Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas
IV. Kriminalinė fenomenologija: nusikalstamo elgesio formos ir struktūra

Kriminalinė fenomenologija
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Senjorų nusikalstamumas Terorizmas Ekonominis nusikalstamumas Ekologinis nusikalstamumas Korupcija Organizuotas nusikalstamumas Smurtinis nusikalstamumas Kriminalinė fenomenologija Finansinis nusikalstamumas Kompiuterinis nusikalstamumas Nepilnamečių / jaunimo nusikalstamumas Tarptautinis nusikalstamumas Migrantų nusikalstamumas “Baltųjų apykaklių” nusikalstamumas Turtinis nusikalstamumas Lytinis nusikalstamumas Su narkotikais susijęs nusikalstamumas Moterų nusikalstamumas Grupinis nusikalstamumas Su transportu susijęs nusikalstamumas Recidyvinis nusikalstamumas

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenys

Įtariamieji (kaltinamieji) pakartotinai (kriminologinis recidyvas)
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Įtariamieji (kaltinamieji) pakartotinai (kriminologinis recidyvas) Informatikos ir ryšių departamento prie VRM bei Statistikos departamento prie LRV duomenys

Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai):
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Kriminalinė fenomenologija (pavyzdžiai): Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai; Nusikalstamas elgesys ir asmens lytis: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai; Nusikalstamas smurtas: veiksniai, paplitimas, apraiškos formos, padariniai; Korupcija: samprata, paplitimas, veiksniai, sąlygos, tendencijos, rūšys ir prevencijos galimybės.

Koliokviumo aptarimas
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Koliokviumo aptarimas

Svarbūs dalykai tekste:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Svarbūs dalykai tekste: Kas slypi už epiteto „vejamės“? Kodėl analizuojami tik 5 metų mėnesiai? Jei per 5 mėn. registruota 170 nusikalstamų veikų, per mėnesį vidutiniškai 34, tuomet per du mėnesius vidurkis būtų 64, o buvo tik 50 – mažėja? Akivaizdu, kad kelių metų kontekste niekas per daug nesikeičia. Ar provincijoje nusikalstamumas gali turėti vasaros sezoniškumą? Bendrai mažuose rajonuose skaičiai yra labai maži, viena nusikalstama veika per dieną... 170 nusikalstamų veikų, iš jų – 166 nusikaltimai. Ar galima sakyti, kad nusikalstamumas tapo sunkesnis, jei užregistruota mažiau baudžiamųjų nusižengimų? Ne. Nuo smulkios vagystės riba tapo 114 eurų, vietoj buvusių 125 litų (36 eurų). Širvintų r m. buvo 14 vagysčių baudžiamųjų nusižengimų, 2015 m. jau tik 2. Vagystės visuomet sudarys didžiausią dalį. Viešosios tvarkos pažeidimas yra nusikalstama veiką – LR BK 284 straipsnis: 284 straipsnis. Viešosios tvarkos pažeidimas Tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Svarbūs dalykai tekste (tęsinys):
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Svarbūs dalykai tekste (tęsinys): Net 47 nusikalstamos veikos padarytos neblaivių asmenų, net 22 – padarytos nepilnamečių (13 proc., kai LR vidurkis). Noras „ištyrimo reitinguose“ būti kiek įmanoma aukščiau, skatina neregistruoti sunkiai ištiriamų smulkių nusikalstamų veikų. Santykinių skaičių palyginimas tarp rajonų pasako ne viską, nes skaičiuojama nuolat registruotų gyventojų skaičiui, o nusikalsti gali gyvenantys kitur, ir atvirkščiai. Santykinių skaičių pateikimas ne už visus metus iškreipia tikrąjį vaizdą. Pateiktas skaičius 10 tūkst. Gyventojų, nes Širvintų r. negyvena 100 tūkst., tik maždaug 17 tūkst. Ukmergės rajone iki metų pabaigos galiausiai nusikalstamų veikų buvo daugiau ne Širvintų r. Svarbu lyginti nusikalstamų veikų struktūrą – pavyzdžiui, Šalčininkai yra pasienio rajonas. Nusikalstamumo lygis nėra „faktinis nusikalstamumo barometras“. Kaip su ištyrimo proc.? Yra 3 skirtingi rodikliai, žr. paskaitų skaidres.

IV.I. Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai

Įvedus „Google“ žodį “nepilnamečiai” ir pasirinkus “vaizdai”...

