Uždaviniai Išsiaiškinti apie vertinimą ugdymui ir mokinių įsivertinimą. Išanalizuoti situaciją apie virtualių aplinkų naudojimą ugdymo procese. Teikti.

Pateikčių temos: "Uždaviniai Išsiaiškinti apie vertinimą ugdymui ir mokinių įsivertinimą. Išanalizuoti situaciją apie virtualių aplinkų naudojimą ugdymo procese. Teikti."— Pateikties kopija:

1 Panevėžio V. Mikalausko menų gimnazijos Veiklos kokybės įsivertinimo ataskaita 2018 – 2019 m. m.

2 Uždaviniai Išsiaiškinti apie vertinimą ugdymui ir mokinių įsivertinimą. Išanalizuoti situaciją apie virtualių aplinkų naudojimą ugdymo procese. Teikti gimnazijos bendruomenei išsamią informaciją apie tirtų veiklos sričių kokybę. Susitarti dėl gimnazijos veiklos tobulinimo prioritetų.

3 Tirtos sritys Vertinimas ugdant (Vertinimo kriterijų     aiškumas, vertinimo įvairovė ir      pažangą   skatinantis grįžtamasis ryšys) Mokinių įsivertinimas (Dialogas vertinant) 3.2.2.Mokymasis virtualioje aplinkoje         (Tikslingumas ir įvairiapusiškumas)

4 Duomenų rinkimo būdai Mokytojų, mokinių ir jų tėvų anketavimas
Diskusijos metodinėse grupėse Diskusijos gimnazijos veiklos įsivertinimo grupėje Pokalbiai su gimnazijos administracija Pokalbis su dienyno administratore Dokumentų analizė (Administracijos stebėtų pamokų aprašai)

5 Respondentai Mokiniai          276 Mokytojai        73 Tėvai               130

6 Rodikliai 2.4.1 ir 2.4.2 Vertinimas ugdymui ir mokinių įsivertinimas
• Kada ir kokiais būdais susitariama dėl vertinimo kriterijų? • Kas rodo, kad kriterijai aiškūs mokiniams ir jų tėvams? • Kokie yra vertinimo būdai?  • Ar sudarytos galimybės skirtingų gebėjimų mokiniams pasirodyti kuo geriau? • Ar vertinimo būdai skatina mokinių pažangą? • Ar suteikiama galimybė patiems mokiniams save įsivertinti? • Ar pastabos ir komentarai apie mokinių nesėkmes būna korektiški? • Ar mokiniams ir jų tėvams informacija pateikiama savo laiku ir kaip gimnazijoje organizuojami mokinių pasiekimų aptarimai?

7 Kada ir kokiais būdais susitariama dėl vertinimo kriterijų?
97 % mokytojų supažindina su vertinimo tvarka mokslo metų pradžioje. 80 % mokytojų kiekvienos pamokos pradžioje paaiškina, kaip bus vertinama. 82 % mokinių tam pritaria. 50% stebėtų dailės pamokų ir 7% bendrojo lavinimo pamokų mokiniai prasidėjus pamokai buvo supažindinti su vertinimu pamokoje.

8 Kas rodo, kad kriterijai aiškūs mokiniams ir jų tėvams?
97 % mokytojų mano, kad vertinimo tvarkos mokiniams yra aiškios. Tam pritaria 82 % mokinių  ir 80 % tėvų.   89 % mokinių pažymiai ir įvertinimai už įvairius darbus pamokoje ir kontrolinius darbus yra aiškūs ir pelnyti. Tėvų atsakymuose minimos problemos: Kai kurių mokytojų vertinimo kriterijai visiškai neaiškūs. Skiriasi tą patį dalyką dėstančių  mokytojų  vertinimo kriterijai. Dienyne atsiranda "neaiškių" pažymių, nors mokiniai nerašė jokio atsiskaitomojo darbo ar pan. 

9 Kokie yra vertinimo būdai?
84 % mokinių teigia, kad mokytojai vertina įvairiai (komentarais, pažymiu ...). 93 % mokytojų formaliojo vertinimo pasiekimus fiksuoja dienyne. 78 % mokytojų mokinių pažangą komentuoja el. dienyne (įvardintos mokinio nesėkmės). 69 % mokytojų taiko kaupiamąjį vertinimą. Atviruose klausimuose teigiama, kad: Mokiniams būna neaišku, kaip skiriami "kreditai" arba "pliusai" kaip kaupiamojo balo dalis. Mokytojai privalo laikytis pažadų dėl kaupiamųjų balų. Tėvai dienyne pasigenda PAGYRIMŲ, komentarų, pastabų ne tik dėl vaikų mokymosi, bet ir dėl jų elgesio. Pažymiai ne visada atspindi realias mokinio žinias

10 Ar sudarytos galimybės skirtingų gebėjimų mokiniams pasirodyti kuo geriau?
84 %  mokytojų diferencijuoja užduotis. 66 % mokinių teigia, kad gali pasirinkti skirtingo lygio užduotis. 81 % mokytojų renka informaciją apie mokinių mokymosi rezultatus ir priima sprendimus, kad kuo daugiau mokinių patirtų sėkmę. Atviruose klausimuose tėvai pageidavo, kad meninius dalykus besimokantiems mokiniams labiau reikėtų diferencijuoti užduotis (muzikantams dailės pamokose ir atvirkščiai).

