Atsisiųsti pateiktį
Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti
1
Finansinės atskaitomybės analizė
Algimantas Laurinavičius, doc. dr. Vilniaus universitetas, Ekonomikos ir verslo administravimo fakultetas, Finansų katedra
2
5 tema Balanso analizė
3
Apie ką kalbėsime? Temos planas Balanso komponentai ir formatai
Trumpalaikis turtas Trumpalaikiai įsipareigojimai Ilgalaikis turtas Ilgalaikiai įsipareigojimai Nuosavybė Balanso analizė: standartizuotas balansas Balanso analizė: rodikliai
4
Įvadas Balanse pateikiama informacija apie įmonės išteklius (turtą) ir jos kapitalo šaltinius (nuosavybę ir įsipareigojimus / skolas). Ši informacija analitikui padeda įvertinti įmonės galimybes sumokėti už savo veiklos poreikius netolimoje ateityje, įvykdyti būsimus skolų įsipareigojimus bei atlikti paskirstymus akcininkams. Pagrindinė lygtis, kuri yra balanso pagrindas, yra turtas = įsipareigojimai + nuosavybė
5
1) Balanso komponentai ir formatai
6
Balanso komponentai ir formatai
Balanso ataskaitoje (taip pat vadinamoje finansinės padėties ataskaita arba finansinės būklės ataskaita) nurodoma, kas priklauso subjektui (ką jis valdo), ką jis yra skolingas ir kokios yra savininkų pretenzijos konkrečiu laiko momentu. Finansinė įmonės padėtis yra apibūdinama trimis pagrindiniais elementais (turtu, įsipareigojimais ir nuosavybe). Turtas (Assets, A) yra tai, kas priklauso įmonei (ar ką ji valdo). Turtas yra ištekliai, kuriuos įmonė valdo rezultate ankstesnių įvykių ir iš kurių tikimasi gauti ekonominės naudos ateityje.
7
Balanso komponentai ir formatai
Finansinė įmonės padėtis yra apibūdinama trimis pagrindiniais elementais (turtu, įsipareigojimais ir nuosavybe). Įsipareigojimai (Liabilities, L) yra tai, ką įmonė yra skolinga. Įsipareigojimai atspindi įmonės prievoles, kurios atsirado rezultate ankstesnių įvykių, ir kurių apmokėjimas mažins subjekto ekonominę naudą. Nuosavybė (Equity, E) atspindi savininkų likutinį interesą įmonės turto atžvilgiu, atskaičiavus įsipareigojimus. Dažnai vadinama akcininkų nuosavybe arba savininkų nuosavybe. Ji apskaičiuojama įsipareigojimus atimant iš įmonės turto, taip gaunama ši lygtis: A – L = E arba A = L + E.
8
Balanso komponentai ir formatai
Lygtis A = L + E kartais apibendrinama šitaip: kairioji lygties pusė atspindi išteklius, kuriuos valdo įmonė, o dešinėje pusėje parodoma, kaip šie ištekliai buvo finansuoti. Balanse esanti nuosavybė neturėtų būti laikoma įmonės rinkos vertės ar tikrosios vertės rodikliu dėl kelių priežasčių: Pirma, balansas pagal galiojančius apskaitos standartus, vertės matavimų atžvilgiu yra mišrus modelis. Dalis turto ir įsipareigojimų matuojami remiantis istorine kaina, kartais su koregavimais, tuo metu kitas turtas ir įsipareigojimai matuojami remiantis esama verte.
9
Balanso komponentai ir formatai
Balanse esanti nuosavybė neturėtų būti laikoma įmonės rinkos vertės ar tikrosios vertės rodikliu dėl kelių priežasčių: Antra, net ir elementai, matuojami esama verte, atspindi vertę, kuri buvo esama ataskaitinio laikotarpio pabaigoje. Šių elementų vertės gali būti pasikeitusios, po to kai buvo parengtas balansas. Trečia, įmonės vertė yra daugelio veiksnių funkcija, įskaitant būsimus pinigų srautus, kuriuos, tikėtina, įmonė sugeneruos, bei esamas rinkos sąlygas. Svarbūs įmonės gebėjimo sugeneruoti pinigų srautus ateityje aspektai, pavyzdžiui, jos reputacija ir valdymo įgūdžiai, nėra įvertinti jos balanse.
10
Balanso komponentai ir formatai
1 pavyzdys. „SAP Group“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka) (milijonais eurų) Gruodžio 31 d. Turtas 2009 2008 Visas trumpalaikis turtas 5 255 5 571 Visas ilgalaikis turtas 8 119 8 329 Visas turtas 13 374 13 900 Nuosavybė ir įsipareigojimai Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 3 416 5 824 Visi ilgalaikiai įsipareigojimai 1 467 905 Visi įsipareigojimai 4 883 6 729 Visa nuosavybė 8 491 7 171 2 pavyzdys. „Apple Inc.“ konsoliduotas balansas (ištrauka) (milijonais dolerių) Turtas 2009 m. rugs. 26 d. 2008 m. rugs. 27 d. Visas trumpalaikis turtas 31 555 30 006 [Visas kitas turtas] 15 946 6 165 Visas turtas 47 501 36 171 Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 11 506 11 361 [Visi ilgalaikiai įsipareigojimai] 4 355 2 513 Visi įsipareigojimai 15 861 13 874 Visa akcininkų nuosavybė 31 640 22 297 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
11
Balanso komponentai ir formatai
„SAP Group“ yra pirmaujanti programinės įrangos verslui kompanija, įsikūrusi Vokietijoje, kuri finansines ataskaitas rengia pagal TFAS. „Apple“ yra technologijų gamintoja, įsikūrusi Jungtinėse Valstijose, kuri rengia finansines ataskaitas pagal Jungtinių Valstijų GAAP. „SAP Group“ naudoja pavadinimą Finansinės padėties ataskaita, kas atitinka TFAS, o „Apple“ naudoja pavadinimą Balansas. Abi įmonės pateikia ataskaitą konsoliduotu pagrindu, t.y. įskaitant visas savo valdomas dukterines įmones.
12
Balanso komponentai ir formatai
Skaičiai „SAP Group“ balanse pateikiami milijonais eurų, o skaičiai „Apple“ balanse nurodomi milijonais dolerių. Balanse pateikiama informacija yra konkrečiu laiko momentu. Pateikti pavyzdžiai yra iš įmonių metinių finansinių ataskaitų, taigi balanso informacija atspindi padėtį paskutinę šių bendrovių fiskalinių metų dieną. „SAP Group“ fiskaliniai metai yra tokie patys kaip ir kalendoriniai metai, ir balanse pateikiama gruodžio 31 d. informacija. „Apple“ finansiniai metai baigiasi paskutinį rugsėjo šeštadienį, taigi balanso data keičiasi metai iš metų.
13
Balanso komponentai ir formatai
Įmonės gebėjimas sumokėti už savo trumpalaikius veiklos poreikius yra susijęs su likvidumo sąvoka. Apskritai įmonės atžvilgiu likvidumas reiškia turėjimą pinigų apmokėti už trumpalaikius poreikius. Konkretaus turto ar įsipareigojimo atžvilgiu likvidumas reiškia jo „artumą iki pinigų“. Pavyzdžiui, nedidelis kiekis akcijų, kuriomis aktyviai prekiaujama biržoje, yra ženkliai likvidesnis negu toks turtas kaip komercinės paskirties nekilnojamasis turtas silpnos būklės NT rinkoje.
14
Balanso komponentai ir formatai
Dėl atskiro trumpalaikio ir ilgalaikio turto bei įsipareigojimų pateikimo analitikas gali išanalizuoti įmonės likvidumo būklę (bent jau fiskalinių metų pabaigoje). Tiek pagal TFAS, tiek pagal GAAP, balanse turi būti atskiriamas trumpalaikis ir ilgalaikis turtas bei trumpalaikiai ir ilgalaikiai įsipareigojimai. Turtas, iš esmės laikomas tam, kad būtų parduodamas, arba kuris, tikėtina, bus parduotas, sunaudotas arba kitaip realizuotas už pinigus per vienerius metus ar vieną įmonės veiklos ciklą, priklausomai nuo to, kas truks ilgiau, po ataskaitinio laikotarpio, yra klasifikuojamas kaip trumpalaikis turtas.
15
Balanso komponentai ir formatai
Turtas, kurio nesitikima parduoti ar sunaudoti per vienerius metus ar vieną įmonės veiklos ciklą, priklausomai nuo to, kas trunka ilgiau, yra klasifikuojamas kaip ilgalaikis turtas. Trumpalaikis turtas iš esmės laikomas įprastinės ūkinės veiklos tikslais, o į šį turtą, be pinigų, įeina objektai, kuriuos tikimasi konvertuoti į pinigus (pvz., gautinos sumos), sunaudoti (pvz., biuro reikmenys, iš anksto apmokėtos išlaidos) arba parduoti (pvz., atsargos) einamuoju laikotarpiu. Ilgalaikis turtas atspindi infrastruktūrą, kurioje įmonė veikia ir kuri nėra sunaudojama ar parduodama einamuoju laikotarpiu.
16
Balanso komponentai ir formatai
Panašiai ir įsipareigojimai, kuriuos tikimasi apmokėti per vienerius metus arba per vieną veiklos ciklą, priklausomai nuo to, kas trunka ilgiau, po ataskaitinio laikotarpio, yra klasifikuojami kaip trumpalaikiai įsipareigojimai. Visi kiti įsipareigojimai klasifikuojami kaip ilgalaikiai įsipareigojimai. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima finansinius įsipareigojimus, kuriais užtikrinamas finansavimas ilgalaikiu laikotarpiu. Trumpalaikio turto perviršis trumpalaikių įsipareigojimų atžvilgiu yra vadinamas apyvartiniu kapitalu. Nors yra svarbu turėti pakankamą apyvartinį kapitalą, jis neturėtų būti per didelis, nes gali būti įšaldytos lėšos, kurios galėtų būti efektyviau panaudotos kitur.
17
Balanso komponentai ir formatai
Balansas su atskirai klasifikuojamu trumpalaikiu ir ilgalaikiu turtu ir įsipareigojimais vadinamas klasifikuotu balansu. Klasifikavimu taip pat vadinamas sąskaitų grupavimas į subkategorijas. Abiejų įmonių balansai, kurie pateikti 1 ir 2 pavyzdyje, yra klasifikuoti balansai. Nors abiejų įmonių balansuose trumpalaikis turtas pateikiamas prieš ilgalaikį turtą, o trumpalaikiai įsipareigojimai prieš ilgalaikius įsipareigojimus, tai nėra privaloma. TFAS nėra nurodyta tvarkos, pagal kurią įmonė pateikia elementus klasifikuotame balanse.
18
Balanso komponentai ir formatai
Pagal TFAS, trumpalaikio / ilgalaikio klasifikavimo reikalavimo išimtis yra ta, kad šis klasifikavimas nėra privalomas, jeigu likvidumu paremtas atvaizdavimas pateikia pagrįstą ir aktualesnę informaciją. Likvidumu paremto atvaizdavimo atveju visas turtas ir įsipareigojimai pateikiami pagal likvidumą. Tokie subjektai kaip bankai gali naudoti likvidumu paremtus atvaizdavimus. Kitoje skaidrėje esančiame pavyzdyje pateikiama turto dalis balanse, kurį parengė „China Construction Bank“, komercinis bankas, įsikūręs Pekine, kuris ataskaitas teikia remdamasis TFAS.
