Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas

Pateikčių temos: "Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas"— Pateikties kopija:

1 Pamoka pagal Bendrąsias programas Diferencijavimas ir vertinimas

2 Ugdymo turinio diferencijavimas
Diferencijavimas - ugdymo turinio pritaikymas skirtingiems klasės mokinių sugebėjimų lygiams Pritaikoma Mokymo turinys Mokymo ir mokymosi metodai Vertinimo būdai Diferencijuojama Suskirstant klasės mokinius į grupes pagal sugebėjimų lygį Suskirstant mokinius į mišrias įvairių gebėjimų grupes, kuriose daugiau gebantys mokiniai padeda mažiau patyrusiems

3 Diferencijavimas Rinkdamiesi diferencijuotą mokymo ir mokymosi veiklą bei vertinimą, mokytojai turi atsižvelgti į mokinių: Gebėjimus Ankstesnį mokymąsi Individualius mokymosi būdus Asmeninius poreikius Mokymosi tempą Praleistas pamokas Socialinę, kultūrinę aplinką Brandą

4 Vertinimas integruojamas į mokymą (1)
Pagrindiniai neformalaus vertinimo būdai pritaikant ugdymo turinį skirtingų poreikių mokiniams: Mokinių stebėjimas – stebėjimas ir užsirašymas svarbios informacijos atsakančios į klausimus, koks mokinys yra ir kaip jis mokosi Diagnostinis vertinimas– nustatoma turima patirtis, nuo kurios mokinys turėtų pradėti mokytis konkrečios sąvokos/principo ar gebėjimo. Klaidų analizė – sistemiškai nustatomos ir analizuojamos mokinio daromos klaidos, jų ypatumai

5 Vertinimas integruojamas į mokymą (2)
Aprašai – sistemiški mokinio ir mokytojo užrašai apie pradinį lygį ir pažangą (asmeniški užrašai, aplankai, dienoraščiai) Veiklos vertinimas – mokinio atliktų užduočių rinkinys rodantis, kad mokinys supranta sąvoką/principą, geba ar elgesiu parodo savo nuostatas Aplankas/portfolio – sistemiškas būdas sukaupti mokinio darbus, kuris padeda mokiniui ir mokytojui stebėti daromą pažangą Mokinių vertinimo konferencijos – šias konferencijas veda mokiniai prisiimdami atsakomybę vertinti savo pažangą pagal mokytojo suteikiamą grįžtamąją informaciją ir savęs vertinimo rezultatus.

6 Stebint mokinių darbą pamokoje nustatoma:
Pažanga ugdymo turinio aprėptyje Ar mokinys tikrai mokosi to, ko siekiame išmokyti? Ar jis tikrai yra tokiame pradiniame lygyje, kad šioje pamokoje galėtų toliau mokytis pagal numatytą programą? Ar jis atlieka praktinius darbus ir užduotis taip, kaip buvo tikėtasi? Ar jis pritaiko faktus, sąvokas ir/ar gebėjimus, kuriuos išmoko? Interesai: Ar mokinys įsitraukęs į pamoką ir veiklas? Ar jis domisi nauja tema ar mokymosi sritimi? Ar jis pasako kitiems, kas jį domina? Individualūs bruožai Kokie mokinio mėgstami mokymosi būdai (pvz., su visa klase ar poromis) Kaip jis reaguoja į pateikiamą medžiagą? Kaip jis reaguoja į mokymo sunkumo lygį? Kaip jis reaguoja į mokymo tempą? Kaip jis reaguoja į mokymosi aplinką?

7 Stebint mokymąsi reikia aiškiai žinoti tikslą, ką ir kodėl stebėsime
Stebėjimas turi būti sistemingas, apimti šiuos esminius etapus: Pasirinkti, ką konkrečiai stebėsime – ar elgesį, ar gebėjimą, ar veiklą Pasižymėti apie stebimą elgesį/gebėjimą/veiklą Analizuoti ir panaudoti užrašytus stebėjimus (pokalbyje su mokiniu, parenkant mokymosi medžiagą, skiriant užduotis ir pan.)

