Bendravimas kaip raumuo, kurį treniruoti turi kiekvienas

Pateikčių temos: "Bendravimas kaip raumuo, kurį treniruoti turi kiekvienas"— Pateikties kopija:

1 Bendravimas kaip raumuo, kurį treniruoti turi kiekvienas
Eglė Gudelienė Psichologė, porų ir šeimų konsultantė Bendravimas kaip raumuo, kurį treniruoti turi kiekvienas

2 Kas yra bendravimas? Bendravimas – tai neatsiejama mūsų gyvenimo dalis. Bendravimas – tai santykių kūrimas. Bendravimas - tai keitimasis informacija, naudojant kokią nors ženklų sistemą. Bendravimas – ne tik keitimasis žiniomis, mintimis ir jausmais, bet ir prasmės sukūrimas bei dalinimasis ja (Business Dictionary). Bendravimas – tai prasminga sąveika tarp dviejų ar daugiau žmonių. (Vikipedija). Bendravimas - tai įgūdis, kurį tu gali išmokti. Tai tas pats kas važiuoti dviračiu ar rašyti. Jeigu nori ties tuom dirbti, tu gali pagerinti kiekvieną gyvenimo dalį (B.Treisis). Gydytojas turi tris priemones kovoje su liga – žodį, augalą, peilį (Avicena)

3 Bendravimo funkcijos Bendraudami dalinamės informacija, patirtimi, nuomonėmis; Bendravimas suteikia galimybę geriau suprasti ir pažinti save pačius (lygindami save su kitais, tyrinėjame, kas mes esame, kokie mūsų gebėjimai, vertybės, temperamentas); Bendraudami tyrinėjame kitus, analizuojame jų elgesį, gebėjimus, turimas asmenines savybes; Bendraudami dalinamės savo mintimis ir jausmais, atskleidžiame kitiems savo individualybę; Bendraudami darome poveikį kitiems (keičiame jų mintis, jausmus, elgesį); Bendraudami motyvuojame kitų elgesį;

4 Bendravimo proceso schema
užkodavimas iškodavimas SIUNČIAMA ŽINUTĖ TRUKDŽIAI TRIKDŽIAI SIUNTĖJAS GAVĖJAS iškodavimas užkodavimas GRĮŽTAMASIS RYŠYS

5 Bendravimo kokybę lemiantys veiksniai
TRUKDŽIAI TRIKDŽIAI Kliūtys išorėje Kliūtys viduje Fizinė aplinka Informacijos trūkumas ar perteklius Laiko trūkumas ar perteklius Kitų žmonių elgesys Užsienio kalbos vartojimas Kalbos artikuliacija Kultūriniai skirtumai Sąveikos Fizinė savijauta Poreikių patenkinimo lygmuo Mąstymo gebėjimai Emocinė savijauta (euforija, įtampa, stresas) Savireguliacijos, savikontrolės gebėjimai Temperamento tipas Vertybių sistema Išankstinės nuostatos

6 Bendravimo kokybę lemiantys veiksniai

7 Bendravimo proceso schema
užkodavimas iškodavimas SIUNČIAMA ŽINUTĖ TRUKDŽIAI TRIKDŽIAI SIUNTĖJAS GAVĖJAS iškodavimas užkodavimas GRĮŽTAMASIS RYŠYS SANTYKIS

8 How miscommunication happens (and how to avoid it)
Bendravimo metafora ILIUZIJA How miscommunication happens (and how to avoid it)

9 How miscommunication happens (and how to avoid it)
Bendravimo metafora ILIUZIJA How miscommunication happens (and how to avoid it)

10 How miscommunication happens (and how to avoid it)
Bendravimo metafora REALYBĖ How miscommunication happens (and how to avoid it)

11 How miscommunication happens (and how to avoid it)
Bendravimo metafora REALYBĖ How miscommunication happens (and how to avoid it)

12 Sėkmingo bendravimo kliūtys
Pasaulis suvokiamas subjektyviai, žiūrint pro savo „akinius“, iš savo perspektyvos How miscommunication happens (and how to avoid it)

13 Sėkmingo bendravimo kliūtys
Skiriasi individualus suvokimas, perteikiamos / gaunamos prasmės interpretacija How miscommunication happens (and how to avoid it)

14 Sėkmingo bendravimo kliūtys
Kaupiama skirtinga patirtis, vyksta prasmių kaita How miscommunication happens (and how to avoid it)

