CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI

Pateikčių temos: "CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI"— Pateikties kopija:

1 CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTAI
1. Civilinių teisių objektų samprata 2. Civilinių teisių objektų klasifikacija 3. Daiktai 4. Pinigai 5. Vertybiniai popieriai 6. Turtinės teisės 7. Veiksmai ir jų rezultatai 8. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės 9. Informacija 10.Asmeninės vertybės ir civilinė apyvarta

2 Pliuralistinė ir monistinė civilinių teisių objektų doktrina.
1. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ SAMPRATA Objektas (lot., objektus - daiktas, reiškinys) - reiškinys, paverstas žmogaus praktinės ir pažintinės veiklos dalyku. Civilinių teisinių santykių objektai yra materialinės ar asmeninės vertybės, kurios yra asmenų individualių ar kolektyvinių poreikių (interesų) įgyvendinimo priemonė. Pliuralistinė ir monistinė civilinių teisių objektų doktrina. Pagrindiniai ir išvestiniai objektai

3 Civilinio teisinio santykio objektas – ir civilinių teisių objektas.
Civilinių teisių objektas - civilinės apyvartos objektas arba saugojimo objektas (apsauginis teisinis santykis)

4 Civilinės teisė objektų klasifikacijos reikšmė
Objektų klasifikacija - CK I knygos V skyrius. Objektų rūšys atspindi civilinę apyvartą ir asmeninių neturtinių vertybių apsaugą aptarnaujančios teisinės aplinkos galimybes. Kiekvienos objekto rūšies įtvirtinimas įstatyme patvirtina teisinės ir finansų aplinkos sugebėjimą iš turto masės išskirti (individualizuoti) atskirą jo dalį ir pasirengimą sudaryti prielaidas jai (turto daliai) dalyvauti civilinėje apyvartoje - t.y. būti tam tikrų civilinių sandorių objektu (dalyku) arba, kai objektas nepriskiriamas prie turto ir jo apyvartumas yra apribotas - jis yra apsauginių teisinių santykių objektas. Ne visi objektai gali būti visų sandorių objektais. Tam tikrų sandorių objektams reikalavimus nustato specialiosios CT normos. Jeigu tokių normų nėra - sprendžiama lyginant sandorio ir objekto prigimtį.

5 Civilinių teisių objektų identifikavimas
Rūšiniai ir individualūs požymiai Apskaita Registrai Informacija apie objektus

6 2. CIVILINIŲ TEISIŲ OBJEKTŲ RŪŠYS
Daiktai ir turtas,………. gali būti civilinių teisių objektai………... (Civ.kod 1.97 str. 2d.) Civilinių teisių objektai yra: daiktai pinigai vertybiniai popieriai kitas turtas bei turtinės teisės intelektinės veiklos rezultatai informacija veiksmai ir veiksmų rezultatai taip pat kitos turtinės ir neturtinės vertybės.

7 Objektų apyvartumo prezumpcija Civilinių teisių objektai
Daiktai ir turtas, kurių apyvarta yra ribota, gali būti civilinių teisių objektai tik įstatymų numatytais atvejais. Daiktai, kurie yra išimti iš civilinės apyvartos ar kurių apyvarta yra ribota, turi būti įsakmiai nurodyti įstatymuose. Priešingu atveju laikoma, jog tų daiktų ar turto civilinė apyvarta neapribota. (Civ.kod 1.97 str. 2d.) ribota neribota uždrausta Objektų apyvartumo prezumpcija Civilinė apyvarta Civilinių teisių objektai Objektų rūšys daiktai turtinės teisės darbai ir paslaugos informacija intelektinės veiklos rezultatai absoliutinės teisės asmeninės nematerialios vertybės reikalavimo teisės

8 3. DAIKTAI 4.1 straipsnis. Daiktų sąvoka Daiktais laikomi iš gamtos pasisavinti arba gamybos procese sukurti materialaus pasaulio dalykai.

9 Валеев М. М. Уральская государственная юридическая академия. 2003
Вещь в гражданском праве - это объект гражданских правоотношений, потребительная стоимость и интерес к присвоению которого определяются в первую очередь его материальностью и телесностью (пространственной определённостью). Вещи как объекты гражданских правоотношений. Валеев, М. М..doc

10 Būsimas daiktas 4.49 straipsnis. Momentas, nuo kurio daikto įgijėjas pagal sandorį įgyja nuosavybės teisę […] 4. Nuosavybės teisė į būsimą daiktą, išskyrus registruotiną daiktą, gali būti sutartimi perleista iš anksto.