11 Ar vertinimo būdai skatina mokinio pažangą?
77 % mokinių mokytojų komentarai, įvertinimai, pastabos padeda siekti geresnių rezultatų. 88 % tėvų  pritaria, kad parašyti įvertinimai padeda mokiniui suprasti, ką reikia tobulinti. 85 %  mokytojų sudaro mokiniams galimybes savivaldžiam mokymuisi. Atviruose klausimuose tėvai ir mokiniai prašo sudaryti galimybę perrašyti kai kuriuos atsiskaitomuosius darbus, net jeigu darbas įvertintas 5 arba 6.  Tėvai siūlo išmokyti vaikus mokytis, nes kai kurie mokiniai neturi susiformavę gerų mokymosi įgūdžių.

12 Ar suteikiama galimybė mokiniams įsivertinti save?
76 % mokinių teigia, kad jie, padedami mokytojų įsivertina savo pažangą. 77 % mokytojų pritaria, kad mokiniai įsivertina save atsižvelgiant į konkretų ir pamatuojamą pamokos uždavinį. 40 % stebėtų dailės pamokų ir 64 % bendrojo ugdymo pamokų mokiniai įsivertina pagal pateiktus kriterijus arba pamokoje formuluotą tikslą ar uždavinius. 22 % mokinių teigia, kad  pažangos įsivertinimas nėra sistemingas.

13 Ar pastabos ir komentarai apie mokinių nesėkmes būna korektiški?
88 % mokytojų pastabas mokiniams pasako arba parašo  jų neįžeidžiant. Tam  pritaria 84 % tėvų. 24 % mokinių nesutinka su mokytojų nuomone. 37 % mokinių teigia, kad mokytojai lygina jų rezultatus su klasės draugais, nenori, kad įvairių darbų rezultatai būtų viešai skelbiami pamokos metu.

14 Ar mokiniams ir jų tėvams informacija pateikiama savo laiku ir kaip gimnazijoje organizuojami mokinių pasiekimų aptarimai? 79 % tėvų teigia, kad mokytojai apie vaiko mokymąsi juos informuoja laiku. 83 % tėvų informacijos apie vaiko mokymąsi pakanka, bet norėtų daugiau komentarų el. dienyne. Tėvai informuojami individualių pokalbių, tėvų dienų ar susirinkimų metu, taip pat įrašais elektroniniame dienyne. Atviruose klausimuose tėvai atsakė, kad bendri tėvų susirinkimai ir pokalbiai su mokytojais užtrunka labai ilgai.

15 Tėvų mintys Vaikai nemoka mokytis, nemato tame prasmės, nes žino, kad dalį informacijos užmirš. Žodinis pagyrimas darytų stebuklus! Skatinti mokinius kaupiamaisiais balais, gaunamais pamokų metu ir už namuose atliktas užduotis. Kartais mokytojui reikia pasimokyti iš vaikų. Trūksta vaizdinės vizualizacijos apie dailininkų specialybės pamokas. Trūksta išsamesnės informacijos iš mokytojų, jei vaikui labai nesiseka koks nors dalykas. Maži dalykai padaro daug. Skatinti vaikus. Pastebėti kiekvieną teigiamą dalyką ir juo kartu pasidžiaugti. Pernelyg neeskaluoti neigiamų dalykų, jie labai žemina vaiko savivertę. Nerašyti neigiamų pažymių už neatsineštas mokymosi priemones.

16 Tėvų mintys Gaunu pakankamai informacijos apie vaiko vertinimą.
Vertinimo sistema tinkama, iš klasės vadovės gaunu pakankamai informacijos Mokytojai puikūs, ačiū jiems. Vaiko pažangumas puikus, mokytojai šaunūs.

17 Mokinių mintys Leisti taisytis ne tik neigiamus pažymius.
Dažnai nutinka taip, kad kontroliniai ir atsiskaitomieji darbai būna tą pačią savaitę. Dėl to nukenčia pažangumas, nespėjame visiems pasiruošti. Senesnius mokytojus pakeisti jaunesniais :) Mokytojai galvoja, kad jų dalykas pats svarbiausias. Pamokos metu daryti nors trumpas pertaukėles, nes ištisas darbas vargina ir neįdomu ... Mokytojai galėtų pakalbėti su kiekvienu mokiniu asmeniškai, ką reikėtų daryti, kad vaikams ir paaugliams būtų gera ir įdomu mokytis. Mokytojai turėtų domėtis panašiais dalykais kaip ir mokiniai ir mokyti jiems rūpimus dalykus. Leisti susikoncentruoti į tuos dalykus, kurie reikalingi būsimoms studijoms.