19
Balanso komponentai ir formatai
3 pavyzdys. „China Construction Bank Corporation“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka: tik turtas), gruodžio 31 d. duomenimis (milijonais juanių) Turtas 2009 2008 Pinigai ir depozitai centriniuose bankuose Indėliai bankuose ir nebankinėse finansinėse institucijose 33 096 Taurieji metalai 9 229 5 160 Įneštos sumos bankuose ir nebankinėse finansinėse institucijose 22 217 16 836 Finansinis turtas tikrąja verte 18 871 50 309 Teigiama išvestinių priemonių tikroji vertė 9 456 21 299 Finansinės turtas, laikomas pagal perpardavimo sutartis Gautinos palūkanos 40 345 38 317 Paskolos ir avansai klientams Galimas parduoti finansinis turtas Laikomos iki termino investicijos Skolos vertybiniai popieriai, klasifikuojami kaip gautinos sumos Dalys susijusiose įmonėse ir bendrai valdomuose subjektuose 1 791 1 728 Nekilnojamasis turtas 74 693 63 957 Naudojimosi žeme teisės 17 122 17 295 Nematerialusis turtas 1 270 1 253 Prestižas 1 590 1 527 Atidėtųjų mokesčių turtas 10 790 7 855 Kitas turtas 13 689 12 808 Visas turtas
20
Balanso komponentai ir formatai
Kaip parodyta, turto skyrius prasideda nuo pinigų ir depozitų centriniuose bankuose. Ne tokie likvidūs elementai, kaip nekilnojamasis turtas ir žemės naudojimo teisės, pateikiami arčiau turto sąrašo pabaigos.
21
2) Trumpalaikis turtas
22
Trumpalaikis turtas Pagal apskaitos standartus balanse yra privaloma parodyti tam tikras eilutes, jei jos yra esminės. Tarp trumpalaikio turto privalomų eilučių yra šios: pinigai ir pinigų ekvivalentai, prekybos ir kitos gautinos sumos, atsargos, finansinis turtas (trumpo termino). Įmonės kitas eilutes parodo pagal savo poreikius, sutinkamai su reikalavimu atskirai parodyti kiekvieną svarbią panašių elementų klasę. Pavyzdžiuose pamatysime „SAP Group“ ir „Apple Inc.“ balansų ištraukas, kur parodomas įmonių trumpalaikis turtas.
23
Trumpalaikis turtas „SAP Group“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka: išsamus trumpalaikis turtas) (milijonais eurų) Gruodžio 31 d. Turtas 2009 2008 Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 884 1 280 Kitas finansinis turtas 486 588 Prekybos ir kitos gautinos sumos 2 546 3 178 Kitas nefinansinis turtas 147 126 Mokesčių turtas 192 399 Visas trumpalaikis turtas 5 255 5 571 Visas ilgalaikis turtas 8 119 8 329 Visas turtas 13 374 13 900 Nuosavybė ir įsipareigojimai Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 3 416 5 824 Visi ilgalaikiai įsipareigojimai 1 467 905 Visi įsipareigojimai 4 883 6 729 Visa nuosavybė 8 491 7 171 „Apple Inc.“ konsoliduotas balansas (ištrauka: trumpalaikis turtas) (milijonais dolerių) Turtas 2009 m. rugs. 26 d. 2008 m. rugs. 27 d. Pinigai ir pinigų ekvivalentai 5 263 11 875 Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 18 201 10 236 Gautinos sumos 3 361 2 422 Atsargos 455 509 Atidėtųjų mokesčių turtas 1 135 1 044 Kitas trumpalaikis turtas 3 140 3 920 Visas trumpalaikis turtas 31 555 30 006 [Visas kitas turtas] 15 946 6 165 Visas turtas 47 501 36 171 Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 11 506 11 361 [Visi ilgalaikiai įsipareigojimai] 4 355 2 513 Visi įsipareigojimai 15 861 13 874 Visa akcininkų nuosavybė 31 640 22 297 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
24
Trumpalaikis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai
Pinigų ekvivalentai yra itin likvidžios trumpalaikės investicijos, kurių terminai greitai sueis, todėl rizika, kad jų vertė ženkliai pasikeis pakitus palūkanų normoms, yra minimali. Pinigai ir pinigų ekvivalentai yra finansinis turtas. Apskritai, finansinis turtas yra matuojamas ir apskaitomas amortizuota kaina arba tikrąja verte. Amortizuota kaina yra turto istorinė savikaina (pradinė įsigijimo kaina), pakoreguota pagal amortizaciją ir nuvertėjimą. Pagal TFAS ir GAAP, tikroji vertė yra paremta „išėjimo“ kaina, kuri būtų gauta parduodant turtą arba sumokėta parduodant įsipareigojimą, vykdant sandorį su nesusijusiu rinkos dalyviu vertinimo dieną.
25
Trumpalaikis turtas Pinigų ir pinigų ekvivalentų atveju amortizuota kaina ir tikroji vertė, tikėtina, iš esmės nesiskirtų. Visų įmonių atveju pinigų srautų ataskaitoje pateikiama informacija apie pinigų pokyčius per laikotarpį.
26
Trumpalaikis turtas Vertybiniai popieriai
Vertybiniai popieriai taip pat yra finansinis turtas, į jį įeina investicijos į skolos ir nuosavybės vertybinius popierius, kuriais prekiaujama viešoje rinkoje. Vertybinių popierių pavyzdžiai apima iždo vekselius, obligacijas ir nuosavybės vertybinius popierius, pavyzdžiui, paprastąsias akcijas ar fondų dalis. Į „Apple“ trumpalaikius vertybinius popierius, kurių vertė 18,2 mlrd. dol. ir 10,2 mlrd. dol ir 2008 fiskalinių metų pabaigoje, įeina fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, kurių terminas iki vienerių metų.
27
Trumpalaikis turtas Prekybos gautinos sumos
Prekybos gautinos sumos, taip pat vadinamos gautinomis sumomis, yra kitokia finansinio turto rūšis. Tai yra sumos, kurias įmonei už jau pristatytus produktus ir paslaugas yra skolingi jos klientai. Jos įprastai nurodomos grynąja realizuojama verte, apytiksle tikrąja verte, remiantis surenkamumo įverčiais.
28
Trumpalaikis turtas Svarbus gautinų sumų aspektas yra atidėjimai beviltiškoms skoloms. Atidėjimai beviltiškoms skoloms atspindi įmonės įverčius sumoms, kurios galiausiai nebus surinktos. Kad užregistruotų tikėtiną beviltišką skolą, įmonė pripažįsta beviltiškos skolos sąnaudas (kas turi įtakos pelnui) ir tokia pačia suma balanse padidina atidėjimus beviltiškoms skoloms. Kai konkrečios sumos tampa akivaizdžiai nebeatgaunamos, jos yra nurašomos, sumažinant gautinas sumas ir atidėjimus beviltiškoms skoloms.
29
Trumpalaikis turtas Pavyzdžiui, „SAP Group“ balanse nurodomos einamosios prekybos ir kitos gautinos sumos, 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, siekė mln. eurų. Atidėjimai beviltiškoms skoloms (48 mln. eurų) atskleidžiami finansinių ataskaitų aiškinamajame rašte. „Apple“ atidėjimus beviltiškoms skoloms pateikia pačiame balanse; 2009 m. rugsėjo 26 d., duomenimis, atidėjimai siekė 52 milijonus dolerių mln. dolerių gautinų sumų tą dieną yra jau įvertinus atidėjimus.
30
Trumpalaikis turtas Kitas aktualus gautinų sumų aspektas yra kredito rizikos koncentracija. Pavyzdžiui, „SAP Group“ pastaboje apie prekybos ir kitas gautinas sumas nurodoma, kad kredito rizikos koncentracija yra ribota, nes jie turi didelę klientų bazę, diversifikuotą pagal įvairias pramonės sritis ir šalis, ir joks vienas klientas nesugeneravo 10 ar daugiau procentų pajamų ar gautinų sumų.
31
Trumpalaikis turtas Kadangi atidėjimai yra paremti vadovybės nustatytais surenkamumo įverčiais, vadovybė gali reguliuoti šiuos įverčius, kad manipuliuotų uždirbtu pelnu. Pavyzdžiui, vadovybė, siekdama padidinti pajamas, galėtų tyčia pervertinti surenkamumą ir nuvertinti atidėjimus blogoms skoloms. Atvirkščiai, gerų pajamų laikotarpiu vadovybė galėtų nuvertinti surenkamumą ir pervertinti atidėjimus blogoms skoloms, siekdama turėti „pagalvę“ mažesnių pajamų laikotarpiu.
32
Trumpalaikis turtas Atsargos
Atsargos yra fiziniai produktai, kurie galiausiai bus parduoti įmonės klientams: arba esama forma (pagamintos prekės) arba kaip žaliava galutinio produkto gamybai (žaliavos arba nebaigta gamyba). „SAP Group“ balanse nėra atskiros atsargų eilutės, atsargos yra įtrauktos į balansą kaip kito nefinansinio turto dalis. „SAP Group“ iš esmės yra programinės įrangos kūrėja, o jos atsargų suma nėra pakankamai reikšminga, kad ją reikėtų parodyti atskiroje balanso eilutėje.
33
Trumpalaikis turtas Pagal TFAS, atsargos įvertinamos mažesniąja verte iš šių: savikaina ir grynoji realizacijos vertė. Į atsargų savikainą įeina visos pirkimo, gamybos sąnaudos, bei kitos išlaidos, patirtos pristatant atsargas į esamą vietą. Grynoji realizacijos vertė (GRV) - matmuo, naudojamas TFAS, yra pardavimo kaina, atėmus užbaigimo sąnaudas ir išlaidas, kurios būtinos atliekant pardavimą. Pagal GAAP, atsargos vertinamos mažesniąja iš šių verčių: savikaina arba rinkos verte. Rinkos vertė yra esama pakeitimo kaina, tačiau su viršutine ir apatine ribomis: ji negali viršyti GRV ir negali būti mažesnė nei GRV, atėmus įprastą pelno maržą.
34
Trumpalaikis turtas Jeigu įmonės atsargų grynoji realizacijos vertė (pagal TFAS) arba rinkos vertė (pagal GAAP) nukrinta žemiau jos balansinės vertės, įmonė turi nurašyti dalį balansinės vertės. Vertės praradimas atspindimas pelno (nuostolių) ataskaitoje. Kai atsargos parduodamos, tų atsargų balansinė vertė yra apskaitoma kaip sąnaudos, kaip „parduotų prekių savikaina“.
35
Trumpalaikis turtas Pagal apskaitos standartus galima taikyti skirtingus vertinimo metodus, norint nustatyti sumas, kurios įeina į parduotų prekių savikainą pelno (nuostolių) ataskaitoje, taigi ir sumas, kurios nurodomas balanse prie atsargų vertės. Pagal TFAS ir GAAP atsargų vertinimo metodai yra vadinami atitinkamai kaštų formulėmis ir kaštų srauto prielaidomis. Pagal TFAS, leidžiami tik FIFO, vidutinės svertinės kainos ir specifinio identifikavimo metodai. Pagal kai kuriuos apskaitos standartus (pavyzdžiui, GAAP) taip pat leidžiamas LIFO kaip papildomas atsargų vertinimo metodas. Pagal TFAS, LIFO metodas nėra leidžiamas.
