Paklausos ir pasiūlos elastingumas

Pateikčių temos: "Paklausos ir pasiūlos elastingumas"— Pateikties kopija:

1 Paklausos ir pasiūlos elastingumas

2 • Paklausos veiksniai D 1 D
P, Eur/vnt . Q, vnt. D 1 2 3 4 5 6 7 8 D 1 • n c Paklausos kiekis - prekės kiekis, kurį nori ir gali pirkti pirkėjas per tam tikrą laikotarpį, esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Paklausos kiekio pokyčiu vadiname judėjimą išilgai paklausos kreivės kainos pokyčio poveikyje. Paklausos pokyčius atspindi paklausos kreivės poslinkiai koordinačių sistemoje nekainos veiksnių poveikyje.

3 Ne kainos veiksnių įtaka paklausai:
1. Pirkėjo pajamos ir jų kitimas. Normalios kokybės preke - laikoma prekė, kurios perkama daugiau, kai pajamos didėja. Blogesnės kokybės preke - laikoma prekė, kurios perkama mažiau, kai pajamos didėja. 2. Kitų prekių kainos ir jų kitimas. Jei dvi prekės tenkina tuos pačius poreikius ir keičia viena kitą jas vartojant, jos vadinamos pakaitais. Papildančios viena kitą prekės vartojamos kartu kaip komplektas. 3. Vartojo lūkesčiai. Jei pirkėjas tikisi, jog prekės kainos padidės, jis apsirūpina preke iš anksto. Tai padidina paklausą.

4 • Pasiūlos veiksniai S S1
P, Lt/vnt. Q, vnt. S 1 2 3 4 5 6 7 8 S1 • c n Pasiūlos kiekis - prekės kiekis, kurį nori ir gali pateikti pardavėjas per tam tikrą laikotarpį (pvz., per mėnesį), esant tam tikrai kainai, kai kiti veiksniai yra nekintami. Pasiūlos kiekio pokyčiai - gaminamo ir siūlomo prekės kiekio pasikeitimas pasikeitus prekės kainai. Pasiūlos pasikeitimą rodo pasiūlos kreivės padėties koordinačių sistemoje pasikeitimas nekainos veiksnių poveikyje: pasiūlai didėjant - į dešinę, pasiūlai mažėjant - į kairę.

5 Ne kainos veiksnių įtaka pasiūlai :
Gamybos veiksnių kainų pokyčių įtaka pasiūlai. Didėjant gamybos veiksnių kainoms, pasiūla mažėja. Mažėjant gamybos veiksnių kainoms pasiūla didėja. 2. Pažangių technologijų naudojimas Pažangios technologijos sumažina gamybos išlaidas. 3. Prekių gamybos ryšių įtaka pasiūlai Jei prekės yra pakaitai gamyboje, tai jų gamybai naudojami tie patys ištekliai (žemė naudojama įvairioms kultūroms auginti). Jei A ir B prekės yra papildančios viena kitą, tai gaminant A prekę kaip šalutinis (papildomas) produktas pagaminama ir B prekė.

6 Rinkos pusiausvyra Jei rinkoje susidaro pusiausvyra - nusistovi tokia prekės kaina, kad prekių kiekis, kurį gamintojas nori parduoti, sutampa su prekės kiekiu, kurį pirkėjai nori pirkti.

7 Paklausos ir pasiūlos pokyčių įtaka pusiausvyros kainai ir kiekiui

8 Vyriausybės nustatyta
Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant minimaliąją ir maksimaliąją kainas Vyriausybės nustatyta maksimalioji kaina, vadinamosios kainų lubos, reiškia, kad gamintojas savo prekes gali realizuoti žemiau šios kainos lygio, bet viršyti jos negalima. P, Lt/vnt. Q, vnt. S 1 2 3 4 5 6 7 8 10 30 50 60 • . kaina D 40 20 c f g h e Vyriausybės nustatyta kaina

9 Vyriausybės nustatyta kaina
Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant minimaliąją ir maksimaliąją kainas Vyriausybės nustatyta minimalioji kaina reiškia, kad negalima parduoti žemiau šios kainos lygio. P, Lt/vnt. Q, vnt. S 1 2 3 4 5 6 7 8 10 30 50 60 • . kaina D 40 20 c f g h e Vyriausybės nustatyta kaina

10 Rinkos pusiausvyros pažeidimai vyriausybei nustatant minimaliąją ir maksimaliąją kainas
Kainų kontrole (reguliavimu) siekiama prekes ir paslaugas padaryti prieinamesnes vartotojams arba neleisti monopolistui taikyti visuomenei neoptimalią (monopolinę) kainą. Kainų reguliavimas, kai nustatoma mažesnė nei rinkos kaina, sukuria prekių deficitą. Kainų reguliavimas, kai nustatoma didesnė nei rinkos kaina, sukuria perteklių. Prekes, kurių kainos kontroliuojamos, gaminančios įmonės patiria sunkumų plėtodamos ir atnaujindamos verslą. Nustatant monopolinių tiekėjų prekių kainas, susiduriama su sunkumais ieškant tinkamos formulės kainai nustatyti.

