Seminaras NVO teisininkams

Pateikčių temos: "Seminaras NVO teisininkams"— Pateikties kopija:

1 Seminaras NVO teisininkams
Diskriminacijos samprata. Įrodinėjimas diskriminacijos bylose © Diana Gumbrevičiūtė – Kuzminskienė 2010m. , Vilnius

2 LR Lygių galimybių įstatymas
Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

3 Diskriminacija gali būti suprantama keliomis prasmėmis:
kaip lygiateisiškumo principo pažeidimas, nepagarbus elgesys, pažeidžiantis žmogaus orumą, paremtas tam tikra asmens savybe ar padėtimi, skirtingas asmenų traktavimas, sukėlęs nepalankią padėtį, tam tikros grupės asmenų išskyrimas iš visuomenės; dviejų asmenų ar dviejų situacijų skirtingas traktavimas, kai tarp jų skirtumo nėra, arba vertinimas vienodai skirtingų situacijų ir pan.

4 Bendrąja prasme „diskriminuoti“ reiškia (iš)skirti.
Tarptautinių žodžių žodyne viena iš pateikiamų diskriminacijos sąvokų: „diskriminacija [lot. discriminatio – padalijimas, atskyrimas] apibrėžiama kaip teisių mažinimas arba atėmimas asmenims ar asmenų kategorijai dėl rasinių požymių, kalbos, religinių ar politinių įsitikinimų, tautinės ar socialinės priklausomybės, turtinės padėties, gimimo vietos“.

5 Teisine prasme, terminas „diskriminuoti“ yra daug siauresnis ir reiškia tik tokį nepalankų asmens vertinimą, kuris yra draudžiamas dėl įstatyme numatytų priežasčių.

6 Kvalifikuokite situacijas:
Romų etninės kilmės vyras nebuvo priimtas į darbą. Darbdavys jam pasakė: “Mes nenorime, kad čigonai dirbtų čia”. Skelbime nurodomas reikalavimas darbui: Vilniaus universiteto teisės fakulteto dieninio skyriaus baigimo diplomas. Reikalavimas darbui – aukštojo mokslo diplomas, amžius metai.

7 Rasės lygybės direktyvos 2000/43/EB bei Užimtumo lygybės direktyvos 2000/78/EB 2 straipsniuose (a)
„Tiesiogine diskriminacija yra laikomi tokie atvejai, kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos, nei panašioje situacijoje yra, buvo ar galėtų būti taikomos kitam asmeniui“. Article 2(2)(a)

8 Nauja direktyvose: apibrėžiant tiesioginę diskriminaciją, įtraukiamas elementas: „galėtų būti“, „būtų“. Tai reiškia, kad tiesioginės diskriminacijos bylose gali būti taikomas ir hipotetinis palyginimas.

9 Pagrindiniai tiesioginės diskriminacijos elementai:
būtinumas įrodyti mažiau palankų traktavimą („kai vienam asmeniui taikomos prastesnės sąlygos”); reikalavimas palyginti su kitu asmeniu kaip galima artimesnėje (tokioje pačioje, panašioje) situacijoje bet su kitomis savybėmis; galimumas panaudoti palyginamąjį asmenį iš praeities („buvo taikomos kitam asmeniui“) arba hipotetinį palyginamąjį asmenį („ar galėjo būti taikomos kitam asmeniui“).

10 Aptariant elementus Mažiau palankus traktavimas gali pasireikšti praeityje, gali vykti dabartyje arba būti hipotetiniu (numanomu, spėjamu). Žodžių konstrukcija „gali būti“, reiškia, kad šiuo atveju nėra būtina asmeniui realiai patirti mažiau palankų vertinimą, todėl gali būti naudojamas hipotetinis palyginimas.

11 Suraskite elementus I:
Moteris, turinti aukštąjį ekonomistės išsilavinimą ir didelį darbo stažą analogiškose pareigose kreipiasi dėl darbo. Atrankos metu jos pasiteiraujama koks jos amžius. Ji atsako, kad iki pensijos liko 5 metai. Po atrankos ji informuojama, kad į darbą priimta 21 m. studentė, neturinti darbo patirties.