11 Nesuvartojami daiktai
Apibrėžti rūšiniais požymiais Apibrėžti individualias požymiais Dalūs daiktai kilnojami Nedalūs daiktai nekilnojami daiktai Suvartojami daiktai Pagrindinis daiktas Nesuvartojami daiktai Daikto priklausinys

12 Kilnojami daiktai Nekilnojami daiktai
Nekilnojamieji daiktai yra žemė ir kiti daiktai, kurie susiję su žeme ir kurių negalima perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties bei iš esmės nesumažinus jų vertės (pastatai, įrenginiai, sodiniai ir kiti daiktai, kurie pagal paskirtį ir prigimtį yra nekilnojamieji). Nekilnojamiesiems daiktams taip pat prilyginami įstatymuose numatyti laivai ir orlaiviai, kuriems nustatyta privaloma teisinė registracija. Įstatymai gali pripažinti nekilnojamaisiais daiktais ir kitą turtą. Pvz., str. Įmonės ir turtiniai kompleksai.

13 4. Pinigai Pinigai siaurąja ir plačiąja prasme Pinigai – tai:
Lietuvos banko išleidžiami banknotai, monetos, lėšos sąskaitose, kitų valstybių išleidžiami banko bilietai, valstybės iždo bilietai, monetos ir lėšos sąskaitose, esantys teisėta atsiskaitymo priemonė. (Civ.kod str.) 6.913 str. Banko sąskaitos sutartimi bankas įsipareigoja priimti ir įskaityti pinigus į kliento (sąskaitos savininko) atidarytą sąskaitą […] Bankas gali disponuoti kliento sąskaitoje esančiomis lėšomis su sąlyga, jeigu užtikrina kliento teisę netrukdomai disponuoti tomis lėšomis. Grynieji pinigai ir negrynieji pinigai Pinigai ir lėšos

14 5. Vertybiniai popieriai
Vertybinis popierius, kaip civilinių teisių objektas, – tai dokumentas, patvirtinantis jį išleidusio asmens (emitento) įsipareigojimus šio dokumento turėtojui. Vertybinis popierius gali patvirtinti teisę: gauti iš emitento palūkanų, dividendų, dalį likviduojamos įmonės turto ar emitentui paskolintų lėšų (akcijų, obligacijų ir kt.), atlygintinai ar neatlygintinai įsigyti ar perleisti kitus vertybinius popierius (pasirašymo teises, būsimuosius sandorius, opcionus, konvertuojamas obligacijas ir kt.), teisę gauti tam tikras pajamas ar pareigą sumokėti, pasikeitus vertybinių popierių rinkos kainoms (indeksui ir kt.). Vertybiniu popieriumi taip pat laikomas dokumentas, kuriuo tiesiogiai pavedama bankui išmokėti tam tikrą pinigų sumą (čekiai) ar kuris patvirtina pareigą sumokėti tam tikrą pinigų sumą šiame dokumente nurodytam asmeniui (vekseliai) arba kuris įrodo nuosavybės teisę į prekes (prekiniai vertybiniai popieriai), taip pat dokumentas, patvirtinantis teisę ar pareigą įsigyti ar perleisti prekinius vertybinius popierius (išvestinis prekinis vertybinis popierius). Teisės, atsirandančios iš vertybinių popierių (taip pat ir iš kitų apyvartos dokumentų) vadinamos finansiniu turtu

15 Pinigų ir vertybinių popierių emisija (lot. emissio -išleidimas)
Pinigų ir vertybinių popierių palyginimas Finansų-kreditų sistemos stabilumo užtikrinimas

16 Vertybinių popierių (VP) atribojimas nuo civilinės apyvartos dokumentų
Civilinės apyvartos dokumentai: sutartys, pakvitavimai, atsiskaitymų procesą aptarnaujantys dokumentai, garantijos ir t.t. patvirtina civilinių teisinių santykių egzistavimą, tam tikrų teisių ir pareigų turėjimą, jų pasikeitimą ar pasibaigimą. Teisės atsirandančios iš paprastų prievolinių santykių gali būti perleidžiamos pagal prievolės subjektų keitimo taisykles (cessio lot. reikalavimo teisių perleidimas) VP patys savaime yra civilinės apyvartos objektai. VP tarsi daiktai perkami ir parduodami ar kitaip perleidžiami tuo būdu perduodant ir teises, kylančias iš to vertybinio popieriaus. VP perleidžiami pagal įstatymus, nusistovėjusią praktiką ar papročius laisvai be jokių apribojimų. VP perleidžiami perdavimu, nors tai ir reikėtų pažymėti indosamentu.

