimo steigti juridinį asmenį 2.77 straipsnis. Juridinių asmenų veiklos licencijavimas 1. Įstatymų nustatytais atvejais juridiniai asmenys gali imtis tam tikros rūšies veiklos tik gavę įstatymų nustatyta tvarka išduotą licenciją. 2. Juridinis asmuo privalo turėti visas licencijas (leidimus), kurios įstatymuose numatytos kaip būtinos jo veiklos sąlygos. Lietuvos Banko Lietuvos Banko įstatymas leidimas, kredito įstaigų veiklai Lietuvos draudimo įstaigų priežiūros tarnybos leidimas draudimo bendrovių veiklai

40 Juridinių asmenų steigimas pareikštine tvarka
Profesinės sąjungos Bažnytiniai juridiniai asmenys (Lietuvos Respublikos ir Šv. Sosto sutartis dėl santykių tarp Katalikų Bažnyčios ir Valstybės teisinių aspektų.)

41 Juridinio asmens steigimo dokumentai
Juridinių asmenų steigimo dokumentai - įstatai (juridinių asmenų nuostatai, statutai ar kiti jų steigimo dokumentai). Steigimo dokumentų normos galioja tiek, kiek jos neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms. Juridinio asmens steigimo dokumentai netenka galios, jeigu jie nebuvo pateikti juridinių asmenų registrui per šešis mėnesius nuo steigimo dokumentų sudarymo, jeigu kiti įstatymai nenustato kitokio termino. 2.46 straipsnis. Juridinių asmenų steigimo dokumentų reikšmė: juridinis faktas santykių tarp steigėjų (dalyvių) reglamentavimas informacinė

42 Juridinio asmens įstatai
Juridinio asmens įstatuose arba jam prilygintame JA steigimo akte turi būti: 1) juridinio asmens pavadinimas; 2) juridinio asmens teisinė forma; 3) juridinio asmens buveinė; 4) juridinio asmens veiklos tikslai; 5) juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencija ir šaukimo tvarka; 6) juridinio asmens organai ir jų kompetencija bei skyrimo ir atšaukimo tvarka arba, jei organai nesudaromi, o juridinis asmuo savo teises įgyvendina per juridinio asmens dalyvį, – juridinio asmens dalyvis; 7) juridinio asmens steigimo dokumentų keitimo tvarka; 8) juridinio asmens veiklos laikotarpis, jei jis yra ribotas; 9) kitos įstatymų, juridinio asmens steigėjo ar dalyvio nustatytos nuostatos. Viešųjų juridinių asmenų veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai, nurodant veiklos sritį bei rūšį. Juridinio asmens dalyvių susirinkimo kompetencijos ir šaukimo tvarkos, kitų juridinio asmens organų kompetencijos bei skyrimo ir atšaukimo tvarkos nurodyti nereikia, jeigu ji nesiskiria nuo įstatymuose nustatytos ir apie tai nurodoma pačiuose įstatuose. 2.47 straipsnis.

43 Juridinio asmens įsteigimo momentas
1. Juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre. 2. Įstatymas ar įstatymų numatytais atvejais kitas teisės aktas, kuriuo yra įsteigtas viešasis juridinis asmuo, gali nustatyti, kad juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo teisės akto dėl jo įsteigimo įsigaliojimo. 2.63 straipsnis.

44 Juridinių asmenų registras
Juridinių asmenų registre įrašomi juridiniai asmenys ir kaupiami duomenys bei dokumentai apie juos. Juridinių asmenų registras yra pagrindinis valstybės registras. 2.62 straipsnis. Juridinių asmenų registro duomenys, registre kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija yra: vieša teikiama įstatymų bei kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

