Logopedė metodininkė Jūratė Kubilienė

Pateikčių temos: "Logopedė metodininkė Jūratė Kubilienė"— Pateikties kopija:

1 Logopedė metodininkė Jūratė Kubilienė
Smulkioji motorika ir kalba arba pirštelių ir liežuvio draugystė

2 Vaikų mintys iš žurnalo „Tavo vaikas“ bei TV laidos „Kūdikio lūpomis"
Apie uodegą: „Ji plitaisyta dyvūnams is uspakalio. Pavyzdziui, kul baidiasi kalvė, tai ji plasideda" (4 m.). Apie elektrinį arbatinuką: „Jo į žygius neima, juk miške yja sunku jasti elektjos jozetę" (5 m.). Vaikų mintys iš žurnalo „Tavo vaikas“ bei TV laidos  „Kūdikio lūpomis" Anūkas su močiute žiūri filmuką vaikams, kurį vis pertraukia televizijos reklama. Susierzinęs anūkas sako: - Kai aš užaugsiu, nusipirksiu televizorių be reklamos! (6 m) Mama vedasi vaiką iš darželio, šis pamato logopedę ir sako: - Pažiūrok, čia mano kalbėja eina.(4,5 m)

3 Kodėl vieni mažyliai kalba aiškiai ir taisyklingai
Kodėl vieni mažyliai kalba aiškiai ir taisyklingai? Kodėl kai kurie vaikai švepluoja, taria nesuprantamus žodžius? Kodėl vienų sąsiuviniuose puikuojasi gražios raidės? Kodėl kai kurių raštas neįskaitomas? Ir dar daug KODĖL?.. Žinoma, vienareikšmio atsakymo nėra. Tačiau dauguma specialistų (gydytojų, logopedų ir, žinoma, mokslininkų teigia, kad paslaptis glūdi vaiko motorikoje (bendrojoje, smulkiojoje bei artikuliacinėje). Nuo to, kiek ji išlavinta, priklauso daugybė dalykų, įskaitant ir kalbą.

4 Ką apie kalbos ir motorikos arba apie liežuvėlio ir pirštukų draugystę teigia tyrimus atlikę specialistai? Daug autorių atskleidžia bei patvirtina kalbos ir motorikos sutrikimų tarpusavio ryšį. Konstatuojama, kad kartu su kalbos sutrikimais, pvz., alalija, dizartrija greta būna stambiosios (judesio ir padėties) ir smulkiosios motorikos problemos. Pažymima, kad esant motorinei alalijai būdingas motorinis nevikrumas, negrabumas, nekoordinuoti judesiai, sulėtėję ar suaktyvėję judesiai, nepakankamas judesių ritmiškumas, sutrikusi pusiausvyra tarp dinamikos ir statikos (negali stovėti ir šokinėti ant vienos kojos, vaikščioti ant pirštų ir kulnų, mesti ir gaudyti kamuolį). Ypatingai apsunkinta smulkioji rankų motorika (Volkova, 1989).

5 A.Garšvienė (1993) teigia, kad kalbos trūkumų priežastis gali būti motorikos sutrikimas. Vieniems gali būti sutrikusi tik kalbinė motorika, kitų smulkiosios artikuliacinio aparato motorikos sutrikimas yra bendrosios motorikos sutrikimo dalis. Taip pat nurodo, kad bendrosios motorikos tyrimas aktualus logopedui, nustatant kalbos sutrikimo priežastis, bei organizuojant visapusišką kalbos korekciją.

6 Tam tikrą ryšį tarp bendrosios motorikos (judesio ir padėties) ir kalbos padargų nurodo neurodinaminė vystymosi teorija. K. ir B.Bobath (1984) sako, kad esant nepakankamai išsivysčiusiai bendrajai motorikai, negali normaliai funkcionuoti galūnės ir oraliniai raumenys, kurie lemia valgymo ir kalbos garsų artikuliacijos procesų efektyvumą, o gebėjimas kontroliuoti liemens judesius yra labai svarbus kalbai bei kitiems funkciniams kūno judesiams. Taigi, atkreipia dėmesį į tai, jog šalia kalbos sutrikimų ne tik kad gali būti bendrosios motorikos (judesio ir padėties) vystymosi sutrikimų, bet ,būtent, jie gali įtakoti kalbos sutrikimo laipsnį.