17 Investiciniai (nuosavybės) Piniginiai (kreditiniai) Prekiniai
pareikštiniai Vertybiniai popieriai vardiniai orderiniai materialūs pirminiai nematerialūs išvestiniai

18 Investicinis vienetas – VP, kuris pažymi asmens bendrosios nuosavybės teisės dalį investiciniame fonde 2003 m. liepos 4 d. Nr. IX Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymas

19 Civilinių teisių objektai yra:
6. Turtinės teisės Civilinių teisių objektai yra: daiktinės teisės, prievolinės teisės, teisės, atsirandančios iš intelektinės veiklos rezultatų. Turtinės teisės gali būti perduodamos ir paveldimos.

20 K. Zweigert ir H. Kötz: „… egzistuoja poreikis, kad reikalavimo teisės, lygiai kaip ir kiti turtiniai objektai, galėtų būti perduoti kitiems asmenims. Visos šiuolaikinės teisės sistemos, nors ir viena nuo kitos nukrypstančios, naudojimui pateikia teisines formas, kuriomis galėtų būti vykdomas perleidimas“ [p. 374].

21 Turtinių teisių pirkimas – pardavimas
6.305 straipsnis. Pirkimo–pardavimo sutarties samprata 1. Pirkimo–pardavimo sutartimi viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja perduoti daiktą (prekę) kitai šaliai (pirkėjui) nuosavybės ar patikėjimo teise, o pirkėjas įsipareigoja priimti daiktą (prekę) ir sumokėti už jį nustatytą pinigų sumą (kainą). (…………..) 4. Šio skyriaus normos taikomos turtinių teisių pirkimui – pardavimui tiek, kiek tai neprieštarauja šių teisių prigimčiai ir esmei.

22 CK numatyti turtinių teisių pirkimo-pardavimo atvejai
Paveldėjimo teisių pardavimas Priėmęs palikimą asmuo, parduodamas paveldėjimo teises, kai nedetalizuojamas palikimą sudarantis turtas, privalo garantuoti pirkėjui tik savo, kaip įpėdinio, teisinį statusą straipsnis. Ginčijamų teisių pardavimas Teisė yra ginčo objektas, jeigu ją ginčija asmuo, pareikšdamas ieškinį, arba yra reali tikimybė, kad toks ieškinys gali būti pareikštas straipsnis.

23 7. Veiksmai ir jų rezultatai
Civilinių teisių objektai yra įvairūs veiksmai ir jų rezultatai (krovinių gabenimas, daiktų remontas, patarnavimai ir kt.).

24 SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS
Naujasis CK žymiai išplėtė civilinį teisinį asmeninių santykių reglamentavimą ir asmeninių vertybių apsaugą Specialaus skyriaus “SPECIFINĖS FIZINIŲ ASMENŲ CIVILINĖS TEISĖS IR JŲ ĮGYVENDINIMAS” normos įgyvendina nesikišimo į privačius santykius principą

25 8. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės
1. Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis.   1.114 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės: vardas, gyvybė, sveikata, kūno neliečiamybė, garbė, orumas, žmogaus privatus gyvenimas, autoriaus vardas, dalykinė reputacija, juridinio asmens pavadinimas, prekių (paslaugų) ženklai ir kitos vertybės, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą.

26 1.115 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės
1. Civilinės teisės saugomi objektai yra asmeninės neturtinės teisės, t. y. ekonominio turinio neturinčios ir neatskiriamai susijusios su jų turėtoju teisės. 2. Asmeninės neturtinės teisės gali būti susijusios arba nesusijusios su turtinėmis teisėmis.

27 Asmens garbė ir orumas 2.24 straipsnis.
Asmuo turi teisę reikalauti teismo tvarka paneigti paskleistus duomenis, žeminančius jo garbę ir orumą ir neatitinkančius tikrovės, taip pat atlyginti tokių duomenų paskleidimu jam padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Preziumuojama, jog paskleisti duomenys neatitinka tikrovės, kol juos paskleidęs asmuo neįrodo priešingai. Po asmens mirties tokią teisę turi jo sutuoktinis, tėvai ir vaikai, jeigu tikrovės neatitinkančių duomenų apie mirusįjį paskleidimas kartu žemina ir jų garbę bei orumą. Reikalavimą atlyginti turtinę ir neturtinę žalą nagrinėja teismas, nepaisydamas to, ar tokius duomenis paskleidęs asmuo juos paneigė, ar ne. 2.24 straipsnis. Šio straipsnio taisyklės taip pat yra taikomos ginant pažeistą juridinio asmens dalykinę reputaciją.

28 Jeigu tikrovės neatitinkantys duomenys buvo paskleisti per visuomenės informavimo priemonę (spaudoje, televizijoje, radijuje ir pan.), asmuo, apie kurį šie duomenys buvo paskleisti, turi teisę surašyti paneigimą ir pareikalauti, kad ta visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą nemokamai išspausdintų ar kitaip paskelbtų. Visuomenės informavimo priemonė šį paneigimą privalo išspausdinti ar kitaip paskelbti per dvi savaites nuo jo gavimo dienos. Visuomenės informavimo priemonė turi teisę atsisakyti spausdinti ar paskelbti paneigimą tik tuo atveju, jeigu paneigimo turinys prieštarauja gerai moralei.

