Vandens telkinių būklės gerinimas, užtvankų ir kitų upėse esančių barjerų šalinimas ir potvynių rizikos valdymas 2021-2027 m. ES FONDŲ investicijų programoje.

Pateikčių temos: "Vandens telkinių būklės gerinimas, užtvankų ir kitų upėse esančių barjerų šalinimas ir potvynių rizikos valdymas 2021-2027 m. ES FONDŲ investicijų programoje."— Pateikties kopija:

1 Vandens telkinių būklės gerinimas, užtvankų ir kitų upėse esančių barjerų šalinimas ir potvynių rizikos valdymas m. ES FONDŲ investicijų programoje

2 ES investijų programa

3 2021-2030 m. Nacionalinės pažangos programos tikslai
1 Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto tvaraus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą 2 Darniai plėtoti ir stiprinti visų rūšių kritinę infrastruktūrą ir šalies išorinį sujungiamumą 3 Gerinti demografinę Lietuvos padėtį ir užtikrinti optimalią darbo jėgos pasiūlos atitikį darbo rinkos poreikiams 4 Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus 5 Sumažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį 6 Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui 7 Užtikrinti įtraukų, lygiavertį, kokybišką švietimą kiekvienam ir mokymosi visą gyvenimą galimybes 8 Stiprinti tautinę tapatybę bei pilietinę ir darnią visuomenę įtraukia kultūra 9 Didinti teisės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą 10 Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus, mažinti regioninę atskirtį 11 Stiprinti nacionalinį saugumą 12 Stiprinti Lietuvos vaidmenį pasaulyje ir ryšius su lietuviais užsienyje

4 NPP 6 tikslo poveikio rodikliai
Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė siektina reikšmė 2025 m. Galutinė siektina reikšmė 2030 m. 1. Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis išmetamųjų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Proc. 24,5 43 2. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. -2,8 -13,5 3. Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis 22,2 30 40 4 Sutaupytas galutinės energijos kiekis GWh 5 Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 6 Žaliųjų pirkimų dalis nuo visų viešųjų pirkimų 7 Išteklių produktyvumas Eur/kg 0,7 (2017)   EU vid. 2,08 1,5  8. Gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo , dalis  28 (2018)  35 50

5 Poveikio rodiklis (pavadinimas)
NPP 6.6 uždavinys Užtikrinti prisitaikymą prie klimato kaitos, didinant atsparumą klimato kaitos padariniams Planuojama tobulinti apsaugos nuo potvynių ir poplūdžių, meteorologinių reiškinių stebėjimo sistemas, diegti tvarios infrastruktūros sprendimus. Svarbu didinti visų ūkio sektorių inžinerinės infrastruktūros ir ekosistemų atsparumą klimato kaitos poveikiui, stebėti, tirti ir vertinti klimato kaitos poveikį Lietuvos teritorijoje bei atskiruose regionuose, sustiprinti apsaugą nuo stichinių gamtinių reiškinių, laiku perspėti apie gręsiančias nelaimes. Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Siektina reikšmė 2030 m. 6.6.1. Gyventojų, kuriems yra naudingos apsaugos nuo potvynių priemonės, dalis nuo potvynio grėsmės teritorijose gyvenančių gyventojų Proc. - 30 100 6.6.2 Su klimatu susijusių ekonominių nuostolių per metus dalis nuo BVP proc. 0,08 (2018) ≤ 0,08 6.6.3 Numatytų pavojingų, stichinių ir katastrofinių meteorologinių reiškinių dalis nuo faktinių reiškinių 87 89

6 Poveikio rodiklis (pavadinimas)
NPP 6.7 uždavinys Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą Bus atstatomos nusausintos šlapžemes ir maksimaliai ankstesniais dešimtmečiais pažeistos upių hidromorfologinės savybės ir vykdomos kitos vandensaugos tikslams būtinos priemonės. Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Siektina reikšmė 2030 m. 6.7.1. Geros būklės vandens telkinių dalis procentai  53 (2015) 85 100 6.7.2. Vandens tiekimo paslaugų prieinamumas Procentai 81,8 (2017) 86 90 6.7.3. Nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumas 77,6 95

