ŽIEDINĖ EKONOMIKA m. ES FONDŲ investicijų programoje

Pateikčių temos: "ŽIEDINĖ EKONOMIKA m. ES FONDŲ investicijų programoje"— Pateikties kopija:

1 ŽIEDINĖ EKONOMIKA 2021-2027 m. ES FONDŲ investicijų programoje

2 ES investijų programa

3 2021-2030 m. Nacionalinės pažangos programos tikslai
1 Pereiti prie mokslo žiniomis, pažangiosiomis technologijomis, inovacijomis grįsto tvaraus ekonomikos augimo ir didinti šalies tarptautinį konkurencingumą 2 Darniai plėtoti ir stiprinti visų rūšių kritinę infrastruktūrą ir šalies išorinį sujungiamumą 3 Gerinti demografinę Lietuvos padėtį ir užtikrinti optimalią darbo jėgos pasiūlos atitikį darbo rinkos poreikiams 4 Gerinti asmens ir visuomenės sveikatą ir mažinti sveikatos netolygumus 5 Sumažinti socialinę atskirtį ir pajamų nelygybę, didinti gyventojų socialinę gerovę ir įtrauktį 6 Užtikrinti gerą aplinkos kokybę ir gamtos išteklių naudojimo darną, švelninti Lietuvos poveikį klimato kaitai ir didinti atsparumą jos poveikiui 7 Užtikrinti įtraukų, lygiavertį, kokybišką švietimą kiekvienam ir mokymosi visą gyvenimą galimybes 8 Stiprinti tautinę tapatybę bei pilietinę ir darnią visuomenę įtraukia kultūra 9 Didinti teisės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą 10 Tvariai ir subalansuotai plėtoti regionus, mažinti regioninę atskirtį 11 Stiprinti nacionalinį saugumą 12 Stiprinti Lietuvos vaidmenį pasaulyje ir ryšius su lietuviais užsienyje

4 NPP 6 tikslo poveikio rodikliai
Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė siektina reikšmė 2025 m. Galutinė siektina reikšmė 2030 m. 1. Kartu su kitomis ES valstybėmis narėmis išmetamųjų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS dalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. Proc. 24,5 43 2. Išmetamų į atmosferą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimas ES ATLPS nedalyvaujančiuose sektoriuose, palyginti su 2005 m. -2,8 -13,5 3. Miestų, kuriuose metinė kietųjų dalelių KD10 koncentracija neviršija PSO rekomenduojamo lygio, dalis 22,2 30 40 4 Sutaupytas galutinės energijos kiekis GWh 5 Atsinaujinančių energijos išteklių dalis bendrame galutiniame energijos suvartojime 6 Žaliųjų pirkimų dalis nuo visų viešųjų pirkimų 7 Išteklių produktyvumas Eur/kg 0,7 (2017)   EU vid. 2,08 1,5  8. Gyventojų, prisidedančių prie aplinkos saugojimo , dalis  28 (2018)  35 50

5 Poveikio rodiklis (pavadinimas)
6.3 uždavinys. Pereiti prie žiedinės ekonomikos ir mažinti pramonės sektoriaus poveikį aplinkai Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Siektina reikšmė 2030 m. 6.3.1 6.3.1 Atgautų medžiagų panaudojimas Proc. 6.3.2. Pramonės sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu proc. 32,7 (2017) 15 5 6.3.3. Pramonės sektoriuje išmetamo NMLOJ kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu 48,1 55 proc. 60 proc. 6.3.4 Pramonės sektoriuje išmetamo SO2 kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu -34,1 ( ) -37,1 -40,0 6.3.5 Ekologinių inovacijų indeksas balai 89 (2018) Min 45 Max 138 100 ? ES šalių vidurkis 110 ? 6.3.6 Sutaupytos energijos kiekis pramonės sektoriuje GWh