36
Trumpalaikis turtas Kitas trumpalaikis turtas
Sumos, parodytos eilutėje „kitas trumpalaikis turtas“, atspindi elementus, kurie atskirai paėmus nėra pakankamai reikšmingi, kad balanse būtų pateikiami atskirose eilutėse, todėl sujungiami į vieną sumą. Įprastas elementas, kuris įtraukiamas į kitą trumpalaikį turtą, yra išankstiniai apmokėjimai (avansai). Išankstiniai apmokėjimai yra įprastos pagrindinės veiklos sąnaudos, kurios apmokėtos avansu. Turtas (išankstiniai apmokėjimai) bus pripažintas sąnaudomis būsimais laikotarpiais, kai bus sunaudotas.
37
Trumpalaikis turtas Dalis sumos, kuri pavaizduota kaip mokesčių turtas SAP balanse, ir atidėtų mokesčių turtas „Apple“ balanse, atspindi pelno mokesčius, kurie buvo sumokėti iki to laiko, kai pelno (nuostolių) ataskaitoje bus pripažintos pelno mokesčio sąnaudos. Pavyzdžiui, įmonei gali reikėti nurodyti tam tikras pajamas mokesčių tikslais einamuoju laikotarpiu, tačiau atidėti tų pajamų pripažinimą finansinių ataskaitų tikslais tolesniems laikotarpiams. Šiuo atveju įmonė sumokės pelno mokestį, kaip privaloma pagal mokesčių įstatymus, o mokesčio išlaidos, susijusios su pajamomis, kurių pripažinimas finansinėse ataskaitose yra atidėtas, bus apskaityta kaip atidėtų mokesčių turtas. Kai galiausiai pajamos pripažįstamos pelno (nuostolių) ataskaitoje, susijusios mokesčių sąnaudos taip pat pripažįstamos, dėl ko sumažės atidėtų mokesčių turtas.
38
Trumpalaikis turtas Be to, įmonė gali pripažinti tam tikras sąnaudas finansinių ataskaitų tikslais, tačiau mokesčių tikslais pripažinti tik vėlesniais laikotarpiais. Šiuo atveju, kaip ir ankstesniame pavyzdyje, pelnas finansinėje ataskaitoje prieš mokesčius yra mažesnis nei apmokestinamasis pelnas. Taigi, pelno mokestis, mokamas remiantis apmokestinamuoju pelnu, viršija pelno mokesčio sąnaudas, apskaičiuotas pagal pelną finansinėje ataskaitoje prieš mokesčius. Atidėtų mokesčių turtas taip pat gali atsirasti perkeliant į būsimus laikotarpius nepanaudotus mokestinius nuostolius.
39
3) Trumpalaikiai įsipareigojimai
40
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tokie įsipareigojimai, kuriuos tikimasi įvykdyti per įprastą subjekto veiklos ciklą, kurie iš esmės laikomi prekybai, arba bus įvykdyti per 12 mėnesių nuo balanso dienos. Toliau pateikiamame pavyzdyje matome „SAP Group“ ir „Apple Inc.“ balanso ištraukas, kuriose nurodomi įmonių trumpalaikiai įsipareigojimai.
41
Trumpalaikiai įsipareigojimai
„SAP Group“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka: išsamūs trumpalaikiai įsipareigojimai) (milijonais eurų) Gruodžio 31 d. Turtas 2009 2008 Visas trumpalaikis turtas 5 255 5 571 Visas ilgalaikis turtas 8 119 8 329 Visas turtas 13 374 13 900 Nuosavybė ir įsipareigojimai Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 638 599 Mokesčių įsipareigojimai 125 363 Banko paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai 146 2 563 Kiti ne finansiniai įsipareigojimai 1 577 1 428 Atidėjimai 332 248 Atidėtosios pajamos 598 623 Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 3416 5 824 Visi ilgalaikiai įsipareigojimai 1 467 905 Visi įsipareigojimai 4 883 6 729 Visa nuosavybė 8 491 7 171 „Apple Inc.“ konsoliduotas balansas (ištrauka: išsamūs trumpalaikiai įsipareigojimai) (milijonais dolerių) Turtas 2009 m. rugs. 26 d. 2008 m. rugs. 27 d. Visas trumpalaikis turtas 31 555 30 006 [Visas kitas turtas] 15 946 6 165 Visas turtas 47 501 36 171 Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Mokėtinos sumos 5 601 5 520 Sukauptos sąnaudos 3 852 4 224 Atidėtosios pajamos 2 053 1 617 Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 11 506 11 361 [Visi ilgalaikiai įsipareigojimai] 4 355 2 513 Visi įsipareigojimai 15 861 13 874 Visa akcininkų nuosavybė 31 640 22 297 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
42
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Prekybos mokėtinos sumos, taip pat vadinamos mokėtinomis sumomis, yra sumos, kurias įmonė skolinga savo tiekėjams už įsigytas prekes ir paslaugas. Mokėtini vekseliai (notes payable) yra finansiniai įsipareigojimai, kuriuos įmonė skolinga kreditoriams, įskaitant prekybos kreditorius ir bankus, pagal formalią paskolos sutartį. Visi mokėtini vekseliai, mokėtinos paskolos ir kiti finansiniai įsipareigojimai, kurių terminas yra iki vienerių metų (arba vienas veiklos ciklas, priklausomai nuo to, kas ilgiau), balanse yra pateikiami trumpalaikių įsipareigojimų dalyje. Be to, visos ilgalaikių įsipareigojimų dalys, kurias reikia apmokėti per vienerius metus (t. y. einamoji ilgalaikių įsipareigojimų dalis), yra pateikiamos trumpalaikių įsipareigojimų dalyje.
43
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Mokėtini pelno mokesčiai atspindi mokesčius, pagrįstus apmokestinamosiomis pajamomis, kurie dar nebuvo sumokėti. „SAP Group“ balanse, prie trumpalaikių įsipareigojimų, nurodyta mokesčių įsipareigojimų suma siekia 125 mln. eurų. „Apple Inc.“ balanse nėra atskiros eilutės, skirtos mokėtiniems einamiesiems mokesčiams; vietoje to aiškinamajame rašte yra pateikiama pastaba apie tai, kad mokėtina 430 mln. dol. pelno mokesčio suma yra įtraukta į „sukauptas išlaidas“, kurios siekia mln. dol.
44
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Sukauptos išlaidos (taip pat vadinamos sukauptomis mokėtinomis išlaidomis, sukauptais įsipareigojimais ir kitais nefinansiniais įsipareigojimais) yra sąnaudos, kurios buvo pripažintos įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje, tačiau kurios balanso dieną dar nesumokėtos. Be mokėtinų pelno mokesčių, kiti dažni sukauptų išlaidų pavyzdžiai yra sukauptos mokėtinos palūkanos, sukaupti garantijos kaštai bei sukauptas darbuotojų atlygis (t. y. mokėtinas darbo užmokestis). „SAP Group“ AR pastaboje nurodoma, kad, pavyzdžiui, į mln. eurų kitų nefinansinių įsipareigojimų sumą įeina mln. eurų įsipareigojimų, susijusių su darbuotojais.
45
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Atidėtos pajamos (taip vadinamos neuždirbtomis pajamomis, gautais avansais) susidaro, kai įmonė gauna išankstinį mokėjimą už prekes ir paslaugas. Įmonė privalo arba vėliau suteikti prekes ar paslaugas, arba grąžinti gautus pinigus. Kaip pavyzdžiai paminėtini nuomos laikotarpio pradžioje gauti mokėjimai už lizingą; mokėjimai už žurnalo prenumeratą, gauti prenumeratos laikotarpio pradžioje.
46
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Kai kurie investuotojai stebi sumas, nurodytas prie atidėtųjų pajamų, kaip būsimo augimo rodiklį, nes atidėtos pajamos ateityje bus pripažintos kaip pajamos. Taigi atidėtų pajamų augimas nurodo būsimą to įmonės pajamų komponento augimą.
47
Trumpalaikiai įsipareigojimai
Mokėtinos sumos ir atidėtos pajamos Mokėtinos sumos atspindi būsimą įsipareigojimą sumokėti pinigus tiekėjams. Tuo tarpu atidėtų pajamų suma atspindi mokėjimus, kuriuos įmonė gavo avansu iš savo klientų, o jos būsimas įsipareigojimas yra suteikti susijusias paslaugas. Likvidumo atžvilgiu „uždaryti“ mokėtinoms sumoms reikės pinigų, tuo tarpu „uždaryti“ atidėtoms pajamoms – pinigų nereikės.
48
4) Ilgalaikis turtas
49
Ilgalaikis turtas Ilgalaikio turto kategorijos:
NT (žemė ir pastatai), įrengimai ir įranga; investicinis turtas; nematerialusis turtas; prestižas; finansinis turtas. Toliau pateikiamame pavyzdyje matome „SAP Group“ ir „Apple Inc.“ balanso ištraukas, kur nurodomas įmonių ilgalaikis turtas.
50
Ilgalaikis turtas „SAP Group“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka: išsamus ilgalaikis turtas) (milijonais eurų) Gruodžio 31 d. Turtas 2009 2008 Visas trumpalaikis turtas 5 255 5 571 Prestižas 4 994 4 975 Nematerialusis turtas 894 1 140 NT, įranga ir įrengimai 1 371 1 405 Kitas finansinis turtas 284 262 Prekybos ir kitos gautinos sumos 52 41 Kitas nefinansinis turtas 35 32 Mokesčių turtas 91 33 Atidėtųjų mokesčių turtas 398 441 Visas ilgalaikis turtas 8 119 8 329 Visas turtas 13 374 13 900 Nuosavybė ir įsipareigojimai Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 3416 5 824 Visi ilgalaikiai įsipareigojimai 1 467 905 Visi įsipareigojimai 4 883 6 729 Visa nuosavybė 8 491 7 171 „Apple Inc.“ konsoliduotas balansas (ištrauka: išsamus ilgalaikis turtas) (milijonais dolerių) Turtas 2009 m. rugs. 26 d. 2008 m. rugs. 27 d. Visas trumpalaikis turtas 31 555 30 006 Ilgalaikiai vertybiniai popieriai 10 528 2 379 NT, įranga ir įrengimai 2 954 2 455 Prestižas 206 207 Įgytas nematerialusis turtas 247 285 Kitas turtas 2 011 839 Visas turtas 47 501 36 171 Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 11 506 11 361 [Visi ilgalaikiai įsipareigojimai] 4 355 2 513 Visi įsipareigojimai 15 861 13 874 Visa akcininkų nuosavybė 31 640 22 297 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
51
Ilgalaikis turtas NT, įranga ir įrengimai (NĮĮ) yra materialusis turtas, kuris naudojamas įmonės veikloje ir kurį tikimasi naudoti (kuris teiks ekonominės naudos) ilgiau nei vieną laikotarpį. Pavyzdžiai: žemė, pastatai, įranga, įrengimai, baldai ir gamtos ištekliai, pavyzdžiui, mineraliniai ir naftos ištekliai. Pagal TFAS įmonės gali apskaityti NĮĮ taikydamos arba kaštų modelį, arba perkainojimo modelį. Pagal GAAP, apskaitant NĮĮ galimas tik kaštų modelis.