45 Juridinio asmens pavadinimas
Juridinio asmens pavadinimas yra juridinio asmens nuosavybė, tačiau jis negali būti parduotas ar kitaip perduotas kito asmens nuosavybėn atskirai nuo juridinio asmens. Juridinio asmens pavadinimas neturi: prieštarauti viešajai tvarkai ar gerai moralei; klaidinti visuomenę (dėl juridinio asmens steigėjo, dalyvio, buveinės, veiklos tikslo, teisinės formos, tapatumo ar panašumo į kitų juridinių asmenų pavadinimus, žinomesnių Lietuvos visuomenei užsienio įmonių, įstaigų ir organizacijų vardus, prekių ir paslaugų ženklus.); klaidinti dėl jo tapatumo ar panašumo į anksčiau už juridinį asmenį Lietuvos Respublikoje pateiktus registruoti, įregistruotus ar pripažintus žinomus prekių ir paslaugų ženklus. Juridinių asmenų registro nuostatai gali nustatyti papildomus reikalavimus juridinių asmenų pavadinimui.

46 Juridinio asmens pavadinimo registravimas ir apsauga
Juridinio asmens pavadinimas atskirai neregistruojamas. JA pavadinimo registravimui prilyginamas prašymo juridinių asmenų registrui įregistruoti juridinį asmenį pateikimas. JA teisės į pavadinimą yra saugomas nuo tos dienos, kai juridinių asmenų registrui pateikiamas prašymas įregistruoti JA. Viešųjų juridinių asmenų teisės į pavadinimą saugomos nuo steigimo teisės akto priėmimo, jei toks teisės aktas nenumato, kad viešasis juridinis asmuo veikia pagal valstybės ar savivaldybių institucijos patvirtintus įstatus.

47 Juridinio asmens pavadinimo sudarymas
Juridinio asmens pavadinimas yra sudaromas iš žodžių ar žodžių junginių, vartojamų perkeltine reikšme arba turinčių tiesioginę reikšmę, laikantis lietuvių bendrinės kalbos normų . Juridinio asmens pavadinimas negali būti sudarytas tik iš tiesioginę veiklos daiktų ar paslaugų rūšį nurodančio bendrinio žodžio (žodžių) arba tik iš vietovardžio, arba tik iš kitokio žodžio, neturinčio skiriamojo požymio. Juridinio asmens pavadinimas gali būti sudarytas iš raidžių, kurios negali būti suprantamos kaip žodžiai, ir skaitmenų arba jų derinių tik tada, jeigu toks pavadinimas yra nusistovėjęs visuomenėje. Juridinio asmens, susijusio su užsienio juridiniu asmeniu ar kita organizacija, pavadinimas gali būti sudaromas taip, kad jis būtų tapatus ar panašus į užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos pavadinimą, jei yra šių sutikimas naudoti pavadinimą. 2.40 straipsnis.

48 Steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikinas registravimas
Juridinio asmens steigėjai gali kreiptis į juridinių asmenų registrą dėl steigiamo juridinio asmens pavadinimo laikino įtraukimo į juridinių asmenų registrą. Steigiamo juridinio asmens pavadinimui taikomi bendrieji reikalavimas. Steigiamo juridinio asmens pavadinimas įtraukiamas į juridinių asmenų registrą šešiems mėnesiams ir šiam terminui pasibaigus išbraukiamas nepranešus apie tai juridinio asmens steigėjams. 2.41 straipsnis

49 Juridinio asmens buveinė (2.49 straipsnis)
Juridinio asmens buveinė apibūdinama steigimo dokumentuose, nurodant patalpų, kuriose yra buveinė, adresą, ir įregistruojama juridinių asmenų registre. Jeigu juridinio asmens buveinė, nurodyta juridinių asmenų registre, steigimo dokumentuose ar sandoryje, ir jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta nesutampa, tai tretieji asmenys nuolatinio valdymo organo buvimo vietą turi teisę laikyti juridinio asmens buveine.