6 6.9 uždavinys. Mažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti 1/2
Uždavinio aprašymas Mažėjantis susidarančių atliekų kiekis darys mažesnį poveikį aplinkai, o susidarymo šaltinyje išrūšiuotas atliekas bus galima efektyviau perdirbti ar pakartotinai panaudoti, t. y. bus išsaugoma pirminių žaliavų vertė, pereinant prie žiedinės ekonomikos. Atliekų šalinimas sąvartynuose yra žemiausią prioritetą turintis atliekų tvarkymo būdas, todėl svarbu neskatinti šio tvarkymo būdo, taip siekiant atliekų prevencijos ir žiedinės ekonomikos tikslų. Palaipsniui didinamas sąvartynų mokestis, taip pat numatoma investuoti į rūšiuojamąjį atliekų surinkimą ir perdirbimą, teisinių ir ekonominių sąlygų sudarymą, skatinantį ekoinovacijų pagalba kurti gaminius, kuriuos galima pakartotinai panaudoti ir / ar perdirbti, visuomenės sąmoningumo didinimą ir elgsenos keitimą, skatinantį atsakingą vartojimą.

7 Poveikio rodiklis (pavadinimas)
6.9 uždavinys. Mažinti susidarančių komunalinių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti 2/2 Nr. Poveikio rodiklis (pavadinimas) Matavimo vienetas Pradinė situacija (metai) Tarpinė reikšmė 2025 m. Siektina reikšmė 2030 m. 6.9.1. Komunalinių atliekų, tenkančių vienam gyventojui, kiekio (kg/m.) santykis su ES vidurkiu santykinė reikšmė 0,94 (2017) < 1 6.9.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis proc. 32,7 15 5 6.9.3. Paruoštų pakartotinai naudoti ir perdirbtų komunalinių atliekų dalis 48,1 55 proc. 60 proc. 6.9.4 Atliekų sektoriuje išmetamo ŠESD kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu Proc. -34,1 ( ) -37,1 -40,0

8

9

10 VP prioritetai ir uždaviniai
- Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas; - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms; - Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą; -Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius Ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką 1. Pažangesnė Lietuva Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; Skatinti tvarią vandentvarką; Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas 2. Žalesnė Lietuva Gerinti skaitmeninį junglumą; Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų, saugų ir įvairiarūšį transeuropinį transporto tinklą (TEN-T); Kurti tvarų, atsparų klimato kaitai, pažangų ir įvairiarūšį nacionalinį, regiono ir vietos judumą, įskaitant geresnes galimybes naudotis TEN-T ir tarpvalstybinį judumą; Skatinti tvarų įvairiarūšį judumą miestuose. 3. Geriau sujungta Lietuva Didinant darbo rinkų veiksmingumą ir galimybes gauti kokybišką darbą kuriant socialines inovacijas ir infrastruktūrą; Suteikiant daugiau galimybių naudotis visapusiškomis ir kokybiškomis švietimo, mokymo ir mokymosi visą gyvenimą paslaugomis plėtojant infrastruktūrą; Didinant socialinę ir ekonominę marginalizuotų bendruomenių, migrantų ir nepalankias sąlygas turinčių grupių integraciją įgyvendinant integruotas priemones, įskaitant aprūpinimą būstu ir socialinių paslaugų teikimą; Užtikrinant vienodas galimybes naudotis sveikatos priežiūros paslaugomis plėtojant infrastruktūrą, įskaitant pirminę sveikatos priežiūrą 4. Socialiai atsakingesnė Lietuva Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos plėtrą, puoselėjant miestų vietovių kultūros paveldą ir saugumą; Skatinti integruotą socialinę, ekonominę ir aplinkos vietos plėtrą, puoselėjant kultūros paveldą ir saugumą, įskaitant kaimų ir pajūrio vietovėse, taip pat pasitelkiant bendruomenės inicijuotą vietos plėtrą. 5. Piliečiams artimesnė Lietuva

11 Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą;
Stiprinti mokslinių tyrimų ir inovacinius pajėgumus ir diegti pažangiąsias technologijas; - Pasinaudoti skaitmeninimo teikiama nauda piliečiams, įmonėms ir vyriausybėms; Stiprinti MVĮ augimą ir konkurencingumą; Ugdyti pažangiajai specializacijai, pramonės pereinamajam laikotarpiui ir verslumui reikalingus įgūdžius Ugdyti pažangiosios specializacijos įgūdžius ir bazinių didelio poveikio technologijų įgūdžius, vykdyti pramonės pertvarką, sektoriams bendradarbiauti įgūdžių ir verslininkystės srityje, rengti mokslo darbuotojų mokymus, skatinti aukštojo mokslo institucijų, profesinio mokymo įstaigų, mokslinių tyrimų ir technologijų centrų, įmonių ir grupių tinklaveiką ir partnerystę ir remti labai mažas, mažąsias ir vidutines įmones bei socialinę ekonomiką 1. Pažangesnė Lietuva EIM