Jaunimo nusikalstamas elgesys:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Nusikalstamas elgesys ir asmens amžius: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai Jaunimo nusikalstamas elgesys: yra visuotinai paplitęs, t. y. juo pasižymi beveik visas jaunimas; jis yra „tranzitinis”, t. y. dažniausiai – laikinas fenomenas gyvenimo raidoje; palyginus su suaugusiųjų nusikalstamu elgesiu, jis yra spontaniškas, susijęs su grupėmis ir sukelia mažiau ekonominės žalos; susijęs ne tik su jaunuoliais kaip kaltininkais, bet ir kaip aukomis; negali būti sėkmingai kontroliuojamas griežtomis priemonėmis, nes jos skatina recidyvą. Pagal: Dollinger B., Schmidt-Semisch (Hrsg.). Handbuch Jugendkriminalität. 2. Aufl., 2011, p. 11.

Dar XX a. viduryje empiriniai jaunimo nusikalstamo elgesio tyrimai parodė, kad socialines normas pažeidžiantis elgesys šiai amžiaus grupei yra itin būdingas. Pvz., pagal paskutinio ISRD (tarptautinis projektas "Jaunimo smurtinis elgesys, nuostatos ir viktimizacija", naudojant "pranešimo apie save (self-report)" metodą) tyrimo Lietuvoje 2006 m., rezultatus, kuriuos apibendrino Teisės institutas, per paskutinius metus 16 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2219) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 30 proc. Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 15 metų.

Pagal paskutinio ISRD (International Self-Report Delinquency Study) – tarptautinis jaunimo delinkvencinio elgesio ir viktimizacijos tyrimas), naudojant „pranešimo apie save (self-report)“ metodą) tyrimo Lietuvoje m., rezultatus, kuriuos apibendrino Lietuvos teisės institutas, per paskutinius metus 17,9 proc. 7-9 klasių mokinių (iš N = 2 696) prisipažino padarę bent vieną iš anketoje paminėtų nusikalstamų veikų. Per visą gyvenimą tai padarę prisipažino beveik 26,6 proc. (abiem atvejais neskaitant grafiti ir neteisėto siuntimosi iš interneto – su jais atitinkamai 59,8 proc. ir 55,5 proc.). Pažymėtina, jog šių apklaustų nepilnamečių amžiaus vidurkis buvo maždaug 14 metų.

Biologine ir socialine prasme sudėtingą jaunystės periodą dar XX a. viduryje taikliai apibūdino vokiečių kriminologas Francas Eksneris, netrukus po II-ojo Pasaulinio karo išleistame kriminologijos vadovėlyje, paskirdamas jį savo jaunam sūnui, žuvusiam Rytų fronte. Jis pastebi, kad šiam biologinės ir socialinės brandos etapui būdingas „fantastinis išgyvenimų alkis, nesuderinamas su teisėtu vidiniu ir išoriniu pasitenkinimu; fizinių jėgų perteklius, kurios, neslopinamos dvasiškai ir doroviškai subrendusio žmogaus, veržiasi būti panaudojamos; galingas pripažinimo poreikis, perdėtas Aš pabrėžimas; veržimasis toliau vystytis ir save realizuoti, susijęs su užsispyrimu ir maišto nuotaikomis prieš prievartą ir autoritetus su kartu būdinga vidinio netikrumo ir silpnumo priešingybe; potraukių valdomas elgesys; fantazijos turtingumas, drąsa ir neapgalvotumas, neleidžiantys įvertinti savo veiksmų pasekmių, – ar tai būtų romantinis nuotykis, ar ateitį naikinančios bausmės padariniai; netvirtumas ir nepastovumas, kuriam tenka konfliktuoti su drausmės reikalaujančia švietimo sistema; šalia to – stiprus, ką tik pabudęs lytinis geismas, kuris užvaldo fantaziją, nerandant kelio leidžiamam pasitenkinimui; visur prieštara tarp pageidavimo ir galėjimo, tarp noro ir privalėjimo. Sunkus išbandymas dar nesusiformavusiam žmogui. Nereikėtų pamiršti, kad šie pageidavimai ir norai turi visai kitą intensyvumą, nei tarp suaugusiųjų. Ne mąstymu vadovaujamasi, bet mąstymui vadovaujama“. Exner F. Kriminologie. 3. Aufl. Berlin, 1949.