15 Sėkmingo bendravimo kliūtys
Aplinkoje daug papildomų faktorių, išorinio triukšmo How miscommunication happens (and how to avoid it)

16 PRAKTINĖ UŽDUOTIS

17 Bendravimo kokybę lemiantys veiksniai
Fizinės savijautos Bendravimo įgūdžių Atsparumo stresui lygio Mąstymo gebėjimų Temperamento ypatybių Įvairių poreikių patenkinimo lygio Sėkmingas bendravimas priklauso nuo: Bendravimo atmosferos Užsibrėžtų tikslų Problemų sprendimo įgūdžių Emocinės būsenos Kūrybiškumo

18 Bendravimo gebėjimų lavinimas
REKOMENDACIJOS GYDYTOJAMS Pradėkite nuo akių kontakto, tuomet „suderinkite“ intonaciją  Venkite išankstinių nuostatų, susijusių su paciento elgesiu, jo asmeninėmis savybėmis, pateikiama informacija; Išklausykite, ką sako pacientas, įsiklausykite į pateikiamą informaciją, tikslinkitės faktus, nesureikšminkite interpretacijų; Kuo detaliau apibūdinkite pastebėtus faktus ar norimą perduoti informaciją (pvz.: „... du kartus viršija normą“, „Iki kito vizito visai nevartokite cukraus“, „Per dieną nueikite mažiausiai 5000 žingsnių“ ir pan.), venkite apibendrinančių žodžių (pvz:. visada, nuolat, daug, mažai, visai, ilgai ir pan.),

19 Bendravimo gebėjimų lavinimas
REKOMENDACIJOS GYDYTOJAMS Pasitiksinkite, kaip supratote informaciją (pvz.: „Ar aš gerai suprantu, kad...?“, „Ar jūs norite pasakyti, kad...“); Tyrinėkite, ką pacientas jau žino ir ką jis dar nori sužinoti; Darykite pauzes, leiskite pacientui apmąstyti pateiktą informaciją; Sakykite tiesą; Kalbėkite kuo paprasčiau ir suprantamiau, venkite gausių profesinių sąvokų;

20 Bendravimo gebėjimų lavinimas
REKOMENDACIJOS GYDYTOJAMS Darykite pauzes, leiskite pacientui apmąstyti pateiktą informaciją; Įvardinkite, koks paciento elgesys būtų naudingas jo sveikatai, ką ir kaip derėtų keisti; Formuluokite pasirinkimų galimybes / alternatyvas (Galite arba ....., arba .....); Stebėkite paciento siunčiamus kūno signalus (veido išraišką, kūno kalbą); Būkite empatiškas, reaguokite į pacientui kylančius jausmus. Nusiteikite galimų emocinių reakcijų įvairovei (tiek savo, tiek paciento), gebėkite išlaikyti pusiausvyrą.

21 Bendravimo gebėjimų lavinimas
REKOMENDACIJOS PACIENTAMS Vizitui pas gydytoją pasiruoškite apmąstydami: - kokius svarbius faktus, susijusius su savo savijauta, patebėjote, - ko norėsite paklausti, Venkite išankstinių nuostatų, susijusių su girdėta informacija apie gydytoją, jo elgesį, asmenines savybes; Pradėkite nuo akių kontakto, tuomet „suderinkite“ intonaciją  Pateikite kuo daugiau faktų, konkrečios informacijos apie patiriamus simptomus, Drąsiai pasidalinkite tuo, kas kelia nerimą, kokie klausimai kyla;

22 Bendravimo gebėjimų lavinimas
REKOMENDACIJOS PACIENTAMS Venkite apibendrinančių žodžių, interpretacijų (pvz:. visada, nuolat, daug, mažai, visai, ilgai ir pan.), kuo detaliau apibūdinkite pastebėtus faktus (pvz.: „Užmiegu ne anksčiau kaip 2 val. nakties“, „Praėjusią savaitę galvą skaudėjo 5 kartus, pastebėjau, kad tai prasidėdavo po pietų“, „Kai išgeriu X vaistą, maždaug po valandos jaučiu galvos svaigimą“ ir pan.); Išklausykite gydytojo teikiamos informacijos, rekomendacijų, pasitikslinkite, kaip jas supratote; Pasiteiraukite gydytojo, ką privalote daryti ir iš ko galėtumėte rinktis. Pasitikėkite gydytoju, būkite tarsi šokių partneriai, derinantys savo veiksmus.