LIETUVOS CV PROJEKTAS.

Pateikčių temos: "LIETUVOS CV PROJEKTAS."— Pateikties kopija:

1 LIETUVOS CV PROJEKTAS

2 Priešiškos žinutės (populiariausios)
Senąją Lietuvos valstybę sukūrė Rytų slavai. Dabartinės Lietuvos gyventojai neturi tiesioginio ryšio su istorine Lietuva. Nebuvo sovietinės okupacijos. Lietuviai – žydšaudžių tauta. Partizanai – nacių parankiniai, banditai. Sovietų sąjunga atnešė Lietuvai gėrį ir modernizaciją.

3 Darbo su Lietuvos CV pagrindiniai tikslai
Suformuoti nuoseklų, vientisą ir Lietuvos visuomenei aiškiai suvokiamą Lietuvos istorijos vaizdinį, patenkinantį svarbiausius visuomenės istorinės sąmonės poreikius. Atremti priešiškos propagandos Lietuvos istorijos manipuliacijas, pateikiant faktus ir vertinimus (nesiginant, bet užbėgant už akių). Formuluoti Lietuvos istorijos naratyvą per teigimo, bet ne neigimo prizmę (t. y. formuluojamas Lietuvos istorijos pasakojimas turi parodyti kokie mes buvome, o ne aiškintis kokie mes nebuvome). Suformuluoti aiškias, istorijos faktais pagrįstas tezes, kurios užkirstų kelią Lietuvos istorijos manipuliacijoms, keliančioms sumaištį Lietuvos žmonių protuose ir jausmuose.

4 NARATYVAS Temos Žinutės
PRODUKTAI: Knygos Konferencijos Straipsniai TV laidos Filmai Komiksai t.t. PRODUKTAI: Knygos Konferencijos Straipsniai TV laidos Filmai Komiksai t.t. PRODUKTAI: Knygos Konferencijos Straipsniai TV laidos Filmai Komiksai t.t. Vidinė (Lietuvos) Išorinė (Vakarų) Išorinė (Rytų)

5 Tezių pavyzdžiai

6 Lietuvos valstybės sukūrimas
Kuriant Lietuvos valstybę, esminiu momentu tapo Mindaugo karūnacija kuri išreiškė Lietuvos kaip Vakarų krikščioniškos monarchija viziją. Mindaugas priėmė vakarų krikščionybę, tačiau tuo pat metu prasidėjusi Lietuvos plėtra į rytus, nulėmė kad Lietuvos valstybė tapo dvilypė: ją jau nuo tada sudarė lietuviškas branduolys ir rusėniški aneksai.

7 Gediminaičių kilmė ir valdžia
Po Mindaugo atsimetimo nuo krikščionybės, Lietuvos valdovai iki 1387 m. krikšto buvo pagonys. Lietuvos politinio elito išpažįstamą pagonybę rodo jų nekrikščioniškų vardų sistema.

8 Lietuvos didvalstybė Atskiroms rusėnų žemėms lietuviška galios alternatyva, buvo gerokai patrauklesnė nei mongolų-totorių galios alternatyva. Jogaila ir Vytautas kalbėjo lietuviškai, kaip ir visi kiti Lietuvos valdovai iki jų. Rusėnų demografinis dominavimas neliudija jų politinio vaidmens valstybėje nes dažniausiai didvalstybėse dominuoja mažuma.

9 Lietuvos vėlyvųjų viduramžių tautinė, religinė ir kultūrinė padėtis
LDK stačiatikiai bajorai, politine prasme, jau XVI a. tapo lietuviais. LDK stačiatikiai kovojo už Lietuvą, nes buvo integruoti ir jautė, kad čia yra daugiau laisvės nei Maskvoje. Lietuvių kalba netapo politine rašto kalba XVI a. nes vėluodama europiniame krikšto procese, norėdama išlikti Lietuva turėjo europeizuotis ir modernizuotis staiga ir labai sparčiai. Todėl neužteko laiko lietuvių kalbai išsivystyti į politinę rašto kalbą ir Lietuvos elitas buvo priverstas raštui naudoti kitas kalbas.