11 PAKLAUSOS IR PASIŪLOS ELASTINGUMAS
Elastingumu bendru atveju vadinamas rinkos subjektų reakcijos intensyvumas reaguojant į kurio nors ekonominės aplinkos veiksnio (kainos, pajamų ir t.t.) pasikeitimą. Elastingumas Paklausos kainų atžvilgiu Pasiūlos

12 Paklausos elastingumas: kainų atžvilgiu
Parodo norimo pirkti prekių kiekio reakciją į kainos pokyčius: (normalioms prekėms Ed<0). Jeigu pirkėjai jautriai reaguoja į kainų sumažėjimą (padidėjimą), tai sakome, kad paklausa yra elastinga; kai pirkėjas silpnai reaguoja į kainos pasikeitimą, paklausa yra neelastinga. Kainos padidėjimas 1 euru tai daug ar mažai?

13 Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai
Elastinga paklausa, kai (|Ed|>1), kai | Qd | > | P | Neelastinga paklausa, kai (|Ed|<1), kai | Qd | < | P |. Vienetinis paklausos elastingumas (|Ed|=1), kai | Qd | = | P |. Absoliutusis paklausos elastingumas (|Ed|=) - kai be galo mažas prekės kainos procentinis pokytis (P%=0) sąlygoja didelį perkamų prekių kiekio procentinį pokytį | Qd | >> | P |. Absoliutusis paklausos neelastingumas (|Ed|=0)- kai prekės kainos procentinis pokytis nepakeičia norimo pirkti prekių kiekio rinkoje (Q%=0), t.y. kai | Qd | << | P |

14 Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai
Elastinga paklausa Neelastinga paklausa. Vienetinis paklausos elastingumas. Absoliutusis paklausos elastingumas Absoliutusis paklausos neelastingumas E A C D E – absoliutus neelastingumas; D absoliutus elestingumas C- vienetinis elastingumas B Neelastinga A elestinga B Koks atvejas atvaizduotas grafiškai?

15 Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai
Analizuojamų prekių tarpusavio ryšys: prekės pakaitai. Jeigu prekės turi daug pakaitų, tai jų paklausos elastingumas kainų atžvilgiu yra didesnis negu tų prekių, kurios neturi artimų pakaitų. Prekės reikalingumo žmogui laipsnis. Būtiniausių prekių paklausa santykinai neelastinga: kasdieniam gyvenimui būtiniausias prekes, pvz., maistą, drabužius, avalynę, elektrą, dujas, kurą ir t.t. vartotojas visada pirks net padidėjus kainoms. Priešingai, prabangos prekių kainoms padidėjus, galima sumažinti jų vartojimą (paklausa elastinga kainų atžvilgiu). 1 horizontalesnė 2. Vertikalesnė Horizontalėja horizontalėja

16 Paklausos elastingumą lemiantys veiksniai
Vartotojo biudžeto dalis, skirta prekėms įsigyti. Didėjant biudžeto daliai skirtai analizuojamai prekei įsigyti elastingumas paklausos didėja. Laikas. Jei vartotojai, pasikeitus prekių kainoms, gali pakeisti savo elgseną, jie gali elastingiau (jautriau) reaguoti į kainos pasikeitimą. Vadinasi, trumpu laikotarpiu kai nespėjama prisitaikyti prie kainos pokyčių paklausa yra santykinai neelastinga, o ilgu laikotarpiu vartotojų paklausa tampa elastinga. Horizontalėja horizontalėja

17 Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu
Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu – rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą: kai 0<ES<∞.

18 Pasiūlos elastingumo kainų atžvilgiu atvejai
Elastinga pasiūla (ES>1), kai |∆P | < | ∆Q | Neelastinga pasiūla (ES<1), kai | ∆P | > | ∆Q | Vienetinis pasiūlos elastingumas (ES=1), kai | ∆P | = | ∆Q | Absoliutusis pasiūlos elastingumas (ES=), kai | ∆P | << | ∆Q | Absoliutusis pasiūlos neelastingumas (ES=0), kai | ∆P | >> | ∆Q | Koks atvejas atvaizduotas grafiškai?

