Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
IV. Kriminalinė fenomenologija: nusikalstamo elgesio formos ir struktūra

Kriminalinė fenomenologija
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Senjorų nusikalstamumas Terorizmas Ekonominis nusikalstamumas Ekologinis nusikalstamumas Korupcija Organizuotas nusikalstamumas Smurtinis nusikalstamumas Kriminalinė fenomenologija Finansinis nusikalstamumas Kompiuterinis nusikalstamumas Nepilnamečių / jaunimo nusikalstamumas Tarptautinis nusikalstamumas Migrantų nusikalstamumas “Baltųjų apykaklių” nusikalstamumas Turtinis nusikalstamumas Lytinis nusikalstamumas Su narkotikais susijęs nusikalstamumas Moterų nusikalstamumas Grupinis nusikalstamumas Su transportu susijęs nusikalstamumas Recidyvinis nusikalstamumas

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenys

Įtariamieji (kaltinamieji) pakartotinai (kriminologinis recidyvas)
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Įtariamieji (kaltinamieji) pakartotinai (kriminologinis recidyvas) Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenys

Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai):
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai): Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai; Nusikalstamas elgesys ir asmens lytis: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai; Nusikalstamas smurtas: veiksniai, paplitimas, apraiškos formos, padariniai; Korupcija: samprata, paplitimas, veiksniai, sąlygos, tendencijos, rūšys ir prevencijos galimybės.

Koliokviumo aptarimas
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Koliokviumo aptarimas

Svarbūs dalykai tekste:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Svarbūs dalykai tekste: Liūdnos prognozės? Nusikaltėlių daugėja ar tik veikų? 2009 m. buvo registruota tiek pat nusikalstamų veikų, kaip ir 2000 m. (maždaug ). Lyginama tik su praėjusiais metais. Krizės įtaka registruotam nusikalstamam elgesiui. Tik registruotos veikos. Sunkūs labai sunkūs nusikaltimai. Paveikslėlis. Pagal miestus. Sukčiavimai. Paveikslėlis. Pagal miestus. Išžaginimai. Naminis alkoholis. BK 201 str. Paveikslėlis. Tarsi „vainikas“. Pateikimas tik procentais. Procentinė apgaulė. Recidyvas. Prošvaistė? Kriminogeninė situacija vis dar yra kontroliuojama... Nusikaltimų kontrolė. Nusikalstamumas šoks? Bus daroma viskas, kad gyventojai jaustųsi saugūs? Policija išnaudoja gąsdinimą, siekdama didesnio finansavimo?

IV.I. Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai

Įvedus „Google“ žodį “nepilnamečiai” ir pasirinkus “vaizdai”...

Jaunimo nusikalstamas elgesys:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai Jaunimo nusikalstamas elgesys: yra visuotinai paplitęs, t. y. juo pasižymi beveik visas jaunimas; jis yra „tranzitinis”, t. y. dažniausiai – laikinas fenomenas gyvenimo raidoje; palyginus su suaugusiųjų nusikalstamu elgesiu, jis yra spontaniškas, susijęs su grupėmis ir sukelia mažiau ekonominės žalos; susijęs ne tik su jaunuoliais kaip kaltininkais, bet ir kaip aukomis; negali būti sėkmingai kontroliuojamas griežtomis priemonėmis, nes jos skatina recidyvą. Pagal: Dollinger B., Schmidt-Semisch (Hrsg.). Handbuch Jugendkriminalität. 2. Aufl., 2011, p. 11.

Dar XX a. viduryje empiriniai jaunimo nusikalstamo elgesio tyrimai parodė, kad socialines normas pažeidžiantis elgesys šiai amžiaus grupei yra itin būdingas. Pvz., pagal paskutinio ISRD (tarptautinis projektas "Jaunimo smurtinis elgesys, nuostatos ir viktimizacija", naudojant "pranešimo apie save (self-report)" metodą) tyrimo Lietuvoje 2006 m., rezultatus, kuriuos apibendrino Teisės institutas, per paskutinius metus 16 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2219) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 30 proc. Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 15 metų.

Pagal paskutinio ISRD (International Self-Report Delinquency Study) – tarptautinis jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos tyrimas), naudojant „pranešimo apie save (self-report)“ metodą) tyrimo Lietuvoje m., rezultatus, kuriuos apibendrino Lietuvos teisės institutas, per paskutinius metus 17,9 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2 696) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 26,6 proc. (abiem atvejais neskaitant grafiti ir neteisėto siuntimosi iš interneto – su jais atitinkamai 59,8 proc. ir 55,5 proc.). Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 14 metų.