12 2 prioritetas Žalesnė Lietuva
Skatinti naudoti energijos vartojimo efektyvumą didinančias priemones; Skatinti naudoti atsinaujinančiąją energiją; Kurti pažangiąsias elektros energijos sistemas ir tinklus, taip pat energijos kaupimo vietos lygmeniu sprendimus; Skatinti prisitaikymą prie klimato kaitos, rizikos prevenciją ir atsparumą nelaimėms; Skatinti tvarią vandentvarką; Skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos; Skatinti biologinę įvairovę, žaliąją infrastruktūrą miesto aplinkoje ir mažinti taršą Tobulinti švietimo ir mokymo sistemas, siekiant pritaikyti įgūdžius ir kvalifikacijas, kelti visų asmenų, įskaitant darbuotojus, kvalifikaciją ir sukurti naujų darbo vietų aplinkos apsaugos, klimato ir energetikos bei bioekonomikos sektoriuose. Socialinis fondas 2 prioritetas Žalesnė Lietuva

13 Teminė reikiama sąlyga, taikytina 2.6 uždaviniui
Atnaujintas atliekų tvarkymo planavimas Yra atliekų tvarkymo planas (-ai), parengtas pagal Direktyvos 2008/98/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva ES 2018/xxxx, 28 straipsnį, apimantis (-ys) visą valstybės narės teritoriją ir jį (juos) sudaro: --Dabartinės atliekų tvarkymo padėties susijusiame geografiniame subjekte analizė, įskaitant susidariusių atliekų rūšį, kiekį ir šaltinį ir jų pokyčių ateityje įvertinimas atsižvelgiant į numatomą priemonių, nustatytų atliekų prevencijos programoje (-se), parengtoje (-se) pagal Direktyvos 2008/98/EB su pakeitimais, padarytais Direktyva 2018/xx/ES, 29 straipsnį, poveikį --Esamų atliekų surinkimo sistemų vertinimas, įskaitant atskiro surinkimo subjekto medžiagų ir teritorinę aprėptį ir priemones jo veikimui gerinti, taip pat naujų surinkimo sistemų poreik --Investicijų deficito vertinimas, kurio grindžiamas papildomos arba pagerintos atliekų infrastruktūros poreikis, apimantis informaciją apie pajamų šaltinius, reikalingus veikimo ir priežiūros išlaidoms padengti --Informacija apie vietos parinkimo kriterijus ir būsimų atliekų tvarkymo įrenginių pajėgumus LRV tvirtinimas 2020 m. gruodžio mėn. 2020 m. birželio mėn. (projektas) Valstybinis atliekų prevencijos ir tvarkymo m. planas

14 Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas
Intervencinės sritys INTERVENCINIŲ PRIEMONIŲ SRITIS Paramos siekiant su klimato kaita susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas Paramos siekiant su aplinka susijusių tikslų skaičiavimo koeficientas 042 Namų ūkių atliekų tvarkymas: prevencijos, mažinimo, rūšiavimo ir perdirbimo priemonės 0 % 100 % 043 Namų ūkių atliekų tvarkymas: mechaninis biologinis apdorojimas, šiluminis apdorojimas 044 Komercinių, pramonės ar pavojingų atliekų tvarkymas 045 Skatinimas perdirbtąsias medžiagas naudoti kaip žaliavą 046 Pramoninių vietovių ir užterštos žemės atkūrimas 047 Parama aplinką tausojantiems gamybos procesams ir efektyviam išteklių naudojimui MVĮ užtikrinti 40 %

