ĮTRAUKUSIS UGDYMAS - Šiuolaikinė pasaulinė švietimo kryptis

Pateikčių temos: "ĮTRAUKUSIS UGDYMAS - Šiuolaikinė pasaulinė švietimo kryptis"— Pateikties kopija:

1 ĮTRAUKUSIS UGDYMAS - Šiuolaikinė pasaulinė švietimo kryptis
Švietimas Lietuvos dabarčiai ir ateičiai 2018 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Seimas ĮTRAUKUSIS UGDYMAS - Šiuolaikinė pasaulinė švietimo kryptis Jonas Ruškus Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto narys ekspertas Nacionalinės UNESCO komisijos pirmininkas

2 Švietimas yra kiekvieno žmogaus teisė
Visi žmonės gimsta laisvi ir lygūs savo orumu ir teisėmis (1 str.) Švietimas yra skirtas tam, kad visais atžvilgiais būtų ugdoma žmogaus asmenybė ir kad būtų didinama pagarba žmogaus teisėms ir pagrindinėms laisvėms (26.2. str.) Visuotinė žmogaus teisių deklaracija, Jungtinės tautos, 1948 Diskriminacija švietime yra žmogaus teisių pažeidimas Konvencija prieš diskriminaciją Švietime, UNESCO, 1960 (Lietuva neratifikavusi)

3 Švietimas yra kiekvieno žmogaus teisė
Saugoti vaiką nuo bet kokių diskriminacijos formų Vaiko teisių konvencija, Jungtinės tautos, 1989 Tenkinti visų pagrindinius mokymosi poreikius Pasaulinis švietimo forumas, UNESCO , Jomtien pasaulinė deklaracija apie švietimą visiems, 1990 Sąlygos lygiateisiam dalyvavimui Galimybių išlyginimo taisyklės asmenims su negalia. Pasaulio veiklos programa, Jungtinės tautos, 1993 Visi vaikai turi mokytis kartu atliepiant jų įvairius poreikius Salamanka pareiškimas, UNESCO 1994

4 Švietimas yra kiekvieno žmogaus teisė
Užtikrinti lygiateisį prieinamumą pažeidžiamiesiems ir atstumtiesiems Pasaulio švietimo forumas, UNESCO, Dakaras, 2000 Užtikrinti įtraukųjį ir lygiavertį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi Pasaulio švietimo forumas Švietimas 2030, UNESCO Incheon‘o Deklaracija, 2015: įtrauktis, teisingumas ir prieinamumas yra kertiniai švietimo akmenys, nė vieno nepaliekant nuošalyje 4 tikslas, JT Darnaus vystymosi tikslai: pašalinti diskriminaciją ir pagerinti galimybes visiems ESBO veiksmų planas Darnaus vystymosi tikslams įgyvendinti, - įvertinti švietimo sistemų sėkmę rengiant jaunimą globaliai kompetencijai kurti taikias ir įvairoviškas bendruomenes skatinant lygybę, prieinamumą ir įtraukų pasaulį bei žmogaus orumą

5 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
Trečiasis Lietuvos Švietimo Strategijos tikslas: Užtikrinant švietimo prieinamumą ir lygias galimybes, maksimaliai plėtojant vaikų ir jaunimo švietimo aprėptį suteikti mokiniams, studentams ir jaunimui palankiausias galimybes išskleisti individualius gebėjimus ir tenkinti specialiuosius ugdymosi ir studijų poreikius (? JR) (Par ). Tai ypač aktualu atokių kaimo vietovių vaikams ir jaunimui, socialinės atskirties rizikos grupėms, emigrantams, specialiųjų ugdymosi poreikių (? JR) turintiems vaikams, kurie sunkiai integruojasi (? JR) į bendrą besimokančiųjų srautą ir lieka anapus daugelio visuomeninių procesų (Par ) 17.2. Mokyklų tiksluose ir švietimo sistemos struktūroje derinti lygių galimybių visiems teikimą ir siekį skatinti asmenis bei organizacijas orientuotis į aukščiausius rezultatus (? JR).