52
Ilgalaikis turtas Pagal kaštų modelį NĮĮ atvaizduojami amortizuota savikaina (istoriniai kaštai, atėmus sukauptą nusidėvėjimą, taip pat atėmus nuostolius dėl nuvertėjimo). Nusidėvėjimas yra procesas, kurio metu ilgalaikio turto savikaina yra paskirstoma (pripažįstama kaip sąnaudos) per visą jo naudingo tarnavimo laiką. Žemė nėra nudėvima. Kadangi NĮĮ balanse yra atvaizduojami nudėvėta verte, o nusidėvėjimo sąnaudos parodomos pelno (nuostolių) ataskaitoje, nusidėvėjimo metodo, naudingo tarnavimo laiko ir likutinės vertės pasirinkimas turi įtakos tiek įmonės balansui, tiek pelno (nuostolių) ataskaitai.
53
Ilgalaikis turtas Kaip jau minėta, nusidėvėjimas yra sisteminis savikainos paskirstymas per turto naudingo tarnavimo laiką, tuo tarpu nuostoliai dėl vertės sumažėjimo atspindi nenumatytą vertės sumažėjimą. Kai turtas laikomas nuvertėjusiu, įmonė pelno (nuostolių) ataskaitoje pripažįsta nuostolius dėl nuvertėjimo. Nuvertėjimo nuostolių atšaukimas yra leidžiamas pagal TFAS, bet ne pagal GAAP.
54
Ilgalaikis turtas Nuvertėjimas įvyksta, kai turto atgautina suma yra mažesnė negu jo vertė balanse, naudojant tokias TFAS apibrėžtas sąvokas: Atgautina suma: didesnioji iš turto tikrosios vertės, atėmus pardavimo išlaidas, ir naudojimo vertės. Tikroji vertė, atėmus pardavimo išlaidas: suma, gautina turto pardavimo atveju tarp nesusijusių šalių, atėmus pardavimo išlaidas. Naudojimo vertė: būsimo pinigų srauto, kurį tikimasi gauti iš turto, dabartinė vertė. Pagal perkainojimo modelį, balansinė NĮĮ vertė yra tikroji vertė vertinimo dieną, atėmus sukauptą nusidėvėjimą.
55
Ilgalaikis turtas Pavyzdyje „SAP Group“ nurodo mln. eurų NĮĮ vertę, o „Apple Inc.“ nurodo mln. dol. NĮĮ vertę 2009 fiskalinių metų pabaigoje. „SAP Group“ atveju NĮĮ yra apytiksliai 10 procentų bendro turto, o „Apple“ atveju NĮĮ yra apytiksliai 6 procentai bendro turto. „SAP Group“ savo AR pastabose atskleidžia, kad ji NĮĮ atžvilgiu taiko kaštų modelį ir kad NĮĮ praprastai nudėvimas per tikėtiną naudingo tarnavimo laiką, taikant tiesinio nusidėvėjimo metodą. „Apple Inc.“ nurodo panašią politiką.
56
Ilgalaikis turtas Investicinis turtas
Dalis nekilnojamojo turto nėra naudojama gaminant prekes, teikiant paslaugas arba administraciniais tikslais. Vietoje to jis naudojamas siekiant uždirbti pajamų iš nuomos arba vertės padidėjimo (arba abiejų). Pagal TFAS, toks nekilnojamasis turtas yra laikomas investiciniu turtu. Pagal TFAS, įmonės gali pasirinkti investicinį turtą apskaityti, taikant arba kaštų modelį, arba tikrosios vertės modelį. Apskritai įmonė privalo taikyti savo pasirinktą modelį (kaštų arba tikrosios vertės) visam investiciniam turtui.
57
Ilgalaikis turtas Investiciniam turtui taikomas kaštų modelis yra identiškas kaštų modeliui NĮĮ atžvilgiu. Pagal tikrosios vertės modelį, investicinis turtas yra apskaitomas tikrąja verte. Kai įmonė taiko tikrosios vertės modelį, kad parodytų investicinio turto vertę, pelnas ar nuostolis, atsirandantys iš investicinio turto tikrosios vertės pokyčio, pripažįstami kaip pelnas ar nuostolis pelno (nuostolių) ataskaitoje, tuo laikotarpiu, kai atsiranda. Nei „SAP Group“, nei „Apple“ nenurodo joms priklausančio investicinio turto. Įmonės, kurios paprastai turi investicinio turto, yra nekilnojamojo turto bendrovės.
58
Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas yra identifikuojamas nepiniginis turtas, kuris nėra apčiuopiamas. Pavyzdžiai: patentai, prekės ženklai, autorinės teisės, franšizės, licencijos. Pagal TFAS įmonės gali apskaityti nematerialųjį turtą, taikydamos arba kaštų modelį, arba perkainojimo modelį. Perkainojimo modelį galima pasirinkti tik tuomet, kai yra aktyvi nematerialiojo turto rinka. Pagal GAAP, galimas tik kaštų modelis.
59
Ilgalaikis turtas Kiekvieno nematerialiojo turto atveju įmonė įvertina, ar turto naudingo tarnavimo laikas yra ribotas ar neribotas. Toliau nurodomi amortizacijos ir nuvertėjimo principai: Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas ribotas, yra amortizuojamas sistemiškai per visą naudingo tarnavimo laiką, o amortizacijos metodas ir apskaičiuotas naudingo tarnavimo laikas peržiūrimi bent kartą per metus. Nuvertėjimo principai nematerialiojo turto atveju, kai naudingo tarnavimo laikas ribotas, yra tokie pat kaip ir NĮĮ atveju. Nematerialusis turtas, kurio naudingo tarnavimo laikas neribotas, nėra amortizuojamas. Vietoje to jo nuvertėjimas tikrinamas bent kartą per metus.
60
Ilgalaikis turtas Nematerialusis turtas gali būti sukuriamas viduje arba įsigyjamas iš išorės. Viduje sukurto nematerialiojo turto vertę nustatyti gali būti sunku ir toks vertinimas gali būti subjektyvus. Dėl šių priežasčių, pagal TFAS ir GAAP, bendras reikalavimas yra tas, kad viduje sukurtas nematerialusis turtas būtų apskaitomas kaip sąnaudos, o ne nurodomas balanse. Kaip parodyta pavyzdyje, „SAP Group“ 2009 m. balanse matyti 894 mln. eurų nematerialiojo turto, o „Apple“ 2009 m. balanse nurodytas įgytas nematerialusis turtas, kurio grynoji vertė 247 mln. dol.
61
Ilgalaikis turtas Finansų analitikai vertes, priskirtas nematerialiajam turtui, ypač prestižui, tradiciškai vertindavo atsargiai. Todėl, vertindami finansines ataskaitas, analitikai dažnai eliminuoja nematerialiojo turto vertę, tokia suma sumažindami nuosavybę bei padidinami pelną iki mokesčių amortizacijos sąnaudomis arba nuvertėjimu, susijusiu su nematerialiuoju turtu. Nulinės vertės priskyrimas nematerialiajam turtui nėra rekomenduotinas; vietoje to analitikas turėtų išanalizuoti kiekvieną nurodytą nematerialųjį turtą ir įvertinti, ar reikėtų atlikti jo vertės koregavimą.
62
Ilgalaikis turtas Prestižas
Kai viena įmonė įsigyja kitą, pirkimo kaina paskirstoma visam įsigytam turtui (materialiam ir nematerialiam) ir įsigytiems įsipareigojimams, remiantis jų tikrąja verte. Jei pirkimo kaina yra didesnė nei įsigytos bendrovės grynojo turto vertė, perviršis apibūdinamas kaip prestižas ir pripažįstamas kaip turtas. Analitikai turėtų skirti apskaitos prestižą ir ekonominį prestižą.
63
Ilgalaikis turtas Ekonominis prestižas yra paremtas ekonominiais subjekto rezultatais, tuo metu apskaitos prestižas paremtas apskaitos standartais ir nurodomas tik įsigijimų atveju. Ekonominis prestižas yra svarbus analitikams ir investuotojams, bet jis nebūtinai nurodomas balanse. Tačiau ekonominis prestižas yra įskaičiuotas į akcijos kainą (bent jau teoriškai). Pagal TFAS ir GAAP, apskaitos prestižas, atsirandantis iš įsigijimų, yra kapitalizuojamas (rodomas balanse). Prestižas nėra amortizuojamas, tačiau kasmet tikrinamas dėl nuvertėjimo. Nuostoliai dėl nuvertėjimo sumažina grynąjį pelną ir visą turtą.
64
Ilgalaikis turtas Apskaitos standartų reikalavimus pripažįstant prestižą galima apibendrinti tolesniais žingsniais: Nustatoma įsigijimo kaina, Įsigyjamo subjekto turtas ir įsipareigojimai įvertinami tikrąja verte. Skirtumas tarp turto ir įsipareigojimų tikrosios vertės yra lygus grynajam įsigytam turtui. Prestižas, atsirandantis dėl įsigijimo, yra teigiamas skirtumas tarp kainos, sumokėtos už įmonę, ir jos grynojo įsigyto turto.
65
Ilgalaikis turtas Prestižo pripažinimas ir nuvertėjimas gali turėti reikšmingos įtakos atskirų įmonių finansinių ataskaitų palyginamumui. Todėl analitikai dažnai koreguoja įmonių finansines ataskaitas pašalindami prestižo poveikį. Tarp tokių koregavimų yra: prestižo pašalinimas iš balanso duomenų, naudojamų skaičiuojant finansinius rodiklius, nuostolių dėl prestižo nuvertėjimo pašalinimas iš pelno (nuostolių) ataskaitos duomenų, naudojamų apskaičiuojant veiklos rodiklius ir tendencijas.
66
Ilgalaikis turtas Kaip parodyta mūsų pavyzdyje, „SAP Group“ 2009 m. balanse matyti mln. eurų prestižo, o „Apple“ 2009 m. balanse nurodytas prestižas, kurio vertė 206 mln. dol. Prestižas sudaro 37,3 procento „SAP Group“ bendro turto ir tik 0,4 procento „Apple“ bendro turto. Analitiką gali sudominti tai, kad prestižas sudaro tokią didelę „SAP Group“ bendro turto dalį.
