SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA

Pateikčių temos: "SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA"— Pateikties kopija:

1 SEDOS VYTAUTO MAČERNIO GIMNAZIJA
Mokytoja metodininkė G.Vainutienė

2 KUNIGAIKŠČIŲ LIETUVA

3 Priešams dažniau pradėjus puldinėti mūsų kraštą, vadas, laimėjęs karą, dažnai likdavo giminės vadu. Tokius vadus vadino kunigaikščiais. Jų senovės Lietuvoje buvo daug. Išrinktųjų vadų arba kunigaikščių vaidmuo darėsi vis svarbesnis. Valsčiai virto kunigaikštystėmis, priklausančiomis vienam kunigaikščiui. Žmonės jungėsi draugėn įsitikinę, kad VISIEMS SUSIBŪRUS, LAIKANTIS VIENYBĖS, KLENGVIAU NUO PRIEŠŲ GINTIS

4 Senovės lietuvių tautos garbino įvairius dievus ir buvo pagonys
Perkūnas – vyriausiasis Lietuvos dievas, gamtos jėgų valdovas ir teisingumo prižiūrėtojas Žemyna – gamtos motina, žemės ir jos vaisių deivė, gyvosios gamtos bei derliaus globėja Laima – gimimo ir gyvenimo deivė, žmogaus likimo lėmėja Vėlinas – vėlių valdovas, pomirtinio teisingumo vykdytojas Milda – meilės deivė, įsimylėjėlių ir ieškančių draugo globėja Bangpūtys – vėjų valdovas Ragana – apšmeižta deivė, žiniuonių ir gydytojų globėja Perkūnas – vyriausiasis Lietuvos dievas, gamtos jėgų valdovas ir teisingumo prižiūrėtojas Žemyna – gamtos motina, žemės ir jos vaisių deivė, gyvosios gamtos bei derliaus globėja Laima – gimimo ir gyvenimo deivė, žmogaus likimo lėmėja Vėlinas – vėlių valdovas, pomirtinio teisingumo vykdytojas Milda – meilės deivė, įsimylėjėlių ir ieškančių draugo globėja Bangpūtys – vėjų valdovas Ragana – apšmeižta deivė, žiniuonių ir gydytojų globėja

5 Iš pradžių lietuvių giminės ir gentys rimtesnių priešų neturėjo
Iš pradžių lietuvių giminės ir gentys rimtesnių priešų neturėjo. Nedidelius antpuolius įstengdavo atremti atskiros kunigaikštystės. Lietuvą puldinėjo jau apsikrikštiję, t.y. tapę krikščionimis, kaimyniniai kraštai. Jie skelbėsi einą pagonių naikinti.

6 Į šiaurę nuo Lietuvos įsikūrė vokiečiai, užkariavę latvius
Į šiaurę nuo Lietuvos įsikūrė vokiečiai, užkariavę latvius. Dauguvos žiotyse jie įkūrė Rygos miestą. Vyskupas įsteigė vokiečių vienuolių broliją-ordiną. Jos nariai dėvėjo baltus apsiaustus su raudonu kryžiumi ir kalaviju, todėl ir buvo vadinami KALAVIJUOČIAIS. Į vakarus nuo Lietuvos atsirado tokia pat vokiečių karių brolija- KRYŽIUOČIAI. Jie nešiojo baltą apsiaustą su juodu kryžiumi.

7 Kalavijuočių ordino kryžius
KALAVIJUOČIAI

8 Kryžiuočių ordino simbolis
KRYŽIUOČIAI

9 Kalavijuočiai, nukariavę latvius ir kryžiuočiai, nukariavę prūsus ir įsitvirtinę jų žemėje, pradėjo veržtis į Lietuvą. Šio priešo atskiros lietuvių kunigaikštystės atremti nepajėgė. Lietuvos kunigaikščiai suprato, kad norint nugalėti priešą, reikia visoms lietuvių gentims susijungti.

10 Prieš 670 metų, 1336 m. vasario 25 d., kryžiuočiai sunaikino kunigaikščio Margirio ginamą Pilėnų pilį. Po ilgų kovų, priešui įsiveržus į pilį, pilies gynėjai savo noru pasirinko mirtį, užuot pasidavę į priešo vergiją. Šis dramatiškas epizodas tapo lietuvių kovų su kryžiuočiais simboliu.

11 Stipresnieji kunigaikščiai pradėjo imti į savo rankas silpnesniųjų kunigaikščių žemes, priversdami šiuos jiems paklusti. Jungimasis vyko labai pamažu: jis truko daugiau kaip 100 metų. Lietuva kaskart vis stiprėjo.

12 KURIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIS SUVIENIJO LIETUVĄ?
Pagaliau visos Lietuvos žemės ir valdžia pateko į vieno valdovo rankas KURIS LIETUVOS KUNIGAIKŠTIS SUVIENIJO LIETUVĄ?

13 Kunigaikštis MINDAUGAS- Lietuvos karalius
Iš kitų kunigaikščių išsiskyrė gabus ir sumanus kunigaikštis Mindaugas. Mindaugui nebuvo lengva valdyti suvienytą Lietuvą, nes nebuvo ramybės ir santarvės jos viduje. Lenkai ir rusai, taip pat kryžiuočiai, matydami vidaus nesutarimus, irgi nesnaudė- pradėjo puldinėti mūsų kraštą.

14 Mindaugo krikštas Mindaugas nusprendė apsikrikštyti ir taip apsisaugoti nuo priešų puolimo ar bent jau sutrukdyti jiems tai daryti krikščionybės vardu m. Mindaugas su šeima ir dideliu didikų būriu apsikrikštijo.