6 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
NACIONALINĖ PAŽANGOS STRATEGIJA: Sukurti nacionalines VISŲ besimokančių asmenų polinkius ir gabumus atskleidžiančias programas, talentų atpažinimo ir ugdymo, mokinių, studentų ir dėstytojų judumo sistemas. REMTI GABIŲ (? JR) vaikų akademinį, kūrybinį ir sporto neformalųjį ugdymą – sutelkti geriausius šalies mokytojus, mokslo, kultūros ir sporto ekspertus, pritraukti užsienio specialistų. (12 p. Besimokanti visuomenė)

7 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
Lūkesčių ir vertybių hierarchija. Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo tikslų realizavimo lygmuo (N=4690) Pastaba: didesnis skaičius žymi didesnį atstumą (nesutapimą) tarp tikslo svarbos ir tikslo patirties. Mažesnis skaičius žymi svarbos ir patirties sutapimą. Užsakovas: Mokytojų kompetencijos centras. Vykdytojai: Prof. dr. J.Ruškus (vadovas), Dr. D.Žvirdauskas, I.Eskytė, R.Motiečienė, A.Dorelaitienė, E.Jagelavičiūtė, R.Žvirdauskienė.

8 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
Neatpažinta švietimo kryptis (vs Suomija, m. pasirinkusi lygybės ir tautiškumo švietimo kryptį) Vadinamųjų „prestižinių“ – vaikus atsirenkančių - mokyklų sindromas Korepetitoriavimas kaip švietimo sistemų nesėkmės požymis Ne vaiko teisė rinktis mokyklą, bet mokyklos teisė rinktis vaikus Mokyklų „gelbėjimas“ dėl reitingų aukojant vaikus Specialusis ugdymas ir mokymas namuose yra atskirtis Vaikų lyginimas ignoruojant individualią pažangą Gabaus vaiko sampratos redukcija, akademinių pasiekimų pervertinimas Patyčios kaip sisteminio nepakantumo, įvairovės bei lygybės sąlygų stokos rezultatas Socialinių- pilietinių gebėjimų nevertinimas, neformalaus švietimo neformalumas

9 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
Lietuva: tik 1,28% (nors deklaruoja 11,35%, specialiųjų poreikų) negalių turinčių vaikų mokosi bendrojo lavinimo klasėse bendrojo lavinimo mokyklose, pusė visų negalią turinčių vaikų (daugiausia – turintys lengvą intelekto negalią). Metai Viso vaikų Lietuvoje Specialiųjų poreikių vaikai: Bendrosiose klasėse Specialiosiose klasėse Specialiosios mokyklos Bendrojo lavinimo mokykloje N % 2016 36437 11,01 1137 0,34 3672 1,11 Tendencija  R2=0,96  R2=0.83 R2=0.001  R2=0.52  R2=0.86  R2=0.87  R2=0.65 Vaikai, turintys Negalių 4235 11,62 787 82,15 3376 93,08 Sutrikimų 31704 87,01 56 5,85 243 6,70 Mokymosi sunkumų 498 1,37 121 22,63 Viso % 100

10 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
Įtraukiojo ugdymo Lietuvoje nebus, kol galios Lietuvos Švietimo įstatymo straipsnis: Mokykla, dėl objektyvių priežasčių negalinti užtikrinti mokiniui, kuris mokosi pagal privalomojo švietimo programas, psichologinės, specialiosios pedagoginės, specialiosios ar socialinės pedagoginės pagalbos, suderinusi su jo tėvais (globėjais, rūpintojais), pedagogine psichologine bei vaiko teisių apsaugos tarnyba, siūlo jam mokytis kitoje mokykloje. O Lietuvos švietimo Strategija vaikams, ne mokyklai, nei sistemai, priskiria negebėjimą integruotis: …..specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, kurie sunkiai integruojasi į bendrą besimokančiųjų srautą....

11 Lygiateisiškumo neužtikrinimas užtikrina diskriminuojantį švietimo pobūdį
Skirtingos realybės: Atskirtis Segregacija Integracija Įtrauktis

