9 tema: Kaip išmatuoti žinias?

Pateikčių temos: "9 tema: Kaip išmatuoti žinias?"— Pateikties kopija:

1 9 tema: Kaip išmatuoti žinias?

2 Tai ko negalime išmatuoti – negalime valdyti.
Žinių vertinimo etapai: - Išryškinti organizacijos žinių pokyčius - Interpretuoti žinias pagal žinių tikslus.

3 Ką reikėtų matuoti? Kaip pasikeitė Jūsų organizacijos/įmonės žinių bazė? Kokius talentus ar ekspertus Jūsų organizacija/ įmonė įgijo ar prarado? Kokius inovatyvius produktus Jūsų įmonė sukūrė dėka efektyvaus žinių valdymo?

4 Kodėl reikia matuoti? Organizacijos gali efektyviai valdyti žinias tik tuomet, jeigu turi prasmingus indikatorius, leidžiančius įvertinti žinių bazę. Žinios gali būti valdomos tik tuomet, jeigu jas galima išmatuoti arba jos egzistuoja įsisąmonintame lygmenyje

5 Matavimo problemos Norint kiekybiškai įvertinti žinias, reiškia jas reikia atskirti nuo konkrečios situacijos, laiko ir žmonių Organizacija gali kontroliuoti žinias tik kontroliuodama aplinką, kurioje jos sukuriamos Žinios gali būti fiksuojamos tik netiesiogiai, todėl ne visai tiksliai Žinių vertė priklauso nuo aplinkybių. Norint įvertinti žinias, reikia jas paversti objektais, o tai reiškia – atskirti nuo situacijų, laiko ar žmonių.

6 Žinių matavimas ir vertinimas
Pokyčiai žinių bazėje turi būti matomi. Tik tuomet jie gali būti interpretuojami lyginant juos su žinių tikslais. Matuoti žinias – nereiškia juos įvertinti piniginiu matu. Reikia įvertinti ar jos atitinka žinių tikslus. Nesant grįžtamojo ryšio, nėra galimybės pakoreguoti kitas žinių valdymo veiklas Žinių vertinimas nereiškia, kad reikia apskaičiuoti jų piniginę išraišką, reikia nusakyti ar pasiekti žinių tikslai.

7 Matavimo pavyzdžiai Arthur Andersen – vertina fiktyvų rodiklį apie vidinius kompanijos mokymus Buckman Laboratories – siekia įvertinti vidines žinių valdymo išlaidas, kurios siekia 3,5 proc. nuo pelno. McKINSEY – intelektualiniam kapitalui išleidžia 10 proc. pelno.

8 Matavimui naudoti struktūrinius tinklus
Struktūrinių tinklų kūrimas padeda suprasti tarpusavio įvairių procesų tarpusavio priklausomybę, bei padeda išreikšti hipotezes Pvz., investicijos į IT infrastruktūrą sutrumpina sprendimų priėmimo laiką, todėl sutrumpėja reagavimo laikas, tuo pačiu išauga vartotojų pasitenkinimas Sunkumai yra susiję su priežasčių priskyrimu pasekmėms. Tačiau teorija turi būti įrodyta konkrečiais pavyzdžiais. Nes investavimas į IT infrastruktūra neduoda teigiamų rezultatų.

9 Struktūrinis tinklas Žinių valdymo veiklos Galutinė nauda
Daugiau žmonių motyvuotų naudoti žinias Daugiau galimybių suprasti vartotojų problemas ir poreikius Išaugus produktų ir paslaugų vertė Skatinimo sistemos pakeitimai, siekiant motyvuoti asmenis kurti ir dalintis žiniomis Tobulesnis technologijų naudojimas ir įgytos patirties pritaikymas Įmonės/ organizacijos verslumas Išaugęs vartotojų pasitenkinimas Produktai ir paslaugos geriau atitinkantys vartotojų poreikius Mažesnės einamosios išlaidos – mažiau klaidų Praktikams naudoti ekspertų strategijas Įmonės/ organizacijos gyvybingumas, išlikimas Daugiau žmonių motyvuotų naudoti žinias Aukštesnė produktų ir paslaugų kokybė Diegti IT infrastruktūrą (e.paštą, grupines bendravimo priemones, žinių bazes) Greitesnis sprendimų priėmimas ir apyvarta, mažiau laiko nuo projektavimo iki gatavos produkcijos išleidimo Didesnė rinkos skverbtis Greitesnis reagavimas ir paslaugų teikimas Orientacija į vartotojus ir rinką Orientacija į produktus ir paslaugas Žinių valdymo veiklos Galutinė nauda Orientacija į veiklą

10 Pasipriešinimas Matavimo procedūros gali vertinti ekspertų žinias arba technologijų reikšmingumą ateityje. Tai gali būti susiję su individų kompetencijų portfelio peržiūrėjimu, o tuo pačiu ir galios perskirstymu. Matavimai visuomet susiję su vertinimo tendencingumu. Žinių darbuotojų vertinimo kriterijai nėra objektyvūs, jeigu jie nėra susiję su egzistuojančia skatinimo sistema. Už pastangas ir veiklą žinių valdymo veiklose individai turi būti socialiniai ar finansiškai apdovanojami

