Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)

Pateikčių temos: "Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)"— Pateikties kopija:

1 Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)
Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams data

2 3. Darinių afiksų akcentinės savybės
Darinių kirčio vieta ppr. priklauso nuo afiksų (dažn. – darybos formantų) akcentinės savybės, nusakančios poveikį pamatinio kamieno akcentinei vertei ir/ar kirčio vietai. Ši savybė vadinama akcentine dominacija. Afiksai, kurie sąlygoja darinio kirčiavimą, yra dominaciniai, o kurie darinio kirčiavimui įtakos neturi – nedominaciniai. Darinių kirčiavimo dėsningumus gerai rodo priesagų vediniai. Pagal įtaką pamat. kamieno akcentinei vertei dominacinės vardažodžio priesagos yra: 1) stiprinančiosios; ir 2) silpninančiosios. data VU, fakultetas

3 3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės
3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės. Stiprinančiosios priesagos 1. Stiprinančiosios priesagos silpnąjį pamatinį kamieną vedinyje paverčia stipriuoju (a), o stiprusis pamatinis kamienas lieka nepakitęs (b): a) bérž-as 3 (berž-ÁMS – silpn. kam.) + -iuk-as  BERŽIÙK-as 2 (BERŽIÙK-AMS – stipr. kam.); 2 vak-as 4 (vaik-ÁMS – silpn. kam.) + -išk-as, -a  VAĨKIŠK-as 1 (VAĨKIŠK-IEMS – stipr. kam.); 1 b) ÚOS-IS 1 (ÚOSI-AMS – stipr. kam.) + -iuk-as  UOSIÙK-as 2 (UOSIÙK-AMS – stipr. kam.); 2 BRÓL-IS 1 (BRÓLI-AMS – stipr. kam.)+-išk-as, -a  BRÓLIŠK-as1 (BRÓLIŠK-IEMS – stipr. kam.). 1 data VU, fakultetas

4 3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės
3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės. Silpninančiosios (nekirčiuotos) priesagos 2. Silpninančiosios priesagos stiprųjį pamat. kamieną vedinyje paverčia silpnuoju (a), o silpnasis pamat. kamienas lieka nepakitęs (b): a) BÌT-Ė 2 (BÌT-ĖMS – stipr. kam.) + in-as  b-tin-as 3b (bitin-ÁMS – silp. kam.); 3b DÙLK-Ė 1 (DÙLK-ĖMS – stipr. kam.) + in-as, -a  dùlkin-as 3a (dulkin-ÍEMS – silpn. kam.); 3a b) kat- 4 (kat-MS – silp. kam.) + in-as  kã-tin-as 3b (katin-ÁMS – silpn. kam.); 3b lak-as 4 (laik-ÁMS – silp. kam.) + in-as, -a  la-kin-as 3b (laikin-ÍEMS – silpn. kam.). 3b data VU, fakultetas

5 -yn-as: bérž-as 3  BERŽÝN-as 1;
3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės. Stiprinančiųjų priesagų tipai Stiprinančiosios priesagos pagal poveikį pamat. kam. kirčio vietai yra: a) stiprinančiosios stipriosios (kirčiuotos) priesagos, pritraukiančios kirtį: -yn-as: bérž-as 3  BERŽÝN-as 1; b) stiprinančiosios silpnosios (nekirčiuotos) priesa-gos, kurių vediniai išlaiko pamat. kam. kirčio vietą: -išk-as, -a: vak-as 4  VAĨKIŠK-as, -a 1, c) neutralios: vedinių kirčio vieta priklauso nuo pamat. kam. akcentinės vertės: stipr. pamat.kam. kirtį išlaiko (1), o silpnasis – atiduoda priesagai (2): data VU, fakultetas

6 RANK-À, RAÑK-ą 2 (stipr. kam.) + -IN-is,
3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės. Stiprinančiosios neutralios priesagos c) neutralios: vedinių kirčio vieta priklauso nuo pamat. kam. akcentinės vertės: stipr. pamat.kam. kirtį išlaiko (1), o silpnasis – atiduoda priesagai (2): 1) JR-A 1 (stipr. kam.) + -IN-is, –ININK-as  JRIN-is 1, JRININK-as 1; RANK-À, RAÑK-ą 2 (stipr. kam.) + -IN-is, –ININK-as  RAÑKIN-is 1, RAÑKININK-as 1; 2) dárb-as 3 (silpn. kam.) + -IN-is, -ININK-as  DARBÌN-is 2, DARBINIÑK-as 2; data VU, fakultetas

7 Abiem atvejais pamat. kamienas vedinyje
3 paskaita. Vedinių priesagų akcentinės savybės. Stiprinančiosios neutralios priesagos. Abiem atvejais pamat. kamienas vedinyje tampa stipriuoju, tačiau vedinio kirčio vietą lemia pamat. kamieno akcentinė vertė. Yra tik dvi darios tokios vardažodžio priesagos – -inis, -ė ir -ininkas, -ė. Tačiau pirmosios priesagos vedinių kirčiavimas yra sudėtingesnis, o antroji linkusi į stiprinančiąsias silpnąsias (nekirčiuotas) morfemas. data VU, fakultetas