12 Suraskite elementus II
Didelės šarvuotų durų gamybos įmonės direktorius duodamas interviu pareiškė, kad nepriims į darbo nei vieno imigranto, nes klientai jais nepasitiki ir nesutinka įsileisti jų į savo namus.

13 Suraskite elementus III
Darbuotoja lesbietė buvo atleista iš darbo po to, kai padarė mažareikšmį prasižengimą; vyras darbuotojas, kuris nebuvo homoseksualus ir kuris dirbo lygiavertį darbą ir padarė analogišką arba net sunkesnį pažeidimą, nebuvo atleistas iš darbo.

14 Suraskite elementus IV
Moteris dirbo didelėje advokatų kontoroje, turėjo neįgalų sūnų ir buvo jo vienintelė globėja. Viršininkas nuolat ją vadino “tingine”, kai ji prašydavo laisvų dienų/valandų sūnaus priežiūrai; kad ji naudojasi neįgaliu sūnumi, reikalaudama išskirtinių darbo sąlygų.

15 Suraskite elementus III – daugialypės diskriminacijos pavyzdys.
Suraskite elementus IV – diskriminacijos dėl sąsajos (asocijuotos diskriminacijos) pavyzdys. Pastaba: detalizuosime vėliau.

16 Taigi, tiesioginei diskriminacijai paprastai būdingas aiškiai išreiškiamas ketinimas (tikslas).

17 „jei ne“ testas Siekiant įrodyti diskriminacijos faktą, naudojamas taip vadinamas „vienintelės išskirtinės savybės kriterijus“ arba kitaip vadinamas „jei ne“ testas. reikia nustatyti asmens, turinčio tam tikrą savybę nepalankų vertinimą bei faktą, kad asmuo būtų taip pat nepalankiai vertinamas, jeigu jam negalėtume taikyti tos savybės.

18 Norint įrodyti tiesioginę diskriminaciją reikia įrodyti,
Kad asmens traktavimas yra ar buvo mažiau palankus, nei kito asmens, panašioje situacijoje ar panašiomis aplinkybėmis, vien tik dėl to, kad pirmasis asmuo yra tam tikros rasės, etninės kilmės, tam tikro amžiaus, lytinės orientacijos arba turi kitas sąvybes, esančias diskriminacijos pagrindu. Lyginamos kaip galima artimesnės situacijos (ETT Byla C-177/88, Dekker [1990] ECR I-3941)

19 Reikalavimas palyginti su kitu asmeniu kaip galima artimesnėje (tokioje pačioje, panašioje) situacijoje apima ne tik situacijų palyginimą, bet ir galimybę tokias situacijas vertinti praeityje. ETT konstatavo, kad “turi būti įgyvendindinamas vienodo darbo užmokesčio mokėjimo už tos pačios vertės darbą principas tose bylose, kur nustatoma, kad moteriai buvo mokamas mažesnis darbo užmokestis negu vyrui, kuris dirbo prieš šią moterį tą patį darbą tam pačiam darbdaviui” (ETT byloje 1980 m. gegužės 27 d. C-129/79 (MacArthy’s Ltd v. Wendy Smith)).

20 Motyvo ar ketinimo pobūdis (geras ar blogas), nėra reikšmingas diskriminacijos bylose, nes pakanka nustatyti mažiau palankaus vertinimo faktą, pvz. darbdavys atsisako priimti darbuotoją musulmoną, todėl, kad darbuotojai atsisakė su juo dirbti ir pagrąsino streikuoti.

21 Teoriškai, palyginimas galimas ir vartojant hipotetinį palyginamąjį asmenį. Šis metodas labai efektyvus ir sudaro galimybes teisiškai įvertinti situacijas, kur konkretus palyginimas yra negalimas (t.y. darbo vietose, kur diskriminuojamos grupės kiekybinis rodiklis yra labai žemas). Hipotetinio palyginimo galimybė buvo pripažinta ETT, vertinant situaciją moterų, išėjusių motinystės atostogų (2001 m. spalio 4 d. ETT byla C-109/00)

22 Tiek direktyvose, tiek LR Lygių galimybių įstatyme nurodytų tiesioginės diskriminacijos pateisinimų sąrašas yra labai ribotas ir baigtinis, priešingai nei netiesioginės diskriminacijos atveju.

