Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys iki 2012 metų

Pateikčių temos: "Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys iki 2012 metų"— Pateikties kopija:

1 Bendrojo lavinimo ugdymo turinio formavimo, įgyvendinimo, vertinimo bei atnaujinimo strategija
Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys iki 2012 metų Bendrųjų programų atnaujinimas Parengė Elena Motiejūnienė

2 Parengė Elena Motiejūnienė
Mums protas atrodo tarsi saugykla, kurią reikia pripildyti, bet iš tiesų tai – įrankis, kuriuo reikia naudotis. J.W.Gardner, Self-Renewal,1963 Parengė Elena Motiejūnienė

3 Ugdymo turinio strateginiai dokumentai
Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatos ir jos įgyvendinimo programa (patvirtinta LR Seimo 2004 m. ir Vyriausybės 2005 m.) Bendrojo lavinimo UGDYMO TURINIO formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo STRATEGIJA ir jos priemonių planas (tvirtinama LR ŠM ministro 2006 m.) IKT diegimo į Lietuvos švietimą metų strategija ir programa (patvirtinta LR ŠM ministro 2004 m.) Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija dėl esminių kompetencijų mokymuisi visą gyvenimą (2005/0221(COD) Parengė Elena Motiejūnienė

4 Parengė Elena Motiejūnienė
Valstybinės švietimo strategijos metų nuostatų įgyvendinimo programa Įgyvendinimo programos priemonė: Parengti, patvirtinti ir įgyvendinti bendrojo lavinimo ugdymo turinio ir profesinio mokymo programų formavimo, įgyvendinimo, vertinimo ir atnaujinimo strategiją ir jos priemonių planą Parengė Elena Motiejūnienė

5 Ugdymo turinys (Curriculum) (UNESCO,2004):
mokinio jau turima patirtis, mokymo programos, mokymo(si) metodai bei kontekstas, vertinimo būdai ir rezultatai, mokymo(si) priemonės Parengė Elena Motiejūnienė

6 Ugdymo turinys - nenutrūkstamas procesas
Formavimas Atnaujinimas Tobulinimas Įgyvendinimas Vertinimas Parengė Elena Motiejūnienė

7 Parengė Elena Motiejūnienė
Esminės kompetencijos Europos Parlamento ir Tarybos Rekomendacija (2005/0221(COD) Kompetencija - tam tikros srities žinių, gebėjimų ir nuostatų visuma, įrodytas sugebėjimas atlikti užduotis, veiksmus pagal sutartus reikalavimus Esminės kompetencijos - tai visų žmonių asmeninei realizacijai ir vystimuisi, aktyviam pilietiškumui, socialinei įtraukčiai ir užimtumui reikalingos kompetencijos: komunikavimas gimtąja kalba; komunikavimas užsienio kalbomis; matematinė kompetencija ir esminės kompetencijos mokslo ir technologijų srityse; skaitmeninis raštingumas; mokėjimas mokytis; socialinės ir pilietinės kompetencijos; iniciatyvumas ir verslumas; kultūrinis sąmoningumas ir raiška. Parengė Elena Motiejūnienė

8 Ugdymo turinio strategijos paskirtis
– apibrėžti ugdymo turinio proceso tikslus ir principus, švietimo lygmenų funkcijas ir atsakomybę šiame procese, numatyti ugdymo turinio proceso iki 2012 m. prioritetus, priemones, jų įgyvendinimo rodiklius. Parengė Elena Motiejūnienė

9 Ugdymo turinio proceso tikslas
– pritaikyti ugdymo turinį taip, kad kiekvienas mokinys pagal savo poreikius ir išgales bręstų kaip asmenybė, įgytų kompetencijų, būtinų tolesniam mokymuisi ir prasmingam, aktyviam gyvenimui šiuolaikinėje visuomenėje. Parengė Elena Motiejūnienė

10 Ugdymo turinio proceso principai
Ugdymo turinys sudaro galimybes kiekvienam mokiniui susikurti vertybių sistemą ir pasiekti asmeninę brandą, įgyti šiuolaikinėje visuomenėje būtinų kompetencijų; ugdymo turinys diferencijuojamas ir individualizuojamas - pritaikomas mokinių amžiaus tarpsniams, turimai patirčiai, poreikiams, sugebėjimų lygiui, mokymosi stiliams; stiprinama ugdymo turinio vidinė integracija, ryšys su gyvenimu, darbo pasauliu, kultūros procesais; ugdymo turinio procesas decentralizuojamas – sprendimus dėl ugdymo turinio pritaikymo įvairių poreikių mokiniams priima mokykla ir mokytojas remdamiesi mokinio pažinimu ir valstybiniais ugdymo turinį reglamentuojančiais dokumentais; ugdymo turinio atnaujinimas grindžiamas mokinių pasiekimų ir ugdymo proceso vertinimo informacija, socialinių partnerių siūlymais; ugdymo turinio naujovių įgyvendinimas grindžiamas ištekliais, kurie sudaro galimybes tinkamai parengti mokytojus ir mokymosi aplinką. Parengė Elena Motiejūnienė