19 Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai
Laiko tarpsnis: Momentinis laikotarpis: ES=0. Trumpasis laikotarpis: |ES|>1. Ilgasis laikotarpis yra tada, kai įmonės padidina gamybos pajėgumus, naujos įmonės gali įeiti (arba palikti) šaką (ES>>1). Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu – rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą Momentinis laikotarpis: ES=0 neelastinga pasiūla Ilgasis laikotarpis Trumpasis laikotarpis Momentinis t

20 Pasiūlos elastingumą lemiantys veiksniai
Prekių pakaitai (substitutai) gamyboje. Jei tuos pačius išteklius galima naudoti kelių rūšių prekių gamybai, vienos iš šių prekių kainos padidėjimas sąlygos išteklių perkėlimą jos gamybai, mažinant kitos prekės gamybą. Pakaitai gamyboje didina pasiūlos elastingumą kainų atžvilgiu. Prekių saugojimo galimybės. Jeigu prekių negalima saugoti ilgą laiką, tai pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu bus nedidelis. Pasiūlos elastingumas kainų atžvilgiu – rodo gamybos pokyčių intensyvumą reaguojant į analizuojamų prekių kainos pasikeitimą Momentinis laikotarpis: ES=0 neelastinga pasiūla

21 Elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimas
Paklausos (pasiūlos) elastingumo kainų atžvilgiu koeficientas intervale: arba Ar galite pakoreguoti išraišką? Lyginamas eleatingumo modulis!!!

22 Elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimas
Paklausos elastingumo kainų atžvilgiu bet kuriame paklausos tiesės taške nustatymas geometriškai. bet kuriame paklausos tiesės B taške elastingumas yra lygus tiesės atkarpos nuo taško B iki Q ašies ilgio ir tiesės atkarpos esančios nuo šio taško iki P ašies ilgio santykiui. Problemos: 1. Atskaitos taško problema; 2. Ryšys tarp kreivės nuolydžio ir elastingumo.

23 Elastingumas ir kreivės nuolydis

24 Elastingumo kainų atžvilgiu tam tikrame intervale ir taške apskaičiavimas
Algebrinis būdas. Taikomas, jei žinoma paklausos kiekio priklausomybė nuo kiekio, Tuomet elastingumas bet kokiame taške galima paskaičiuoti: ED= (dQ/dP)(P/Q)

25 Paklausos elastingumo reikšmė įmonių sprendimams
TR=QP ( pajamos) Ar pavaizduotos šiame paveiksle? I. Kai |Ed|<1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos taip pat mažėja, o kainos didėjimo atveju pajamos didėja. II. Kai |Ed|>1, mažėjant kainai, bendrosios pajamos padidėja, o didėjant kainai, bendrosios pajamos mažės. III. Kai paklausa turi vienetinį elastingumą, kainų pokyčiai (mažėjimas, didėjimas) nepakeičia bendrųjų pajamų apimties. 5 10 P 20 15 D 16 12 4 8 Q E F A B C G I II III

26 Paklausos elastingumas ir pajamos
Paklausa Elastingumas Tai reiškia Pajamos Elastinga |Ed|>1 ΔQ%>ΔP% didėja Vienetinio elastingumo |Ed|=1 ΔQ%=ΔP% nekinta Neelastinga |Ed|<1 ΔQ%<ΔP% mažėja

27 Praktinis elastingumo teorijos taikymas
Prognozuojant prekių pardavimus; 2. Valstybės pajamų gaunamų iš mokesčių prognozavimui; 3. Prognozuojant valstybės poveikio priemonių įtaką ekonomikos pusiausvyrai.

28 Paklausos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamos
a) kai |Ed|‌>1) b) kai ‌|Ed|‌<1 (elastinga paklausa)   (neelastinga paklausa)  Paklausas elestinka, įvedus akcizą, prekės kaina diedėja ( E1), pajamos buvo 6*8=48, tapo 4*9=36 sumazeja. Paklausa neelastinga. Situacija ta pati, ta2iau 5vedus akciza pajamos buvo 7*8=56, padidinus kainai 6*11=66. padid4jo Gamintojai apmoka didžiausią mokesčių dalį Pirkėjai apmoka didžiausią mokesčių dalį

29 Pasiūlos elastingumo poveikis ekonomikai ir valstybės pajamoms
c) kai ES>1 d) kai ES<1 (elastinga pasiūla) (neelastinga pasiūla) Parodyti prištai buvusia skaidrę, kad pamatytų priešingą kitimą. Pirkėjai apmoka didžiausią mokesčių dalį Gamintojai apmoka didžiausią mokesčių dalį

30 Elastingumas ir mokesčių pajamos
Kai paklausos ir pasiūlos elastingumas yra dideli – dėl nustatyto mokesčio sumažės pardavimų apimtys, sumažės pajamos ir tuo pačiu surenkamas pajamų mokestis. Kai paklausos ir pasiūlos elastingumas mažas – dėl nustatyto mokesčio apimtys sumažės, bet dėl kainos didėjimo padidės pardavimų pajamos, o tuo pačiu ir surenkamų pajamų dydis. Dėl to apmokestinami tabako gaminiai, alkoholis,

31 Vartotojų/Naudotojų elgesys