15 Apsikrikštijęs Mindaugas per pasiuntinius pareiškė popiežiui ištikimybę ir paprašė globos. Taip pat buvo paprašyta suteikti Mindaugui karaliaus vainiką. Popiežius sutiko m. Mindaugas su didelėmis iškilmėmis buvo vainikuotas pirmuoju Lietuvos karaliumi. Lietuva tapo karalyste.

16 Kuri diena vadinama Lietuvos valstybės diena?
Mindaugas Mindaugas (~ m.), Lietuvos Didysis kunigaikštis (~ ir m.), taip pat pirmasis Lietuvos karalius ( m.). Jo vainikavimo Lietuvos karaliumi diena yra Lietuvos Respublikos valstybinė šventė. Kuri diena vadinama Lietuvos valstybės diena?

17 Tikriausiai kai kurie jūsų žino, kad liepos 6-oji vadinama Valstybės diena. Tą dieną buvo karūnuotas pirmasis Lietuvos karalius Mindaugas. Apie Mindaugą, aišku, esate girdėję visi. Kuo gi šis valdovas toks ypatingas, kad jam paminklai statomi? Mindaugas – pirmasis Lietuvos valdovas. Iki jo Lietuvos valstybės paprasčiausiai nebuvo. Toje vietoje, kur dabar yra Lietuva, buvo kelios kunigaikštystės, kurias valdė atskiri kunigaikščiai, ir kiekvienas jų savo žemėse tvarkėsi kaip norėjo. Galima sakyti, kad vietoj vienos Lietuvos buvo kelios valstybėlės. Tik kai kurios didesnės, o jų valdovai – galingesni už kitus. Vienas tokių buvo Mindaugas. Tuomet dar kunigaikštis, ne karalius. Jums, ko gero, gali kilti klausimas, kuo tie kunigaikščiai ir karaliai vieni nuo kitų skiriasi? Tuo metu, – kalbame apie laiką, kuris vadinamas viduramžiais, – karaliaus titulas buvo kur kas svarbesnis ir garbingesnis. Kunigaikščiai, paprastai nedidelių žemių valdytojai, turėdavę paklusti visos valstybės valdovui – karaliui. Taip buvo kitose Europos šalyse. Lietuviai savo vyriausiąjį valdovą, kurio galybė prilygo karaliui, vadino Didžiuoju kunigaikščiu – tai reiškė, kad jis yra už visus kitus kunigaikščius didesnis ir svarbesnis. Mindaugui teko garbė tapti pirmu Lietuvos Didžiuoju kunigaikščiu, kuris vėliau buvo vainikuotas ir karaliumi.

18 Kunigaikščio Mindaugo žmona kunigaikštienė Morta

19 Mindaugui apsikrikštijus kryžiuočiai nebepuolė, bet atsirado vis daugiau karaliaus priešininkų pačioje Lietuvoje. Žemaičių kunigaikščiai 1263 m. surengė sąmokslą ir nužudė Mindaugą ir jo du sūnus.

20                                                                         Kovos dėl valdžios Lietuvoje nesiliovė ir po Mindaugo mirties. Iš kovojančių kunigaikščių sumanumu ir diplomatiniais gebėjimais išsiskyrė Traidenis.

21 Vėliau didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu pasiskelbė Vytenis
Vėliau didžiuoju Lietuvos kunigaikščiu pasiskelbė Vytenis. Jiems valdant Lietuva sustiprėjo, išsiplėtė, nes ne vien tik gynėsi nuo priešų, bet ir pati juos smarkiai puolė, prisijungė naujų žemių.

22 Kas įkūrė Vilniaus miestą?
Po Vytenio mirtie Lietuvą valdė jo brolis Gediminas. Kas įkūrė Vilniaus miestą?

23 Vilniaus įkūrimo legenda byloja, kad medžiodamas kunigaikštis Gediminas apsistojo nakvynei vietoje, kur dabar stovi Vilnius. Naktį jis susapnavo sapną, kuriame ant aukšto kalno staugė geležinis vilkas. Ryte kunigaikščio krivių krivaitis Lizdeika išaiškino kad sapnas reiškia, jog šioje vietoje iškils miestas, garsas apie kurį plačiai pasklis. Tuomet upių santakoje buvo supiltas piliakalnis ir pastatyta pilis.

24 Kunigaikščių medžioklė

25 Gediminas ėmė valdyti jau sujungtą Lietuvą
Gediminas ėmė valdyti jau sujungtą Lietuvą. Jis buvo šviesus, išmintingas, labai išsilavinęs valdovas

26 Gediminas rūpinosi savo krašto gerove, jo stiprinimu ir gražinimu, statė naujas, jau mūrines, pilis, miestus ir tiltus, tiesė kelius. Tam tikslui kvietėsi iš Vakarų amatininkus, statybininkus, menininkus, pirklius.

27 LIETUVA Tvirčiau suspausk, žemaiti, ronko žombį ir gilią vagą išvaryk par savą šalį, o tava žemes pūdymų veliena rombi, būk tvirts, tenepalaužei tava galę. Ka išlek gerves, naktys praded šalčiu dvelkti ir gulbe auksa konkalus padongie skombint, tep ilgu rondas ir tep sunke dvasio alkti, ir vis nuledus galvą ete poskou žombe. Tvirčiau suspausk, žemaiti, ronko žombį ir vagą išvaryk par visą žemę platę, giliau įsmeik noragą, dalgį linksmiau skombink, te visus sviets tavį ir tava žemę mata. AČIŪ UŽ DĖMESĮ!