12 Negalią turintys vaikai - įtraukiojo ugdymo motyvas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija 1 str. Tikslas: Prie neįgaliųjų priskiriami asmenys, turintys ilgalaikių fizinių, psichikos, intelekto ar jutimo sutrikimų, kurie sąveikaudami su įvairiomis kliūtimis gali trukdyti šiems asmenims visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenėje lygiai su kitais asmenimis. 2 str. Apibrėžtys diskriminacija dėl neįgalumo – bet koks išskyrimas, atstūmimas ar apribojimas dėl neįgalumo, kuriais siekiama pabloginti ar paneigti arba dėl kurių pabloginamas ar paneigiamas visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių pripažinimas, įgyvendinimas ar naudojimasis jomis lygiai su kitais asmenimis politinėje, ekonominėje, socialinėje, kultūrinėje, pilietinėje ar bet kurioje kitoje srityje. Tokia diskriminacija apima visų formų diskriminaciją, įskaitant atsisakymą tinkamai pritaikyti sąlygas; tinkamas sąlygų pritaikymas – būtini ir tinkami pakeitimai ir pritaikymas, dėl kurių nepatiriama neproporcinga ar nepagrįsta našta ir kurių reikia konkrečiu atveju siekiant užtikrinti neįgaliesiems galimybę naudotis visomis žmogaus teisėmis ir pagrindinėmis laisvėmis lygiai su kitais asmenimis ar galimybę įgyvendinti šias teises ir laisves; universalus dizainas – gaminių, aplinkos, programų ir paslaugų, skirtų naudoti visiems žmonėms kuo platesniu mastu, dizainas, kai nėra pritaikymo ar specializuoto dizaino būtinybės. Universalus dizainas taip pat reiškia pagalbinius įrenginius, skirtus konkrečioms neįgaliųjų grupėms, kai tai yra būtina.

13 Negalią turintys vaikai - įtraukiojo ugdymo motyvas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių konvencija 3 str. Bendrieji principai. a) pagarbos asmens prigimtiniam orumui, savarankiškumui, įskaitant laisvę rinktis, ir nepriklausomumui; b) nediskriminavimo; c) visapusiško ir veiksmingo dalyvavimo ir įtraukimo į visuomenę; d) pagarbos neįgalių asmenų skirtumams ir jų, kaip žmonių įvairovės ir žmonijos dalies, pripažinimo; e) lygių galimybių; f) prieinamumo; g) vyrų ir moterų lygybės; h) pagarbos besivystantiems neįgalių vaikų gebėjimams ir pagarbos neįgalių vaikų teisei išsaugoti savo tapatybę. 5 str. Lygybė ir nediskriminavimas 3. Siekdamos skatinti lygybę ir pašalinti diskriminaciją, valstybės, šios Konvencijos Šalys, imasi visų atitinkamų veiksmų, kad užtikrintų tinkamą sąlygų pritaikymą. 4. Konkrečios priemonės, kurių reikia, kad būtų paspartinta ar pasiekta faktinė neįgaliųjų lygybė, pagal šios Konvencijos nuostatas nelaikomos diskriminacija.

14 Negalią turintys vaikai - įtraukiojo ugdymo motyvas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rengiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. Bendrasis komentaras: Visuminė sistema : švietimo ministerijos lyderystė užtikrinant reikalingus išteklius ir keičiant institucinę kultūrą, politiką ir praktikas Visuminė švietimo aplinka: edukacinių institucijų lyderystė įdiegiant naują klasės praktiką, santykius, mokytojų superviziją, konsultacines paslaugas, biudžetą, įtraukiant vietos bendruomenes ir visuomenę Visuminis asmuo: pripažįstami kiekvieno vaiko gabumai ir aukšti lūkesčiai, pasiūlomas lankstus mokymo planas, mokymo metodai pritaikomi skirtingiems vaiko gebėjimams ir stiprybėms, poreikiams bei mokymosi stiliams, numatant ankstyvąją intervenciją ir vaiko potencialą; esmė yra vaiko gebėjimai ir siekiai, o ne planas, prievolė asmeninei edukacinei prieigai, o ne taikyti mokinį prie sistemos

15 Negalią turintys vaikai - įtraukiojo ugdymo motyvas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rengiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. Bendrasis komentaras: Parama mokytojui: numanant jo vertybės ir kompetencijas, taip pat bendradarbiavimą ir problemų sprendimą Pagarba įvairovei: visi mokiniai yra gerbiamai nepriklausomai nuo jo savybių Veiksmingi perėjimai tarp sistemos grandžių: numanant perėjimą į profesinį ir/ar aukštąjį mokslą ugdant mokinių gebėjimus, pasitikėjimą ir tinkamas vertinimo ir egzaminų sąlygas (prieinamumas) bei teisingą gebėjimų sertifikavimą Partnerystės pripažinimas: mokinių, mokytojų asociacijos Stebėsena ir įsivertinimas, įtraukiant visus dalyvius

16 Tinkamas sąlygų pritaikymas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rengiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. Bendrasis komentaras: Neregiai ir silpnaregiai mokiniai turi būti aprūpinti galimybėmis mokytis Brailio raštu, kitu alternatyviu raštu, didinančiomis ir alternatyviomis komunikacijos priemonėmis, būdais ir formatais, taip pat orientaciniais ir judumo įgūdžiais. Investuoti į tinkamas technologijas ir alternatyvios komunikacijos sistemas, palengvinančias mokymąsi. Bendraamžių parama ir mentorystės schemos turi būti skatinamos.