23 Direktyvomis įtvirtinama, kad tiesioginė diskriminacija gali būti pateisinama tik esant specialioms, siauroms išimtims. Užimtumo lygybės direktyvos preambulėje aiškiai pasakyta, kad diskriminacijos pateisinimų atvejai turi būti taikomi labai siauri ir turi atitikti šias sąlygas: tikslas, kurio siekiama šiuo reikalavimu turi būti teisėtas, o reikalavimai turi būti proporcingi (23 str.).

24 Asocijuota diskriminacija
Diskriminacijos draudimas apima ne tik tuos atvejus, kai asmuo betarpiškai priskiriamas tam tikrai rasinei ar etninei kilmei, religijai, lytinei orientacijai, bet ir tuos atvejus, kai asmuo yra mažiau palankiai vertinamas dėl santykio su kitu asmeniu, kuris yra tam tikros rasinės ar etninės kilmės, išpažįsta tam tikrą religiją, yra tam tikros lytinės orientacijos ir pan. Sugalvokite pavyzdį.

25 PAVYZDŽIAI: tamsaus gymio mergina atleidžiama iš darbo, kadangi ją vakarais iš darbo pasiima romų tautybės vaikinas; darbdavys nusprendžia atleisti iš darbo vaikiną, dėl tos priežasties, kad prieš kelias dienas matė jį einantį gatve su dviem kitais vaikinais, kurie vietinėje spaudoje pareiškė apie savo homoseksualumą.

26 2008-07-17 d. ETTsprendimas byloje Coleman (C-303/06)
Ši byla buvo nagrinėjama pagal JK teismo Employment Tribunal London South prašymą išaiškinti draudimo diskriminuoti dėl negalios principo taikymo apimtį Pagrindinėje byloje JK teisme ieškovė Coleman pateikė ieškinį savo buvusiam darbdaviui dėl žalos atlyginimo , remdamasi tuo, kad ji buvo darbdavio diskriminuojama dėl to, kad turi neįgalų vaiką.

27 Nacionalinis teismas Teisingumo Teismo iš esmės klausė, ar Direktyva 2000/78/EB suteikia apsaugą nuo tiesioginio diskriminavimo ir priekabiavimo tik patiems direktyvoje nurodytiems asmenis (šioje byloje – neįgaliems asmenims), ar taip pat ir darbuotojams, kurie nors patys ir nėra neįgalūs, bet kuriems dėl jų ryšio su neįgaliu asmeniu sudaromos nepalankesnės sąlygos ir jie patiria priekabiavimą.

28 Teisingumo Teismas pritarė plečiamam diskriminavimo draudimo aiškinimui ir pripažino, kad Direktyvoje 2000/78/EB numatytas draudimas diskriminuoti dėl negalios, taikytinas ne tik tada, kai tiesiogiai diskriminuojamas asmuo, turintis negalią, bet ir asmuo, kuris turi sąsajų su neįgaliais asmenimis. Taip pat Teisingumo Teismas pripažino, kad priekabiavimas prie asmens kuris pats nėra neįgalus, tačiau turi neįgalų vaiką, taip pat pažeidžia Direktyvą.

29 Kas tai? Lytis? Negalia? Amžius? Religija? Lytinė Kilmė ? orientacija?
Kalba ? Rasė? Amžius? Etninė priklausomybė? Negalia? Tikėjimas? Įsitikinimai/pažiūros? Tautybė? Socialinė padėtis?

30 Diskriminacija – tiesioginė ir netiesioginė diskriminacija, priekabiavimas, nurodymas diskriminuoti lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.