8 1. Pasirenkame, ką stebėsime Pavyzdys
Stebėjimo aspektas – mokinio įsitraukimas į darbą grupėmis matematikos pamokoje: Priežastis – mokytojas nori nustatyti: Kas atlieka užduotį ir kas – ne Kas yra susidomėjęs ir visiškai įsitraukęs į darbą ir kas – ne Mokytojas nori išsiaiškinti su mokiniu, kodėl jis noriai dalyvauja (arba nedalyvauja) veikloje Asmeniški mokytojo užrašai: Jonas nedalyvavo, nes jau žinojo sprendimą ir jautėsi pakankamai prisidėjęs prie grupės darbo Birutė dalyvavo, nes jai patinka matuoti ir ji manė, kad taip prisidės randant atsakymą ir pan.

9 Stebėjimo užrašų analizė ir panaudojimas Pavyzdys
Skirtingi mokytojai stebėję tą pačią klasę skirtingais aspektais, gali pasidalinti informacija ir padėti vienas kitam geriau pažinti mokinius Analizuodami užrašytą informaciją kartu mokytojai išsiaiškina: Ar mokinio gebėjimai tokie, kokius buvo numatęs mokytojas? Ką mokinys jau žino ir geba? Ką mokinys dar turi sužinoti/išmokti? Kodėl mokinys įsitraukia į mokymosi veiklą pamokoje arba kodėl neįsitraukia? Kokia vieno ar kito mokinio pažanga arba koks mokymosi stilius Gautą informaciją mokytojai panaudoja planuodami tolesnį diferencijuotą mokymą

10 Diagnostinis vertinimas padeda nustatyti pradinį pasiekimų lygį
Pradinis lygis nustatomas, kai Pradedama mokyti naują mokinį Manoma, kad mokinys patiria tam tikrų mokymosi sunkumų Pradedama nauja tema ar naujas mokymosi etapas Žinant pradinį lygį galima tiksliau planuoti: Kokią informaciją mokiniams pateikti iš pradžių Kaip pateikti informaciją Kaip mokiniai išbandys tai patys

11 Diagnostinio vertinimo būdai
Mokiniai dirbdami individualiai, poromis ir/ar grupėmis užrašo, ką jau žino ta tema, kurios mokymąsi norima tęsti/užbaigti, parengia pristatymus Užduodami klausimai reikiama tema, į kuriuos atsakoma individualiai ir/ar dirbant grupėmis, o mokytojas skatina pabandyti sužinoti daugiau. Grupės parengia pristatymą Mokiniai raštu atlieka vertinimo užduotį sudarytą iš įvairaus lygio klausimų ir kt.

12 Mokiniams svarbu suprasti vertinimo kriterijus ir jų darbo lygį kriterijų atžvilgiu BP pasiekimų lygio požymiai (5-6 kl.) Lygiai Gebėjimai Patenkinamas Pagrindinis Aukštesnysis Žinios ir supratimas Žinios apie gamtą fragmentiškos... Turi pavienių žinių apie gamtą... Parodo bendrą supratimą... Problemų sprendimas Bando formuluoti problemą, vertinti informaciją. Analizuoja, formuluoja problemą, taiko...nustato ryšius... Sieja žinias į visumą, atrenka ir vertina duomenis Praktiniai gebėjimai Savarankiškai bandymų neatlieka, bet geba stebėti.... Pagal aprašymą... atlieka paprastus bandymus... Savarankiškai atlieka paprastus bandymus... Gamtamokslinis komunikavimas ... padedant mokytojui randa konkrečius faktus Aiškiai dėsto mintis raštu. Schemose ... ...tinkamai naudoja sąvokas... Mokymasis mokytis Retai naudoja kitus šaltinius, neplanuoja... ...padedamas pasirenka šaltinius... Savarankiškai pasirenka šaltinius...

13 Aplankas (portfolio) Mokiniai kaupia darbus, kurie turi būti įvertinti
Naudojamos dėžutės nuo batų, plastmasiniai maišeliai, perlenkti dideli popieriaus lapai, aplankai Svarbu aplanko turinys – mokinio darbai ir jų vertingumas, o ne forma Kaupiami darbai atspindi mokinio pažangą ir pasiekimus: klasėje atliktų darbų pavyzdžiai namų užduotys galutiniai produktai kontroliniai darbai arba jų rezultatai, mokinių savęs vertinimai, refleksijos, mokytojo užrašyta grįžtamoji informacija Panaudojama aptarti su tėvais, pasidžiaugti sėkme, baigtu mokymosi etapu, pasidalinti darbo rezultatais su kitomis klasėmis, mokyklos bendruomene

