Dr. Antanas Valantinas, 2010.

Pateikčių temos: "Dr. Antanas Valantinas, 2010."— Pateikties kopija:

1 dr. Antanas Valantinas, 2010

2 Ką galime sužinoti analizuodami problemos apraiškas?
Problemos apraiškos Ką galime sužinoti analizuodami problemos apraiškas? dr. Antanas Valantinas, 2010 dr.Antanas Valantinas Daujėnai

3 Pagrindiniai principai, kurių negalime užmiršti
Žmogaus elgesys visada yra tikslingas. Tikslingas dar nereiškia įsisąmonintas. Žmonės, stebėdami mūsų elgesį, gali mums pasakyti apie mus daugiau, nei mes patys apie save. Stebėdami kito žmogaus elgesį, mes interpretuojame, kaip galima jį suprasti. Interpretacijos gali būti netikslios, bet jos visada lemia mūsų elgesį ir mūsų sprendimus. dr. Antanas Valantinas, 2010

4 Kaip kalbėti apie problemą?
Konkrečiai: Pasakymas: „Vaikas tingi,“- nieko nesako! Kalbėkite apie tai, kaip : konkrečiai vaikas tingi; konkrečiai pasireiškia jo agresyvumas; konkrečiai pasireiškia jo įžūlumas; konkrečiai pasireiškia kultūros stoka; konkrečiai pasireiškia dėmesio sau reikalavimas. dr. Antanas Valantinas, 2010

5 Kaip kalbėti apie problemą?
Kai sakote, kad vienu ar kitu elgesiu vaikas siekia dėmesio sau, būkite pasiruošę atsakyti į klausimą: ,,O kas jus verčia taip galvoti? “ Kas slypi tokio vaiko elgesyje, kad galite teigti jį siekiant jūsų dėmesio? Jei negalite atsakyti į tą klausimą, jūsų teiginys yra tik samprotavimas paremtas principu : „Kas galėtų paneigti? “ dr. Antanas Valantinas, 2010

6 Kaip kalbėti apie problemą?
Kalbėdami konkrečiomis problemiško elgesio apraiškomis pamatysime, kad: skirtingos elgesio apraiškos žymi tą patį elgesį; panašios išorėje elgesio apraiškos, žymi labai skirtingą elgesį; mūsų priskiriami vaikui jo elgesio motyvai tėra tik mūsų įsivaizdavimas. Suprasime, kad geriausias būdas paslėpti nuo savęs tiesą – manyti, kad ją žinai. dr. Antanas Valantinas, 2010

7 Pagrindiniai klausimai sprendžiant problemą
Kokia yra problema? Ką reikia daryti? Kaip tai įvertinti? dr. Antanas Valantinas, 2010

8 Kokia yra problema? Svarbu: numatyti, kiek galima daugiau veiksnių, darančių įtaką; išskirti svarbiausius. Kada tai atsitinka: visą laiką ar tam tikru dienos metu? Ar tai vyksta per visas pamokas, ar tik per kai kurias? Ar tai vyksta visą laiką, ar tik tam tikru laiku: mokytojui aiškinant; kai klausinėjama ir atsakinėjama; per rašto darbus; dirbant mažose grupelėse; laisvalaikiu (per pertraukas). dr. Antanas Valantinas, 2010

9 Kokia yra problema? Ar tai atsitinka tada, kai mokinys sėdi greta konkretaus mokinio arba tam tikroje klasės vietoje? Ar tai atsitinka savaitės pradžioje? Kaip Jūs reaguojate, kai mokinys pradeda netinkamai elgtis? Kaip reaguoja kiti mokiniai, kai Jums rūpimas mokinys pradeda netinkamai elgtis? Kaip pats mokinys vertina savo elgesį? dr. Antanas Valantinas, 2010

10 Ką reikia daryti? Į šį klausimą galėsime atsakyti, kai būsime atsakę į klausimus: Kaip pasireiškia problema? Kada ji pasireiškia? Ką savo elgesiu sako vaikas(ai)? Kaip mes reaguojame į vaikų elgesį? O kitais žodžiais tariant: ,,Ką savo elgesiu mes sakome vaikams?“ Kaip vaikai atsiliepia į mūsų elgesio kalbą? dr. Antanas Valantinas, 2010

11 Kaip tai įvertinti? Įvertinti savo numatyto problemos sprendimo plano sėkmę galėsime tada, kai: matysime, kaip keičiasi vaikų elgesys: keičiasi: kokiais atvejais? nesikeičia: dr. Antanas Valantinas, 2010