31 Daugialypė diskriminacija
Kada diskriminacija pasireiškia daugiau nei vienu pagrindu.

32 Pavyzdžiui: Moteris, kuri kartu yra juodaodė/romė (diskriminavimo pagrindas yra arba lytis, arba rasė/etninė kilmė, arba abu); Moteris, kuri yra neįgali (diskriminavimo pagrindas – arba lytis, arba neįgalumas, arb abu); Neįglus asmuo, kuris yra homoseksualus (diskriminavimo pagrindas – neįgalumas arba lytinė orientacija, arba abu).

33 Daugialypė diskriminacija
Juodaodė moteris Baltaodė moteris Juodaodis vyras Baltaodis vyras

34 Netiesioginė diskriminacija -
kai egzistuoja aiškiai neutrali nuostata, kriterijus ar praktika, kuri sukelia tai, kad tam tikras charakteristikas turintys asmenys dėl jų priklausymo tam tikrai etninei, rasinei grupei, tam tikrai amžiaus kategorijai ir pan. yra mažiau palankiai vertinami, nei kiti asmenys.

35 Netiesioginė diskriminacija yra draudžiama, nebent yra objektyviai pateisinama pagrįstu (teisėtu) tikslu ir priemonės pasiekti šį tikslą yra proporcingos ir būtinos.

36 Klasikinis netiesioginės diskriminacijos pavyzdys:
Pirmenybės teikimas visą darbo laiką dirbantiems darbuotojams, lyginant su ne visą darbo laiką dirbančiais darbuotojais, gali sukurti netiesioginę diskriminaciją. Kokią kategoriją asmenų iš esmės diskriminuoja normos, ribojančios teises darbuotojų dirbančių ne visą darbo dieną?

37 Lyties pagrindu? Moterims paprastai labiau priimtina dirbti ne visą darbo laiką, kadangi jos siekia suderinti darbą su vaikų priežiūra. Todėl išoriškai neutralios sąlygos taikymas gali diskriminuoti moteris. Negalios pagrindu?

38 Pagrįsti būtinumą ir pateisinamumą taikyti skirtingas sąlygas ne visą darbo laiką ir visą darbo laiką dirbantiems asmenims, tenka darbdaviui. Darbdaviui nepagrindus ir nepateisinus skirtingų sąlygų taikymo, konstatuojamas netiesioginės diskriminacijos faktas.

39 Ar reikalavimas diskriminacinis?
Pirmenybė lankyti miesto populiarią mokyklą suteikiama vaikams, kurių tėvai lankė tą pačią mokyklą. Reikalavimas lakūnui – puikus regėjimas.

40 Nors šie reikalavimai formaliai taikomi visiems asmenims, tačiau faktiškai gali paaiškėti, kad jie negali būti įvykdyti tam tikros kategorijos asmenų. Tokiu atveju pastarieji asmenys patenka į mažiau palankią padėtį net turėdami reikiamą kvalifikaciją (kitas savybes).

41 Atsakovas gali įrodyti, kad keliami reikalavimai objektyviai pateisinami teisėtu tikslu, kurio siekiama atitinkamomis priemonėmis. Įrodinėjant netiesioginės diskriminacijos bylas dažnai pasitelkiama statistika.

42 Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos atskyrimas:
Jūsų pasiūlymas: 1. ______________/________________ 2. ______________/________________ 3. ______________/________________

43 Tiesioginės ir netiesioginės diskriminacijos atskyrimas:
1. tiesioginė - pasireiškia per konkrečias charakteristikas (pagrindus) – rasė, lytis, negalia, seksualinė orientacija ir kt. / netiesioginė –per neutralią charakteristiką. 2. tiesioginė - paprastai diskriminuojamas konkretus individas/ netiesioginė – grupė asmenų. 3. teisioginė gali būti ribotai pateisinama /netiesioginė gali būti objektyviai pateisinama.