50 Juridinio asmens buveinės nustatymo reikšmė
Juridinio asmens (jo filialo, padalinio) teisnumas Juridinio asmens bylinėjimasis Juridinio asmens susirašinėjimas Juridinio asmens sandoriai Finansinė atskaitomybė Mokesčiai Nesvarbu, kurioje valstybėje buvo įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, jo padalinių civilinis teisnumas nustatomas pagal Lietuvos Respublikos teisę, jeigu Lietuvos Respublikoje yra padalinio buveinė, verslo arba kitos veiklos pagrindinė vieta. Visas susirašinėjimas su juridiniu asmeniu yra laikomas tinkamu, kai jis vyksta juridinio asmens buveinės adresu jo nuolatinio valdymo organo buvimo vieta, jeigu juridinis asmuo aiškiai nenurodė kitaip. Pareiškimas dėl veiklos tyrimo paduodamas apygardos teismui pagal juridinio asmens buveinę straipsnis. Juridinis asmuo ar kita organizacija negali reikalauti pripažinti negaliojančiu savo organo ar kito atstovo, viršijusio kompetenciją (įgaliojimus), sudarytą sandorį, jeigu jų įgaliojimų apribojimai nenustatyti kitos sandorio šalies nuolatinės gyvenamosios ar buveinės valstybės teisėje, išskyrus atvejus, kai kita sandorio šalis žinojo ar atsižvelgiant į jos padėtį ar santykius su kita šalimi turėjo žinoti tuos apribojimus. 1.23 straipsnis.

51 Juridinio asmens buveinės pakeitimas
Juridinis asmuo, pakeitęs buveinę, privalo: atitinkamai pakeisti steigimo dokumentus juos įregistruoti juridinių asmenų registre pranešti JA sandorių dalyviams

52 Juridinių asmenų turtas
Juridiniai asmenys turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja nuosavybės (pvz,. Akcinės bendrovės) ar patikėjimo teise (pvz., valstybės įmonės). Turtas, kurį juridinis asmuo valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, priklauso juridinio asmens steigėjui ar dalyviui nuosavybės teise. 2.48 straipsnis. 2.45 straipsnis. Juridinio asmens dalyvis Juridinio asmens dalyvis (akcininkas, narys, dalininkas ir pan.) yra asmuo, kuris turi nuosavybės teisę į juridinio asmens turtą, arba asmuo, kuris nors ir neišsaugo nuosavybės teisių į juridinio asmens turtą, bet įgyja prievolinių teisių ir (ar) pareigų, susijusių su juridiniu asmeniu.

53 Įmonė kaip objektas Įmonė – nuosavybės teisės objektas
Civilinių teisių klasifikacijoje įmonė apibrėžiama kaip nekilnojamas turtas 1.110 straipsnis. Įmonės ir turtiniai kompleksai Civilinių teisių objektu gali būti įmonė, kaip verslu užsiimančiam (pelno siekiančiam) asmeniui priklausantis turto ir turtinių bei neturtinių teisių, skolų ir kitokių pareigų visuma. Įmonė yra laikoma nekilnojamuoju daiktu. 3.91 straipsnis “ Turtas, skirtas funkcionuoti įmonei (ūkiui, verslui), kurią įsteigė vienas sutuoktinis po santuokos sudarymo, taip pat įmonės (ūkio, verslo), įsteigtos vieno sutuoktinio iki santuokos sudarymo, pajamos, išskyrus lėšas, būtinas asmeninei sutuoktinio įmonei (ūkiui, verslui) funkcionuoti, yra bendroji jungtinė nuosavybė, jeigu šis turtas ar pajamos yra santuokos nutraukimo momentu.”

54 Juridinio asmens organai
Kiekvienas juridinis asmuo turi turėti: vienasmenį ar kolegialų valdymo organą Steigimo dokumentuose ir juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nenumatyta kitokia organų struktūra. Dalyvių susirinkimas yra juridinio asmens organas, tačiau jis nepriskiriamas prie JA valdymo organų. Apie JA organus plačiau žr. Būtina atriboti JA organus nuo JA valdymo organų Juridiniai asmenys įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina per savo organus, kurie sudaromi ir veikia pagal įstatymus ir juridinių asmenų steigimo dokumentus. Pagal šį požymį JA organą reikia skirti nuo JA atstovo. Įstatymų ar steigimo dokumentų nustatytais atvejais juridinis asmuo gali įgyti civilines teises ir pareigas per savo dalyvius. Juridinio asmens dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniu, prašydami uždrausti juridinio asmens valdymo organams ateityje sudaryti sandorius, prieštaraujančius juridinio asmens veiklos tikslams ar peržengiančius juridinio asmens valdymo organo kompetenciją. Juridinio asmens valdymo organų nariais gali būti tik fiziniai asmenys, o kitų organų (stebėtojų susirinkimo) nariais – ir fiziniai, ir juridiniai asmenys. 2.81 straipsnis.