7 Didelis dėmesys ryšiui tarp motorikos išsivystymo ir kalbos yra skiriamas antroposofinės krypties moksliniuose darbuose. Jos atstovas Kioning (1995, 2002) apie šį ryšį sako, jog vaiko užduotis per pirmuosius gyvenimo metus atsistoti ir pradėti eiti, tai yra pasipriešinti žemės traukai. Tuomet galva laisvai remiasi į pečius ir yra ramybės taškas, aplink kurį vyksta galūnių judėjimas tam, kad per antrus gyvenimo metus žmogus galėtų pradėti kalbėti. Judėjimo pojūtis, kuris apima ir kalbą, vystosi ir tobulėja visą žmogaus gyvenimą!

8 Jei kaskart brisime per pievą ta pačia vagele, išminsime taką... Kažkas panašaus vyksta ir naujagimio galvoje. Nėštumo metu kūdikio smegenyse subręsta apie 100 milijardų ląstelių. Kiekvieną kartą, kai kūdikis naudoja savo jutimus – juda, ragauja, liečia, klauso, uodžia – ląstelės jungiasi, sudarydamos neuronines jungtis, kurių tinklas lemia žmogaus veiklą. Smegenyse formuojasi sritys, atsakingos už galūnių valdymą, skonio jutimą, klausą, regą, kalbos suvokimą ir t. t. Kuo įvairesnė vaiko patirtis, tuo daugiau jungčių užsimezga, kuo intensyvesni veiksmai – tuo jungtys stipresnės ir fizinė, pažintinė bei emocinė žmogaus branda kokybiškesnė. Neuroninių jungčių tinklo zonos, glaudžiai susijusios tarpusavyje ir nėra stabilios. Jos nuolat kinta bręsdamos ir gali būti sąmoningai stimuliuojamos.

9 Motorinėje ir jutiminėje smegenų žievės srityje žmogaus įvairios kūno dalys turi savo zonas: aukščiausiai vingiuose išsidėsto kojos, žemiau – liemens, dar žemiau – kaklo ir galvos motorinės ir jutiminės sritys. Didžiausius plotus užima galva (ypač lūpos, liežuvis) ir plaštaka (ypač pirštai). Intensyvūs pirštų judesiai netiesiogiai aktyvina kalbinę motoriką. Dar daugiau, judesius valdančios smegenų žievės sritys ypač aktyvios pirmąjį gyvenimo penkmetį, o jautriausias laikotarpis, kai smegenyse formuojasi už kalbą atsakingos neuroninės jungtys, yra pirmieji penkeri vaiko gyvenimo metai.

10 Taigi pirštų miklumas tiesiogiai susijęs su sklandžia vaiko kalba! Smegenyse esantis motorinis (judėjimo) Broca centras , reguliuoja balso aparatą: balso stygas, gomurio bei kvėpavimo raumenis ir valdo visa tai, kas dalyvauja tariant garsus (judina lūpas, liežuvį). Ši sritis yra tiesiogiai susijusi su smulkiąja motorika. Kuo aktyviau juda pirštai, tuo daugiau impulsų gauna Broca centras, todėl tuo daugiau stimulų yra pradėti kalbėti. Smulkioji motorika – tai koncentruoti vaiko pirštų judesiai, gebėjimas laikyti šaukštą, pieštuką, lipdyti... Taigi galvos smegenys (jų žievė), rankos (pirštų galiukai) ir artikuliacinis aparatas (lūpų, apatinio žandikaulio ir liežuvio judesiai kalbant) yra tiesiogiai susiję. Sensorinis Vernike centras padeda išgirsti ir suprasti kalbą. Asociatyvinis centras „analizuoja“ išgirstą frazę ir „mąsto“, ką kalbėti toliau, „planuoja“ tolimesnę kalbą. Taigi kalbėti, girdėti patį save, apmąstyti jau pasakytą frazę ar mintį ir vėl formuoti naują sakinį – visa tai vyksta vienodu ir tuo pačiu greičiu.

11 Kai kurie autoriai (M. Kolcova, 1989) teigia, kad vaikas pradeda kalbėti tada, kai smulkioji motorika pasiekia atitinkamą išsivystymo lygį. Atlikti tyrimai patvirtina, kad apribojus vaiko judėjimą, net ir intensyvi kalbinė stimuliacija nėra pakankama kalbos plėtrai. Taigi aktyvus judėjimas, intensyvi pirštų veikla padeda lavėti kalbiniams gebėjimams.