15 EK siūlomi rodikliai Produkto Rezultato Bendri
RCO 34 – papildomi pajėgumai siekiant perdirbti atliekas RCR 46 – gyventojai, besinaudojantys atliekų perdirbimo įrenginiais ir mažomis atliekų tvarkymo sistemomis RCR 47 – perdirbtos atliekos RCR 48 – perdirbtos atliekos, naudojamos kaip žaliavos RCR 49 – panaudotos atliekos Pagrindiniai CCO 11 – nauji arba atnaujinti atliekų perdirbimo pajėgumai CCR 10 – papildomos perdirbtos atliekos RCO 34 - Additional capacity for waste prevention and recycling [AM 148] RCO 34a – Number of converted jobs [AM 149] RCO 107 – Investments in facilities for separate waste collection RCR 46 - Population served by waste recycling facilities and small waste management systems RCR -46a – Waste generation per capita [AM 154] RCR -46b – Per capita waste sent to disposal and energy recovery [AM 155] RCR 103 – Waste collected separately RCR 47 - Waste recycled RCR -47a – Biowaste recycled [AM 156] RCR 48 - Recycled waste Waste used as raw materials RCR 48a – Population served by waste preparing for re-use facilities [AM 157] RCR 48b – Circular material use rate [AM 158] RCR 49 - Waste recovered RCR 49 - Waste recovered reused [AM 159] RCR 49a – Waste prepared for re-use [AM 160]

16 Nefinansuojama: Sąvartynų įrengimas
Mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai Atliekų deginimo įrenginiai

17 Prioritetiniai 2019 m. veiksmai
Europos Komisijos m. aplinkos nuostatų įgyvendinimo peržiūros ataskaita. Lietuva Prioritetiniai 2019 m. veiksmai Pradėti taikyti naujas politikos priemones, įskaitant ekonomines priemones, siekiant skatinti prevenciją ir padidinti ekonominį naudojimo pakartotinai ir perdirbimo patrauklumą. Nustatyti privalomus su perdirbimu ir (arba) galutinių atliekų susidarymu susijusius tikslus savivaldybių lygmeniu ir sankcijas už jų nesilaikymą. Parengti ir vykdyti savivaldybėms skirtas įgyvendinimo rėmimo programas, siekiant remti jų pastangas organizuoti rūšiuojamąjį surinkimą ir toliau gerinti perdirbimo rezultatus. Nustatyti deginimo ir MBA mokestį, kad būtų perdirbamos atliekos, kurias tinka naudoti pakartotinai ir perdirbti. Išplėsti sistemą „mokėk už tiek, kiek išmeti“, užtikrinti jos taikymą ir teikti paskatas bei paramą namų ūkiams, kad jie dalyvautų rūšiuojamojo surinkimo sistemoje. Laikantis bendrųjų būtiniausių reikalavimų dėl didesnės gamintojų atsakomybės, gerinti didesnės gamintojų atsakomybės sistemų veikimą. Nestatyti galutinėms perteklinių atliekoms apdoroti skirtų infrastruktūros, pvz., mechaninio apdorojimo, deginimo įrenginių ir sąvartynų, pajėgumų.

18 Europos Komisijos „Šalies ataskaita. Lietuva 2019“
D PRIEDAS. Su 2021–2027 m. sanglaudos politikos finansavimu susijusių investicijų gairės Lietuvai 2 tikslo 2 dalis. Lietuvos ekonomikoje ištekliai naudojami labai neefektyviai. Nepaisant didelės pažangos gerinant atliekų tvarkymo veiksmingumą, pigiausias ir vis dar svarbus atliekų tvarkymo būdas Lietuvoje tebėra atliekų šalinimas sąvartynuose. Todėl nustatyti investicijų poreikiai yra susiję su būtinybe toliau skatinti perėjimą prie žiedinės ekonomikos, taip pat atsižvelgiant į naujus antrinio perdirbimo ir atliekų šalinimo sąvartynuose tikslus, ir konkrečiai: •remti perėjimą prie didesnio masto atliekų prevencijos, pakartotinio naudojimo ir perdirbimo; •skatinti perdirbtųjų medžiagų, kaip žaliavų alternatyvos, ir perdirbtųjų medžiagų apskritai naudojimą.

19 Išteklių produktyvumas 2010–2017 m.

20 2017 m. ekologinių inovacijų indeksas

21 2010–2017 m. komunalinės atliekos Lietuvoje pagal apdorojimą

22 2010–2017 m. komunalinių atliekų perdirbimo lygis

23 Diskusija: kaip pasiekti žiedinės ekonomikos tikslų. 1
Diskusija: kaip pasiekti žiedinės ekonomikos tikslų? 1. kokias matote spręstinas problemas 2. ką siūlote daryti?