44 Įvertinkite situaciją:
Įtakinga kompanija skelbia tokius reikalavimus pretendentams į aukščiausias ir gerai apmokamas pareigas: - puikūs tinkmumo testo rezultatai; - aukštosios mokyklos baigimo diplomas; Šie reikalavimai nėra tiesiogiai susieti su konkrečiomis pareigomis. Griggs vs. Duke Power byla:

45 Tai Griggs v Duke Power (JAV) byla (1971)
Iškelti reikalavimai (neutralūs) faktiškai diskriminavo Afro – Amerikiečius. JAV Aukščiausias teismas pasisakė, kad Afro – Amerikiečių kaip grupės testo rezultatai buvo prastesni, taip pat jie labiau tikėtina, neturėjo aukšto mokslo baigimo diplomų. Todėl darbdavio taikomas testas įtakojo konkrečią asmenų grupę ir užkirto jiems kelią į gerai apmokamą darbą.

46 Tiek testas, tiek reikalavimas turėti aukštojo mokslo diplomą nebuvo protingai susieti su konkrečiu darbu. Teismas šioje byloje įtvirtino pateisinamumo standartą. Šiuo metu galioja reikalavimas, kad ieškovas statistikos ar kt. pagalba, įrodytų, kad taikoma praktika neigiamai įtakoja konkrečią asmenų grupę.

47 Priekabiavimas – nepageidaujamas elgesys (diskriminacija), kai dėl amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų siekiama įžeisti arba įžeidžiamas asmens orumas ir siekiama sukurti arba sukuriama bauginanti, priešiška, žeminanti ar įžeidžianti aplinka.

48 Nepageidaujamas elgesys
1. Kurio tikslas – įžeisti žmogaus orumą, sukurti baugią aplinką arba 2. Kuris sukelia nemalonias pasekmes- įžeistas orumas, sukurta bauginanti aplinka

49 Orumas-asmens savęs vertinimas, kaip jis atrodo visuomenės akyse pagal visuomenės nustatytus elgesio standartus, moralę, dorovę Garbė-teigiamas asmens socialinis vertinimas

50 Pavyzdžiai: Nepageidaujamas elgesys - negatyvūs komentarai tam tikrai religinei grupei; Asmens orumo pažeidimas, sukuriant bauginančia, kt. aplinką – moteris pasiskundė vadovui dėl kito darbuotojo seksualinio priekabiavimo. Vietoje to, kad imtųsi būtinų veiksmų sustabdyti seksualinio priekabiavimo veiksmus, vadovas imasi priekabiavimo veiksmų.

51 Nurodymas diskriminuoti
dėl asmens amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, rasės ar etninės priklausomybės, religijos ar įsitikinimų taip pat yra diskriminacija. Pavyzdžiui?

52 Pavyzdžiui Siekiant užtikrinti “aukštą aptarnavimo lygį” restorane, restorano savininkas nurodo, kad į restoraną negali būti įleisti romai.

53 Persekiojimas – valstybės narės įpareigotos į teisės sistemas įdiegti tokias priemones, kurios būtų būtinos, kad darbuotojus apsaugotų nuo atleidimo iš darbo ar kito priešiško darbdavio elgesio įmonėje sureagavus į skundą arba į teisminius procesinius veiksmus, skirtus vienodo principo laikymuisi užtikrinti.

54 Pavyzdžiui Profsąjungos pirmininkas neteko darbo po to, kai liudijo moters naudai seksualinio priekabiavimo darbe byloje.

55 Lygias galimybes privalo užtikrinti:
-Valstybės ir savivaldybių institucijos - Švietimo įstaigos, mokslo ir studijų institucijos - Prekių pardavėjai, gamintojai, paslaugų teikėjai privalo sudaryti vienodas prekių ir paslaugų įsigijimo sąlygas - Visų nuosavybės formų darbdaviai

56 Įrodinėjimas diskriminacijos bylose
Diskriminavimo bylose paprastai nerasime tiesioginių įrodymų, kurie vienareikšmiškai leistų tvirtinti, kad darbdavys ar kitas asmuo veikė iš diskriminacinių paskatų, ar kad siekė asmenį diskriminuoti dėl jo negalios, priklausymo tam tikrai etninei kilmei, rasei ar kitu pagrindu. Taigi, diskriminacijai pasižymi dideliu latentiškumu.