Gilių ir plačių kriminologinių tyrinėjimų rezultatai leidžia apibendrinti dažno bei universalaus jaunimo nusikalstamo elgesio paskatas, sąlygas ir aplinkybes, pirmiausia sietinas su intensyviu biologiniu ir socialiniu brendimu. Tapimo suaugusiuoju ir socialinio statuso kaitos proceso metu jaunimas išgyvena intensyvios socializacijos procesą, kurio esminius bruožus gražiai ir tiksliai apibendrindamas apibūdino vokiečių profesorius dr. Thomas Trenczek. Jaunystės fazę formuoja biologinio, psichologinio ir sociologinio perėjimo dinamika. Socializacijos procese: (Pagal: Trenczek T. Strafe, Erziehung oder Hilfe? Bonn: Forum Verlag Godesberg, 1996, p. 16–17)

vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas)
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas vyksta normų internalizacija (vidinis įsisavinimas) įsitvirtina moralinė sąmonė įgyjama socialinė veikimo kompetencija įgyjamas savarankiškumas ir atsiskiriama nuo ankstesnių kontaktinių asmenų perimami nauji vaidmenys sustiprėja savigarbos jausmas konfrontuojama su savo seksualumu ieškoma savo identiteto; „paauglystėje atsiranda biologinė prievarta filosofijai“ (G. Funke 1997) imama vystyti racionali gyvenimo perspektyva

- netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso;
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Socialiniai tyrimai, leidę atskleisti vaikų ir jaunimo raidą. Tapimo suaugusiuoju procesas ir statuso kitimas dažnai susijęs su asmeniniais kriziniais fenomenais: - netikrumas dėl savo vaidmens ir statuso; - asmeninio įvaizdžio nepastovumas ir lengvas pasidavimas kitų įtakai; - per didelių (nepakeliamų) reikalavimų, motyvacijos trūkumo ir rezultatų siekimo problemų simptomai; - orientacijos gyvenime ir konfliktų įveikimo problemos; - elgesio neužtikrintumas, nenuoseklumas, spontaniškumas, retas adekvatus reagavimas į negatyvius išgyvenimus; - suvereniteto, susilaikymo, dėmesio kitiems trūkumas; - bandant tolerancijos ribas, dažnas provokavimas ir kitų įžeidinėjimas.

...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius,
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Dėl paminėtų vidinių ir socialinių prieštaravimų, kylančių tam tikroje socialinėje, biografinėje, kultūrinėje, ekonominėje aplinkoje, vaikų ir jaunimo nusikalstamas elgesys gali būti gyvenimo realybės „apdirbimo“ (įvertinimo, išbandymo) priemone. Tokiu elgesiu gal būti bandoma... ...pasiekti suaugusiųjų statuso simbolius, ...įgyvendinti pageidaujamą gyvenimo stilių, ...apsiginti nuo suaugusiųjų kontrolės, ...išreikšti socialinį protestą ar kritiką visuomenės atžvilgiu, ...peržengti tam tikras ribas ir normas, tai patirti ir išgyventi, ...įgyti draugų, grupės palankumą, ...kompensuoti savo bejėgiškumą ar nusivylimą kitose socialinio gyvenimo srityse (šeimoje, mokykloje ir pan.), ...pabėgti nuo psichosocialinių sunkumų ir pan.

Jaunimo nusikalstamo elgesio universalumas
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Jaunimo nusikalstamo elgesio universalumas <...> jaunuolių elgesys, neatitinkantis visuotinių socialinių normų ir vertybių, dažnai yra sudedamoji brendimo ir augimo dalis ir daugelis žmonių jį savaime išauga <...> Jungtinių Tautų nepilnamečių nusikalstamumo prevencijos gairės (Rijado gairės, priimtos ).

Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys. Sudaryta © GS, 2019

Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Sudaryta © GS, 2019

Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Sudaryta © GS, 2019

Registruoto nepilnamečių nusikalstamumo dalis 1993-2018 m.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Registruoto nepilnamečių nusikalstamumo dalis m. Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys; Sudaryta © GS, 2019

Nusikalstamų veikų padarymu kaltinamų nepilnamečių pasiskirstymas pagal amžių Lietuvoje m. Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys Sudaryta © GS, 2019

Statistikos departamento prie LRV duomenys Sudaryta © GS, 2016

Kaltinami nepilnamečiai nusikaltę grupėje ir vienasmeniškai m. Lietuvoje Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys; Sudaryta © GS, 2019

Kaltinami grupėje (proc.) nusikaltę asmenys pagal amžiaus grupes m. Lietuvoje Statistikos departamento prie LRV bei Informatikos ir ryšių departamento prie VRM duomenys; Sudaryta © GS, 2019

IV.2. Nusikalstamas elgesys ir asmens lytis: veiksniai, sąsajos, kontrolės ypatumai

Joks kitas požymis, parodantis esminius skirtumus, kriminologijoje nėra toks reikšmingas, kaip LYTIS. Moterų, įtariamų padarius nusikaltimus, dalis, paprastai svyruoja tarp 10 % ir 25 % (Lietuvoje, Lenkijoje, Turkijoje – 10 %, Ispanijoje, Olandijoje, Prancūzijoje – 15 %, Graikijoje – 18 %, Vokietijoje – 24 %) Vyrų ir moterų nusikalstamumo skirtumai sumažėja, įtraukus papildomus požymius: AMŽIŲ, NUSIKALTIMŲ STRUKTŪRĄ, TERITORIJĄ ir LATENTINĮ NUSIKALSTAMUMĄ. Per pastaruosius 40 metų Vakarų civilizacijos šalyse moterų nusikalstamumas žymiai padidėjo.