11 Ugdymo turinio raidos prioritetai 2006-2012 metais (1)
Orientuoti ugdymo turinį į esminių asmens kompetencijų ugdymą, ypač mokėjimo mokytis, pilietiškumo, verslumo, skaitmeninio raštingumo, kad mokinys, baigdamas pagrindinę mokyklą, būtų pasirengęs gyventi, mokytis ir dirbti šiuolaikinėje visuomenėje; Užtikrinti ugdymo ir vertinimo tikslų atitikimą (pvz., ugdomos ir vertinamos kompetencijos); didinti mokinių vertinimo ugdymo procese reikšmę ir stiprinti ryšį su išoriniu vertinimu; pasiekti, kad dalį galutinio įvertinimo baigus pagrindinio ir vidurinio ugdymo programą sudarytų projektiniai, autoriniai ir kt. mokinių darbai; Ypatingą dėmesį skirti mokinių pažinimui, ugdymo individualizavimui ir diferencijavimui, kad ugdymo turinys būtų tinkamai pritaikomas pagal mokinių poreikius, mokymosi stilius ir galias; Parengė Elena Motiejūnienė

12 Ugdymo turinio raidos prioritetai 2006-2012 metais (2)
Didinti mokymosi krypties pasirinkimo galimybes metų mokiniams, kad jie turėtų geresnes sąlygas išsiaiškinti savo poreikius bei interesus apsisprendžiant ir apsispręsti dėl tolesnio mokymosi ir būsimos profesijos; pasiekti, kad šio amžiaus tarpsnio mokiniai galėtų susipažinti su įvairiomis profesijomis darbo vietose; Mokyklos ir mokytojo veiklos vertinime ypatingą dėmesį skirti ugdymo turinio vertinimui; pasiekti, kad gauta vertinimo informacija padėtų kryptingai tobulinti ugdymo turinį atsiliepiant į mokinių ir visuomenės poreikius; Kad mokytojai sugebėtų formuoti ir įgyvendinti atnaujinamą ugdymo turinį, tobulinti mokytojų kvalifikaciją ir rengimą šiose srityse: mokinio kompetencijų ugdymo, ugdymo individualizavimo ir diferencijavimo, mokytis padedančio vertinimo, ugdymo proceso planavimo ir refleksijos. Plėtoti mokyklų aprūpinimą šiuolaikinėmis mokymo(si) priemonėmis, IKT panaudojimą ugdymo turinio procese, kad didėtų kokybiškų mokymo(si) priemonių prieinamumas ir mokytojai galėtų sėkmingiau įtraukti mokinius į aktyvų mokymąsi. Parengė Elena Motiejūnienė

13 Švietimo lygmenų funkcijos ir atsakomybė ugdymo turinio procese
Švietimo ir mokslo ministerija priima sprendimus dėl: Bendrųjų programų, Bendrųjų ugdymo planų ir kt. atnaujinimo ar pakeitimo, jų išbandymo, tvirtinimo ir įgyvendinimo; nustato ugdymo turinio proceso prioritetus; nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, PUPP ir brandos egzaminų turinio ir vykdymo tvarkos; nustato vertinimo ugdymo procese gaires ir ryšius su išoriniu mokinių pasiekimų vertinimu, vertinimo informacijos panaudojimo tvarką; sąlygų mokytojams įgyti tinkamą kompetenciją siekti iškeltų ugdymo tikslų ir numatytų rezultatų sudarymo; mokytojų rengimo, kvalifikacijos tobulinimo programų turinio atitikimo ugdymo turinio proceso prioritetams užtikrinimo; ugdymo turinio atnaujinimo susiejimo su mokyklų aprūpinimu reikiamomis mokymo priemonėmis visuomenės informavimo apie ugdymo turinio proceso prioritetus Parengė Elena Motiejūnienė