57 LR civilinio proceso taisyklės
Rungtyniškumo principas – kiekviena besikreipianti į teismą šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis ji remiasi (CPK 178 str.); Ar ši taisyklė absoliuti? Išimtys: CPK 182 str. – šalys neprivalo įrodinėti aplinkybių, teismo pripažintų visiems žinomomis, prejudikalių faktų, šalių pripažintų faktų ir kt. CPK 182 str. 4 d. “nereikia įrodinėti ir aplinkybių, preziumuojamų pagal įstatymus”. Įstatymuose įtvirtintos materialinės teisės normos gali nustatyti teisinę prezumpciją ir paskirstyti įrodinėjimo naštą ginčo šalims.

58 LAT CBS teisėjų kolegija: “paskirstant įrodinėjimo pareigą būtina užtikrinti šalių procesinį lygiateisiškumą, t.y. sudaryti vienodas procesines galimybes abiems šalims įrodyti savo reikalavimus”. Taikant šį principą įrodinėjimo pareiga tarp šalių paskirstoma vadovaujantis įrodinėjimo taisyklėmis. Pabrėžtina, kad viena iš įrodinėjimo taisyklių, įtvirtintų CP, numato, kad faktą turi įrodyti ta šalis, kuriai tai padaryti lengviau, nes ji turi ar gali lengviau, nei kita šalis, gauti atitinkamą įrodymą.

59 Be jokios abejonės, įrodinėjimo taisyklės turi būti vertinamos per fundamentalių teisių apsaugos prizmę, lyginant konstitucinės teisės bei Europos žmogaus teisių teismo jurisprudenciją, įvertinant nekaltumo prezumpcijos principo taikymą, privataus gyvenimo apsaugos principą ir kt. Tačiau būtina įvertinti tai, kad ieškovui ir atsakovui diskriminavimo bylose taikomi skirtingi įrodymų pakankamumo reikalavimai.

60 Per aukštai keliami reikalavimai įrodymų naštos perkėlimui diskriminavimo bylose, neužtikrins Direktyvų saugomų gėrių efektyvios apsaugos ir dar labiau sumažins nukentėjusiųjų nuo diskriminacijos asmenų motyvaciją kreiptis dėl pažeidimo į teismus ar kitas kompetentingas institucijas.

61 Siekiant palengvinti diskriminaciją patyrusių asmenų padėtį, teisės teoretikai ir praktikai ėmėsi kurti netradicines priemones, palengvinančias įrodinėjimą šios kategorijos bylose. Viena iš jų - įrodymų naštos perkėlimas atsakovui, ieškovui nurodžius aplinkybes, leidžiančias preziumuoti diskriminavimo faktą.

62 1997 gruodžio 15 d. direktyva 97/80/EB Dėl įrodinėjimo pareigos diskriminavimo dėl lyties bylose
Direktyva tiesiogiai reikalauja, kad valstybės narės nacionalinėje teisėje užtikrintų, jog diskriminavimo bylose ne ieškovas, kuriam paprastai pagal CP taisykles tenka pareiga įrodyti savo reikalavimų pagrįstumą, bet atsakovas turi įrodyti, kad jis nepažeidė diskriminavimo draudimo, jei ieškovas nurodo teismui ar kitai kompetetingai institucijai aplinkybes, leidžiančias daryti prielaidą apie diskriminavimo buvimą.

63 EB Rasių Lygybės direktyva 2000/43/EB 8 str.;
EB Užimtumo lygybės direktyva 2000/78/EB 10 str.; <...> pats atsakovas turi įrodyti, kad vienodų sąlygų taikymo principas nebuvo pažeistas. <...> direktyva netrukdo valstybėms narėms nustatyti ieškovams palankesnes įrodymų taisykles.

64 LR Seime tik 2008 m. liepos mėn
LR Seime tik 2008 m. liepos mėn. priimtas Lygių galimybių įstatymo pakeitimo įstatymas, kuriuo be kitų pakeitimų, įstatymas papildytas įrodymų naštos perkėlimo taisykle diskriminavimo bylose kitais nei lyties pagrindais. LR Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 (1) str. įrodinėjimo pareigos perkėlimo taisyklė buvo nustatyta anksčiau.