67
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
Prestižo nuvertėjimas „Safeway, Inc.“ yra Šiaurės Amerikos maisto ir vaistų mažmenininkas m. vasario 25 d. „Safeway“ išleido pranešimą spaudai, kuriame buvo pateikiama tokia informacija: „Safeway, Inc.“ šiandien pranešė apie 1 609,1 mln. dolerių grynąjį nuostolį (4,06 dol. vienai akcijai) per 2009 m. ketvirtą ketvirtį. Neįtraukiant nepiniginio prestižo nuvertėjimo, siekiančio 1 812,2 mln. dol., po mokesčių (4,59 dol. vienai akcijai), grynasis pelnas būtų buvęs 209,1 mln. dol. (0,53 dol. vienai akcijai). Grynasis pelnas buvo 338,0 mln. dol. (0,79 dol. vienai akcijai) 2008 m. ketvirtą ketvirtį. Ketvirtą 2009 m. ketvirtį „Safeway“ užfiksavo 1 974,2 mln. dol. nepiniginio prestižo nuvertėjimą (1 818,2 mln. dol., po mokesčių). Nuvertėjimas įvyko iš esmės dėl „Safeway“ sumažintos rinkos kapitalizacijos ir silpnos ekonomikos... Prestižas buvo susidaręs iš ankstesnių įsigijimų. „Safeway“ balanse, 2010 m. sausio 2 d., nurodyta 426,6 mln. dol.. prestižo vertė, o bendras turtas ,6 mln. dol. Įmonės balane, 2009 m. sausio 3 d., duomenimis, nurodyta prestižo vertė 2 390,2 mln. dol., o bendras turtas ,7 mln. dol. Kiek reikšmingas yra šis prestižo nuvertėjimas? Atsižvelgiant į įsigijimo kainas, ką galėtų rodyti šis prestižo nuvertėjimas?
68
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
1 punkto sprendimas Prestižo nuvertėjimas siekė daugiau nei 80 viso prestižo vertės ir 11 procentų viso turto, taigi jis buvo labai reikšmingas. (1 974,2 mln. dol. nuvertėjimas yra lygus 82,6 procento nuo 2 390,2 mln. dol. prestižo vertės metų pradžioje ir 11,3 procento nuo ,7 mln. dol. viso turto vertės metų pradžioje.) 2 punkto sprendimas Prestižas susidarė iš ankstesnių įsigijimų. Nuvertėjimas nurodo, kad įgytos veiklos dabar yra vertos mažiau negu kaina, kuri buvo sumokėta už jų įsigijimą.
69
Ilgalaikis turtas Finansinis turtas
Pavyzdžiai: investicijos į akcijas, išleistas kitos įmonės, arba investicijos į vekselius, obligacijas ar kitas fiksuotų pajamų priemones, išleistas kitos įmonės (arba išleistas valstybinio subjekto). Yra du pagrindiniai alternatyvūs būdai, kuriais apskaitoje vertinamos finansinės priemonės: tikroji vertė arba amortizuota savikaina.
70
Ilgalaikis turtas Prisiminkime, kad tikroji vertė yra suma, gautina turto pardavimo atveju ir mokėtina įsipareigojimo perleidimo atveju tarp nesusijusių šalių pagal TFAS, ir kaina, kuri būtų gauta parduodant turtą arba sumokėta perduodant įsipareigojimus pagal GAAP. Finansinio turto (arba įsipareigojimo) amortizuota savikaina (istoriniai kaštai) yra suma, kuria jis buvo iš pradžių pripažintas, atėmus pagrindinės skolos grąžinimus, pridėjus ar atėmus nuolaidos ar priemokos amortizaciją ir atėmus sumažinimą dėl nuvertėjimo.
71
Ilgalaikis turtas Finansinis turtas matuojamas amortizuota savikaina, jeigu turto pinigų srautai įvyksta konkrečiomis datomis ir į juos įeina tik pagrindinė suma ir palūkanos ir jei pagal verslo modelį turtas laikomas iki termino. Ši turto kategorija vadinama „laikoma iki termino“. Pavyzdys yra investicija į ilgalaikes obligacijas, išleistas kitos įmonės; rinkoje obligacijų vertė svyruos vykstant palūkanų normos pokyčiams, tačiau jeigu obligacijos apskaitoje klasifikuojamos kaip „laikomos iki termino“, apskaitoje jų vertė bus matuojama pagal amortizuotą savikainą. Kitų tipų finansinis turtas, kuris matuojamas istorine savikaina, yra paskolos (kitoms įmonėms).
72
Ilgalaikis turtas Finansinis turtas, kuris nematuojamas amortizuota savikaina, yra matuojamas tikrąja verte. Finansinių priemonių, kurios matuojamos tikrąja verte, atveju yra dvi pagrindinės alternatyvos, kaip pripažįstami grynieji tikrosios vertės pokyčiai: kaip pelnas ar nuostolis pelno (nuostolių) ataskaitoje, kaip kitos bendrosios pajamos (nuostoliai), kurios „aplenkia“ pelno (nuostolių) ataskaitą. Atkreipkite dėmesį, kad šios alternatyvos susijusios su nerealizuotais tikrosios vertės pokyčiais, t. y. finansinio turto, kuris nebuvo parduotas ir vis dar priklauso bendrovei laikotarpio pabaigoje, vertės pokyčiais.
73
Ilgalaikis turtas Kategorija „laikomas prekybai“ (arba „prekybos vertybiniai popieriai“ pagal GAAP) nurodo kategoriją finansinio turto, kuris įsigytas iš esmės tam, kad būtų parduotas netolimoje ateityje. Šis turtas, tikėtina, bus laikomas tik trumpą periodą. Tokie „prekybos vertybiniai popieriai“ apskaitoje yra nurodomi tikrąja verte, o nerealizuotas pelnas ar nuostoliai pripažįstami kaip pelnas ar nuostoliai pelno (nuostolių) ataskaitoje.
74
Ilgalaikis turtas Pagal TFAS tam tikri nuosavybės vertybiniai popieriai gali būti apskaitomi tikrąja verte, o nerealizuotas jų pelnas ar nuostoliai yra pripažįstami prie kitų bendrųjų pajamų („aplenkiant“ pelno (nuostolių) ataskaitą). Tuo metu, kai įmonė įsigyja nuosavybės vertybinių popierių, kurie nėra laikomi prekybai, įmonei leidžiama neatšaukiamai pasirinkti apskaityti tokį turtą šiuo būdu. Toks turtas vadinamas „finansiniu turtu, vertinamu tikrąja verte, kurios pokytis atspindimas per kitas bendrąsias pajamas“.
75
Ilgalaikis turtas Dalis finansinio turto nėra klasifikuojama kaip „laikomas prekybai“, nors jį ir galima parduoti. Toks galimas parduoti turtas matuojamas tikrąja verte, o nerealizuotas pelnas ar nuostoliai jį laikant yra pripažįstami prie kitų bendrųjų pajamų. Nuo 2010 metų TFAS nebėra klasifikacijos „galimas parduoti“, nors atitinkamas standartas (TFAS Nr. 9, „Finansinės priemonės“) įsigaliojo tik nuo 2018 m.
76
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
Kad geriau suprastume skirtingus finansinio turto pelno ir nuostolių apskaitos būdus, pagalvokite apie subjektą, kuris investuoja 200X m. sausio 1 d eurų į fiksuotų pajamų vertybinius popierius su 5 procentų kuponu, mokamu kas pusę metų. Po šešių mėnesių įmonė gauna pirmą kupono mokėjimą, kurio suma eurų. Be to, rinkos palūkanų normos sumažėjo tiek, kad, 200X m. birželio 30 d. duomenimis, fiksuotų pajamų vertybinių popierių vertė padidėjo eurų.
77
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
Tolesnėje skaidrėje iliustruojama, kaip ši situacija bus pavaizduota balanse (turte ir nuosavybėje), taip pat pelno (nuostolių) ataskaitoje (ignoruojant mokesčius), pagal kiekvieną iš tolesnių trijų apskaitos politikų finansinio turto atžvilgiu: turtas, laikomas prekybai, turtas, galimas parduoti, turtas, laikomas iki termino.
78
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
Vertybinių popierių pelno ir nuostolių apskaita Balansas, 200X m. birželio 30 d. duomenimis „Laikomas prekybai“ portfelis „Galimas parduoti“ portfelis iki termino“ Turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai Vertybiniai popieriai Nerealizuotas vertybinių popierių pelnas – Įsipareigojimai Nuosavybė Įstatinis kapitalas Nepaskirstytasis pelnas Sukauptos kitos bendrosios pajamos Pelno (nuostolių) ataskaita už laikotarpį nuo 2 00X m. sausio 1 d. iki birželio 30 d. Palūkanų pajamos Nerealizuotas pelnas Poveikis pelnui ir nuostoliui
79
Non-Current assets: Example
80
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
Vertybinių popierių, kurie klasifikuojami kaip „laikomi prekybai“ arba „galimi parduoti“, atveju, investicijos apskaitomos prie turto tikrąja rinkos verte. „Laikomų prekybai“ vertybinių popierių atveju, nerealizuotas pelnas įtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą, todėl atspindimas prie nepaskirstytojo pelno balanso nuosavybės dalyje. „Galimų parduoti“ vertybinių popierių atveju nerealizuotas pelnas neįtraukiamas į pelno (nuostolių) ataskaitą kaip pelnas ir nuostoliai; jis laikomas kitų bendrųjų pajamų dalimi, todėl atspindimas sukauptose kitose bendrosiose pajamose balanso nuosavybės dalyje.
81
Ilgalaikis turtas: Pavyzdys
Vertybinių popierių, kurie „laikomi iki termino“, atveju, jie apskaitomi istorine savikaina, o ne tikrąja verte; todėl joks nerealizuotas pelnas nėra atspindimas nei balanse, nei pelno (nuostolių) ataskaitoje, nei prie bendrųjų pajamų.
82
Ilgalaikis turtas Mūsų pavyzdyje „SAP Group“ 2009 m. balanse parodytas kitas finansinis turtas, kurio vertė 284 mln. eurų (ilgalaikis). Įmonės AR pastabose teigiama, kad didžioji šio finansinio turto dalis yra paskolos ir gautinos sumos (168 mln. eurų). Be to, kitas ilgalaikis finansinis turtas, kurio vertė 87 mln. eurų, yra klasifikuojamas kaip „galimi parduoti“ nuosavybės vertybiniai popieriai, iš kurių 62 mln. eurų yra rizikos kapitalo investicijos be nurodytų rinkos kainų.
83
Ilgalaikis turtas Mūsų pavyzdyje „Apple“ 2009 balanse nurodyta mln. dol. ilgalaikių vertybinių popierių. Tai yra apie 20 procentų bendro turto. Trumpalaikiai ir ilgalaikiai vertybiniai popieriai bei pinigai ir pinigų ekvivalentai sudaro apie 72 procentus įmonės bendro turto. „Apple“ AR pastabose nurodyta, kad didžioji dalis įmonės vertybinių popierių yra fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, kuriuos išleido Jungtinių Valstijų Vyriausybė, jos agentūros arba kitos įmonės. „Apple“ savo turimus vertybinius popierius priskiria prie „galimų parduoti“ ir nurodo balanse tikrąja verte. Nerealizuotas pelnas ir nuostoliai nurodomi prie kitų bendrųjų pajamų.
84
5) Ilgalaikiai įsipareigojimai
85
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Visi įsipareigojimai, kurie nepriskiriami prie trumpalaikių, yra laikomi ilgalaikiais. Du dažni ilgalaikių įsipareigojimų tipai: ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai ir atidėtų mokesčių įsipareigojimai. Toliau pateikiamame pavyzdyje matome „SAP Group“ ir „Apple Inc.“ balanso ištraukas, kur nurodomi įmonių ilgalaikiai įsipareigojimai.