11 Matavimo problemos Svarbūs aspektai nėra matuojami
Matuojami netinkami dalykai Naudojami neteisingi matavimai Matavimai atlikti, tačiau niekas nežino kodėl

12 Svarbūs aspektai nėra matuojami
Žinios retai įtraukiamos kaip turtas į egzistuojančią apskaitos sistemą, todėl lieka paslėptos Žinios, kurios vaidina esminį vaidmenį užtikrinant organizacijos konkurencingumą, nėra pakankamai įvertinamos arba iš viso nepripažįstamos. Todėl organizacija negali suformuluoti tinkamų žinių tikslų. Žinios, kurios yra esminės užtikrinant konkurencingumą, negali būti aprašytos, todėl negali būti įvertintos Nėra monitoringo sistemos, kuris leistų pamatuoti žinių veiklų atskirus blokus (pvz., žinių kūrimas) Egzistuoja skirtumas tarp įmonės rinkos vertės ir ataskaitose užfiksuotos vertės.

13 Matuojami netinkami dalykai
Dėmesys skiriamas finansiniams rodikliams, kurie neparodo priežastinių ryšių, todėl neaišku, kaip jie įtakojami žinių duomenų bazėje vykstančių pokyčių. Naudojami tik vidiniai indikatoriai, todėl negalima pamatuoti, kaip kompanijos žinių ištekliai vystomi, lyginant su konkurentų. Matuojamos individų gebėjimai ir kompetencija, tačiau kolektyvinės žinios pamirštamos Matuojamos tik išlaidos (pvz., mokymams), tačiau nevertinamas rezultatas (mokymų išdavoje gauta sėkmė)

14 Naudojami neteisingi matavimai
Materialus ir nematerialus turtas matuojamas naudojant skirtingas skales Kiekybiniams matavimams teikiamas prioritetas prieš kokybinius. Tuo tarpu kokybinė informacija apie vartotojų pasitenkinimą gali būti vertingesnė. Matavimai vertinami vietiniame kontekste. Nėra palyginimo su išoriniais konkurentais ar vedančiomis kompanijomis

15 Matavimai atlikti, tačiau niekas nežino kodėl
Matuojama tai, ką lengva pamatuodami, neatsižvelgdami į tai, kiek naudingi bus matavimai Matuojami kintamieji, kurie negali būti interpretuojami Matavimai atliekami automatiškai, nėra apgalvojama matavimo sistema ir jo prasmingumas arba jie turi ryšį su dabartine strategija

16 Alternatyvios matavimo strategijos: Subalansuotas įmonės vertinimas
Jeigu žinių valdymas nėra izoliuota veikla, ji turi būti suderinta su egzistuojančia vadybos ir monitoringo sistema. Vertinimo modelis apjungia keturias organizacijos veiklos perspektyvas: požiūris į organizaciją iš vartotojo, finansinės, vidaus verslo procesų ir mokymosi bei vystymosi perspektyvų (Kaplan&Norton, 1992) Ketvirtasis aspektas yra susijęs su žinių valdymu. Subalansuota apskaita, tai strateginio valdymo įrankis, kuriuo operatyvines investicijas į organizacijos žinių bazę siekiama susieti su ilgalaikiais įmonių tikslais.

17 Subalansuotas įmonės vertinimas
Finansinė perspektyva Kaip save pristatyti suinteresuotiems asmenims, norint užtikrinti finansinę sėkmę? Strateginės kryptys Matavimai Operaciniai tikslai Iniciatyvos Vidinių verslo procesų perspektyva Kokiuose verslo procesuose galime pasižymėti, norėdami patenkinti suinteresuotus asmenis ir vartotojus? Vartotojų perspektyva Kaip turime atrodyti vartotojams, kad patenkintume jų lūkesčius? Strateginės kryptys Matavimai Operaciniai tikslai Iniciatyvos Strateginės kryptys Matavimai Operaciniai tikslai Iniciatyvos Vizija ir strategija Pateikiami kiekvienos perspektyvos strateginiai tikslai, matavimo kintamieji, operatyviniai tikslai ir iniciatyvos. Nustatydamos tikslus, organizacijos turi įsitikinti, kad jos gali juos išmatuoti, paversti operatyviniais ir susieti su specialiomis iniciatyvomis. Kiekviena organizacija turi surasti savo rodiklius, atitinkančius jos situaciją, fiksuoti ir kontroliuoti kintamuosius, kurie jai svarbūs. Mokymosi ir tobulėjimo perspektyva Kaip galime pasiekti nuolatinį gebėjimų tobulinimą, kad pasiektume organizacijos vizijoje keliamus tikslus? Strateginės kryptys Matavimai Operaciniai tikslai Iniciatyvos

18 Alternatyvios vertinimo strategijos: Mišrūs rodikliai
Turinio rodikliai (kas sudaro dabartinę žinių bazę?) turi būti susieti su intervencijos (kokios žinių intervencijos atliktos ir kokia jų apimtis?), perkėlimo rodikliais (kokį poveikį intervencija turėjo pokyčiams?) ir klasikiniais finansiniais rodikliais Kadangi rezultatai, turinys, sąnaudos ir išeiga yra tarpusavyje susiję, sunku juos interpretuoti. Negalima atskirti turinio, atlikto poveikio ir rezultato, o jų sąveika yra sunku interpretuoti.