European Sourcebook of Crime and Criminal Justice Statistics – 2014, p. 78.

Moterų nusikalstamumą aiškinančios teorijos:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Moterų nusikalstamumą aiškinančios teorijos: a) biologinės-antropologinės teorijos: Prostitucijos teorija (Lombroso, Ferrero ir kt.): vyrų nusikalstamumo ekvivalentas moterims yra prostitucija; Silpnumo teorija (Möbius, Moir, Jessel ir kt.): moterys mažiau nusikalsta, nes joms trūksta jėgos ir inteligentiškumo; Stabilumo teorija (Cremer): moteriškoji chromosoma XX suteikia moterims daugiau stabilumo ir gebėjimo pasipriešinti nusikalstamai pagundai.

Č. Lombrozo (1835–1909) nusikaltimų priežastis siejo su atavizmu. Tyrinėdamas nusikaltėlių ir ne nusikaltėlių moterų fiziologiją, teigė, jog moteriškos lyties nusikaltėliams dažniausi būdingi tokie atavistiniai bruožai: žemas ūgis, tamsūs plaukai, platūs delnai, nutukimas ir kiti. Tokio tipo moterys neva labiau linkusios nusikalsti nei kitos ir moterų nusikalstamumas yra paveldimas. Antra vertus, Č. Lambrozo vadovavosi nuostata, esą moterys yra mažiau išsivysčiusios nei vyrai ir jų smegenų žievė yra mažesnė, todėl jos yra mažiau protingos ir mažiau gebančios abstrakčiai mąstyti. Remiantis tokia teorija, buvo tikimasi, kad moterų nusikalstamumas yra gana dažnas reiškinys. Tačiau, statistiniai duomenys parodė visai priešingai, todėl Č. Lombrozo nusprendė, kad prie moterų nusikaltimų reikia priskirti ir prostitucijos atvejus. Prostitutės, jo teigimu – pati gėdingiausia moterų – nusikaltėlių rūšis, jos turi ryškiausius fizinių anomalijų ženklus. Pasak Č. Lombrozo, moterų nusikalstamumas esą yra jų seksualinio gyvenimo rezultatas ir suvyriškėjimo rezultatas. Pagal: BEIRNE, P.; MESSERSCHMIDT, J. Criminology. 2nd ed. New York, 1995, p. 545; MAGUIRE, M.; MORGAN, R.; REINER, R. The Oxford handbook of Criminology. 3rd ed. Oxford, 2002, p. 492; ЛОМБРОЗО, Ч. Преступление. Москва, 1994, p. 160.

Č. Lombrozo teigimu, moterys nusikaltėlės pasižymi anomalijomis, pasireiškiančiomis entuziazmu ir protu, o pastarosios savybės būdingos tik vyrams. Moteris iš prigimties yra pasyvi ir bet koks jos aktyvumas yra nukrypimas, tad, tokiu atveju, kuo moteris pasyvesnė, tuo ji labiau išsivysčiusi ir mažiau panaši į nusikaltėlę. Č. Lombrozo moteris apibūdino kaip fiziškai ir psichologiškai pasyvias, nedoras būtybes. Jis teigia, kad moterys turi ribotas protines galimybes, dėl to „normali” moteris yra moteriška, o daranti nusikaltimus moteris – vyriška. Moters – nusikaltėlės kaukolės, fizionomijos anomalijos ir protiniai sugebėjimai artimi tiems patiems vyro bruožams. Moteris, daranti nusikaltimus, dažnai turi „vyrišką kaukolę“ bei didelį kūno plaukuotumą. Vyriškumo požymių pasireiškimas moteryje – iškrypimas pats savaime. Moterų nusikalstamumas, kaip ir vyrų, buvo biologiškai iš anksto numatytas ir gali būti atpažintas pagal fizinius požymius. Pagal: BEIRNE, P.; MESSERSCHMIDT, J. Criminology. 2nd ed. New York, 1995, p. 545; MAGUIRE, M.; MORGAN, R.; REINER, R. The Oxford handbook of Criminology. 3rd ed. Oxford, 2002, p. 492; ЛОМБРОЗО, Ч. Преступление. Москва, 1994, p. 160.