86
Ilgalaikiai įsipareigojimai
„SAP Group“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka: išsamūs ilgalaikiai įsipareigojimai) (milijonais eurų) Gruodžio 31 d. Turtas 2009 2008 Visas trumpalaikis turtas 5 255 5 571 Visas ilgalaikis turtas 8 119 8 329 Visas turtas 13 374 13 900 Nuosavybė ir įsipareigojimai Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 3416 5 824 Prekybos ir kitos mokėtinos sumos 35 42 Mokesčių įsipareigojimai 239 278 Banko paskolos 699 2 Kiti finansiniai įsipareigojimai 30 38 Finansiniai įsipareigojimai 729 40 Kiti nefinansiniai įsipareigojimai 12 13 Atidėjimai 198 232 Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai 190 Atidėtosios pajamos 64 61 Visi ilgalaikiai įsipareigojimai 1 467 905 Visi įsipareigojimai 4 883 6 729 Visa nuosavybė 8 491 7 171 „Apple Inc.“ konsoliduotas balansas (ištrauka: išsamūs ilgalaikiai įsipareigojimai) (milijonais dolerių) Turtas 2009 m. rugs. 26 d. 2008 m. rugs. 27 d. Visas trumpalaikis turtas 31 555 30 006 [Visas kitas turtas] 15 946 6 165 Visas turtas 47 501 36 171 Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Visi trumpalaikiai įsipareigojimai 11 506 11 361 Atidėtosios pajamos, ilgalaikės 853 768 Kiti ilgalaikiai įsipareigojimai 3 502 1 745 Visi įsipareigojimai 15 861 13 874 Visa akcininkų nuosavybė 31 640 22 297 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
87
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai Tarp įprastų ilgalaikių finansinių įsipareigojimų yra paskolos (t. y. paskolos iš bankų) ir mokėtini vekseliai ar obligacijos (t. y. fiksuotų pajamų vertybiniai popieriai, išleisti investuotojams). Įsipareigojimai, tokie kaip mokėtinos paskolos ir mokėtinos obligacijos, balanse dažnai nurodomi amortizuota savikaina. Suėjus terminui, amortizuota obligacijų savikaina (apskaitinė vertė) bus lygi obligacijų nominaliai vertei.
88
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Pavyzdžiui, jeigu įmonė išleidžia obligacijų, kurių nominali vertė dol., obligacijos balanse apskaitomos kaip ilgalaikiai įsipareigojimai, kurių vertė 10 mln. dolerių. Balansinė vertė (amortizuota savikaina) nuo išleidimo iki termino lieka 10 mln. dol. Kitas pavyzdys: jeigu įmonė išleidžia obligacijų, kurių vertė dol., o kaina 97,50 (su nuolaida), obligacijos balanse apskaitomos kaip įsipareigojimai, kurių vertė dol dol. nuolaida yra amortizuojama per visą obligacijų terminą, kad obligacijos, suėjus terminui, būtų atvaizduotos kaip dol. įsipareigojimai. Panašiai, priemokos už obligacijas, parduotas brangiau nominalo, būtų amortizuotos per visą laikotarpį iki išpirkimo.
89
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Tam tikrais atvejais įsipareigojimai, tokie kaip obligacijos, išleistos įmonės, nurodomos tikrąja verte. Tarp tokių atvejų yra finansiniai įsipareigojimai, laikomi prekybai, ir išvestinės priemonės, kurios yra įsipareigojimas įmonei. „SAP Group“ balanse nurodyta 699 mln. eurų banko paskolų ir 30 mln. eurų kitų finansinių įsipareigojimų. „Apple“ balanse nenurodyta jokių ilgalaikių finansinių įsipareigojimų.
90
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų atsiranda iš laikinų skirtumų tarp įmonės pajamų, nurodomų mokesčių tikslais (apmokestinamųjų pajamų), ir pajamų, nurodomų finansinių ataskaitų tikslais (apskaitinių pajamų). Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų atsiranda, kai už tam tikrą laikotarpį apmokestinamosios pajamos ir realus mokėtinas pelno mokestis, apskaičiuotas už jas, yra mažesni nei pajamos finansinėse ataskaitose ir nuo jų paskaičiuotas pelno mokestis. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimai yra apibrėžiami kaip pelno mokesčio suma, mokėtina būsimais laikotarpiais, ir atsirandanti iš laikinųjų apmokestinimo skirtumų.
91
Ilgalaikiai įsipareigojimai
Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų įprastai atsiranda tada, kai tam tikri sąnaudų elementai į apmokestinamąsias pajamas yra įtraukiami anksčiau nei į apskaitines pajamas. Pavyzdžiui, kai įmonės mokesčių tikslais taiko pagreitinto nusidėvėjimo metodus ir tiesinio nusidėvėjimo metodus finansinių ataskaitų tikslais. Atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų taip pat atsiranda, kai pajamų elementai į apmokestinamąsias pajamas įtraukiami vėliau nei į apskaitines pajamas. Pavyzdžiui, kai įmonės dukterinė bendrovė turi pelno, kuris dar nepaskirstytas, todėl dar nebuvo apmokestintas.
92
Ilgalaikiai įsipareigojimai
„SAP Group“ balanse, 12 pavyzdyje, nurodyta 190 mln. eurų atidėtųjų mokesčių įsipareigojimų. „Apple“ balanso lape, 13 pavyzdyje, nėra atskiros eilutės atidėtųjų mokesčių įsipareigojimams, vis dėlto, AR pastabose nurodyta, kad mln. dol. ilgalaikių įsipareigojimų, nurodomų „Apple“ balanse, apima atidėtųjų mokesčių įsipareigojimus, kurių vertė mln. dol.
93
6) Nuosavybė
94
Nuosavybė Nuosavybė atspindi savininkų likutinius reikalavimus įmonės turto atžvilgiu, atėmus jos įsipareigojimus. Į nuosavybę įeina lėšos, savininkų tiesiogiai investuotos į įmonę, taip pat uždarbis, kuris laikui bėgant buvo reinvestuotas. Į nuosavybę taip pat gali įeiti pelno ir nuostolio elementai, kurie nebuvo pripažinti įmonės pelno (nuostolių) ataskaitoje. Nuosavybės suma gali sumažėti dėl nuostolių, dividendų išmokėjimo arba akcijų supirkimo. Yra šeši savininkų nuosavybės komponentai.
95
Nuosavybė: komponentai
Savininkų įneštas kapitalas (arba paprastosios akcijos, arba įstatinis kapitalas). Įmonės nuosavybė pagrindžiama išleidžiant paprastąsias akcijas. Turi būti nurodomas kiekvienos klasės galimų išleisti (authorized), išleistų (issued) ir esančių apyvartoje (outstanding) akcijų skaičius. Galimų išleisti akcijų skaičius yra skaičius akcijų, kurias įmonė gali parduoti pagal savo įstatus. Išleistų akcijų skaičius nurodo tas akcijas, kurios buvo parduotos investuotojams. Į esančių apyvartoje akcijų skaičių įeina visos išleistos akcijos, atėmus supirktas akcijas.
96
Nuosavybė: komponentai
Privilegijuotosios akcijos Klasifikuojamos kaip nuosavybė arba finansiniai įsipareigojimai, priklausomai nuo jų ypatybių, o ne teisinės formos. Pavyzdžiui, nuolatinės, neišperkamos privilegijuotosios akcijos yra priskiriamos nuosavybei. Palyginimui, privilegijuotosios akcijos, kurias privaloma išpirkti už fiksuotą kainą ateityje, yra priskiriamos prie finansinių įsipareigojimų. Privilegijuotosios akcijos turi teisių, kurios yra aukštesnės už paprastųjų akcininkų teises – teisių, kurios paprastai susijusios su dividendų gavimu ir turto gavimu, jeigu įmonė yra likviduojama.
97
Nuosavybė: komponentai
Savos akcijos (arba supirktos akcijos) Įmonės akcijos, kurias ji pati supirko ir neanuliavo. Įmonė gali supirkti akcijas, kai: vadovybė akcijas laiko nuvertintomis, reikia akcijų, kad įvykdytų darbuotojų akcijų opcionus, nori riboti „atskiedimo“ poveikį, atsirandantį dėl įvairių darbuotojų akcijų kompensavimo planų. Daugiau apie savų akcijų supirkimą, kaip bendrovės paskirstymo politikos įrankį, galima išgirsti Strateginio finansų valdymo paskaitose.
98
Nuosavybė: komponentai
Superkant savas akcijas sumažėja nuosavybė (jų įsigijimo kainos dydžiu) ir sumažėja bendras apyvartoje esančių akcijų skaičius. Supirktos akcijos (savos akcijos) nesuteikia balsavimo teisės ir už jas negaunama įmonės paskirtų dividendų.
99
Nuosavybė: komponentai
Nepaskirstytasis pelnas Bendra pelno suma, pripažinta įmonės pelno (nuostolių) ataskaitose, kuri nebuvo išmokėta įmonės savininkams kaip dividendai.
100
Nuosavybė: komponentai
Sukauptos kitos bendrosios pajamos (arba kiti rezervai) Į bendrąsias pajamas įeina: a) grynasis pelnas, kurį matome pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kuris atsispindi nepaskirstytame pelne įmonės balanse, b) kitos bendrosios pajamos, kurios nepripažįstamos kaip grynųjų pajamų dalis pelno (nuostolių) ataskaitoje ir kurios atvaizduojamos kaip sukauptos kitos bendrosios pajamos.
101
Nuosavybė: komponentai
Nekontroliuojama dalis (arba mažumos dalis) Tai yra mažųjų akcininkų nuosavybės dalis dukterinėse bendrovėse, kurios yra konsoliduojamos pagrindinės (kontroliuojančios) įmonės, tačiau nevisiškai jai priklauso.
102
Nuosavybė „SAP Group“ konsoliduota finansinės padėties ataskaita (ištrauka: išsami nuosavybė) (milijonais eurų) Gruodžio 31 d. Turtas 2009 2008 Visas turtas 13 374 13 900 Nuosavybė ir įsipareigojimai Visi įsipareigojimai 4 883 6 729 Įstatinis kapitalas1) 1 226 Savos akcijos -1 320 -1 362 Akcijų priedai 317 320 Nepaskirstytasis pelnas 8 571 7 422 Kiti nuosavybės komponentai -317 -437 Nuosavybė, priskirtina pagrindinės įmonės savininkams 8 477 7 169 Mažumos dalis 14 2 Visa nuosavybė 8 491 7 171 1) Esantis apyvartoje: 480 milijonų akcijų „Apple Inc.“ konsoliduotas balansas (ištrauka: išsami nuosavybė) (milijonais dolerių) Turtas 2009 m. rugs. 26 d. 2008 m. rugs. 27 d. Visas turtas 47 501 36 171 Įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Visi įsipareigojimai 15 861 13 874 Paprastosios akcijos: galimų išleisti akcijų, išleistų akcijų ir esančių apyvartoje akcijų 8 210 7 177 Nepaskirstytasis pelnas 23 353 15 129 Sukauptos kitos bendrosios pajamos (nuostolis) 77 (9) Visa akcininkų nuosavybė 31 640 22 297 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
103
Nuosavybė Pavyzdyje pateikiamos ištraukos atitinkamai iš „SAP Group“ ir „Apple Inc.“ balanso kartu su išsamiomis kiekvienos įmonės nuosavybės eilutėmis. SAP balanse nurodyta, kad įmonė turi milijonus paprastųjų akcijų, kurių vertė įstatiniame kapitale siekia mln. eurų. Supirktų akcijų suma, mln. eurų, paaiškinama įmonės pastabose. Supirktos akcijos užfiksuojamos įsigijimo kaina ir pateikiamos kaip minusavimas iš bendros nuosavybės. Pelnas ir nuostoliai vėliau iš naujo išleidus supirktas akcijas įrašomi prie akcijų priedų (po mokesčių).