29 9. Informacija Informacija apie privatų asmenį, komercinė informacija, profesinė paslaptis Fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Informacija apie asmens privatų gyvenimą gali būti skelbiama tik jo sutikimu.Asmens duomenų apsauga reglamentuojama specialiu įstatymu. Asmens duomenys - bet kuri informacija, susijusi su fiziniu asmeniu - duomenų subjektu, kurio tapatybė yra žinoma arba gali būti tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyta pasinaudojant tokiais duomenimis kaip asmens kodas, vienas arba keli asmeniui būdingi fizinio, fiziologinio, psichologinio, ekonominio, kultūrinio ar socialinio pobūdžio požymiai. Ypatingi asmens duomenys - duomenys apie fizinio asmens rasinę ir etninę kilmę, politinius, religinius, filosofinius ar kitus įsitikinimus, narystę profesinėse sąjungose ir politinėse partijose, sveikatą, lytinį gyvenimą, teistumą.

30 UAB „VB Gyvybės draudimas“ sudarydama draudimo sutartis sukaupė duomenų apie savo klientus (amžių, sveikatą, šeiminę padėtį ir pan.). Šiuos duomenis UAB „VB Gyvybės draudimas“ perdavė AB Vilniaus bankui. Apie ketinimą perduoti duomenis UAB ,,VB Gyvybės draudimas“ klientams iš anksto pranešė tokiu raštu: „Jei nesutinkate, kad Jūsų duomenis perduotume Vilniaus bankui, reikėtų per 35 dienas, gavus šį laišką, atsiųsti apie tai pranešimą. Negavę tokio Jūsų pranešimo per 35 dienas, laikysime, kad sutinkate su atsiųstame dokumente nustatytomis duomenų teikimo sąlygomis“.

31 Viešo asmens privataus gyvenimo apsaugos ypatumai
Paskleidęs tikrovės neatitinkančius duomenis asmuo atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės, jeigu tie duomenys yra paskelbti apie viešą asmenį bei jo valstybinę ar visuomeninę veiklą, o juos paskelbęs asmuo įrodo, kad jis veikė sąžiningai siekdamas supažindinti visuomenę su tuo asmeniu ir jo veikla. 2.24 straipsnis.

32 Pvz., bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai
Komercinė paslaptis Informacija laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, jeigu turi tikrą ar potencialią komercinę (gamybinę) vertę dėl to, kad jos nežino tretieji asmenys ir ji negali būti laisvai prieinama dėl šios informacijos savininko ar kito asmens, kuriam savininkas ją yra patikėjęs, protingų pastangų išsaugoti jos slaptumą. 1.116 straipsnis. Komercinė (gamybinė) ir profesinė paslaptis. Komercinės paslapties sąvoką taip pat nustato Akcinių bendrovių įstatymo 20 str. Informaciją, kuri negali būti laikoma komercine (gamybine) paslaptimi, nustato įstatymai. Pvz., bendrovės metinės finansinės atskaitomybės dokumentai

33 Komercinę (gamybinę) paslaptį atskleidęs asmuo gali būti atleistas nuo atsakomybės, jeigu įrodo, kad paslapties atskleidimas pateisinamas visuomenės saugumo interesais straipsnis CK straipsnis pagal analogija taikytinas ir kitokiai saugomai informacijai (pvz., profesinei paslapčiai)

34 Profesinė paslaptis Informacija pripažįstama profesine paslaptimi, jei ją pagal įstatymus ar sutartį privalo saugoti tam tikros profesijos asmenys (advokatai, gydytojai, auditoriai ir kt.).

35 10. Asmeninės neturtinės teisės ir civilinė apyvarta
Asmeninės neturtinės teisės gali būti perduodamos ar paveldimos tik įstatymų numatytais atvejais 1.114 straipsnis. Asmeninės neturtinės teisės ir vertybės arba jei tai neprieštarauja: šių vertybių prigimčiai geros moralės principams ar nėra apribota įstatymų.

36 ŽMOGAUS AUDINIŲ IR ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMAS
LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽMOGAUS AUDINIŲ IR ORGANŲ DONORYSTĖS IR TRANSPLANTACIJOS ĮSTATYMAS 11 straipsnis. Komercinių sandorių neleistinumas Gyvo ar mirusio žmogaus audiniai, ląstelės ir organai negali būti civilinių komercinių sandorių objektas.