65 Įrodymų naštos perkėlimo taisyklė
Pateikus prima facie aplinkybes bei įrodymų naštą perkėlus atsakovui, ieškovas atleidžiamas nuo pareigos įrodinėti antrinius faktus, jeigu šie preziumuojami faktai nepaneigti priešingos šalies pateiktų įrodymų.

66 Tačiau ir įrodžius prima facie aplinkybės (faktus), patvirtinančius nelygiateisiškumą, darbdavys gali nuginčyti jas, pateikdamas įrodymus, kad taikomų sąlygų skirtingumas yra objektyviai pagrįstas kitais nei diskriminavimo pagrindais.

67 Kodėl svarbu perkelti įrodinėjimo pareigą atsakovui?

68 Argumentai kodėl svarbu perkelti įrodinėjimo pareigą?
Diskriminacija pasižymi dideliu latentiškumu (sunku ją įrodyti dėl įrodymų stokos); Sunku įrodyti tiek aktyvų veikimą (t.y. diskriminuojamos priemonės buvimą); tiek neveikimą (faktus, kurie veikė diskriminuojamai).

69 Darbuotojas yra silpnesnė darbo santykio šalis, kurios teisės ir interesai dėl darbo santykių pobūdžio gali būti lengvai pažeidžiami. Darbdaviui tenka kolektyvinio darbo proceso organizavimo pareiga, todėl dažnai būtent jis, o ne darbuotojas gali pateikti įrodymų apie tam tikrų ginčo išsprendimui reikšmingų faktų ar aplinkybių buvimą

70 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dažnai drąsiai nukrypsta nuo bendro rungtyniškumo principo darbuotojų naudai, teigdamas, kad įrodinėjimo taisykles gali formuoti ne tik įstatymas, bet ir teisės doktrina, taip pat teismų praktika.

71 PAVYZDŽIUI: “Darbdavio inicijuoto darbuotojo atleidimo iš darbo atveju darbdavys privalo įrodyti atleidimo iš darbo pagrįstumą ir teisėtumą” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 spalio 8 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-936/2003 m., LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 balandžio 31 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-510/2001 m.) “Darbdavys privalo įrodyti visiško atsiskaitymo su darbuotoju faktą” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 lapkričio 12 d. nutartis c.b. Nr.3K /2001 m.)

72 PAVYZDŽIUI: “Darbdaviui nutraukiant darbo sutartį su darbuotoju, dėl neigiamų išbandymo rezultatų (DK 107 str.), jis privalo įrodyti, kad turėjo pakankamą pagrindą nuspręsti, jog darbuotojas netinka atlikti pavestą darbą” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2000 spalio 16 d. nutartis c.b. Nr. 3K /2000 m.).

73 PAVYZDŽIUI: “Perkeliant darbdavio kaltės įrodinėjimo pareigą darbuotojui, šalių procesinio lygiateisiškumo principas būtų pažeistas, nes darbuotojas nežino visų darbdavio veiklos aspektų, neturi pakankamai galimybių surinkti įrodymų, patvirtinančių darbdavio organizacinę, finansinę padėtį, jo pastangas vienaip ar kitaip gilintis į darbuotojo problemą, kitas darbdavio veiklos puses, kurios gali būti svarbios nagrinėjant darbo ginčą” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 birželio 24 d. nutartis c.b. Nr. 3K-7-350/2001 m.).

74 PAVYZDŽIUI: “Perkeliant darbuotojo atleidimo iš darbo neteisėtumo įrodinėjimo pareigą darbuotojui, šalių procesinis lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas” (LAT CBS teisėjų kolegijos 2001 birželio 4 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-600/2001 m.)

75 TESTAVIMAS Vienas pagrindinių metodų modeliuojant diskriminacijos bylą - situacijos testavimo metodas, kurio metu yra lyginama „testuojamojo“ (asmens turinčio savybę, kuri galimai gali sukelti nepalankų vertinimą) padėtis su padėtimi palyginamojo asmens (t.y. padėtimi asmens priklausančio priešingam statusui, t.y. neturinčiam savybės, kuri galimai gali sukelti nepalankų vertinimą).

