? ? ? ? Grupinis tyrinėjimas problemų sprendimu grindžiamas metodas

Pateikčių temos: "? ? ? ? Grupinis tyrinėjimas problemų sprendimu grindžiamas metodas"— Pateikties kopija:

1 ? ? ? ? Grupinis tyrinėjimas problemų sprendimu grindžiamas metodas
Ar įmanoma sudaryti tokią mokymosi aplinką, kur mokiniai pradėtų nuo savo klausimų, problemų, iš ten eitų į pasaulį ir ten gautų tai, ko ieško? E. Stasiulienė

2 4+4+6 Grupinis tyrinėjimas Svarbiausias GT metodo tikslas :
mokiniai patys iškelia ir suformuluoja problemas, renka informaciją, ją apdoroja ir padaro išvadas. 4+4+6

3 Grupinis tyrinėjimas DEMOKRATINĖ MOKYKLA GRUPĖS DINAMIKA
J. Dewey GRUPĖS DINAMIKA K. Lewin KONSTRUKTYVISTINĖ KOGNITYVIOJI (PAŽINIMO) PSICHOLOGIJA J. Bruner VIDINĖ MOTYVACIJA J. Piaget

4 Grupinis tyrinėjimas TYRIMAS SĄVEIKA VIDINĖ MOTYVACIJA INTERPRETAVIMAS

5 Grupinis tyrinėjimas 6 etapai: Temos pasirinkimas ir grupių sudarymas;
Temos pasirinkimas ir grupių sudarymas; Tyrimo planavimas; Tyrimo atlikimas; Pristatymų planavimas; Išvadų pristatymas; Bendras įsivertinimas ir refleksija.

6 Grupinio tyrinėjimo planavimas
Pagrindinė problema ir sudedamosios dalys Vaidmenys grupelėje – kas ką daro Laiko kalendorius Susitikimas Bendravimas Kontaktinis asmuo Informacijos rūšys Idėjos pristatymui Kolegiali pagalba

7 Užduotis GRUPINIAM TYRIINĖJIMUI
Pvz. Mokymosi motyvacijos skatinimas ir palaikymas pamokoje

8 Potemė “pvz. Kokie yra motyvaciją skatinantys veiksniai ”

9 “Pvz. Kas įtakoja mokinių mokymosi motyvaciją klasėje?”
Potemė “Pvz. Kas įtakoja mokinių mokymosi motyvaciją klasėje?”

10 Potemė pvz. “ Kokios motyvacijos skatinimo problemos ir galimybės”

11 Išvadų pristatymas Pristatant tyrimą, patartina gerokai iš anksto sudaryti tvarkaraštį, kad grupės galėtų suplanuoti savo pristatymus ir susieti juos su kitų grupių pristatymais. Taip pat svarbu, kad kiekviena grupė pristatymui turėtų tiek pat laiko, tarkime 15 minučių, įskaitant ir galimus auditorijos klausimus. Mokytojas taip pat galėtų raginti grupes parengti vieną lapą su svarbiausia informacija auditorijai ir juos išdalytų pasibaigus pristatymui.

12 Bendras įvertinimas ir refleksija
Įvertinimas ir atgalinė informacija yra sudėtinė Grupinio tyrimo dalis. Tačiau įvertinant reikia nebūtinai kokybiškai patikrinti, ką išmoko. Įvertinant visas dėmesys gali būti sutelkiamas į grupių, kaip socialinių elementų, mokymąsi ir veikimą.

13 GT refleksija Apmąstyti skatinantys klausimai, kurių tikslas padėti mokiniams geriau suprasti mokymosi procesą ir jų socialinę elgseną nedidelėje grupėje, galėtų būti tokie: “Kaip sekėsi mokytis?”, “Kaip sekėsi dirbti jūsų grupei?”, “Ką kitąkart galima būtų padaryti geriau?” Mokytojas turėtų užduoti vieną iš šių klausimų ir duoti grupėms kelias minutes apsikeisti nuomonėmis pirmiausia tarpusavyje komandoje. Po to grupės gali pasakyti kitiems savo nuomonę. Galiausiai mokytojas turėtų parengti atvirą ir sąžiningą informaciją apie tai, kaip sekėsi grupinis tyrimas, kokios teigiamos ir neigiamos ypatybės išryškėjo dirbant.

14 GT vertinimas Kartais, ypač jeigu Grupinis tyrimas užima didesnę kurso arba mokymo programos dalį, praverčia įprasti testai, su kurių pagalba galima išsiaiškinti, ką mokiniai sužinojo ir išmoko. Yra keletas būdų, kaip suderinti grupės narių laimėjimus, kad būtų skatinama teigiama tarpusavio priklausomybė ir individuali atsakomybė tyrimo metu. Pavyzdžiui, tos pačios grupės mokiniai gauna tokį pažymį, koks yra jo grupės narių pažymių vidurkis. Kitas būdas – duoti kiekvienam grupės nariui papildomų taškų, jeigu visi, atlikę testą, surenka tam tikrą taškų skaičių.

15 GT vertinimas Kad ir koks bus vertinimo metodas, mokiniams jis turi būti dar prieš pradedant grupinį tyrinėjimą žinomas ir priimtinas.