12 Vaiko elgesio kalbos pavyzdžiai.
Ką sako adleriečiai? dr. Antanas Valantinas, 2010

13 Keturi netinkamo elgesio tikslai
Dėmesys Jėga Kerštas Bejėgiškumas dr. Antanas Valantinas, 2010

14 NETINKAMAS VAIKO ELGESYS
IR JO TIKSLAI dr. Antanas Valantinas, 2010

15 dr. Antanas Valantinas, 2010

16 Tikslas - dėmesys Naudingas elgesys Aktyvus konstruktyvus
Pasyvus konstruktyvus „Pirmūnas“ Gali neleisti kitiems pasisakyti, gali trukdyti dirbant su visa klase, tačiau yra mokytojo numylėtinis. „Žavuolis“ Niekada netrukdo mokytojui savo elgesiu. Savo elgesiu, patrauklumu manipuliuoja mokytoju, tėvais. Švelnus, lipšnus, meilikaujantis. Nenaudingas elgesys Aktyvus destruktyvus Pasyvus destruktyvus „Peštukas“ Trukdo pamoką, erzeliuoja, kalbasi, tamposi, juda, plepa, neatlieka užduočių, pešasi, stumdosi. „Tinginys“ Svajoja, nedalyvauja, nesiklauso. dr. Antanas Valantinas, 2010

17 Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu?
Tikslas - dėmesys Kaip vaikas jaučiasi? Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu? Jaučiasi nepripažintas, nepriimtas. Tokiu elgesiu kompensuoja menkavertiškumo jausmus. Dažnai jaučiasi izoliuotas, menkavertis. Nori priklausyti. Aš jaučiuosi svarbus tik tada, kai mane pastebi, atkreipia į mane dėmesį arba man tarnauja. Atkreipęs į save dėmesį, vaikas tam tikrą laiką jaučiasi pripažintas. dr. Antanas Valantinas, 2010

18 Tikslas - jėga Nenaudingas elgesys Aktyvus destruktyvus
Pasyvus destruktyvus „Maištininkas“ Priešgyniauja; Priešinasi nurodymams; Ginčijasi; Gali elgtis įžūliai. „Užsispyrėlis“ Neatlieka užduočių, nurodymų; Dykinėja; Užmiršta atlikti užduotis. dr. Antanas Valantinas, 2010

19 Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu?
Tikslas -jėga Kaip vaikas jaučiasi? Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu? Jaučiasi nepriimtas, nepripažintas. Tai sunkesnė menkavertiškumo išraiška. Aš parodysiu, kas Aš esu. Jūs darysite tai, ko Aš noriu. Aš galiu valdyti, viešpatauti. Siekia valdyti ir taip parodyti savo reikšmingumą, jaustis pripažintas. dr. Antanas Valantinas, 2010

20 Tikslas - kerštas Nenaudingas elgesys Aktyvus destruktyvus
Pasyvus destruktyvus „Aršus“ Gadina, laužo daiktus. Skriaudžia gyvūnėlius, silpnesnius už save. „Piktas“ Niūrus, apsiniaukęs. Gali kiršinti kitus, kad iš šalies stebėtų jų pyktį. dr. Antanas Valantinas, 2010

21 Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu?
Tikslas -kerštas Kaip vaikas jaučiasi? Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu? Vaikas įsitikinęs, kad jo niekas nemėgsta, nemyli. Jis projektuoja savo vidines žaizdas į išorę. Aš esu labai pažeistas. Man viduje labai skauda, bloga. Aš galiu jaustis vertingas tik tada, jei pažeisiu kitus, duosiu grąžos. Nori atsilyginti kitiems už skriaudas. Tik sužeisdamas kitus jaučiasi padėties šeimininkas, pripažintas, vertingas. dr. Antanas Valantinas, 2010

22 Bejėgiškumo demonstravimas
Nenaudingas elgesys Pasyvus destruktyvus „Atsiskyręs“ Nebendradarbiauja. Neįsitraukia į bendrą veiklą. Atsitraukia. Kaip vaikas jaučiasi? Ką vaikas sako savo elgesiu? Ko vaikas siekia savo elgesiu? Jaučiasi bejėgis, kvailesnis už kitus Aš nieko negaliu padaryti gerai, todėl nieko nedarysiu. Aš negeras. Palikite mane ramybėje. Aš pasiduodu. Nieko nereikalaukite iš manęs. Nori, kad jį paliktų ramybėje. dr. Antanas Valantinas, 2010