14 Švietimo lygmenų funkcijos ir atsakomybė ugdymo turinio procese
Savivaldybė (mokyklos steigėjas ar jo administracinis padalinys, toliau – mokyklos steigėjas) priima sprendimus dėl: valstybės lygmens ugdymo turinio įgyvendinimo mokyklose ir suderinimo su vietos bendruomenės poreikiais; sąlygų sudarymo mokytojams, vadovams ir kitiems švietimo specialistams tobulinti savo kvalifikaciją ir persikvalifikuoti, atsižvelgiant į ugdymo turinio proceso prioritetus ir dėl nuolatinės konsultantų paramos mokytojams ir mokyklai visais ugdymo turinio proceso klausimais; valstybės nustatyta tvarka organizuojamų nacionalinių ir tarptautinių mokinių pasiekimų tyrimų, PUPP ir brandos egzaminų, bei diagnostinio mokinių pasiekimų vertinimo savivaldybės mastu, o taip pat vertinimo informacijos panaudojimo; mokyklų aprūpinimo mokymo priemonėmis ir investicijų (žmogiškųjų ir materialiųjų išteklių), skiriamų ugdymo turinio įgyvendinimui ir tobulinimui; švietimo pagalbos teikimo mokyklai, mokiniams ir jų tėvams; visuomenės informavimo apie ugdymo turinio proceso vystymą ir mokyklų darbo kokybę. Parengė Elena Motiejūnienė

15 Švietimo lygmenų funkcijos ir atsakomybė ugdymo turinio procese
Mokyklos administracija priima sprendimus dėl: valstybės reglamentuojamo ir mokyklos steigėjo teikiamo ugdymo turinio pritaikymo ir įgyvendinimo atsižvelgiant į mokinių ir mokyklos bendruomenės poreikius, mokytojų patirtį bei turimus išteklius; ugdymo planavimo, ugdymo proceso organizavimo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, vertinimo informacijos panaudojimo tvarkos; vertinimo informacijos kaupimo ir analizavimo, tobulintinų ugdymo turinio sričių nustatymo, bendruomenės įtraukimo į ugdymo turinio procesą; galimybių sudarymo 9-12 klasių mokiniams pasirinkti ugdymo turinį pagal savo interesus, poreikius ir mokyklos galimybes; sąlygų sudarymo mokytojams bendradarbiauti ir kurti aktyvų mokymąsi skatinančią aplinką; dėl mokyklos ugdymo planų ir tvarkaraščių derinimo, aprūpinimo vadovėliais ir kitomis mokymo(si) priemonėmis, mokytojų kvalifikacijos tobulinimo; mokytojų atsiskaitymo apie ugdymo proceso eigą, mokinių mokymąsi ir rezultatus mokyklos administracijai; bendradarbiavimo su mokinių tėvais ir informacijos teikimo; vietos bendruomenės informavimo. Parengė Elena Motiejūnienė

16 Švietimo lygmenų funkcijos ir atsakomybė ugdymo turinio procese
Mokytojas priima sprendimus dėl: Bendrųjų programų, mokyklos steigėjo bei mokyklos keliamų ugdymo tikslų ir uždavinių įgyvendinimo, pritaikant klasės ir atskirų mokinių poreikiams, ugdymo proceso organizavimo, kad kiekvienas mokinys pagal savo išgales pasiektų kuo geresnių rezultatų; ugdymo proceso planavimo, orientuojantis į mokinių mokymosi rezultatus, planų derinimo ir aptarimo su kolegomis ir mokiniais; pasirenkamųjų kursų ar modulių programų rengimo ir įgyvendinimo valstybės ir mokyklos nustatyta tvarka; mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo būdų pritaikymo ir vertinimo informacijos panaudojimo mokinių poreikiams nustatyti ir tolesniam mokymui(si) planuoti, savalaikei pagalbai užtikrinti; dėl mokinių mokymosi rezultatų bei pagalbos aptarimo su mokiniais ir jų tėvais; mokinių įtraukimo į aktyvų mokymąsi ir bendradarbiavimą, tinkamų mokymosi motyvacijos skatinimo, mokinių mokymo mokytis: kelti pasiekiamus tikslus, vertinti ir įsivertinti, reflektuoti mokymąsi, būdų parinkimo; mokymąsi skatinančios aplinkos kūrimo, tinkamo mokymo(si) priemonių parinkimo ir panaudojimo. Parengė Elena Motiejūnienė