55 Juridinių asmenų organų kompetencija ir funkcijos
Juridinių asmenų organų kompetenciją ir funkcijas nustato atitinkamos teisinės formos juridinius asmenis reglamentuojantys įstatymai ir juridinio asmens steigimo dokumentai. Atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai gali nustatyti, kad valdymo organas ir dalyvių susirinkimas gali būti vienu juridinio asmens organu. Valdymo organas atsako už finansinės atskaitomybės sudarymą, juridinio asmens dalyvių susirinkimo sušaukimą, duomenų ir dokumentų pateikimą juridinių asmenų registrui, pranešimą juridinio asmens dalyviams apie esminius įvykius, turinčius reikšmės juridinio asmens veiklai, juridinio asmens veiklos organizavimą, juridinio asmens dalyvių apskaitą, veiksmus, nurodytus Civilinio kodekso 2.4 straipsnio 3 dalyje, jei kitaip nenumatyta atskirų juridinių asmenų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose ar juridinio asmens steigimo dokumentuose. Juridinių asmenų organų sprendimai gali būti teismo tvarka pripažinti negaliojančiais, jeigu jie: prieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms, juridinio asmens steigimo dokumentams protingumo ar sąžiningumo principams. Ieškinį gali pareikšti: juridinio asmens kreditoriai – jeigu sprendimas pažeidžia jų teises ar interesus, atitinkamas juridinio asmens valdymo organas, juridinio asmens dalyvis arba kiti įstatymuose numatyti asmenys. Tokiems ieškiniams nustatomas trijų mėnesių ieškinio senaties terminas. Jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kurią ieškovas sužinojo arba turėjo sužinoti apie ginčijamą sprendimą, jeigu Civilinis kodeksas ir kiti įstatymai nenustato kitokio ieškinio senaties termino ir kitokios sprendimo nuginčijimo tvarkos. 2.82 straipsnis

56 JURIDINIŲ ASMENŲ PABAIGA
Juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros. Juridinis asmuo pasibaigia nuo jo išregistravimo iš juridinių asmenų registro. 2.95 straipsnis. Likviduojamo JA teisės ir pareigos pasibaigia išskyrus įstatymuose numatytas išimtis. Reorganizuojamo JA teisės ir pareigos pereina kitiems civilinės teisės subjektams.

57 Juridinių asmenų pertvarkymas
1. Pertvarkymas – tai juridinio asmens teisinės formos pakeitimas, kai naujos teisinės formos juridinis asmuo perima visas pertvarkytojo juridinio asmens teises ir pareigas. 2. Jei yra pertvarkomas juridinis asmuo, kurio dalyviai atsako pagal juridinio asmens prievoles, tai, nepaisant pasirinktos naujos juridinio asmens teisinės formos, pertvarkomo juridinio asmens dalyviai trejus metus yra subsidiariai atsakingi pagal pertvarkomo juridinio asmens prievoles, atsiradusias iki naujos teisinės formos juridinio asmens įregistravimo juridinių asmenų registre. Jei naujos teisinės formos juridinio asmens dalyviu netampa pertvarkyto juridinio asmens dalyvis, tiek pertvarkymo metu, tiek vėliau jis neatleidžiamas nuo šioje dalyje nurodytos atsakomybės. 3. Viešasis juridinis asmuo, išskyrus valstybės ir savivaldybės įmones, negali būti pertvarkomas į privatųjį juridinį asmenį. 4. …. 5. Juridinių asmenų pertvarkymo ypatumus gali nustatyti ir atskiras juridinių asmenų teisines formas reglamentuojantys įstatymai. CK straipsnis.