14 Klaidų analizė Ši technika padeda nustatyti mokinio daromų klaidų pobūdį ir jas ištaisyti: Mokytojas kartu su mokiniu kurį laiką nagrinėja jo darbus ir aiškinasi, kokio tipo klaidas jis/ji daro bando ištaisyti Nustatęs mokinio klaidų ypatumus, mokytojas sprendžia ko reikia permokyti, ką pakoreguoti ar suplanuoti kitokį mokymą, kad mokinys nebedarytų šių klaidų

15 Mokinių konferencijos
Mokiniai patys stebi savo pažangą – prisiimti atsakomybę už savo pažangą labai svarbu jų asmeniniam vystymuisi. Tam jie remiasi: iš mokytojų gauta grįžtamąja informacija savo mokymosi refleksija Mokiniai teikia savo mokymosi vertinimo informaciją mokytojams ir tėvams bendruose pasitarimuose - konferencijose. Tam jie gali panaudoti portfolio. Mokytojai padeda mokiniams pasirengti tokiems pasitarimams Šis metodas didina mokinių savigarbą, jie geriau supranta savo mokymosi stiprybes ir spragas

16 Kaip padėti mokiniams pasirengti vertinimo konferencijai?
Mokytojas: Išsiunčia pakvietimus tėvams Padeda pasirinkti darbus, kurie mokinio nuomone geriausiai parodo jo mokymąsi Padeda mokiniui reflektuoti savo darbą remiantis mokytojo grįžtamąja informacija ir savo paties analize Parodo, kaip tie darbai rodo pažangą – nustatant stipriąsias vietas ir tai, ką galima būtų dar patobulinti Padeda rengiant ir “repetuojant” pristatymus

17 Vertinama ne tik mokinio pasiekimai, bet ir mokymosi veikla
Tinkamai vertinamos mokymosi veiklos mokytojui ir mokiniui pasako daugiau negu kontrolinis darbas ar egzaminas Parodo, ką mokinys suprato ir geba panaudoti ir ko dar negeba (o ne tai, ką prisiminė ir vėliau pamirš) Padeda reaguoti į situaciją ir pritaikyti ugdymo turinį Parodo ar pasirinkti mokymo būdai davė laukiamus rezultatus Padeda nustatyti, kaip reikia mokyti toliau Vertindamas mokinį mokytojas pamato save

18 Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti
Pagal mokymosi pobūdį: Vizualinis Mėgsta žiūrėti paveikslus, iliustracijas, diagramas, žemėlapius Mėgsta skaityti užrašus ir rašyti santraukas Mėgsta skaityti Gali būti susimąstęs Mokosi ir prisimena užsirašydamas Turi naudos iš to, kad užsirašo formules ir nurodymus ant kortelių ir jas peržvelgia Sudaro sąrašus ir veda detalų kalendorių Gerai prisimena veidus, vietoves, nurodymus Gerai nujaučia kryptį

19 Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (tęsinys)
Pagal mokymosi pobūdį: Girdėjimo Mėgsta klausytis, išgirsti ir diskutuoti Gerai išmoksta, kai pranešėjas kalba įdomiai ir aiškiai Peržiūri užrašus skaitydamas garsiai ir kalbėdamas su klasės draugais Mėgaujasi pasakodamas istorijas ir juokus Planuoja darbus tardamasis su kitais Prisimena formules ir nurodymus garsiai kalbėdamas Atpažįsta veidus ir vietoves, bet ne vardus Pakartoja nurodymus Mėgaujasi rimavimu, mėgsta kalbėti

20 Strategijos mokinių mokymosi stiliui nustatyti (tęsinys)
Pagal mokymosi pobūdį: Lytėjimo Mėgsta eksperimentuoti, dirbti su bendraamžiais ir eiti iš klasės tyrinėti aplinkoje Mėgsta fizinius pratimus, rankų darbus, dirbti sode ir pan Mėgsta gaminti daiktus, keverzoti, braižyti Trokšta dalyvauti įvairiose veiklose Mėgsta mokytis grupėje ir naudoti modelius ir schemas Mėgsta planuoti projektus ir veiklas dideliuose popieriaus lapuose Mėgaujasi naudodamas akmens luitus, skulptūras ir kitus trijų dimensijų modelius Gerai prisimena įvykius, bet ne veidus ir vardus Mėgsta bandyti ir nepergyvena dėl klaidų