17 Baigiamosios ugdymo turinio strategijos nuostatos
Ugdymo strategijai įgyvendinti būtina: sukurti mokinių kompetencijų vertinimo metodiką ir instrumentus Bendruose ugdymo planuose padidinti mokyklos galimybes priimti sprendimus dėl ugdymo organizavimo; suderinti ugdymo turinio pasirinkimą pagrindinio ugdymo antrajame koncentre su ugdymo turinio pasirinkimu vidurinio ugdymo programoje; pagrindinio ugdymo programoje sudaryti sąlygas mokiniams pažinti darbo ir profesijų pasaulį; inicijuoti vadovėlių autorių mokymą ir kokybiškų mokymo priemonių gamybą. Parengė Elena Motiejūnienė

18 Ugdymo turinį reglamentuojantys dokumentai
Bendrosios programos ir išsilavinimo standartai (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro, 2002, 2003 m.) Atnaujinama iki 2008 m. Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo ugdymo procese samprata (patvirtinta LR ŠM ministro 2004 m.) Bendrieji ugdymo planai m. (patvirtinta LR švietimo ir mokslo ministro, 2004 m.) Atnaujinama 2008 m. Parengė Elena Motiejūnienė

19 Bendrųjų programų atnaujinimo tikslus iškelia strateginiai dokumentai
Subalansuoti mokymosi krūvius Diferencijuoti ir individualizuoti ugdymą: pažinti mokinį - įgyvendinti mokytis padedantį vertinimą planuoti ugdymą, remiantis mokinio pažinimu Ugdyti mokinių kompetencijas įtraukti mokinį į aktyvų mokymąsi integruoti ugdymo turinį - priartinti prie gyvenimo Parengė Elena Motiejūnienė

20 Parengė Elena Motiejūnienė
Ugdymo rezultatas – kompetencija Bendrosiose programose - mokinių mokymosi pasiekimai Mokinių pasiekimai – žinios ir supratimas, gebėjimai, nuostatos (vertybės, požiūriai, elgesys), kuriuos mokinys įgyja baigęs atitinkamą mokymosi etapą ar programą: tai, gairės, susitarimas dėl bendrųjų vertinimo kriterijų, ko turėtų pasiekti dauguma, o ne individualiai kiekvienas mokinys; planuojant ugdymą orientuojamasi į šiuos pasiekimus ir atsižvelgiama į mokinių, jau turimą patirtį ir poreikius; kiekvienam sudaromos sąlygos siekti kuo aukštesnių asmeninių rezultatų; remiamasi rengiant išorinio vertinimo programas, kuriose apibrėžiama kokios žinios, supratimas ir gebėjimai bus tikrinami. Parengė Elena Motiejūnienė

21 Bendrąsias programas sudarys 8 ugdymo turinio sritys
Ugdymo turinio sritis – apima giminingus, integraciniais ryšiais susietus dalykus, kurių mokymasis padeda mokiniams išsiugdyti sričiai būdingus gebėjimus, įgyti visuminį požiūrį į gamtos, visuomenės, kultūros reiškinius. Dorinis ugdymas (etika, tikyba) Kalbos (gimtosios, valstybinė lietuvių, užsienio) Matematika ir informacinės technologijos Gamtamokslinis ugdymas ( pasaulio pažinimas , gamtos pažinimas, biologija, chemija, fizika) Socialinis ugdymas (Istorija, geografija, kūno kultūra, pilietiškumo pagrindai , ekonomika) Meninis ugdymas (dailė ir technologijos, muzika, šokis, teatras, integruotas menų kursas) Technologinis ugdymas (dailė ir technologijos, technologijos, integruota technologijų programa) Bendrųjų kompetencijų ugdymas (Integruojamųjų programų gairės, prevencinių programų gairės) Parengė Elena Motiejūnienė

22 + naujas ugdymo turinys - svarbiausios integruojamosios programos
Mokymasis mokytis Pilietiškumas Ekonomika, verslumas Skaitmeninis raštingumas (+ IKT integruojama į visus dalykus) Gyvenimo įgūdžiai – ugdymas darniajam vystimuisi Kultūrinė kompetencija Parengė Elena Motiejūnienė

