GILESNIS TIKĖJIMO PAŽINIMAS

Pateikčių temos: "GILESNIS TIKĖJIMO PAŽINIMAS"— Pateikties kopija:

1 GILESNIS TIKĖJIMO PAŽINIMAS
Parengė Lietuvos kariuomenės ordinariato karo kapelionai kpt. Jonas TAMOŠIŪNAS kpt. Tomas REINYS 2010

2 Turinys: Tikėjimo šaltinių atradimas: Šeimoje; Tarnybos vietoje;
Parapijoje; Bendruomenėse;

3 Turinys: Priemonės, padėsiančios gilinti tikėjimą:
Bendruomenių (organizacijų) siūlomos programos; Piligriminės kelionės; Literatūra; Audio, video priemonės; Internetiniai puslapiai.

4 Tikėjimo šaltinių atradimas šeimoje
Maldos bendrystė: Sekmadienio ir religinių švenčių šventimas; Dalyvavimas Eucharistijos šventime; Ryto – vakaro malda; Stalo malda; Krikšto, Sutvirtinimo, Vardo dienų šventimas.

5 Tikėjimo šaltinių atradimas tarnybos vietoje
Asmeniniai pokalbiai su karo kapelionu; Įsijungimas į karo kapeliono organizuojamus renginius; Vadovavimasis krikščioniškomis vertybėmis.

6 Tikėjimo šaltinių atradimas parapijoje pagal gyvenamąją vietą
Dalyvavimas parapijos veikloje: Bendruomeninė malda – sekmadienių bei kitų švenčių šventimas; Atlaidų šventimas; Maldos grupės; Savanorystė renginių metu.

7 Tikėjimo šaltinių atradimas bendruomenėse
Maldos grupės: Šeimų bendrystės; Šventojo Rašto studijų; Gyvojo Rožinio. Rekolekcijos – dvasinės pratybos.

