Sąžinės konflikto problema

Pateikčių temos: "Sąžinės konflikto problema"— Pateikties kopija:

1 Sąžinės konflikto problema
Kun. prof. (hp) dr. Andrius Narbekovas Vytauto Didžiojo universitetas

2 „Sąžinė yra žmoniškumo branduolys
„Sąžinė yra žmoniškumo branduolys. Asmuo bus tiek žmoniškas, kiek žmoniška bus jo sąžinė“ Antanas Paškus

3 Pagrindinių dorinės tvarkos principų, visų pirma pagrindinio principo „Reikia daryti gera, vengti blogio“, akivaizdumas ir pirmapradis siekimas veikti pagal juos liudija, kad žmogus yra Dievo atvaizdas. Dievas pakvietė žmogų į bendrystę su Juo ir į šventą gyvenimą. Anselm Gunthor

4 Mes per žmogiškuosius veiksmus atsiliepiame į Dievo kvietimą.
Darydami moraliai gerus veiksmus Dievui sakome „taip“, o per moraliai blogus veiksmus Dievui sakome „ne“. Žmogiškieji veiksmai kyla iš valios, kuri yra apšviesta proto pateikto žinojimo.

5 Protas atpažįsta tai, kas yra gėris ir tobulina asmenį, svarsto ir apsisprendžia to gėrio siekti. Tada valia save nukreipia į tą gėrį ir jį pasirenka kaip tikslą. Tačiau valia gali gėrio nenorėti arba prievartauti protą, kad jis blogį laikytų gėriu.

6 Gebėjimas atpažinti kas yra gėris ir kas yra blogis yra įrašytas į žmogaus prigimtį.

7 Savo sąžinės gelmėse žmogus atranda įstatymą, kurio nėra pats sau davęs, bet kuriam privalo paklusti ir kurio balsas visuomet kviesdamas mylėti ir daryti gera bei vengti pikto, skelbia širdyje: tai daryk, o šito venk. Mat žmogus turi savo širdyje Dievo įrašytą įstatymą, kurio klausyti reikalauja pats žmogaus orumas ir pagal kurį jis bus teisiamas. Gaudium et Spes, 16

8 Išmintingumo dorybė įgalina praktinį protą visokiomis aplinkybėmis skirti, kas yra tikrasis mūsų gėris, ir rinktis tinkamas priemones jam pasiekti: „Gudrus žmogus apsvarsto savo žingsnius“ (Pat 14, 15). „Būkite santūrūs ir blaivūs, kad galėtumėte melstis“ (1Pt 4,7).

9 Išmintingumas yra „teisinga veikimo taisyklė“
Išmintingumas yra „teisinga veikimo taisyklė“. Jis neturi nieko bendro nei su nedrąsa ar bailumu, nei su dviveidiškumu ar apsimetinėjimu. Išmintingumas tiesiogiai lemia sąžinės sprendimą. Vadovaudamasis tuo sprendimu, išmintingas žmogus sprendžia apie savo elgesį ir jį tvarko. KBK, 1806

10 Sąžinė iš esmės yra susijusi su Dievo norima dorine tvarka ir yra lokalizuota ne išimtinai prote ir valioje, bet dvasinės sielos gilumoje, kur šie elementai yra glaudžiai tarpusavyje susiję. Anselm Gunthor

11 Sąžinė yra daugiau nei vien protas, daugiau nei vien valia, daugiau nei vien jausmai, tai žmogaus asmenybės šerdis.

12 Sąžinė nėra vien protas, nes ji yra daugiau negu vien išankstinių moralės įstatymų vykdymo tarpininkas, kurio vienintelė užduotis – pritaikyti įstatymus konkrečiai situacijai. Kitaip aštriausio proto žmonės turėtų geriausią sąžinę, o taip ne visuomet būna. Sąžinė nėra tapati valios galiai, nes juk žmogus neretai nori ir daro tai, kas prieštarauja jo sąžinei.