7 Poveikio rodiklis (pavadinimas)
NPP 6.8 uždavinys Išsaugoti ir atkurti biologinę įvairovę, ekosistemų, jų paslaugų kokybę bei kraštovaizdžio savitumą ir užtikrinti darnų gamtos išteklių naudojimą Bus gausinami žuvų ištekliai, sudarant palankias sąlygas natūraliai jų reprodukcijai, migracijai ir nerštui, didinamas plėšriųjų žuvų santykinis gausumas, mažinama  menkaverčių žuvų santykinė biomasė. Žvejyba bus reglamentuojama taip, kad nebedarytų neigiamo poveikio žuvų ištekliams, rūšims, buveinėms ir ekosistemoms, stiprinama žvejybos kontrolė. Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Siektina reikšmė 2030 m. 6.8.1 Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė pagerėjo, dalis Proc. 20 proc. (2019) (lyginant su 2013 m. duomenimis) 20 proc. (lyginant su m. duomenimis) 20 proc. (lyginant su 2025 m. duomenimis) 6.8.2 Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos buveinių tipų, kurių apsaugos būklė pagerėjo, dalis 15 proc. (2019) 15 proc. (lyginant su m. duomenimis) 15 proc. (lyginant su 2025 m. duomenimis) 6.8.3. Lietuvoje aptinkamų Europos Bendrijos svarbos rūšių, kurių apsaugos būklė nežinoma, dalis 20 proc. (2019) 5 proc. (lyginant su 2019 m. duomenimis) 0 proc. (lyginant su 2025 m. duomenimis) 6.8.4. Natūralių ir pusiau natūralių teritorijų – miškų, kitų želdinių, pelkių, vandens telkinių, akmenynų ir smėlynų, natūralių sausuminių ir užliejamų pievų ir bei ganyklų – ploto santykis su Lietuvos Respublikos teritorijos plotu 46,9 (2018 m.) 53,0 55,0 6.8.5. Miško kirtimų ir medienos prieaugio santykis proc. 46 (2018) 48 50 6.8.6 Žuvų išteklių būklės indeksas (ežeruose ir tvenkiniuose) Indeksas 0,47 (2018 m.) 0,48 0,55

8

9

10 VP prioritetai ir uždaviniai
- Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas; - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms; - Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą; -Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius Ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką 1. Pažangesnė Lietuva Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; Skatinti tvarią vandentvarką; Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas 2. Žalesnė Lietuva Gerinti skaitmeninį junglumą; Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T); Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą; Skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose. 3. Geriau sujungta Lietuva Didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą; Suteikiant daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą; Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą; Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą 4. Socialiai atsakingesnė Lietuva Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą; Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. 5. Piliečiams artimesnė Lietuva

11 2 prioritetas Žalesnė Lietuva
2.1. Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; 2.2. Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; 2.3. Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; 2.4. Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; 2.5. Skatinti tvarią vandentvarką (water management); 2.6. Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; 2.7. Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą 2.8. Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas 2 prioritetas Žalesnė Lietuva

12 Teminė reikiama sąlyga, taikytina 2.4 uždaviniui
Veiksminga nelaimių rizikos valdymo sistema Yra nacionalinis arba regioninis nelaimių rizikos valdymo planas, atitinkantis esamas prisitaikymo prie klimato kaitos strategijas, ir jį sudaro: 1. Pagrindinių rizikos sričių, įvertintų pagal Sprendimo Nr. 1313/2013/ES 6 straipsnio a punktą, aprašymas, kuriame atspindėtos dabartinės ir ilgalaikės grėsmės. Su klimatu susijusios rizikos vertinimas grindžiamas klimato kaitos prognozėmis ir scenarijais. 2. Nelaimių prevencijos, pasirengimo ir reagavimo priemonių, taikomų pagrindinėms nustatytoms rizikos sritims, aprašymas. Priemonės turi būti suskirstytos pagal prioritetus proporcinai rizikai ir jos ekonominiam poveikiui, gebėjimų trūkumui, veiksmingumui ir efektyvumui, atsižvelgiant į galimas alternatyvas. 3. Informacija apie biudžeto ir finansinius išteklius bei mechanizmus, reikalingus veiksmų ir priežiūros išlaidoms, susijusioms su prevencija, pasirengimu ir reagavimu, padengti. Potvynių priemonės Poplūdžių miestuose priemonės 2021 m. liepos mėn. (projektas) Patvirtinta 2021 m. gruodžio mėn 2021 m. gruodžio mėn. (projektas) Patvirtintas 2022 m. gegužės mėn. Vandenų srities plėtros m. programa, jos įgyvendinimo veiksmų planas VRM su PAGD rengiamas Rizikos valdymo planas?

13 Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas
Intervencinės sritys INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas 035 Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: potvyniai (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras) 100 % 036 Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: gaisrai (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras) 037 Prisitaikymo prie klimato kaitos priemonės ir su klimato kaita susijusios rizikos prevencija ir valdymas: kita, pvz., audros ir sausra (įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras) 038 Su klimatu nesusijusių gamtinių pavojų (pvz., žemės drebėjimų) ir su žmogaus veikla susijusios rizikos (pvz., technologinių avarijų) prevencija ir valdymas, įskaitant informuotumo didinimo, civilinės saugos ir nelaimių valdymo sistemas bei infrastruktūras 0 % 039 Žmonės vartoti skirto vandens tiekimas (gavybos, valymo, saugojimo ir skirstymo infrastruktūra, efektyvumą didinančios priemonės, geriamojo vandens tiekimas) 040 Vandentvarka ir vandens išteklių išsaugojimas (įskaitant upių baseinų valdymą, specialias prisitaikymo prie klimato kaitos priemones, pakartotinį naudojimą, nuotėkių mažinimas) 40 % 041 Nuotekų surinkimas ir valymas