8 Brandinti tikėjimą galime:
Bendruomenių (organizacijų) siūlomos programos: ALFA programa; Gyvenimo ir tikėjimo instituto organizuojamos programos; Vienuolijų organizuojamos rekolekcijos, seminarai. ALFA KURSAI. Visus, norinčius susipažinti su krikščionybe, ieškančius atsakymo į gyvenimo klausimus ar norinčius pagilinti savo tikėjimą, kviečiame į Alfa kursą! GYVENIMO IR TIKĖJIMO INSTITUTAS. Instituto tikslas - padėti žmonėms siekti gyvenimo ir krikščioniškojo tikėjimo vertybių vienybės. Dirbama trijose srityse – turime mokymo bei ugdymo programų, rengiame rekolekcijas ir darome tyrimus. Mokymo ir ugdymo programos skirtos ieškoti sąmoningo ryšio tarp išpažįstamo tikėjimo ir konkretaus gyvenimo, suteikti teologinių, Bažnyčios socialinio mokymo, psichologinių ir kt. žinių, planuoti savo, kaip krikščionio, veikimą „čia ir dabar“, įvertinant turimą patirtį, ugdyti aktyvius visuomenės piliečius. Šiuo metu institutas siūlo 11 tokių programų. Kurso „Krikščioniškų vertybių ir gyvenimo integracija“ metu dalyviai kviečiami apmąstyti savo gyvenimo patirtį, ugdyti gebėjimą įsiklausyti į save, šalia esantįjį, mokosi bendradarbiauti, objektyviau vertinti visuomenėje vykstančius procesus, kartu susipažįstant su Šventuoju Raštu, Katalikų Bažnyčios socialiniu mokymu, socialinės analizės pagrindais ir skirtingais maldos būdais. Plačiau ir išsamiau susipažinti su Šventuoju Raštu, mokytis, kaip juo naudotis, įžvelgti ir įvardyti žmogaus ir Dievo susitikimo patirtį kasdienybėje galima kurse „Šventasis Raštas ir gyvenimas“. „Krikščioniškas atsakas į AIDS“ ragina ieškoti sprendimų dvasiniu, socialiu ir moraliniu aspektais, svarsto, koks turėtų būti krikščioniškas atsakas į AIDS sukeltus iššūkius. Kurso „Aktualieji bioetikos klausimai“ metu dalyviai supažindinami su moderniųjų biotechnologijų ir atskirų medicininių procedūrų etiškumu bei moralumu. Kursas kviečia svarstyti homoseksualumo, pedofilijos, bandymų su žmogaus embrionais ir kt. problemas, kontracepcijos, aborto, eutanazijos, organų transplantacijos ir kt. iššūkius bei krikščionišką atsaką į juos. Susipažinti ir įsigilinti į įvairias krikščioniškojo dvasingumo mokyklas kviečia kursas „Krikščioniško dvasingumo raida“. Apie smurto vaizdus kine ir televizijos laidose bei šiems vaizdams priskirtiną atsakomybę dėl šiandienos jauno žmogaus vis žiauresnio elgesio kalba kursas „Smurto atvaizdai ir atvaizdų smurtas“. Kaip atpažinti tikrai „įkvėptą“ filmą tarp daugybės religinių filmų moko kursas „Jėzaus veidas kino mene“. Mokymo programa „Ikona – neregimojo Dievo atvaizdas“ supažindina su bizantinės tradicijos paveikslų teologija, mokomasi į paveikslą pažvelgti ne kaip į iliustraciją, bet kaip į būdą tikėjimo slėpiniui atskleisti. Kursas „Ugdymas per žaidimus ir šokius“ moko įvairių šokių ir žaidimų, kurie padeda geriau pažinti save, formuoti bendruomenę, tinka darbui su jaunimu. Programa „Šventojo Rašto mokymo metodai“ skirta tikybos mokytojams ir katechetams. Ji pristato parengtus būdus bei metodus, kaip supažindinti mokinius su pagrindiniu Apreiškimo šaltiniu - Šventuoju Raštu. „Dvasinio vadovavimo/palydėjimo teorija ir praktiniai įgūdžiai“ kurso metu siekiama ne tik perteikti gilesnį Šventojo Rašto pažinimą, susipažinti su krikščioniškąja tradicija, įvairiomis dvasingumo kryptimis, bet ir suteikti įgūdžių, kaip padėti kitam dvasinėje kelionėje, vesti asmenines rekolekcijas. Na, o kalbant apie rekolekcijas, jų taip pat rengiame įvairių. Jos siekia padėti žmogui stiprinti asmeninį ryšį su Dievu, susipažinti su įvairesniais maldos būdais, ugdyti gebėjimą įvardyti tikėjimo patirtį, sudaryti galimybes atpažinti tarnystės pašaukimą visuotinėje Bažnyčioje. „Šv. Ignaco Lojolos Dvasinės pratybos kasdieniniame gyvenime“ - tai būdas atnaujinti ir pagilinti savo santykį su Dievu, geriau suvokti Jo veikimą ir apsispręsti prasmingiau krikščioniškai gyventi. Tai 8 mėnesių rekolekcijos, kartą per savaitę susitinkant su vadovu ir visa rekolekcijas atliekančiųjų grupe. Asmeninėse rekolekcijose pabrėžiama tylos, maldos ir asmeninio pokalbio su vadovu svarba. Jų metu nevyksta konferencijos ir pasidalijimai, jos atliekamos asmeniškai, laikantis tylos, bendraujant tik su savo dvasiniu vadovu. Šiuo metu institutas taip pat rengia trijų dienų rekolekcijas kareiviams ir jaunimui. „Susitikimas su Kristumi“ TEK (Troops Encauter Christ/ Kariuomenė susitinka Kristų) 1965 m. buvo suorganizuotos JAV ir po kelerių metų jos tapo nacionaliniu JAV judėjimu jaunimui. Šiuo metu TEK rekolekcijos vedamos JAV, Vokietijoje bei kitose Europos šalyse. Taip pat organizuojame rekolekcijų savaitgalius, skirtus Advento bei Gavėnios susikaupimui bei susikaupimo dienas. Be ugdymo programų ir rekolekcijų, GTI analizuoja savo veiklą, įvertindama atskirų programų veiksmingumą. Atsižvelgdamas į dalyvių apklausų rezultatus, institutas planuoja tolesnius savo darbus.