18 Rekomendacijos Kiekvienos pamokos pradžioje mokinius supažindinti, kaip jie bus vertinami pamokoje ir už ką. Turėti aiškią kaupiamojo vertinimo tvarką. Kuo dažniau apie vaiko pažangą informuoti tėvus ne tik pažymiu, bet ir komentarais elektroniniame dienyne. Komentarai ir kritika turi būti korektiški. Mokinių pažangą lyginti ne su kitais mokiniais, bet su jo paties padaryta pažanga. Mokyti mokinius įsivertinti save ir padėti jam pasirinkti  jam tinkamus mokymosi būdus.

19 Rodiklis 3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje
Kokios IKT formos dažniausiai naudojamos ugdymo procese? Kokią įtaką IKT panaudojimas daro mokinių mokymuisi ir mokymosi rezultatams? Ką apie IKT naudojimą ugdymo procese mano patys mokiniai? Kaip ir kiek panaudojama IKT? Kokį poveikį IKT panaudojimas daro ugdymo proceso organizavimui? Kaip mokiniai skatinami naudotis IKT priemonėmis?

20 Kaip, kiek ir kokios IKT formos dažniausiai naudojamos ugdymo procese?
92 % mokytojų naudoja IKT pamokose (39 % stebėtų bendrojo ugdymo pamokų). 96 % mokytojų pageidauja kabinete turėti bevielį internetą. 97 % virtualios aplinkos ir mokymosi terpės yra parenkamos tikslingai ir yra saugios. 42 % mokinių pamokose dažniausiai naudojasi vadovėliu, pratybomis. 20 % pamokų naudojamos įvairios pateiktys. 12 %  YouTube vaizdo įrašai, ir socialinių tinklų vaizdo medžiaga.  30 % garso ir vaizdo įrašai prie vadovėlių. 9 % edukaciniai žaidimai, virtualūs testai.

21 Kokią įtaką IKT panaudojimas daro mokinių mokymuisi ir mokymosi rezultatams?
98 % mokytojų teigia, kad tikslingas IKT panaudojimas gerina mokinių mokymąsi. 78 % mokytojų analizuoja, kaip / kiek / ar IKT įtakoja mokinių mokymosi rezultatus. Gimnazijoje nebuvo atliktas tyrimas, kaip informacinių technologijų naudojimas pamokose arba namų darbuose įtakoja mokinių mokymąsi. 15 % mokinių teigia, kad mokymasis, kai naudojamos IT padeda siekti geresnių rezultatų.

22 Ką apie IKT naudojimą ugdymo procese galvoja patys mokiniai?
85 % mokinių pamokos, kai naudojamos IKT yra patrauklesnės. 27 % - padeda geriau suprasti dėstomą dalyką. 18 % - didina mokymosi motyvaciją. 14 % - skatina kūrybiškumą. 4%  mokinių mano, kad IKT naudojimas pamokose nėra efektyvus. Tik 15 % mokinių naudojasi įvairiais internetiniais portalais, kurie reikalingi mokymuisi.

23 Kaip mokiniai skatinami naudotis IKT priemonėmis?
98 % mokytojų rengia užduotis virtualiam žinių gilinimui, informacijos paieškai, rečiau (78%) žinių patikrinimui ir įvairių testų atlikimui. 51 % mokinių IKT mokymosi tikslams naudoja labai retai arba ne daugiau kaip 2-3 kartus per savaitę. Mokiniai skatinami pristatyti savo darbus, individualias pateiktis ar projektus naudojant IKT. Gimnazija viešina savo veiklą, bendruomenei aktualią informaciją gimnazijos internetiniame puslapyje. Gimnazijos svetainė mokinių tarpe nėra labai populiari, ji nesuteikia mokiniams bendrauti ir bendradarbiauti. Jie labiau renkasi socialinius tinklus, kur jie dalinasi informacija dėl mokymosi, įvairių renginių ir pan.

24 Rekomendacijos Atlikti išsamesnį tyrimą, kaip IKT panaudojimas įtakoja mokinių ugdymosi rezultatus. Išnaudoti 31 kabineto galimybes interaktyvių pamokų vedimui. Skatinti mokinius ruošiantis pamokoms naudotis įvairiomis virtualiomis  mokomosiomis aplinkomis. Skatinti mokytojus dalyvauti seminaruose, konsultacijose apie IKT taikymą pamokų metu. Dalintis gerąja patirtimi su kolegomis, kaip įtraukti mokinius į mokymąsi virtualioje aplinkoje.

25 Gimnazijos veiklos kokybės įsivertinimo grupė
R. Paukštytė, grupės vadovė, vokiečių kalbos mokytoja metodininkė S. Kriukienė, muzikos dalykų vyresnioji mokytoja R. Taruškienė, pradinių klasių vyresnioji mokytoja S. Zakrienė, anglų kalbos vyresnioji mokytoja D. Skurdenienė, dailės vyresnioji mokytoja