23 dr. Antanas Valantinas, 2010

24 Kaip atpažinti netinkamo elgesio
tikslą? dr. Antanas Valantinas, 2010

25 Mokinio reakcija į pastabą
Tikslas – DĖMESYS „Aš vertingas tik tada, kai žmonės kreipia į mane dėmesį.“ „Vaikas reikalauja per daug mano dėmesio.“ Vaiko elgesys Mokytojo reakcija Mokinio reakcija į pastabą Trukdo pamoką; Tinginiauja; Verkia; Pernelyg jautrus; Nori, kad jam kiti patarnautų; Kiršina kitus, erzina, stumdosi ... Per daug padeda; Įkalbinėja; Primena užduotis. Jaučiasi susierzinęs, pasipiktinęs. Tam tikrą laiką nustoja netinkamai elgtis. Bet, pajutęs dėmesio stoką, vėl elgiasi panašiai. Taip daro tol, kol toks elgesys vis dar pritraukia mokytojo dėmesį. dr. Antanas Valantinas, 2010

26 Mokinio reakcija į pastabą
Tikslas – JĖGA „Aš vertingas tik tuomet, kai kiti daro, ko aš noriu.“ „Aš tau parodysiu - taip su manim tu nesielgsi.“ Vaiko elgesys Mokytojo reakcija Mokinio reakcija į pastabą Prieštarauja, neklauso, ginčijasi. Neigia, meluoja, užsispiria. Priešinasi bet kokiai veiklai. Nori kontroliuoti bet kurią situaciją, visur laimėti. Siekia, kad vaikas būtinai paklustų. Imasi priemonių, kad įrodytų savo pranašumą. Grasina nuobaudomis. Išgyvena pralaimėjimą. Jaučia grėsmę sau kaip vadovui. Jaučiasi įpykęs, išprovokuotas. Priešinasi pastabai. Dar blogiau elgiasi. Nori parodyti, kad jis viršesnis ir darys ką nori. Bet kokia kaina nori laimėti. Atvirai arba elgesiu rodo: „Ką jūs galite man padaryti?“ dr. Antanas Valantinas, 2010

27 Mokinio reakcija į pastabą
Tikslas – KERŠTAS Tik sužeisdamas kitą jaučiasi padėties šeimininkas „Kaip tu gali su manim taip elgtis?” Vaiko elgesys Mokytojo reakcija Mokinio reakcija į pastabą Vagiliauja, niekina kitus, meluoja. Skriaudžia vaikus ir gyvūnus. Kaltina kitus dėl nesąžiningumo. Įsitikinęs, kad jo niekas nemėgsta. Nori atsilyginti kitiems už skriaudas. Nemėgsta vaiko. Nori atsilyginti vaikui už įžeidimą. Gali prašyti kitų vaikų vengti prasižengėlio. Gali pranešti tėvams, kad šie nubaustų. Jaučiasi užgautas, įsiutęs, praradęs pusiausvyrą. Elgiasi dar blogiau. Kaltina mokytoją, kad šis jo nemėgsta. Gąsdina dar didesniais prasižengimais. Gali išbėgti iš klasės, plūsti mokytoją. Elgesiu patvirtina savo nevertingumą. Kerštauja. dr. Antanas Valantinas, 2010

28 Mokinio reakcija į pastabą
Tikslas – BEJĖGIŠKUMAS „Aš esu negalintis“ „ Aš neišmanau, ką galėčiau padaryti“ Vaiko elgesys Mokytojo reakcija Mokinio reakcija į pastabą Jaučiasi bejėgis, kvailesnis už kitus. Abejingas bet kuriai veiklai. Geriausiai jaučiasi vienas, kai niekas nieko nereikalauja. Nepadaro to, kam atlikti turi realias galimybes. Įvairiais būdais mėgina išjudinti vaiką; Nusivilia, kai tai nepavyksta; Tada numoja į vaiką ranka. Jaučia sumišimą, pasimetimą. Gali iš viso nereaguoti į pastabas, paskatinimus. Gali tvirtinti, kad negali išpildyti mokytojo reikalavimų. Dar labiau atsitraukia. Pasyvus. dr. Antanas Valantinas, 2010

29 dr. Antanas Valantinas, 2010