14 EK siūlomi rodikliai Pagrindiniai
Produkto rodikliai Bendrieji RCO 24 – naujos arba atnaujintos nelaimių stebėsenos, pasirengimo joms, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos* RCO 25 – naujai įrengtos ar pagerintos pakrančių ruožų, upių ir ežerų krantų apsaugos ir apsaugos nuo nuošliaužų priemonės siekiant apsaugoti žmones, turtą ir natūralią aplinką RCO 26 – pastatyta žalioji infrastruktūra siekiant prisitaikyti prie klimato kaitos RCO 27 – nacionalinės / regioninės / vietos strategijos, kuriomis sprendžiamas prisitaikymo prie klimato kaitos klausimas RCO 28 – teritorijos, kurioms taikomos apsaugos nuo miškų gaisrų priemonės Rezultato rodikliai RCR 35 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo potvynių priemonėmis RCR 36 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo miškų gaisrų priemonėmis RCR 37 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių (išskyrus potvynius ir miškų gaisrus) priemonėmis RCR 96 – gyventojai, galintys pasinaudoti apsaugos nuo su klimatu nesusijusios gamtinio pavojaus rizikos ir nuo su žmogaus veikla susijusios rizikos priemonėmis* RCR 38 – numatoma vidutinė atsako į nelaimės situacijas trukmė* RCO 24 - New– Investments in new or upgraded disaster monitoring, preparedness, warning and response systems* RCO 24 - New or upgraded disaster monitoring, preparedness, warning and response systems for natural disasters such as earthquakes, forest fires, floods or droughts*[AM 145] RCO 25 - Coastal strip, river banks bank and lakeshores, and landslide lakeshore flood protection newly built or consolidated to protect people, assets and the natural environment RCO 106 – Landslide protection newly built or consolidated RCO 26 - Green infrastructure built or upgraded for adaptation to climate change* RCO 27 -– National/ regional/ local and sub-national strategies addressing climate change adaptation * RCO 28 - Areas Area covered by protection measures against forest fires wildfire RCO 28 - Areas covered by protection measures against forest fires, earthquakes, floods or droughts [AM 146] RCR 35 - Population benefiting from flood protection measures RCR 36 - Population benefiting from forest fires wildfire protection measures RCR 37 - Population benefiting from protection measures against climate related natural disasters (other than floods and forest fires wildfire) RCR 96 – Population benefiting from protection measures against non-climate related natural risks and risks related to human activities* RCR 38 - Estimated average response time to disaster situations* Pagrindiniai CCO 09 – naujos arba atnaujintos nelaimių stebėsenos, įspėjimo apie jas ir reagavimo į jas sistemos CCR 08 – papildomi gyventojai, kurie gali naudotis apsaugos nuo potvynių, miško gaisrų ir kitų su klimatu susijusių gaivalinių nelaimių priemonėmis

15 Prioritetiniai 2019 m. veiksmai
Europos Komisijos m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaita. Lietuva Prioritetiniai 2019 m. veiksmai Užtikrinti, kad būtų laiku pateiktos ataskaitos dėl upių baseinų valdymo planų pagal Vandens pagrindų direktyvą. Siekiant mažinti taršą nitratais, apsvarstyti galimybę taikyti geresnes arba naujas priemones pagal Nitratų direktyvą. Užtikrinti atitiktį Miesto nuotekų valymo direktyvai Kėdainiuose ir kuo greičiau išspręsti su individualiomis ar kitomis atitinkamomis sistemomis susijusias problemas. Imtis veiksmų siekiant paaiškinti teisinį potvynių rizikos valdymo plano statusą.

16 Europos Komisijos „Šalies ataskaita. Lietuva 2019“
D PRIEDAS. Su 2021–2027 m. sanglaudos politikos finansavimu susijusių investicijų gairės Lietuvai 2 tikslo 3 dalis. Kalbant apie klimato kaitos nulemtus pavojus, Lietuvoje aktualūs potvyniai ir potvynių daroma žala ekonomikai ir infrastruktūrai, taip pat pakrančių erozija. Todėl nustatyti investicijų poreikiai yra susiję su prisitaikymu prie klimato kaitos, rizikos prevencija ir atsparumu nelaimėms siekiant: •mažinti įvairių rūšių riziką, nustatytą atliekant nacionalinį rizikos vertinimą, ir daugiausia dėmesio skirti prevencijai; •skatinti koordinuotus ir bendradarbiavimu grindžiamus prevencinius veiksmus pagal ES Baltijos jūros regiono strategiją.

17 Diskusija Kaip pasiekti gerą vandens telkinių būklę
Diskusija Kaip pasiekti gerą vandens telkinių būklę? Kaip prisitaikyti prie klimato kaitos? 1. kokias matote spręstinas problemas 2. ką siūlytumėte daryti?