19 Rodiklių klasės North, Probst, Romhardt, 1998 Rodiklių grupė
Sampratų apibrėžimas Pavyzdžiai Organizacijos žinių bazė Aprašyti organizacijos bazės turinį tam tikru laiku t kokybiniais ir kiekybiniais rodikliais Darbuotojų esminių kompetencijų portfeliai, išorinių ir vidinių ryšių skaičius, vidinių kompetencijos centrų skaičius ir kokybė, patentai Intervencijos Aprašyti procesus ir sąnaudas siekiant organizacijos žinių bazės pokyčių Seminarų skaičius, ekspertų profilių skaičius, mokymų veikloje santykis Tarpiniai rezultatai ir perkėlimo efektas Tiesioginių intervencijos rezultatų matavimai Darbuotojų pasiūlymai dėl tobulinimo, atsakymų į vartotojų užklausas laikas, intraneto naudojimo rodikliai Verslo rezultatai Verslo rezultatų matavimai periodo pabaigoje (ketvirčio, metų) Pinigų srautai, įplaukos iš investicijų, apyvarta, rinkos dalis Lentelėje pateiktos 4 klasės, kurios padės išvengti rodiklių painiojimo I klasės rodikliai rodo organizacijos žinių bazės sudedamąsias. II klasės – vaizduoja įnašus ir procesus. III – tarpinius rezultatus ir pritaikymo poveikį. IV – verslo rezultatus. North, Probst, Romhardt, 1998

20 Matavimai pagal žinių tikslus
Tikslai Žinių tikslai Matavimai Normatyviniai Sukurti sąlygas pasiekti į žinias orientuotus strateginius ir operacinius tikslus į žinias orientuotos organizacijos kultūros tikslai pasiekti aukščiausio lygio valdymo įsipareigojimą kurti žinių organizaciją kultūros analizė valdymo elgesio stebėjimas atitikimo analizė (ryšys tarp esamos situacijos ir idealo) Strateginiai nustatyti organizacijos esmines (core) žinias apsibrėžti pageidaujamų kompetencijų portfelį nustatyti kompetencijų vystymą skatinančius svertus multidimensiniai žinių matavimai kompetencijos portfelių analizė svarbiausių „žinių projektų“ kontrolė Operaciniai normatyvinius ir strateginius žinių tikslus išreikšti konkrečiais terminais įsitikinti ar atlikti pakeitimai atitinka esamą lygį mokymo, turinčio tikslą įgytas žinias perkelti į veiklą, kontrolė sistemos (intraneto) naudojimo matavimai sukurti individualius gebėjimų profilius

21 Evoliucinis žinių modelis
Procesas nesuprantamas Žinoma, kas daro įtaką Įtaką galima išmatuoti Įtaką galima kontroliuoti Suprantamas priežasties-pasėkmės santykis Suprantami procesą valdantys įstatymai Rezultatų prognozė keičiasi Pokyčių kontrolė Galima ištirti bet kokią su žiniomis susijusią problemą ir nustatyti, iki kokio lygio pakaks įmonės turimų žinių. Lemiami sprendimai priimami turint stebėtinai mažai žinių.

22 Apibendrinimas Žinių matavimai yra būtini norint įvertinti žinių valdymo efektyvumą. Jie parodo, ar tinkamai suformuluoti žinių valdymo tikslai, ar žinių valdymo veiklos yra sėkmingos Kiekybinis požiūris į matavimus nėra tinkamas. Tinkamesnis požiūris ieškoti priežastinių ryšių ir atlikti netiesioginius matavimus. Žinių matavimai turi pasitarnauti atliekant „žinių apskaitą“, kuri leidžia suderinti organizacijos veiklą su jos žinių vizija ir strategija.

23 Klausimai Kokiems tyrimams: kokybiniams ar kiekybiniams, Jūsų organizacijoje teikiamas prioritetas? Kokie žinių valdymo rodikliai galėtų būti matuojami Jūsų organizacijoje? Ar vyksta tokie matavimai?

24 Užduotis: Remdamiesi žemiau pateiktais pavyzdžiais apie reikiamą informaciją, papildykite sąrašą (kokios informacijos dažniausiai reikia Jūsų organizacijos nariams) ir įvertinkite, kurią technologiją (push) ar (pull) efektyviausia naudoti tai informacijai gauti: Švietimo ministerijos potvarkiai Naujos knygos iš edukacijos srities Seminarai mokytojams ......