Hiperaktyvūs vaikai.

Pateikčių temos: "Hiperaktyvūs vaikai."— Pateikties kopija:

1 Hiperaktyvūs vaikai

2 Klausimai seminaro dalyviams:
HIPERAKTYVŪS VAIKAI Klausimai seminaro dalyviams: Kurie veiksniai lemia hiperaktyvumą: psichosocialiniai ar genetiniai? Ar hiperaktyvumas susijęs su patologinėmis reakcijomis. Ar hiperaktyvumas „išaugamas“ Ar hiperaktyvumas gydomas vaistais? Kokiame amžiuje galima diagnuozuoti hiperakytumą? Prie kokių sutrikimų priskiriamas hiperaktyvumas? Kokiai lyčiai labiau būdingas hiperakyvumas , mergaitėms ar berniukams? Ar hiperaktyvumas susijęs su asmenybės sutrikimais? Ar temperamento ir charakterio akcentuacijos įtakoja hiperaktyvumą? Ar hiperaktyvūs vaikai yra labiau agresyvūs?

3 Hiperakyvus vaikas yra dirglus, impulsyvus, greitai nusivilia, supyksta. Namie ir mokykloje jo dėmesys dažnai kinta, jis negali susikaupti ilgesniam laikui. Namuose labai nekantrus, sunkiai nusėdi valgydamas, žiūrėdamas televizorių. Nuolat pameta daiktus, nesilaiko tvarkos, neužbaigia pradėtų darbų.

4 Šie sindromai buvo vadinami hiperaktyvaus vaiko sindromais, hiperkinetiniu sindromu, minimalia smegenų disfunkcija, o dabar DSM III – dėmesio trūkumo sutrikimu su hiperaktyvumu arba be jo. Šio sutrikimo diagnozė nustatoma vaiko elgesio stebėjimais: interviu, psichologiniu testavimu, ADS vertinimo ir kt. skalėmis, vaiko elgesio klasėje ir namuose aprašymais, auklėtojų ir mokytojų pranešimais.

5 Pagal naujai rengiamą sutrikimų klasifikaciją hiperaktyvumas priskiriamas B – kategorijai, (2 – jai sutrikimų grupei – hiperkineziniai sutrikimai, yra išskirtas iš elgesio ir emocijų sutrikimų.) Šios kategorijos asmenims gali būti nustatytas lengvas neįgalumo lygis, sunkinantis bendros mokymosi programos įsisavinimą. Jiems skiriamos socialinės ir / arba medicininės paslaugos, o moksleivių ugdymo poreikiai sprendžiami pritaikius jiems mokymosi programas ir/ ar aplinką.

6 2. Hiperkineziniai sutrikimai: Tai grupė sutrikimų, apimančių padidinto aktyvumo simptomus kartu su prasta elgesio reguliacija, išreikštu nedėmesingumu bei įsitraukimo į užduoties atlikimą stoka. Šie sunkumai turi būti pastebėti iki 7 metų amžiaus, jie nuolat pasireiškia įvairiose situacijose bei išlieka ilgą laiką bei trikdo socialinį ir akademinį funkcionavimą. Šie sutrikimai nėra sąlygoti autizmo ar emocinių sutrikimų. Hiperkinezinių sutrikimų įvertinimą atlieka specialistų komanda, kurią sudaro vaikų psichiatras (neurologas), bei psichologas. Kitų specialistų – spec. pedagogo, logopedo, soc. pedagogo – įvertinimas 9konsultacija) reikalingas, jeigu įtariama, kad vaikas gali turėti mokymosi ar kitų sutrikimų.

7 2. 1. Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimas
2.1. Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimas. Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimas pasireiškia amžiaus neatitinkančiais nedėmesingumo (nesugebėjimas pakankamai ilgai išlaikyti dėmesį, baigti pradėtą darbą), padidinto aktyvumo arba hiperaktyvumo (bėgiojimas, judėjimas, triukšmavimas, kai reikia sėdėti ramiai, įkyrus elgesys) bei impulsyvumo (nesugebėjimas sulaukti savo eilės, atidėti noro išpildymo) simptomais. Šie simptomai turi pasireikšti iki 7 metų amžiaus. Sutrikimas turi būti pastebėtas bent dviejose aplinkose (pvz.: namuose ir mokykloje) bei įtakoti atitinkamam raidos etapui būdingą funkcionavimą socialinėje srityje, mokykloje, namuose ar kitoje aplinkoje. Šis sutrikimas skirstomas į tris pogrupius (tipus):

8 aktyvumo sutrikimas arba hiperaktyvus tipas , kai vyrauja padidinto aktyvumo/hiperaktyvumo ir impulsyvumo simptomai; 2) dėmesio sutrikimas arba nedėmesingas tipas , kai vyrauja dėmesio išlaikymo sutrikimai; 3) mišrus tipas , kuriam būdingi vienodai išreikšti visų grupių simptomai.