„Biologiniai nusikaltimų aiškinimai turi savotiško žavesio. Šį žavesį sukelia mūsų išankstinio nusistatymo, kurį mes visi nešiojamės savyje ir iš kurio taip sunku išsilaisvinti, iš serijos ‚Juk ir aš seniai taip galvojau!‘, tariamas mokslinis pagrindimas. Šis išankstinis nusistatymas remiasi įgimto nusikaltėlio asmenybės išskirtinumo prielaida, prieš kurią nėra jokių priemonių gerai iškultivuotame mūsų visuomenės darže ir kuri paneigia bet kokias intensyvesnes nusikaltėlių socializacijos ir (re)integracijos pastangas. <...> Antropologiniai nusikaltimų aiškinimai sustiprina trumparegiškas buitiškas prielaidas, pagal kurias iš svetimų, keistų ir tikėtinai neišsilavinusių žmonių tiesiog galima laukti bet ko, ir baisiausiai stebimasi, kai kažką panašaus padaro ‚vienas iš tokių, kaip mes‘. Tai skatina tik tariamai žmogaus orumą gerbiantį įsivaizdavimą, kad nusikaltimas yra aplinkybė, kurią galima pašalinti tik įkalinant ar sunaikinant nusikaltusį asmenį“ (Kunz, 2004; 94).

b) Socialinės teorijos (1):
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas b) Socialinės teorijos (1): Selektyvaus sankcionavimo teorija (Pollock, Geissler, Marissen ir kt.): moterys rečiau įskundžiamos, rečiau surandamos, rečiau nuteisiamos (dėl moters įvaizdžio ir dėl to, kad teisėsaugą valdo vyrai); Feministinė teorija (Brökling, Gipser, Smaus, Funken ir kt.): moterys neša dvigubą kapitalistinių ir patriarchalinių priespaudos mechanizmų jungą, todėl renkasi pasyvius problemų sprendimo būdus (pvz., ligos, alkoholizmas, prostitucija ir kt.);

b) Socialinės teorijos (2):
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas b) Socialinės teorijos (2): Socialinio vaidmens/socializacijos teorija (Bonger, Stumpfl, Wilson ir kt.): moterys socialiniame gyvenime nedalyvauja taip intensyviai kaip vyrai. Skiriasi auklėjimas, mergaitės labiau kontroliuojamos savo tėvų, moterys daugiau laiko praleidžia namuose; Emancipacijos teorija (Adler, Lamott, Heinz ir kt.): moters vaidmuo visuomenėje lemia ir jos vaidmenį tarp nusikaltėlių. Didėjant emancipacijai, didėja ir pastarasis vaidmuo.

Skirtingi akcentai, susiję su:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Skirtingi akcentai, susiję su: Fizinėmis savybėmis (fizine jėga ir agresija); Socialinio elgesio normomis; Socialine kontrole; Nusikalstamo elgesio galimybėmis; Motyvacija; Nusikalstamo elgesio kontekstu...

Female Offender Strategy. UK: Ministry of Justice, 2018.
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Moterų nusikalstamam elgesiui ir veiksmingai reakcijai į jų nusikalstamą elgesį kai kuriose šalyse skiriamas išskirtinis dėmesys: Female Offender Strategy. UK: Ministry of Justice, 2018.

Daugiau apie moterų nusikalstamumo tematiką lietuvių k. žr.:
Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas Daugiau apie moterų nusikalstamumo tematiką lietuvių k. žr.: Dünkel F., C. Kestermann, Zolondek J. Tarptautinė moterų kalėjimų studija. Situacijos, poreikių analizė ir "gera praktika". Praktinis vadovas. Greifsvaldas, Prieiga per internetą: < >. Michailovič I. Moterų nusikalstamo elgesio problematika // Teisė, 2014, Nr. 93, p. 82–94. Sakalauskas G., Dobrynina M., Justickaja S. [et al]. Registruotas ir latentinis nusikalstamumas Lietuvoje: tendencijos, lyginamieji aspektai ir aplinkos veiksniai. Teisės instituto mokslo tyrimai. t. 7. Vilnius: Eugrimas, 2011, p. 188–195.

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys

Prisijungti

Prisijungti per socialinį tinklą:

Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas

Panašios pateiktys

Pateikčių temos: "Kriminologijos paskaitos, dėst. Gintautas Sakalauskas"— Pateikties kopija:

Panašios pateiktys

Apie projektą

Grįžtamasis ryšys