Kalba: meilė ir įsipareigojimas

Pateikčių temos: "Kalba: meilė ir įsipareigojimas"— Pateikties kopija:

1 Kalba: meilė ir įsipareigojimas
V. Zaborskaitės esė Parengė: mokinė Renata Lazauskaitė 12a Priėmė: mokytoja Janina Aleksandravičienė 2011m.

2 Tema Apie tautos meilę ir įsipareigojimą kalbai.

3 Problematika Kas turi saugoti gimtąją kalbą? Kaip reikia ją saugoti?
Kodėl žmogus suvokia gimtosios kalbos svarbą tik tuomet, kai iškyla grėsmė jos egzistavimui?

4 Apie kalbą Kalba — viena iš svarbiausių tautinių vertybių.
Ji išauga iš tautos būties, ją apgaubia ir joje gyvena. Ji susijusi su gamtiniu ir istoriniu tautos buvimu. Kalbos garsynas reiškia tautos pasaulėvaizdį ir pasaulėjautą.

5 Kas lemia kalbos charakterį?
Kalbos charakterį remia: biologinės prielaidos; tautos istorinė patirtis; artikuliacinė bazė.

6 Mintis iš esė „Prisirišimas prie gimtosios kalbos žmogui yra savaiminis, instinktyvus, kaip stipri ir aiški žmogiškosios jo esmės apraiška“.

7 Mintis iš esė „Gimtąją kalbą mylėti reiškia pirmiausia žiūrėti, kad ji skleistųsi visa savo esme: jai būdingu skambėjimu, žodžių sandara ir kaityba, žodžių junginiais ir prasmėmis. Kad jos negožtų svetimybės, netaisyklingumai, kurie griauna pačią kalbos sistemą“.

8 Mintis iš esė „Atsakomybė už gimtosios kalbos likimą — labai asmeniška, ji gula ant kiekvieno tautos nario pečių“.

9 Mintis iš esė „Politiškai iš agresyvių jėgų apsupties, kuri draudė vartoti savo gimtąją lietuvių kalbą, mes jau išsiveržėme, bet gilieji mūsų esaties klodai vergovės metų skaudžiai pakąsti ir apgriauti“.

10 Mintis iš esė „Mūsų kalbos kūnas paliegęs ir žaizdotas. Savo aplinkoje mes girdime daug suluošintos, degraduotos kalbos“.

11 Išvada Kalbos — ne vien specialistų reikalas, o visos tautos, kiekvieno mūsų. Ir nereikia laukti tokių laikų, kai turėsim aukoti gyvybes tam, kad ją išgelbėtume. Juk visi žmonės yra įsišakniję savo gimtojoje kalboje...