9 2. 2. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas
2.2. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas. Hiperkinezinis elgesio sutrikimas apima Dėmesio trūkumo ir aktyvumo sutrikimo simptomatiką bei Elgesio sutrikimo, pasireiškiančio pasikartojančiu ir nuolatiniu agresyviu, kitų teises pažeidžiančiu ir iššaukiančiu elgesiu, kuris sutrikdo vaiko amžiui būdingą socialų elgesį, simptomatiką.

10 Šis sutrikimas 6 kartus būdingesnis berniukams nei mergaitėms ir dažniau pirmagimiams nei vėliau gimusiems vaikams. Hiperaktyvumo požymiai išryškėja apie trečiuosius metus, o žymūs elgesio sutrikimai pastebimi apie 7 gyvenimo metus. Tretieji ir septintieji gyvenimo metai yra kritiniai vaikų CNS formavime ir padidėjęs jos apkrovimas iššaukia elgesio sutrikimus. 3 metai – dėmesio, atminties bei kalbos aktyvaus vystimosi pradžia. 7 metai – susikaupimo, kryptingo elgesio, savęs vertinimo bei savikontrolės formavimosi pradžia. 7-10 metų – išryškėja mokymosi sunkumai, nepažangumas bei elgesio sutrikimai. Hiperaktyvių vaikų NS nesugeba subręsti iki tokio lygio, kad pajėgtų susidoroti su pastovia apkrova darželyje ar mokykloje.

11 Hiperaktyvumo priežastys:
Etiologiniai veiksniai – minimali smegenų disfunkcija, neryškios fizinės anomalijos, silpna reakcija į stimuliavimą, kuri gali lemti vaikų laukimą stimuliavimo. Genetiniai veiksniai – paveldimumas. Šeimyniniai santykiai – nepastovus auklėjimo būdas, dėmesio stoka, trūksta kontrolės, taisyklių. Tačiau klaidinga manyti , kad dėl vaikų hiperaktyvumo kalta šeima. Du tos pačios šeimos vaikai dažnai būna visai skirtingi. Netinkama mityba – per daug cukraus, konservavimo medžiagų, vaisiai, ir kt. Sutrikusi smegenų medžiagų apykaita – pasireiškia padidėjusiu jautrumu, saldumynų poreikiu. Genetiniai veiksniai – kokie tėvai – tokie vaikai- /mėgdžiojimas/.

12 Vaiko patiriami sunkumai:
Mokymosi problemos – nuolatinės nesėkmės, žema motyvacija, nesugeba susikaupti, nesugeba nuosekliai spręsti užduoties. Bendravimo problemos – linkę dominuoti, atkreipti į save dėmesį, nesugeba laikytis taisyklių, vadovautis tomis pačiomis moralės normomis, nejautrūs kitiems. Jei adekvačiai ko nors nesugeba padaryti, daro neadekvačiai. Tokius vaikus neigiamai vertina klasės draugai, mokytojai, tėvai, jie ima nebepasitikėti savimi. Per didelė kontrolė dar labiau skatina neadekvatų vaiko elgesį.

13 Pagalba hiperaktyviam vaikui namuose:
/pirmoji pagalba tėvams – informuoti apie šį sutrikimą/. Sumažinti frustracijas, padėti įveikti nusivylimus, mokyti konstruktyviai išlieti energiją, pakęsti vaiko “priepuolius”, kontroliuoti savo pyktį ir susierzinimą. Struktūruoti vaiko aplinką, paruošti vaikui atskirą kampą, kur jis galėtų susikaupti, savaip tvarkytis. Palaikyti pastovų dienos /gyvenimo/ ritmą, priminti net paprastus dalykus, skirkti daugiau dėmesio. Padėti planuoti laiką, priminti kada turėtų grįžti namo, kas jiems draudžiama daryti. Palikus vaiką namuose , užrašyti ką jis turi daryti. Nepeikite ir nebarkite prie kitų, jei vėl ką nors padarė ne taip. Pamokas patartina atlikti vienu ypu, tačiau su pertraukomis, ypač skaitant. Turėkiti kantrybės ir nepasakinėti teisingų atsakymų ar uždavinio sprendimo būdų. Naudoti maskuojamą triukšmą, /pvz. Mokantis paleisti ramią, monotonišką muziką/

14 Palikti daugiau laiko fizinei veiklai, mažiau leisti žiūrėti televizorių ar sėdėti prie kompiuterio.
Žaisti žaidimus su smulkiom detalėm, kad išmoktų sukoncentruoti dėmesį /“lego“, „puzzle“/. Laikytis vieningų reikalavimų, nenaudoti fizinių bausmių, sukurti kuo saugesnę aplinką namuose. Nepasiduoti manipuliacijoms. Kuo mažiau kritikuoti, nenaudoti sarkazmo. Nuolat palaikyti emocinius ryšius, leisti klysti ir atleisti klaidas. Kelti savigarbą, nes nuo jos priklauso savireguliacija. Mažinti nerimą. Daryti su vaiku sutartis, veiklos grafikus. Nuolat bendrauti su mokytojais, pasitarti su psichologais, gydytojais.