12 Esant ryšiui tarp kalbos ir motorikos ir dirbant su vaikais, turinčiais kalbėjimo ir kalbos sutrikimus, būtina skirti laiko: kalbos sutrikimų nustatymui; bendrajai, smulkiajai bei oralinei motorikai įvertinti. Išaiškinti motorinės sistemos sunkumai gali palengvinti kalbos sutrikimo identifikavimą ir kalbos sutrikimo įveikimą.

13 KAIP LAVINTI VAIKO SMULKIĄJĄ MOTORIKĄ?
1.Kalbam ir žaidžiam su vaiku: ŽAIDINIMAI, EILĖRAŠČIAI, PASAKĖLĖS... Kalbam, sekam, skaitom, pasakojam, kuriam ir veikiam, žaidžiam, imituojam ... su rankutėmis, siejant tekstą su tikslingu judesiu.Pavyzdžiui, Pirštukų šeima Pirštukų didelė šeima (braukiam savo ranka per delniuką). Susipažinkime su ja: Aš nykštys (sakom storu balsu su pasididžiavimo gaidele), O šitas – smilius (paprastu balsu), Aš didysis... esu vyras! (vėl garsiau storiau) Gaila, vardo neturiu (gailiai gailiai), Aš mažylis juk esu (linksmai plonai). P.S. Svetainės, kuriose rasite žaidimų ir žaidinimų rankelėms.

14 2.Vaiko menas... Piešimas tiesiog pirštais ar su priemonėm – smagus, naudingas užsiėmimas. Tai ne tik padeda lavinti smulkiąją motoriką, bet ir atpalaiduoja, ramina. Rekomenduojama su vaiku piešti, aplikuoti, tapyti, štampuoti, štrichuoti, klijuoti, pervedžioti, apvedžioti trafaretus, kirpti, glamžyti, plėšyti ir t. t. .

15 3. Žaidžiam šešėlius su rankytėm..

16 Veikla su buitinėmis, bet tinkančiomis didaktikai, priemonėmis
Pasižvalgom savo aplinkoje ir įdarbinam pirštelius... Jie dirba su segtukais, užtrauktukais, sagomis, sąvaržėlėmis, grandinėlėmis, krapštukais, šiaudeliais, siūlais, adatinėmis strėlytėmis, kamščiais, degtukais, makaronais, kruopomis... Su šiais daiktais vaikas gali segti ir segioti, atitraukti ir užtraukti, rūšiuoti, verti, grupuoti, jungti, ardyti, sukti, vynioti, rišti, badyti, varstyti, rikiuoti, semti, perpilti ir t. t. . Specialistų ir tėvelių fantazijai ribų nėra... O vaikui smalsu įdomu ir naudinga bei efektyvu!

17 Veikla su didaktinėmis vaizdinėmis priemonėmis
Vaikui svarbu stebėti ir matyti, klausyti ir girdėti, liesti ir jausti, užuosti, ragauti. Todėl vaikas turės naudos, jei žais su dėlionėmis, stalo žaidimais, labirintais (kilpomis), kaištukais (forma ir išpjova), mozaikomis, kaladėlėmis, konstruktoriais, modelinu ar plastilinu, lipdukais ir t. t. . Žinoma, neįkainojama knygų, žurnalų vertė. Vartykite, žiūrėkite, skaitykite, kalbėkite su vaiku pasitelkdami leidinių vaizdą bei juose sudėtą išmintį.

18 VAIKO PIRŠTELIAI TIKRAI DRAUGAUJA SU LIEŽUVĖLIU!
SVARBU IR ĮDOMU! Atkreipkite dėmesį... vaikas darydamas burnos judesius (iškišdamas liežuvį, išsižiodamas ir pan.) paprastai nevalingai išskečia pirštukus. Atkreipkite dėmesį... vaikas atlikdamas veiklas su pirštais, t.y. piešdamas, kirpdamas, spalvindamas ir t. t. nevalingai „veikia“ su burna, pvz., iškiša liežuvį, prasižioja, prikanda lūpą ar pan. . Tai yra puikiausias įrodymas, kad smegenyse esančios kalbos motorinė ir smulkiosios motorikos zonos yra greta ir viena kitą įtakoja. Todėl teiginys, kad miklūs pirštai, t. y. išlavinta smulkioji motorika, padeda kalbos raidai, yra absoliuti tiesa. VAIKO PIRŠTELIAI TIKRAI DRAUGAUJA SU LIEŽUVĖLIU!