17 Tinkamas sąlygų pritaikymas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rengiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. Bendrasis komentaras: Kurtieji ir neprigirdintieji mokiniai turi būti aprūpinti galimybe mokytis gestų kalba, taip pat priemonėmis, kurios palaiko ir skatina lingvistinį ir kultūrinį kurčiųjų tapatumą. Žmogaus teisė yra mokytis sava kalba, taip pat gestų kalba. Neprigirdintys mokiniai turi gauti kokybiškas logopedinę – kalbos terapijos paslaugas, įskaitant klausą gerinančias technologijas ir tiesioginį kalbos užrašymą.

18 Tinkamas sąlygų pritaikymas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rengiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. Bendrasis komentaras: Mokiniai su komunikacijos ir kalbos sutrikimais turi būti aprūpinti galimybe išreikti save ir mokytis naudojant alternatyvios ir didinančios komunikacijos priemonėmis. Tai gali būti gestų kalba, įvairios komunikacinės technologijos. Investuoti į reikalingų technologijų ir alternatyvių komunikacijų naudojimą siekiant palengvinti mokymąsi. Mokiniai su komunikacijos ir elgesio sunkumais turi būti remiami atitinkamai organizuojant klasę, įskaitant mokymąsi poromis, bendraamžių tutorystę, sėdėjimą arti mokytojo ir sukuriant struktūruotą ir prognozuojamą aplinką

19 Tinkamas sąlygų pritaikymas
Jungtinių tautų Neįgaliųjų teisių komiteto rengiamas JT Neįgaliųjų teisių konvencijos 24 str. Bendrasis komentaras: Mokiniai su intelekto sutrikimais turi būti mokomi konkrečiai, naudojant stebimas regimąsias priemones ir lengvai suprantamus tekstus, saugioje, ramioje ir struktūruotoje mokymosi aplinkoje, projektuojant gebėjimus, kurie kuo geriau ruoštų mokinį/mokinę savarankiškam gyvenimui ir profesiniams kontekstams. Būtina investuoti į interaktyvias klases naudojant altentatyvius mokymo ir vertinimo metodus.

20 Gera mokykla - tai kokybiška įtrauki mokykla
ASMENYBĖS ŪGTIS GYVENIMAS MOKYKLOJE: SAVIRAIŠKUS DALYVAVIMAS UGDYMASIS (MOKYMASIS): DIALOGIŠKAS IR TYRINĖJANTIS UGDYMAS (MOKYMAS): PAREMIANTIS UGDYMĄSI (MOKYMĄSI) DARBUOTOJAI: ASMENYBIŲ ĮVAIROVĖ MOKYKLOS BENDRUOMENĖ: BESIMOKANTI ORGANIZACIJA LYDERYSTĖ IR VADYBA: ĮGALINANČIOS UGDYMO(SI) APLINKA: DINAMIŠKA, ATVIRA IR FUNKCIONALI VIETOS BENDRUOMENĖ IR MOKYKLOS SAVININKO TEISES IR PAREIGAS ĮGYVENDINANTI INSTITUCIJA, DALYVIŲ SUSIRINKIMAS (SAVININKAS): ĮSIPAREIGOJĘ

21 Gera mokykla - tai kokybiška įtrauki mokykla
 Įtraukusis ugdymas nėra negalią turinčių vaikų ugdymas Tai - ugdymas be atskirties, be diskriminacijos Tai – sisteminės sąlygos visiems vaikams mokytis drauge Aplinka derinama prie individualių vaiko gebėjimų, mokymosi poreikių ir aspiracijų, o ne vaikas derinamas prie aplinkos (programos, tikslų ir t.t.) standarto Teorijos neužtenka, mums reikia politikos (konkrečios priemonės, valstybės ir mokyklų prievolės), nes atskirtis yra moraliai nepriimtina (Kofi Annan)

22 Gera mokykla - tai kokybiška įtrauki mokykla
Užtikrinti įtraukųjį ir lygiateisį kokybišką švietimą ir skatinti visą gyvenimą trunkantį mokymąsi UNESCO Švietimas 2030 Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi 4 tikslas