8 3 paskaita. Stiprinančiosios silpnosios (nekirčiuotos) priesagos.
Stiprinančiųjų silpnųjų (nekirčiuotų) priebalsinių priesagų vediniai ne visada išlaiko pamat. žodžių kirčio vietą. Kai pamat. kamienas yra dviskiemenis ir turi pastovų arba kilnojamą pradinio skiemens kirtį (vãsara 1, gárbana 1, gẽležį–geležs 3b, vdurį–vidurỹs 3b...), darinio kirtis pasislenka per vieną skiemenį link galūnės, neišeidamas už pamat. kamieno ribų: gelẽž-t-ė (⇦ gẽležį), vidu-k-is (⇦ vdurį). data VU, fakultetas

9 3 paskaita. Stiprinančiosios silpnosios (nekirčiuotos) priesagos
3 paskaita. Stiprinančiosios silpnosios (nekirčiuotos) priesagos. Prozodinės kaitos. Kirčio vietos kaita būdinga ir galūnių bei priešdėlių vediniams, dūriniams: vasãris (⇦ vãsara), garbãnius (⇦ gárbana), bevidùris (⇦ vdurį), vasárnamis (⇦ vãsara + nãmas). Tarmėse, šnek. kalboje kirčio vietos kaita pasitaiko ir balsinių priesagų vediniuose: asmẽniškas (⇦ ãsmenį), skaitmẽninti (⇦ skatmenį), visuomẽnininkas (⇦ visúomenė). Tokie atvejai 2013 m. kodifikuoti bendrinei kalbai kaip ãsmeniškas, skatmeninti, visúomenininkas variantai. data VU, fakultetas

10 3 paskaita. Prozodinės kaitos.
Bendrašaknių žodžių kamienui būdingesnis kitas prozodinių kaitų tipas – priegaidžių kaita. Vardažodžių daryboje įprastas tvirtapradės pamat. kam. priegaidės pasikeitimas į tvirtagalę (  ῀): šáltas ⇨ šatis, dárbas ⇨ bedabis, bendradabis; báltas ⇨ basvas, ántis ⇨ añtinas. Veiksmažodžių daryboje tvirtagalė pamat. kamieno priegaidė dažnai pasikeičia į tvirtapradę (῀  ): plaũkti ⇨ pláukioti, švipti ⇨ švlpinti, švlpauti. Formų daryboje: láukti ⇨ laũks, léisti ⇨ les. data VU, fakultetas

11 3 paskaita. Prozodinės kaitos.
Abi prozodinės kaitos vadinamos metatònija (gr. metá ‘per’, tónos ‘kirtis, priegaidė’). Tvirtapradės pamat. žodžio priegaidės pasikeitimas darinyje į tvirtagalę yra cirkumfleksinė metatonija, o tvirtagalės į tvirtapradę – akūtinė metatonija. Artimos prozodinėms kaitoms yra balsių kaitos: lpti ⇨ láipioti, láiptai, liẽptas, palypti (i : ai, ie, y). Priegaidžių ir balsių kaitos neretai eina kartu: šaũkti ⇨ škauti (au  ū + ~  ), spiẽgti ⇨ spýgauti (ie  y + ~  ), tvrė ⇨ tvõrą (ė  o +   ~). data VU, fakultetas

12 Vardažodžių akcentinė klasifikacija
Pagrindinis vardažodžio akcentinės klasifikacijos kriterijus – darybinis (darinio kirčio vietą ppr. lemia darybos formanto akcentinės savybės). Priešdėliniai galūnių ar priebalsinių priesagų vediniai preplauk-a (⇦ priplaũkia), ùžtvar-a (⇦ ùžtveria), pre-der-mė (⇦ prdera) kirčiavimo požiūriu artimi priešdėlių vediniams pre-gaidė (⇦ gaidà), ùž-kampis (⇦ kapas). Jų kirčio vietą dažniau lemia priešdėlio, nebūtinai darybos formanto, akcentinės savybės. Todėl geriau kalbėti apie priešdėlinių vardažodžių: priešdėlių vedinių, priešdėlinių galūnių ir priebalsinių priesagų vedinių kirčiavimą. data VU, fakultetas

13 3 paskaita. VARDAŽODŽIŲ KIRČIAVIMAS
Paprastieji dviskiemeniai----Paprastieji ir išvestiniai daugiaskiemeniai Balsinių priesagų vediniai ir atsakančių baigmenų žodžiai Priesaginės formos Įvardžiuotinės ir sangrąžinės formos Priebalsinių priesagų nepriešdėliniai vediniai Galūnių nepriešdėliniai vediniai Priešdėliniai žodžiai Dūriniai data VU, fakultetas