76 Jei savybė, skirianti šiuos du asmenis iš esmės yra vienintelė arba esminė, tai a priori skirtingų sąlygų sudarymas šiems dviem asmenims, gali būti paaiškintas tik tuo, kad sprendimą taikyti skirtingas sąlygas lėmė skirtinga esminė savybė (skirtingas amžius, rasė, religija, kt.), kas įrodo prima facie diskriminacijos faktą. Šis metodas labiausiai paplitęs tiesioginio diskriminavimo bylose.

77 Statistika – plačiai naudojamas metodas įrodyti prima facie aplinkybes diskriminavimo byloje. Dažniau taikoma netiesioginės diskriminacijos bylose, kaip būdas nustatyti mažiau palankias sąlygas asmeniui, kai darbdavio taikomos sąlygos, kriterijai ar praktika iš pirmo žvilgsnio yra neutralūs.

78 Direktyvų preambulių 15 p
Direktyvų preambulių 15 p. numato galimybę taikyti statistikos metodą: “faktų, pagal kuriuos galima daryti prielaidą, jog buvo tiesioginė ar netiesioginė diskriminacija, įvertinimas yra nacionalinių teismų ar kitų kompetentingų institucijų reikalas pagal nacionalinę teisę ar praktiką. Tokiose taisyklėse visų pirma gali būti numatyta bet kokiomis, įskaitant statistiniais įrodymais paremtas, priemonėmis nustatyti netiesioginę diskriminaciją.

79 Klausimynas Didžiojoje Britanijoje antidiskriminacinė teisė ir praktika plačiai naudoja klausimyną kaip prima facie aplinkybę perkeliančią įrodymų naštą atsakovui. Jo procedūra suteikia galimybę diskriminaciją patyrusiems asmenims pateikti klausimus darbdaviui dėl diskriminacinės aplinkos darbe.

80 Įvertinę darbdavio pateiktus atsakymus, teismai gali padaryti atitinkamas išvadas dėl diskriminacinės arba nediskriminacinės aplinkos darbe. O tai vertinama kaip netiesioginiai įrodymai, patvirtinantys/paneigiantys diskriminacinį veiksmą. Be pateisinamos priežasties darbdaviui nepateikus atsakymų į klausimyno klausimus, teismas ar kita kompetentinga institucija gali pripažinti diskriminacijos faktą.

81 Lietuvoje nei civilinio proceso normos, nei materialinė teisė neįtvirtina aukščiau nurodytų priemonių, kurios galėtų būti taikomos diskriminacijos bylose. Tačiau to ir neuždraudžia.

82 LR CPK numato, kad „įrodymais civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra“ (LR CPK 177 str. 1d.).

83 Civilinei teisei demokratinio režimo valstybėse būdingas dispozityvusis teisinio reguliavimo metodas, suteikiantis teisinio santykio dalyviams savarankiškumą pasirenkant vieną ar kitą elgesio variantą (quod lege non prohibetum, licetum est). Teismai neturėtų atsisakyti priimti ir vertinti šiuos prima facie aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.

84 Tokia išvada darytina ir iš LAT formuojamos praktikos
Tokia išvada darytina ir iš LAT formuojamos praktikos. Pavyzdžiui, LAT aiškindamas LR CPK 177 str. 3 d. įtvirtintą nuostatą, pagal kurią įrodinėjimo priemonėmis gali būti nuotraukos, vaizdo bei garso įrašai, padaryti nepažeidžiant įstatymų, pasisakė, jog nustačius, kad asmuo elgiasi nesąžiningai ir tokį savo elgesį bando slėpti privatumo apsaugos motyvais, teismas gali atsisakyti ginti jo privatumo teisę.

85 Ar konkrečioje situacijoje informacijos rinkimas laikytinas asmens privatumo pažeidimu, ar pateisintinas ir privatumas negintinas, priklauso nuo panaudoto fiksavimo būdo, priemonių, užfiksuotos informacijos panaudojimo tikslo.

86 Asmuo, patyręs diskriminaciją, turi teisę į turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą.

87 Ačiū už dėmesį!