13 Sąžinė yra dorovinio atsakingumo už savo poelgius jausmas, jų vertės įsisąmoninimas.
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas

14 Sąžinė liudija tik pačiam asmeniui.
Sąžinės sąvoka yra susijusi su savų veiksmų vertinimu ir atsakomybės už juos jausmu. Sąžinė pastato žmogų priešais įstatymą, pati tapdama žmogaus „liudytoja“: ji liudija ištikimybę arba neištikimybę įstatymui. Be to ji yra vienintelė liudytoja, nes tai kas vyksta asmens viduje, paslėpta nuo kitų. Sąžinė liudija tik pačiam asmeniui. Veritatis splendor, 57.

15 Sąžinės teismas yra liepiamojo pobūdžio: žmogus privalo pagal jį elgtis.
Jei žmogus veikia prieštaraudamas šio teismo sprendimui, jį pasmerkia pati sąžinė, individualaus moralumo tiesioginė norma. (Dievo įstatymas yra visuotinė ir objektyvi moralumo norma). Veritatis splendor, 60.

16 Žmogus privalo paklusti sąžinės teismui ir veikti pagal jį, nes sąžinė reiškiasi „teismo“ veiksmais, atspindinčiais tiesą apie gėrį, o ne savavališkais „nutarimais“. Tokio teismo – ir žmogaus kaip jo subjekto – brandumo ir atsakingumo matas turi būti ne sąžinės išvadavimas iš objektyvios tiesos, siekiant tariamos individualių sprendimų autonomijos, bet, priešingai, atkaklus tiesos ieškojimas ir vadovavimasis ja savo veiksmuose. Veritatis Splendor, 61

17 Tai yra svarbu žmogui, siekiant save žmogišku būdu realizuoti
Tai yra svarbu žmogui, siekiant save žmogišku būdu realizuoti. Atlikdamas veiksmą, žmogus kaip asmuo tampa geras arba blogas. Žmogus realizuojasi apsisprendimo, kuris atspindi laisvą pasirinkimą, pagrindu. Čia atsispindi jo laisvė, o laisvėje glūdi priklausomybė nuo tiesos, ir tai ryškiausiai atsiskleidžia sąžinėje.

18 Sąžinės funkcijos esmę sudaro tikrojo gėrio veiksme apibrėžimas ir suformavimas šį veiksmą atitinkančio privalėjimo. Mat sąžinės funkcija nėra tik pažintinė, nėra tik nurodyti kas yra gėris ir kas yra blogis, bet padaryti, kad veiksmas priklausytų nuo pažintos tiesos. Karol Wojtyla

19 Sąžinės teismas paskatina prisiimti atsakomybę už tai, kas padaryta bloga ir drauge primena, kad reikia prašyti atleidimo, daryti gera ir, Dievui padedant, siekti dorybingumo. Veritatis splendor, 61

20 Jei individo negalima versti elgtis prieš savo sąžinę, tai ar galima jį bausti, jei sąžinės vedamas jis padaro nusikaltimą?

21 Aišku, reikia daryti skirtumą tarp psichinio ligonio ir sveiko žmogaus
Aišku, reikia daryti skirtumą tarp psichinio ligonio ir sveiko žmogaus. Pirmajam priklauso gydymas, ne bausmė. Lygiai privalu pabrėžti, kad vienas dalykas yra versti žmogų veikti prieš savo sąžinę, o visai kitas dalykas duoti teisę jam gyventi pagal savo sąžinės įsitikinimus, kai toks gyvenimas pažeidžia kitų teises. Antanas Paškus

22 Dėl neįveikiamo nežinojimo arba dėl sąžinės nepakaltinamos klaidos padarytas blogis gali neapsunkinti jį padariusio asmens, bet net tokiu atveju tai vis tiek yra blogis, netvarka tiesos apie gėrį atžvilgiu. Neatpažintas gėris neprisideda prie jį padariusio asmens moralinės pažangos. Veritatis splendor, 63

23 Prie moralinės pažangos neprisideda ir tai, kada sąžinės ugdymo procesas užstringa „vaikystėje“.
Paprastai mažiems vaikams nereikia užsitarnauti tėvų meilės, nes jie mylimi ir vertinami ne dėl to, ką jie daro, bet dėl to, kad jie apskritai yra.