104
Nuosavybė Taigi į akcijų priedus, siekiančius 317 mln. eurų, įeina sumos iš savų akcijų sandorių (ir tam tikrų kitų sandorių). Nepaskirstytojo pelno suma, siekianti mln. eurų, atspindi bendrą pelno sumą, kurią įmonė pripažino savo pelno (nuostolių) ataskaitose, atėmus dividendus. Į „SAP Group“ 317 mln. eurų, kurie sudaro „kitus nuosavybės komponentus“, įeina įmonės sukauptos kitos bendrosios pajamos. Tai daugiausia sudaro 319 mln. eurų nuostoliai dėl valiutų keitimo skirtumų.
105
Nuosavybė Į „Apple“ nuosavybės skyrių balanse įeina tik trys eilutės: paprastosios akcijos, nepaskirstytasis pelnas ir sukauptos kitos bendrosios pajamos/(nuostolis). Įmonė neturi jokių supirktų akcijų ir mažumos dalies.
106
Nuosavybė Nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje (arba akcininkų nuosavybės ataskaitoje) pateikiama informacija apie įmonės nuosavybės padidėjimus ir sumažėjimus per tam tikrą laikotarpį. Pagal TFAS, nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitoje turi būti pateikiama tokia informacija: visos bendrosios pajamos per laikotarpį; visų apskaitos politikos pokyčių, kurie retrospektyviai buvo pritaikyti ankstesniems laikotarpiams, poveikis; kapitalo sandoriai su savininkais ir paskirstymai savininkams; kiekvieno nuosavybės komponento balansinė suma metų pradžioje, pokyčiai ir suma metų pabaigoje.
107
Nuosavybė Pažvelkite į ištrauką iš „Apple“ konsoliduotos nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitos.
108
Nuosavybė Ištraukoje matyti tik vieni iš metų, pateiktų realioje ataskaitoje. Ji prasideda nuo balanso 2008 m. rugsėjo 27 d. (t. y fiskalinių metų pradžia), ir yra pateikiama kiekvieno nuosavybės komponento pokyčių analizė iki 2009 m. rugsėjo 26 d. Kaip parodyta, įmonė išleido 11,48 mln. naujų akcijų (dėl darbuotojų akcijų planų), padidindama akcijų apyvartoje skaičių nuo milijonų iki milijonų.
109
Nuosavybė Nepaskirstytasis pelnas padidėjo mln. dol., atėmus 11 mln. dol. koregavimą dėl akcijų planų. Įmonių, kurios moka dividendus, atveju, dividendų sumos pateikiamos atskirai kaip išmokos iš nepaskirstytojo pelno. „Apple“ nemokėjo dividendų. Ataskaitoje taip pat pateikiama informacija apie „Apple“ sukauptų kitų bendrųjų pajamų pokytį, siekiantį 86 mln. dolerių.
110
7) Balanso analizė: standartizuotas balansas
111
Standartizuotas balansas
Toliau aptarsime dvi priemones, skirtas analizuoti balansą: standartizuotą balansą ir balanso rodiklius. Įmonės balanso analizė gali suteikti įžvalgų apie įmonės likvidumą ir mokumą, taip pat ekonominius išteklius, kuriuos valdo įmonė. Likvidumas reiškia įmonės galimybes įvykdyti savo trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Likvidumo vertinimo atveju orientuojamasi į įmonės pajėgumą konvertuoti turtą į pinigus ir sumokėti už veiklos poreikius. Mokumas reiškia įmonės pajėgumą įvykdyti ilgesnio termino finansinius įsipareigojimus. Mokumo vertinimo atveju orientuojamasi į įmonės finansinę struktūrą ir jos pajėgumą padengti ilgalaikius finansinius įsipareigojimus.
112
Standartizuotas balansas
Pirmojo metodo – vertikaliosios balanso analizės – atveju kiekvienas balanso elementas pateikiamas kaip procentinė viso turto dalis. Standartizuotas balansas yra naudingas lyginant įmonės balanso pokyčius metai iš metų (dinaminė analizė) ir tarp įmonių toje pačioje pramonės šakoje.
113
Standartizuotas balansas
Toliau pateiktame pavyzdyje pavaizduotas trijų hipotetinių įmonių balansas. Įmonė C, kurios turtas siekia 9,75 mln. dolerių, yra gerokai didesnė nei įmonės A ir B, kurių kiekvienos turto vertė siekia vos 3,25 mln. dolerių. Standartizuotas balansas palengvina šių skirtingo dydžio įmonių palyginimą.
114
Standartizuotas balansas
Įmonių A, B ir C balansai (Tūkstančiais dolerių) A B C TURTAS Trumpalaikis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 000 200 3 000 Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 900 – 300 Gautinos sumos 500 1 050 1 500 Atsargos 100 950 Visas trumpalaikis turtas 2 500 2 200 5 100 NT, įranga ir įrengimai 750 4 650 Nematerialusis turtas Prestižas Visas turtas 3 250 9 750 ĮSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos sumos 600 Visi trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos ilgalaikės obligacijos 10 9 000 Visi įsipareigojimai 2 510 9 600 Visa akcininkų nuosavybė 3 240 740 150 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
115
Standartizuotas balansas
Įmonių A, B ir C balansai (Tūkstančiais dolerių) A B C TURTAS Trumpalaikis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 1 000 200 3 000 Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 900 – 300 Gautinos sumos 500 1 050 1 500 Atsargos 100 950 Visas trumpalaikis turtas 2 500 2 200 5 100 NT, įranga ir įrengimai 750 4 650 Nematerialusis turtas Prestižas Visas turtas 3 250 9 750 ĮSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos sumos 600 Visi trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos ilgalaikės obligacijos 10 9 000 Visi įsipareigojimai 2 510 9 600 Visa akcininkų nuosavybė 3 240 740 150 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė Įmonių A, B ir C standartizuoti balansai (Procentais) A B C TURTAS Trumpalaikis turtas Pinigai ir pinigų ekvivalentai 30,8 6,2 Trumpalaikiai vertybiniai popieriai 27,7 0,0 3,1 Gautinos sumos 15,4 32,3 Atsargos 29,2 Visas trumpalaikis turtas 76,9 67,7 52,3 NT, įranga ir įrengimai 23,1 47,7 Nematerialusis turtas Prestižas Visas turtas 100,0 ĮSIPAREIGOJIMAI IR AKCININKŲ NUOSAVYBĖ Trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos sumos Visi trumpalaikiai įsipareigojimai Mokėtinos ilgalaikės obligacijos 0,3 92,3 Visi įsipareigojimai 77,2 98,5 Visa akcininkų nuosavybė 99,7 22,8 1,5 Visi įsipareigojimai ir akcininkų nuosavybė
116
Standartizuotas balansas
Didžioji dalis įmonių A ir B turto yra trumpalaikis turtas; vis dėlto, įmonėje A beveik 60 procentų viso turto sudaro pinigai ir trumpalaikiai vertybiniai popieriai, o įmonėje B pinigai sudaro tik 6 procentus viso turto. Įmonės A likvidumas didesnis nei įmonės B. Įmonė A nenurodo jokių trumpalaikių įsipareigojimų (jos trumpalaikiai įsipareigojimai siekia mažiau nei 10 tūkst. dolerių), o grynųjų pinigų turi 1 mln. dol., kad galėtų įvykdyti trumpalaikius finansinius įsipareigojimus. Palyginimui, įmonė B turi 2,5 mln. dolerių vertės trumpalaikių įsipareigojimų, kurie stipriai viršija jos turimus pinigus (vos 200 tūkst. dol.)
117
Standartizuotas balansas
Kad padengtų šiuos trumpalaikius įsipareigojimus, įmonė B turės surinkti dalį savo gautinų sumų, parduoti daugiau atsargų, pasiskolinti iš banko ir (arba) surinkti daugiau ilgalaikio kapitalo (išleidžiant daugiau obligacijų arba daugiau akcijų). Įmonė C taip pat atrodo likvidesnė nei įmonė B. Ji turi daugiau nei 30 procentų bendro turto siekiančią pinigų ir trumpalaikių vertybinių popierių sumą, o trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro tik 6,2 procento viso turto vertės. Įmonės C 3,3 milijono dolerių vertės grynieji pinigai ir trumpalaikiai VP yra gerokai daugiau nei jos trumpalaikiai įsipareigojimai, siekiantys 600 tūkst. dol.
118
Standartizuotas balansas
Vis dėlto, pereinant prie klausimo apie mokumą, atkreiptinas dėmesys į tai, kad 98,5 procento įmonės C turto yra finansuota įsipareigojimais. Jei įmonė C patirtų reikšmingų pinigų srautų svyravimų, ji gali būti nepajėgi apmokėti savo ilgalaikių obligacijų palūkanų ir pagrindinės sumos. Įmonės A mokumas ženkliai geresnis nei įmonės C, nes ji turi mažiau nei vieną procentą turto, kuris finansuotas įsipareigojimais.
119
Standartizuotas balansas
Standartizuotas balansas taip pat gali atskleisti skirtingas įmonių strategijas. Lyginant įmonių turto sudėtį, matyti, kad įmonė C daugiau investavo į NT, įrangą ir įrengimus, galimai dėl to, kad pati gamina daugiau produktų. Prestižas, matomas įmonės B balanse, nurodo, kad praeityje ji yra įvykdžiusi vieną ar daugiau įsigijimų. Palyginimui, prestižo trūkumas įmonių A ir C balanse leidžia manyti, kad šios dvi įmonės laikėsi vidinio augimo strategijos, o ne augimo vykdant įsigijimus.
120
Standartizuotas balansas
Įmonė A arba gali būti arba pradėjusi veiklą, arba likvidavimo etapą, kaip tai matyti iš jos balanso sudėties. Ji turi sąlyginai mažai atsargų ir jokių mokėtinų sumų. Ji arba dar neturi prekybos kreditų, arba padengia savo įsipareigojimus vykstant likvidavimo procesui.
121
Standartizuotas balansas
Taikydami standartizuoto balanso analizę ištraukoms iš „SAP Group“ balanso, atsakykite į klausimą: 2009 metais, lyginant su 2008 m., kurios dvi balanso eilutės iš toliau nurodytų padidėjo kaip viso turto procentinė dalis? Pinigai ir pinigų ekvivalentai. Kitas finansinis turtas. Prekybos ir kitos gautinos sumos. Mokesčių turtas. Banko paskolos, klasifikuojamos kaip trumpalaikės (t. y. mokėtinos per vienerius metus). Banko paskolos, klasifikuojamos kaip ilgalaikės (t. y. mokėtinos po vienerių metų).