Biologine ir socialine prasme sudėtingą jaunystės periodą dar XX a. viduryje taikliai apibūdino vokiečių kriminologas Francas Eksneris, netrukus po II-ojo Pasaulinio karo išleistame kriminologijos vadovėlyje, paskirdamas jį savo jaunam sūnui, žuvusiam Rytų fronte. Jis pastebi, kad šiam biologinės ir socialinės brandos etapui būdingas „fantastinis išgyvenimų alkis, nesuderinamas su teisėtu vidiniu ir išoriniu pasitenkinimu; fizinių jėgų perteklius, kurios, neslopinamos dvasiškai ir doroviškai subrendusio žmogaus, veržiasi būti panaudojamos; galingas pripažinimo poreikis, perdėtas Aš pabrėžimas; veržimasis toliau vystytis ir save realizuoti, susijęs su užsispyrimu ir maišto nuotaikomis prieš prievartą ir autoritetus su kartu būdinga vidinio netikrumo ir silpnumo priešingybe; potraukių valdomas elgesys; fantazijos turtingumas, drąsa ir neapgalvotumas, neleidžiantys įvertinti savo veiksmų pasekmių, – ar tai būtų romantinis nuotykis, ar ateitį naikinančios bausmės padariniai; netvirtumas ir nepastovumas, kuriam tenka konfliktuoti su drausmės reikalaujančia švietimo sistema; šalia to – stiprus, ką tik pabudęs lytinis geismas, kuris užvaldo fantaziją, nerandant kelio leidžiamam pasitenkinimui; visur prieštara tarp pageidavimo ir galėjimo, tarp noro ir privalėjimo. Sunkus išbandymas dar nesusiformavusiam žmogui. Nereikėtų pamiršti, kad šie pageidavimai ir norai turi visai kitą intensyvumą, nei tarp suaugusiųjų. Ne mąstymu vadovaujamasi, bet mąstymui vadovaujama“. Exner F. Kriminologie. 3. Aufl. Berlin, 1949.

Gilių ir plačių kriminologinių tyrinėjimų rezultatai leidžia apibendrinti dažno bei universalaus jaunimo nusikalstamo elgesio paskatas, sąlygas ir aplinkybes, pirmiausia sietinas su intensyviu biologiniu ir socialiniu brendimu. Tapimo suaugusiuoju ir socialinio statuso kaitos proceso metu jaunimas išgyvena intensyvios socializacijos procesą, kurio esminius bruožus gražiai ir tiksliai apibendrindamas apibūdino vokiečių profesorius dr. Thomas Trenczek. Jaunystės fazę formuoja biologinio, psichologinio ir sociologinio perėjimo dinamika. Socializacijos procese: (Pagal: Trenczek T. Strafe, Erziehung oder Hilfe? Bonn: Forum Verlag Godesberg, 1996, p. 16–17)

vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas)
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas) įsitvirtina moralinė sąmonė įgyjama socialinė veikimo kompetencija įgyjamas savarankiškumas ir atsiskiriama nuo ankstesnių kontaktinių asmenų perimami nauji vaidmenys sustiprėja savigarbos jausmas konfrontuojama su savo seksualumu ieškoma savo identiteto; „paauglystėje atsiranda biologinė prievarta filosofijai“ (G. Funke 1997) imama vystyti racionali gyvenimo perspektyva

- netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso;
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Socialiniai tyrimai, leidę atskleisti vaikų ir jaunimo raidą. Tapimo suaugusiuoju procesas ir statuso kitimas dažnai susijęs su asmeniniais kriziniais fenomenais: - netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso; - asmeninio įvaizdžio nepastovumas ir lengvas pasidavimas kitų įtakai; - per didelių (nepakeliamų) reikalavimų, motyvacijos trūkumo ir rezultatų siekimo problemų simptomai; - orientacijos gyvenime ir konfliktų įveikimo problemos; - elgesio neužtikrintumas, nenuoseklumas, spontaniškumas, retas adekvatus reagavimas į negatyvius išgyvenimus; - suvereniteto, susilaikymo, dėmesio kitiems trūkumas; - bandant tolerancijos ribas, dažnas provokavimas ir kitų įžeidinėjimas.

...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius,
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dėl paminėtų vidinių ir socialinių prieštaravimų, kylančių tam tikroje socialinėje, biografinėje, kultūrinėje, ekonominėje aplinkoje, vaikų ir jaunimo nusikalstamas elgesys gali būti gyvenimo realybės „apdirbimo“ (įvertinimo, išbandymo) priemone. Tokiu elgesiu gal būti bandoma... ...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius, ...įgyvendinti pageidaujamą gyvenimo stilių, ...apsiginti nuo suaugusiųjų kontrolės, ...išreikšti socialinį protestą ar kritiką visuomenės atžvilgiu, ...peržengti tam tikras ribas ir normas, tai patirti ir išgyventi, ...įgyti draugų, grupės palankumą, ...kompensuoti savo bejėgiškumą ar nusivylimą kitose socialinio gyvenimo srityse (šeimoje, mokykloje ir pan.), ...pabėgti nuo psichosocialinių sunkumų ir pan.

Jaunimo nusikalstamo elgesio universalumas
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Jaunimo nusikalstamo elgesio universalumas <...> jaunuolių elgesys, neatitinkantis visuotinių socialinių normų ir vertybių, dažnai yra sudedamoji brendimo ir augimo dalis ir daugelis žmonių jį savaime išauga <...> Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (Rijado gairės, priimtos ).

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Sudaryta © GS, 2019

Registruoto nepilnamečių nusikalstamumo dalis 1993-2018 m.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Registruoto nepilnamečių nusikalstamumo dalis m. Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys; Sudaryta © GS, 2019

Nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų nepilnamečių pasiskirstymas pagal amžių Lietuvoje m. Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Sudaryta © GS, 2019

Kaltinami nepilnamečiai nusikaltę grupėje ir vienasmeniškai m. Lietuvoje Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys; Sudaryta © GS, 2019

Kaltinami grupėje (proc.) nusikaltę asmenys pagal amžiaus grupes m. Lietuvoje Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys; Sudaryta © GS, 2019

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys

Prisijungti

Prisijungti per socialinį tinklą:

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys