Vaiko kalbos skatinimas šeimoje

Pateikčių temos: "Vaiko kalbos skatinimas šeimoje"— Pateikties kopija:

1 Vaiko kalbos skatinimas šeimoje
Parengė logopedė metodininkė Sonata Pakalniškienė 2011

2 Vaikų kalbos vystymuisi labai svarbi yra juos supanti aplinka
Vaikų kalbos vystymuisi labai svarbi yra juos supanti aplinka. Normaliai vystydamasis vaikas mokosi kalbėti mėgdžiodamas. Girdėdamas suaugusiųjų kalbą, žaisdamas ir stebėdamas palaipsniui išmoksta tarti garsus, skiemenis, garsiažodžius, žodžius, sužino jų reikšmes. Atsiranda pirmieji prasmingi sakiniai, kuriais reiškiamos mintys, tobulėja gramatinė kalbos sandara, rišlioji kalba. Tėveliai būdami geru kalbos pavyzdžiu, nuolat kalbėdamiesi su vaiku gali paskatinti kalbos raidą.

3 Kaip skatinti vaikų kalbą
Jau naujagimis bendrauja su tėvais per garsus, žvilgsnį, gestikuliaciją, mimiką.   Nuolat bendraukite su vaiku taisyklinga, aiškia, turtinga, bet neįmantria kalba. Kalbėkite gyvai ir išraiškingai, pabrėždami žodžius – vaikai pirmiausiai kreipia dėmesį į kalbos melodingumą.

4 Pritaikykite savo kalbos tempą prie vaiko kalbos lygio, neskubinkite vaiko ir neskubėkite patys.
Lydėkite kalba tiek savo, tiek vaiko veiksmus. Kai esate su vaiku, nuolat jam pasakokite ką veikiate, ką matote ir girdite.

5 Kurkite kalbą žadinančias situacijas, kurios yra nenuspėjamos, nesurežisuotos, sukelia vaikams nuostabą bei iškelia klausimus. Raskite laiko kiekvieną dieną pusvalandį vaikui garsiai paskaityti kokį nors tekstą, parinktą pagal amžių. Taip lavėja vaiko girdimasis suvokimas, vaizduotė, vėliau jie padės lengviau formuotis skaitymo bei rašymo įgūdžiams.

6 Skirkite daug dėmesio rišliajai kalbai ugdyti
Skirkite daug dėmesio rišliajai kalbai ugdyti. Paprašykite vaiko papasakoti apie tai, ką jis išgirdo, apibūdinti daiktus, nusakyti jų požymius, išvardinti pagrindinius skaitomo teksto veikėjus, atrinkti svarbiausius įvykius, pasakyti pagrindinę mintį. Kalba įsisavinama pokalbiuose, kurie vedami dialogo forma. Tegul vaikas aktyviai dalyvauja pokalbyje. Pokalbių metu vaikas ne tik pažįsta pasaulį, bet ir mokosi bendrauti.

7 Ugdykite vaiko kalbą įvairių žaidimų metu.
Lavinkite vaiko fantaziją, pagirkite išgirdę taiklų, vaizdingą posakį. Skatinkite vaiką lipdyti, karpyti, varstyti, piešti, dėlioti, konstruoti... (lavinant smulkiąją motoriką – lavėja ir kalbiniai įgūdžiai). Kurkite įvairius pasakojimus, pasakas be galo improvizuokite kartu su vaiku.

8 Vaikščiodami su vaiku, aptarkite tai, ką matote, girdite, užuodžiate, liečiate ir pan.
Veskitės vaiką į muziejų, koncertą, mišką ir pan. Skatinkite ji pasidalinti įspūdžiais su kitais šeimos nariais. Kalbėkite apie vaiko pomėgius. Jis greičiau išmoks naujų žodžių, jei remsis objektais ar veiksmais, kuriais domisi.

9 Kartu deklamuokite eilėraščius,dainuokite dainas.
Skatinkite vaiką daugiau kalbėti prašydami pasirinkti: tegu paaiškina, kodėl norėtų vieno ar kito dalyko. Sekite vaiko kalbą. Netaisyklingai tariamus žodžius pakartokite patys teisingai, niekuomet nepamėgdžiokite šveplavimo, būkite taisyklingo tarimo pavyzdys.

10 Vaikams, turintiems tarimo trūkumų, naudinga kasdienė lūpų, liežuvio mankšta. Ją, paaiškinus logopedui, atlikite kartu su savo mažaisiais. Laiku kreipkitės į logopedą, jei manote, kad jūsų vaikas kalba ne taip, kaip jo bendraamžiai arba vis dar netaria garsų. Ištaisyti 3-4 metų vaiko  garsų tarimą kur kas lengviau ir trunka trumpiau nei šešerių, nes tada vaikas jau būna įpratęs kalbėti netaisyklingai.

11 Sėkmės lavinant savo vaiko kalbą.