122
Standartizuotas balansas
Sprendimas (Sumos pateikiamos milijonais eurų.) Variantai A ir F yra teisingi. Tiek pinigų, tiek ir ilgesnio laikotarpio banko paskolos padidėjo kaip viso turto procentinė dalis. Pinigai ir pinigų ekvivalentai padidėjo nuo 9,2 procento viso turto 2008 metais ( ) iki 14,1 procento 2009 metais ( ). Banko paskolos, mokėtinos po vienerių metų, padidėjo nuo 0,01 procento 2008 metais ( ) iki 5,2 procento 2009 metais ( ). Apskritai įmonė sustiprino savo likvidumo padėtį 2009 metais. Viso trumpalaikio turto procentinė dalis praktiškai nepasikeitė, tačiau pinigų procentinė dalis buvo žymiai didesnė; visų trumpalaikių įsipareigojimų dalis turte buvo gerokai mažesnė nei praėjusiais metais.
123
Standartizuotas balansas
Tolesniame pavyzdyje pateikiami standartizuoto balanso duomenys dešimčiai sektorių iš „S&P 500“, naudojant 2008 m. duomenis. Pavyzdyje pateikiami vidutiniai standartizuoto balanso duomenys įmonių iš „S&P 500“, kurių 2008 m. duomenys buvo pateikti „Compustat“ duomenų bazėje.
124
Standartizuotas balansas
„S&P 500“ standartizuoto balanso statistika (procentais, išskyrus stebėjimų skaičių; 2008 m. duomenys) Energetika Ištekliai Pramoninės prekės Vartotojų prekės Svarbiausios vartotojų prekės Sveikatos priežiūra Finansinės įmonės Informacinės technologijos Telekom. paslaugos Komunalinės paslaugos Stebėjimų sk. 40 29 59 86 55 87 77 9 33 Pinigai 5,66 6,72 7,82 10,06 6,81 15,00 10,18 27,63 3,08 2,43 Gautinos sumos 9,43 11,80 18,76 11,40 9,62 13,24 29,68 12,16 4,63 5,92 Atsargos 5,98 13,64 10,49 17,93 13,44 8,04 2,39 4,70 0,43 2,82 Kitas trumpal. turtas 3,17 2,87 3,44 4,09 3,62 4,75 3,18 7,56 1,77 4,64 Visas trumpal. turtas 23,94 34,98 38,55 39,88 33,31 41,07 34,25 51,97 9,91 15,73 NĮĮ 62,93 37,88 24,15 26,83 27,09 13,52 2,75 13,41 48,81 61,62 Nemat. turtas 7,43 16,52 28,04 21,40 32,75 33,80 9,30 23,08 35,95 5,16 Mokėtinos sumos 7,02 6,64 7,69 10,51 8,65 8,50 26,87 5,03 2,46 3,90 Trumpalaikiai įsipareigojimai 16,33 20,33 25,82 27,48 27,65 22,73 32,76 25,89 10,27 16,02 Ilgalaik. skolos 20,08 22,83 20,48 24,94 28,01 19,76 21,04 14,84 49,17 30,99 Visi įsipareig. 52,29 64,02 64,23 66,31 69,32 53,36 79,79 51,21 80,00 73,73 Privileg. akcij. 0,12 0,58 0,00 0,15 0,16 1,47 0,44 Paprast. akcijos 46,77 35,55 35,41 33,00 30,04 46,08 18,02 48,69 17,95 25,44 Visa nuosavybė 46,89 36,14 33,15 46,25 19,49 25,88 NĮĮ – NT, įranga ir įrengimai
125
Standartizuotas balansas
Iš šių duomenų galima atlikti keletą bendrų pastebėjimų: Energetikos ir komunalinių paslaugų įmonės turi daugiausia NT, įrangos ir įrengimų (NĮĮ). Telekomunikacijų paslaugų įmonės, po kurių eina komunalinių paslaugų įmonės, turi daugiausia ilgalaikių paskolų. Finansinės bendrovės turi didžiausią bendrų įsipareigojimų lygį. Finansinės bendrovės paprastai pasižymi santykinai aukštu finansiniu svertu.
126
Standartizuotas balansas
Iš šių duomenų galima atlikti keletą bendrų pastebėjimų: Telekomunikacijų įmonės ir komunalinių paslaugų įmonės pasižymi mažiausiu gautinų sumų lygiu. Didžiausiu atsargų kiekiu pasižymi vartojimo prekių įmonės. Informacinių technologijų įmonės pasižymi mažiausiu svertu, tai matyti iš mažiausio įsipareigojimų lygio bei didžiausio nuosavybės lygio.
127
8) Balanso analizė: rodikliai
128
Balanso analizė: rodikliai
Rodikliai palengvina įmonės finansinės padėties dinaminę ir sektorinę analizę. Balanso rodikliai yra tokie, į kuriuos įeina tik balanso duomenys. Kiekviena eilutė standartizuotame balanse yra rodiklis, nes išreiškia atskiros balanso eilutės santykį su visu balansiniu turtu. Kitais balanso rodikliais vienas balanso elementas lyginamas su kitu. Į balanso rodiklius įeina likvidumo rodikliai (kuriais vertinamas įmonės pajėgumas įvykdyti savo trumpalaikius įsipareigojimus) bei mokumo rodikliai (kuriais vertinamas įmonės pajėgumas įvykdyti ilgalaikius ir kitus įsipareigojimus).
129
Balanso analizė: rodikliai
Balanso rodikliai Likvidumo rodikliai Skaičiavimas Parodo Einamasis trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai galimybę įvykdyti trumpalaikius įsipareigojimus Greitasis (pinigai + vertybiniai popieriai + gautinos sumos) / trumpalaikiai įsipareigojimai Pinigų (pinigai + vertybiniai popieriai) / trumpalaikiai įsipareigojimai Mokumo rodikliai Ilgalaikių skolų ir nuosavybės visa ilgalaikė skola / visa nuosavybė finansinę riziką ir finansinį svertą Skolos ir nuosavybės visa skola / visa nuosavybė Visos skolos visa skola / visas turtas Finansinio sverto visas turtas / visa nuosavybė
130
Balanso analizė: rodikliai
Rodiklių analizė Atsakydami į tolesnius klausimus apie rodiklius, žiūrėkite „SAP Group“ balanso informaciją. „SAP Group“ einamasis likvidumo rodiklis, 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, yra arčiausiai 1,54 1,86 2,33 Kurie du iš tolesnių rodiklių 2009 m. sumažėjo, lyginant su 2008 m.? Pinigų Greitasis Einamasis Skolos ir nuosavybės Finansinio sverto Ilgalaikės skolos ir nuosavybės Kaip aiškinami pokyčiai 2 klausime pateiktų rodiklių atveju?
131
Balanso analizė: rodikliai
1 punkto sprendimas Variantas A yra teisingas. „SAP Group“ einamasis likvidumo rodiklis (trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai), 2009 m. gruodžio 31 d. duomenimis, yra 1,54 (5 255 mln. eurų / mln. eurų).
132
Balanso analizė: rodikliai
2 punkto sprendimas Variantai D ir E yra teisingi. Rodikliai pateikiami žemiau esančioje lentelėje. Skolos ir nuosavybės bei finansinio sverto rodikliai 2009 metais yra žemesni nei 2008 metais. Banko paskolos (trumpalaikės skolos) sumažėjo, o nuosavybė padidėjo. Visi kiti rodikliai padidėjo. Balanso rodikliai Likvidumo rodikliai Skaičiavimas 2009 m., milijonais eurų 2008 m., milijonais eurų Einamasis trumpalaikis turtas / trumpalaikiai įsipareigojimai 5 255 / = 1,54 5 571 / = 0,96 Greitasis (pinigai + vertybiniai popieriai + gautinos sumos) / trumpalaikiai įsipareigojimai ( ) / = 1,44 ( ) / = 0,87 Pinigų (pinigai + vertybiniai popieriai) / trumpalaikiai įsipareigojimai ( ) / = 0,69 ( ) / = 0,32 Mokumo rodikliai Ilgalaikių skolų ir nuosavybės visa ilgalaikė skola / visa nuosavybė 729 / = 8,6 % 40 / = 0,6 % Skolos ir nuosavybės visa skola / visa nuosavybė ( ) / = 10,3 % ( ) / = 36,3 % Finansinio sverto visas turtas / visa nuosavybė / = 1,58 / = 1,94
133
Balanso analizė: rodikliai
3 punkto sprendimas Kiekvieno iš likvidumo rodiklių (einamojo, greitojo ir pinigų) padidėjimas 2009 metais rodo, kad įmonės likvidumo padėtis sustiprėjo. Lyginant su 2008 metų pabaiga, įmonė nurodė didesnį trumpalaikio turto kiekį, lyginant su trumpalaikiais įsipareigojimais. Ilgalaikės skolos ir nuosavybės rodiklis parodo ilgalaikės skolos ir nuosavo kapitalo santykį. Apskritai, ilgalaikės skolos ir nuosavybės rodiklio padidėjimas leidžia manyti, kad įmonės mokumas susilpnėjo. Vis dėlto šiuo atveju reikėtų pabrėžti kelis dalykus. Pirma, nepaisant padidėjimo, šios įmonės rodiklis išlieka labai žemas, tai parodo, kad padėtis mokumo atžvilgiu yra stipri. Antra, ilgalaikio finansavimo užsitikrinimą 2009 metais, kai dėl kredito rinkos žlugimo kai kurioms įmonėms kilo sunkumų skolinantis, galima laikyti labai apdairiu veiksmu. Trečia, įmonės bendras finansinis svertas sumažėjo, tai yra pagerėjo. Skolos ir nuosavybės rodiklis parodo viso skolos kapitalo santykį su nuosavu kapitalu. Finansinis svertas parodo viso turto ir nuosavybės santykį. Skolos ir nuosavybės bei finansinio sverto rodiklių sumažėjimas leidžia manyti, kad įmonės bendras svertas sumažėjo, taigi jos mokumas pagerėjo. Šiuo atveju įmonės bendras svertas sumažėjo iš esmės todėl, kad įmonė grąžino daugelį savo trumpalaikių banko paskolų ir padidino nuosavybės dalį 2009 metais.
134
Balanso lapo analizė: rodikliai
Rodiklių analizės atveju reikia priimti daug subjektyvių sprendimų. Viena pagrindinių sričių, kurioje reikia subjektyvių sprendimų, yra bet kokio rodiklio apribojimų suvokimas. Einamasis likvidumo rodiklis, pavyzdžiui, yra tik apytikslis likvidumo matmuo konkrečiu laiko momentu. Rodiklis apima tik trumpalaikio turto kiekį, tačiau trumpalaikio turto komponentai gali reikšmingai skirtis savo artumo iki pinigų atžvilgiu (pvz., vertybiniai popieriai ir atsargos). Kitas einamojo likvidumo rodiklio apribojimas yra jo jautrumas finansavimui bei veiklos sprendimams laikotarpio pabaigoje, kas gali paveikti trumpalaikį turtą ir trumpalaikių įsipareigojimų apimtį.
Panašios pateiktys
© 2025 SlidePlayer.lt Inc.
All rights reserved.