VĖL ATKASTI ŠULINIUS „Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos.

Pateikčių temos: "VĖL ATKASTI ŠULINIUS „Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos."— Pateikties kopija:

1 VĖL ATKASTI ŠULINIUS „Tada Izaokas vėl atkasė šulinius, kuriuos Abraomas, jo tėvas, buvo iškasęs ir filistinai, Abraomui mirus, buvo užvertę. Jis juos pavadino tais pačiais vardais, kuriais jo tėvas juos buvo pavadinęs“. (Pr 26, 18) „Saugok su visu stropumu savo širdį, nes iš jos teka gyvenimo versmė“. (Pat 4, 23)

2 1. ATNAUJINTI TAI, KAS BUVO APLEISTA.
„Ir Viešpatį, kuris su ja kalbėjo, Hagara pavadino: „Tu esi Dievas, kuris mane matai“. Nes ji sakė: „Aš tikrai mačiau Dievą, kuris mato mane“. Todėl tą šulinį pavadino Lahai Roiju“. (Pr 16, 13-14)  „Izaokas ėjo keliu nuo Lahai Roijo šulinio, nes jis gyveno pietų krašte...“ (Pr 24, 62) „Abraomui mirus, Dievas laimino jo sūnų Izaoką, kuris gyveno prie Lahai Roijo šulinio“. (Pr 25, 11)  „Dvi piktybes padarė mano tauta: ji paliko mane, gyvojo vandens šaltinį, ir išsikasė skylėtų šulinių, kurie nesulaiko vandens“. (Jer 2, 13)  „Bet Aš turiu prieš tave tai, kad palikai savo pirmąją meilę. Taigi prisimink, nuo kur nupuolei, atgailauk ir vėl imkis pirmykščių darbų“. (Apr 2, 4-5)  „Neapleiskime savųjų susirinkimo, kaip kai kurie yra pratę, bet raginkime vieni kitus juo labiau, juo aiškiau regime besiartinančią dieną“. (Hbr 10, 25) 

3 2. ATSTATYTI TAI, KAS BUVO SUGRIAUTA.
„Izaokas įdirbo žemę ir gavo tais metais šimteriopą derlių, nes Viešpats jį laimino. Ir jis tapo didis žmogus, ir toliau augo, ir plėtėsi, kol tapo labai didis. Jis turėjo daug gyvulių ir avių, ir didelį skaičių tarnų, todėl jam pavydėjo filistinai. Visus šulinius, kuriuos jo tėvo tarnai buvo iškasę Abraomo dienomis, filistinai užvertė žemėmis. Abimelechas tarė Izaokui: „Pasitrauk nuo mūsų, nes tu pasidarei daug galingesnis už mus!“ Izaokas pasitraukė iš ten, pasistatė palapinę Geraros slėnyje ir ten gyveno“. (Pr 26, 12-17) „Izaoko tarnai kasė šulinį slėnyje ir rado vandens versmę. Geraro piemenys ginčijosi su Izaoko piemenimis: „Mums priklauso vanduo!“ Jis pavadino tą šulinį Eseku, nes jie ginčijosi su juo. Po to jis iškasė kitą šulinį, bet jie ir dėl to susiginčijo. Jis jį pavadino Sitna. Iš ten jis kėlėsi toliau ir vėl iškasė šulinį. Dėl šito jie nebesiginčijo. Jis jį pavadino Rehobotu ir tarė: „Dabar mums Viešpats suteikė daug vietos, galėsime plėstis šalyje“. (Pr 26, 19-22) 

4 3. ATSIMINTI TAI, KAS BUVO UŽMIRŠTA.
„Iš ten jis persikėlė į Beer Šebą. Tą naktį pasirodė jam Viešpats ir tarė: „Aš esu tavo tėvo Abraomo Dievas. Nebijok! Aš esu su tavimi ir dėl mano tarno Abraomo laiminsiu tave bei padauginsiu tavo palikuonis“. Izaokas čia pastatė aukurą ir šaukėsi Viešpaties vardo, ir čia jis ištiesė savo palapinę. Jo tarnai toje vietoje iškasė šulinį“. (Pr 26, 23-25) „Jis atsakė: „Tuos septynis ėriukus turi priimti iš manęs kaip įrodymą, kad aš iškasiau šitą šulinį“. Ta vieta buvo pavadinta Beer Šeba, nes ten jie abu prisiekė. Taip juodu padarė sutartį Beer Šeboje“. (Pr 21, 30-32) „Tą pačią dieną Izaoko tarnai atėję pranešė jam apie naujai iškastą šulinį, sakydami: „Mes radome vandens“. Ir jis pavadino jį Šiba, todėl tas miestas ligi šios dienos tebevadinamas Beer Šeba“. (Pr 26, 32-33)

5 „Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš
„Jėzus atsakė: „Kiekvienas, kas geria šitą vandenį, ir vėl trokš. O kas gers vandenį, kurį Aš jam duosiu, tas nebetrokš per amžius, ir vanduo, kurį jam duosiu, taps jame versme vandens, trykštančio į amžinąjį gyvenimą“. (Jn 4, 13-14) „Paskutinę, didžiąją šventės dieną Jėzus stovėjo ir šaukė: „Jei kas trokšta, teateina pas mane ir tegeria! Kas mane tiki, kaip Raštas sako, iš jo vidaus plūs gyvojo vandens upės“. Jis kalbėjo apie Dvasią, kurią turės gauti Jį įtikėjusieji. Mat Šventoji Dvasia dar nebuvo nužengusi, nes Jėzus dar nebuvo pašlovintas“. (Jn 7, 37-39)  „Ir Dvasia, ir sužadėtinė kviečia: „Ateik!“ Ir kas girdi, teatsiliepia: „Ateik!“ Ir kas trokšta, teateina, ir kas nori, tesisemia dovanai gyvenimo vandens“. (Apr 22, 17)