9 Brandinti tikėjimą galime:
Piligriminės kelionės: Lietuvoje; Užsienyje. Piligrimystė į šventas vietas vyksta nuo seniausių laikų. Šis reiškinys yra paplitęs visose svarbiausiose pasaulio religijose. Piligriminės kelionės – tai pirmosios žmonijos kelionės, kurių nelėmė išgyvenimo būtinumas.   Kas yra piligrimystė? Kodėl milijonai žmonių ištisus metus keliauja į šventas vietas? Kokios vietos laikomos šventomis ir kur yra pagrindiniai piligriminiai centrai? Piligrimystė yra vienas iš žmonių judėjimo erdvėje tipų – kelionė į šventą erdvę. Krikščionybėje piligrimystė vertinama kaip savanoriškas pasišventimo aktas. Piligrimų kelionės tikslas – šventa vieta ar šventas objektas. Tokiose vietose jaučiamas dieviškumas ar šventybė. Piligrimystės vietos dažniausiai yra tos, kurios susijusios su religijos atsiradimu (Jeruzalė, Betliejus), jos įkūrėjų, pranašų ar šventųjų gyvenimu. Šventos vietos – tai ir tos vietos, kur konkretus žmogus patyrė apsireiškimą (ar čia įvyko kitas stebuklas), pvz., Švč. Mergelės Marijos apsireiškimų vietos Gvadelupoje, Lurde, Fatimoje, Knoke, Mejugorjėje ir kt. Piligriminėse vietose saugomos šventųjų relikvijos, šventi paveikslai, ikonos, skulptūros. Šventose vietose būna palaidoti šventi žmonės (šv. Jokūbo kapas Santjago de Komposteloje). Kitos piligrimystės vietos – tai administraciniai religijos centrai (Vatikanas). Katalikų Bažnyčia sąvoka šventovė nusako „bažnyčią ar kitą šventą vietą, kur tikintieji gausiai atlieka maldingas keliones skatinamo ypatingų religinių motyvų pritariant vietos ordinarui“. Pakeliui į konkrečią vietovę piligrimai aplanko vis daugiau religinės svarbos vietų. Tokios vietos (bažnyčios, vienuolynai) simboliškai žymi piligrimų kelią iš profanum į sacrum pasaulį. Piligriminės kelionės žinomos visose pasaulio religijose. Anksčiausieji duomenys apie piligrimystę mus pasiekia iš Mesopotamijos. Gilgamešo epe, didvyris Gilgamešas, norįs būti nemirtingas, keliauja pas išmintingąjį Utnapištį. XIX a. prieš Kristų Asirų karalius Šalmaneseras III keliavo į Babilono ir Borsipos šventyklas.   Piligriminės kelionės žinomos visose pasaulio religijose. Anksčiausieji duomenys apie piligrimystę mus pasiekia iš Mesopotamijos. Gilgamešo epe, didvyris Gilgamešas, norįs būti nemirtingas, keliauja pas išmintingąjį Utnapištį. XIX a. prieš Kristų Asirų karalius Šalmaneseras III keliavo į Babilono ir Borsipos šventyklas. Senovės Egipte į pagrindinių dievų šventoves per kasmetines šventes susirinkdavo milžiniškos žmonių minias. Tokių švenčių metu vykdavo procesijos upėmis arba miesto gatvėmis. Antikinėje Graikijoje daug piligrimų, ypač per olimpines žaidynes, keliaudavo į Dzeuso šventovę Olimpijoje. Krikščionybėje piligrimystės reiškinys atsiskleidžia ryškiausiai. Pirmieji keikščionių piligrimai buvo Trys karaliai, aplankę kūdikėlį Jėzų. Žmonės jau nuo II amžiaus keliauja į Romą, kur buvo nukankinti šventieji Petras ir Paulius. Krikščioniškos piligrimystės į Jeruzalę ir kitus Šventos Žemės miestus įsitvirtino jau III amžiuje ir ypač sustiprėjo, imperatoriui Konstantinui 313 m. Romos imperijoje legalizavus krikščionybę. Piligriminės kelionės ypač populiarios tarp katalikų. Didžiausi krikščionių piligriminiai centrai beveik išskirtinai priklauso Romos Katalikų bažnyčiai. Didžiulės minios piligrimų keliauja į Romą ar į Mergelės Marijos apsireiškimų vietas Lurde (1858 m.), Fatimoje (1917 m.) Ten paliktos žmogaus kūno dalių kopijas iš medžio bei metalo (votai) simbolizuoja stebuklingą išgijimą ar išsigelbėjimą. Piligrimystė turi ir simbolinę reikšmę. Tai kelionė ne tik į išoriškai apčiuopiamą vietą, bet taip pat kelionė į save savo vidaus erdves. Piligriminė kelionė išsilaisvinimo ir apsivalymo kelias, kurį perėjęs maldininkas persikelia iš žemiško pasaulio į šventybės karalystę.

10 Brandinti tikėjimą galime:
Literatūra: Šventasis Raštas (Biblija); Maldynai; Giesmynai; Dvasinė literatūra: “Katalikų pasaulio leidiniai” Katalikiška žiniasklaida. Spauda: “Artuma”, “Ateitis”, “Saleziečių žinios”, “Tėvo Pijaus balsas”, “Kelionė su bernardinais”. Radijo laidos: “Mažoji studija”, “Marijos radijas”, “Vatikano radijas”. TV laida “Šventadienio mintys”.

11 Brandinti tikėjimą galime:
Audio – video priemonės: Giesmės; Filmai.

12 Brandinti tikėjimą galime:
Internetiniai puslapiai: Vyskupijų, parapijų, organizacijų; Internetiniai dienraščiai; Specializuoti tinklapiai. Katalikai.lt; bernardinai.lt; tikiu.lt; piligrimyste.lt; alkc.lt, giesmes.lt, gyvoji duona lt. ir kiti.

13 KLAUSIMAI?