24 Vėliau mokykloje, įsitraukiant į visuomenę yra svarbus ir elgesys, nes meilę užsitarnauti reikia savuoju įnašu bendruomenei. Atsiranda įtampa tarp pareigos pasidaryti mylėtinu bei vertintinu ir noro gauti tą meilę bei vertę veltui, neužsitarnautai. Todėl meilė vaikui augant turi būti reikli. Kitaip žmogus liks „moraliniu bonzu“. Antanas Paškus

25 Sąžinė prabyla kaip nepaperkamas prokuroras klaidos atveju arba kaip giriąs liudytojas gero elgesio atveju. Žmogus jaučia sąžinės graužimą ir gailestį arba sielos ramybę ir džiaugsmą. Abiejose šio proceso fazėse asmuo patiria vidinę įtampą tarp savojo „aš“ (ego) ir sąžinės diktato. Taigi asmens ego (aš) patiria vienybę su sąžine arba nuo jos atsitolina, visai susitapatina arba be galo nutolsta. Antanas Paškus

26 Kaip elgiasi žmogus, kuris pažeidžia principą „daryk gera, venk blogio“, t.y. arba nedaro gera, ką daryti jis yra įpareigotas, arba daro bloga? Toks žmogus neneigia šio principo, kurio nevykdo ir nesako, kad jo nežino.

27 Padaręs blogą darbą, pripažįsta klydęs, tačiau norėdamas pasiteisinti, jis pasinaudoja šiuo principu ir pavadina blogį gėriu arba bent jau teigia turėjęs gerų ketinimų. Arba toks žmogus susigėdęs pripažįsta, kad pasielgė blogai. Taigi, įmanoma ignoruoti šį principą, jį skirtingai interpretuoti, tačiau negalime išvengti atsakomybės už savo veiksmus. A. Gunthor

28 Kada žmogus sąmoningai ir laisvai pasirenka daryti blogį, jis nori sąžinės priekaištus išstumti iš savo gyvenimo. Iš sąmonės juos bandoma išstumti į pasąmonę. Tam reikalingos tam tikros priemonės: alkoholis, narkotikai ir pan. Tačiau tai pavyksta laikinai, nes iš pasąmonės šie priekaištai sugrižta į sąmonę. Tada vėl reikia juos nustumti į pasąmonę...

29 Sąmonė Pasąmonė

30 Kuo ilgiau vyksta šis konfliktas, tuo didesnės yra pasekmės žmogui, kurios yra ne tik moralinės, bet sukelia psichosomatinius sutrikimus: depresiją, pyktį, baimę, kaltės jausmą.

31 Gali atsirasti ir sąžinės konflikto teisinė dilema, kai įstatymo (ar kito teisės akto) nustatytą privalomą elgesį asmuo, turintis paklusti įstatymui, traktuoja kaip nemoralų. Kalbant teisiniais terminais, „sąžinės prieštaravimas“ („conscientious objection“) gali būti apibūdinamas, kaip nepaklusnumo įstatymui aktas, kuris yra pateisinamas „sąžinės konfliktu“ tarp paklusnumo įstatymui ir vidinių moralinių įsitikinimų laikymosi. Jonas Juškevičius

32 „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių“
Piliečio sąžinės pareiga yra nesilaikyti valstybės potvarkių, jeigu jų nurodymai prieštarauja dorinei tvarkai, pagrindinėms žmogaus teisėms arba Evangelijos mokymui. KBK, 2242 „Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių“ Apd 5, 29

33 Jeigu valdantieji leidžia neteisingus įstatymus ar vartoja dorinei tvarkai priešingas priemones, tie jų veiksmai sąžinių neįpareigoja. „Tuo atveju pati valdžia nustoja buvusi valdžia, ji išsigimsta į priespaudą“. KBK, 1903

34 Vietoje išvadų Esame atsakingi ne už tai, kas mes esame, bet už tai, ką mes darome su tuo, kas mes esame. O tai mes galime ir privalome rinktis. Antanas Paškus

35