23 Bendrosiose programose pabrėžiami mokinių pasiekimai
Esminis mokymosi rezultatas - kompetencija – kokiu būdu mokinys parodo, jog gali veikti pasinaudodamas įgytomis žiniomis, supratimu, gebėjimais ir nuostatomis. Veiklos sritis 3-4 klasė Mokinių pasiekimai Mokiniai turėtų gebėti: Ugdymo proceso gairės Nuostatos Gebėjimai Žinios ir supratimas 1. Energijos ir fizikinių procesų pažinimas 1. Taupyti elektros energiją siekiant saugoti gamtą 1.1. Tyrinėti ir apibūdinti paprasčiausius elektros reiškinius. Remiantis pavyzdžiais... Savais žodžiais apibūdinti šiluminį elektros srovės poveikį Pateikti žmonių veiklos, kuriai reikalinga energija pavyzdžių... Mokiniai, stebėdami elektros srovės naudojimą buitiniuose prietaisuose, pastebi, kad išsiskiria šiluma.... Parengė Elena Motiejūnienė

24 Mokinių žinių, supratimo ir gebėjimų vertinimas
Lygiai Pasiekimai Patenkinamas Mokiniai: Pagrindinis Aukštesnysis Žinios ir supratimas Parodo, kad yra girdėję pagrindines sąvokas Paaiškina pagrindines sąvokas, pritaiko analogiškose situacijose Laisvai operuoja pagrindinėmis sąvokomis, pritaiko naujose situacijose Gebėjimai Mokytojo padedami kelia klausimus ir bando ieškoti atsakymų Dirbdami grupėmis formuluoja problemas, planuoja veiklas joms išspręsti Savarankiškai formuluoja problemas, pasirenka ir planuoja veiklas joms išspręsti Parengė Elena Motiejūnienė

25 Mokinio žinių, supratimo ir gebėjimų įvertinimas
Mokinio žinios, supratimas ir gebėjimai, lyginant su Bendrosiose programose numatomais mokinio pasiekimais Pažymys Reikalavimai pasiekimams neįvykdyti. Žinios, supratimas ir gebėjimai fragmentiški. Pasiekimų spragoms užpildyti reikia skirti laiko. Nepatenkinamas 2-3 Pasiekimai atitinka minimalius reikalavimus. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai pakankami mokytis toliau. Patenkinamas 4-5 Pasiekimai atitinka numatytus Bendrosiose programose. Įgytos žinios, supratimas ir gebėjimai sudaro tvirtus pagrindus mokytis toliau ir siekti dar geresnių rezultatų. 6-8 Pasiekimai aukštesni negu reikalaujama Bendrosiose programose, mokinys geba laisvai operuoti įgytomis žiniomis, supratimu ir gebėjimais, taikyti juos naujose situacijose 9-10 Parengė Elena Motiejūnienė

26 Bendrųjų programų 1-10 kl. atnaujinimo datos
2006 m. – pirmas projektas 2007 m. II ketvirtis – patvirtintas projektas m.m. – pasirengimas įgyvendinimui – bandomasis įgyvendinimo projektas su 60? mokyklų 2008 m. II ketvirtis – tvirtinimas m.m. įgyvendinimas 1,3,5,7,9 klasėse Parengė Elena Motiejūnienė

27 Apibendrinimas. Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys
Metakognityviniais gebėjimais grįstų kompetencijų ugdymas Ugdymo turinio formavimas bei individualizavimas mokykloje Vertinimas mokymuisi bei ugdymo kokybės gerinimui Išsamus faktinių žinių mokymas ir mokymasis Nacionalinio ugdymo turinio dominavimas Vertinimas apskaitai ir sertifikavimui Parengė Elena Motiejūnienė

28 Apibendrinimas. Pagrindinės ugdymo turinio kaitos kryptys
Mokymosi aplinka, orientuota į tradicinį mokymą Vadovėliai, grįsti teorine medžiaga ir pratybomis Ugdymo turinio vadyba, orientuota į indėlį (ko mokysime?) Mokymosi aplinka, orientuota į individualizavimą, aktyvų mokymąsi, bendradarbiavimą, IKT panaudojimą Interaktyvios mokymo priemonės, pritaikytos įvairiems mokymosi stiliams, diferencijavimui, mokinių įsivertinimui, IKT taikymas dalykų mokymui Vadyba, orientuota į procesą ir rezultatą bei pasekmes (Ko mokiniai turėtų išmokti?) Parengė Elena Motiejūnienė

29 Baigiamosios pastabos
Kaitos procesai švietime yra lėti Pokyčiai gali prasidėti iš centro, bet vėliau ją turi palaikyti bei aktyviai dalyvauti ir mokyklos Pokyčiai turi vykti tiek nacionaliniame, tiek savivaldybių, tiek mokyklų lygmenyje Parengė Elena Motiejūnienė