15 Korekcinė veikla mokykloje
Teigiamas emocinis tonas bendraujant su vaiku ir tėvams ir mokytojams pasiekiamas: Teisinga nuostata vaiko atžvilgiu, suvokiant jo elgesio priežastis; Nuolatos pastebint jo sėkmę; Ugdant savigarbą.; Taikant individualius užsiėmimus; Mokant savistabos, savikontrolės būdų, adekvataus savo veiklos vertinimo;

16 Skatinimo ir bausmių sistema namuose ir mokykloje turi būti:
humaniška; įvairi, nuolat papildoma naujomis priemonėmis; skatinimo ir bausmių formos turi būti iš anksto aptartos su vaiku; ignoruoti vaiko blogą elgesį, bet pasitaisius tuoj pat atkreipti į jį dėmesį; efektyvūs ilgesni susitarimai, kai netinkamą elgesį galima kompensuoti tam tikra balų, žetonų ar taškų sistema. atidžiai parinkti veiklos sritį, kurios korekcija yra svarbiausias tikslas. /jei neturi valios ruošti pamokas, tai už paruošimą paskatinama/.

17 Vaiko nedėmesingumo kompensavimas klasėje specialiomis priemonėmis:
per pamokas leisti naudotis atramine medžiaga; riboti užduotis, skaidyti darbą dalimis; kontroliuoti užduočių apimtį, skirti tiek darbo, kiek vaikas gali atlikti; sudaryti sąlygas, kad vaikas galėtų atsakyti į mokytojo klausimus/ leisti pagalvoti, užrašyti sunkesnius klausimus ir t.t./

18 Vaiko mokymas ( pratinimas) stebėti ir kontroliuoti save adekvačiai vertinant savo veiklą;
Pratinti dirbti tai kas nesisekė; Leisti vaikams tikrinti vienas kito darbą, arba tikrinti savo darbą pagal pavyzdį; Elgesio savistabai ir savikontrolei padeda susitarimai, kai numatomi elgesio vertinimo kriterijai, pagal kuriuos vaikas save įvertina per pamoką, visą dieną, savaitę, išgirsta apie savo vertinimą suaugusiųjų nuomonę. Galima susitarti, kad tam tikrą laiką vaikas praneš tėvams apie savo elgesio įvertinimą. Reikia iš anksto aptarti kaip į tokius pranešimus bus reaguojama.

19 Dėmesio trūkumo sutrikimas
Nustatant vaiko elgesio ypatumus mokyklos psichologas gali taikyti Brumingen klausimyną. Dėmesio trūkumo sutrikimas Požymiai: Dažnai nenustygsta, mosuoja rankomis ar kojomis, rangosi kėdėje ( paaugliams gali pasireikšti tik subjektyviais nerimo pojūčiais). Nenusėdi ramiai net kai to reikalaujama; Lengvai išblaškomas pašalinių dirgiklių: Sunku sulaukti savo eilės žaidžiant ar panašiomis situacijomis; Dažnai skuba atsakyti į klausimus net tada, kai dar nebaigta paklausti; Sunku laikytis kitų instrukcijų (ne dėl priešiško elgesio ar nesugebėjimo suprasti), pvz.: nepavyksta baigti namų darbų; Sunkiai sukaupia dėmesį tam tikroms užduotims ar žaidimams; Dažnai vieną nebaigtą veiklą keičia kita; Nesugeba žaisti tyliai; Pernelyg daug kalba; Dažnai trukdo kitiems; pvz.: įsikiša į kitų vaikų žaidimus; Dažnai atrodo, kad neklauso kas sakoma; Dažnai pameta daiktus, būtinus užduotims ar veiklai mokykloje, namuose ( žaislus, pieštukus, knygas, užduotis). Dažnai imasi pavojingos veiklos neatsižvelgdamas į galimas pasekmes, pvz.: išbėga neapsižvalgęs į gatvę. Pastaba. Požymiai išvardinti mažėjančia tvarka pagal diferenciacijos reikšmę.

20 Kriterijus tinkamas, jeigu tokio elgesio atvejai dažnesni negu tokio pat amžiaus žmonių.
Sutrikimas trunka daugiau nei šešis mėnesius, per kuriuos pastebimi mažiausiai aštuoni iš išvardintų požymių. Pasireiškia iki septynerių metų amžiaus; Neatitinka įvairiapusio vystimosi sutrikimo kriterijų. Kriterijai nustatyti dėmesio trūkumo, hiperaktyvumo sutrikimo laipsniui. Lengvas. Minimalus simptomų skaičius pasireiškiantis mokykloje ir socialinėje aplinkoje. Vidutinis. Simptomai arba funkcinis sutrikimas tarp “lengvo “ ir “sunkaus” Sunkus. Aiškus bei įvairiapusis sutrikimas socialinėje veikloje; namuose, mokykloje, bendraujant su bendraamžiais. Simptomų daugiau, negu reikia diagnozei nustatyti.

21