10 XVI a. karai su Maskva ir Liublino unija
1492 m. pirmasis karas su Maskva – naujos epochos pradžia, kuri tęsiasi iki šiandien. Nuo tada Lietuvai esminiu egzistenciniu faktoriumi tampa Maskvos grėsmė. Maskvos (Ivano IV Žiauriojo) grėsmė Livonijos karo kontekste, tampa egzistenciniu pavojumi Lietuvai. Liublino unijos priežastys: numanoma Jogailaičių dinastijos pabaiga, Maskvos grėsmės faktoriaus išaugimas ir Lietuvos ir Lenkijos elitų suartėjimas. Lietuva, Liublino unijos kontekste, išsaugojo politinį savarankiškumą, kurį labiausiai atspindėjo, Lietuvos teisinės sistemos savarankiškumas – Trečiasis statutas (savarankiška kodifikuota teisinė sistema), pareigybių sistema, atskira kariuomenė, monetarinė sistema, valstybinė siena. Savarankiškumas buvo net ir plėtojamas (Trečiasis statutas, Vyriausias Tribunolas.)

11 Valstybės ir teisės reformos XVI-XVII a.
XVI a. yra Lietuvos kultūrinis ir valstybės reformų aukso amžius. (Valakų, teisinė ir administracinė, miškų ir kt. reformos). XVII a. pradžioje Lietuva yra sėkminga valstybė, pasiekiamos karinės pergalės prieš tris didvalstybes (Švedija, Rusija, Turkija). XVII a. Taip pat siekiama ambicingų tikslų, pradedamos svarbios reformos. Reformos sustoja arba yra neįgyvendinamos, karai taip pat pralaimimi, vienintelė sėkmė Smolensko kare 1632–34 m. XVII a. Lietuvos karinių technologijų pasiekimų aukso amžius, tačiau valstybė nesugeba tų pasiekimų išnaudoti, nes veikia nesistemingai.

12 XVII a. II pusės - XVIII a. vidurio valstybės krizė
ATR nebuvo silpna dėl to, kad buvo respublika, o dėl to kad neturėjo efektyvios vykdomosios valdžios. Po Tvano katastrofos ir didžiojo Šiaurės karo Lietuvai atsigauti prireikė šimtmečio (demografija, ekonomika, kultūra ir t.t.). Pagrindinės XVIII a. pirmos pusės problemų priežastys: efektyvi išorės priešų ardomoji veikla ir vidinė ATR politinės sistemos stagnacija.

13 XVIII a. II pusės reformos ir valstybingumo praradimas.
1791 m. Konstitucijos priėmimas parodė, kad ir respublika gali modernizuotis iš vidinių resursų. Vykstančias reformas brutaliai nutraukė Rusijos agresija. Didelę žalą valstybei padarė, dalyje ATR politinio elito, dominuojančios iliuzijos, kad su Rusija bus dar galima susitarti gražiuoju. 1794 m. sukilimas sukūrė priešinimosi tradiciją, totalios okupacijos sąlygomis.

14 Lietuva Rusijos imperijoje XIX a.
Visi XIX a. sukilimai Lietuvoje buvo lietuvių ir lenkų bendra kova už savo laisvę. Po 1863 m. sukilimo senasis tautybės tapatinimas su Lenkijos ar Lietuvos teritorine pilietybe nustojo pagrindo, užleisdamas vietą prigimtinės ir istorinės tautos sampratoms bei romantizmo laikotarpio suformuluotai tautos dvasios idėjai. Didžiojo Vilniaus seimo metu suformuluojama Lietuvos politinio savarankiškumo formulė – politiškai savarankiška etnografinė Lietuva.

15 Lietuvos valstybė Atkuriant Lietuvos valstybę ypač svarbiais veiksniais buvo pakankamai didelė pilietiškumo brandą išsiugdžiusios Lietuvos visuomenės dalis, asmeninės atsakomybės už valstybę sampratos stiprėjimas ir savanoriška Lietuvos kariuomenė. Lietuvos savanoriai stojo ginti savo šalies dėl poreikio užtikrinti bendruomenių saugumą, dėl savo žemės ir dėl siekio turėti savo valdžią. Lietuvių ir lenkų konfliktas XX a. pradžioje buvo užprogramuotas, dėl kardinalių tautinių-teritorinių ir politinių vizijų skirtumų. Smetonos valdžia, tai autoritarinis-prezidentinis valdymas, būdingas daugeliui to meto Europos valstybių. Tarpukario Lietuva – efektyvi žemės reforma, Europinio lygio švietimo sistema, kooperacinė ūkio sistema, padaryti dideli žingsniai pradedant šalies industrializaciją ir tapsmas jūrine valstybe. Viso to simboliu tapo Smetona.

16 Valstybingumo praradimas
Lietuvoje jokių vidinių priežasčių okupacijai nebuvo (vidinė kova, klasių kova ar pan.), jokie Lietuvos veiksmai, negalėjo nei paskatinti nei panaikinti būsimos okupacijos. Nepaisant to, kad Lietuva nepasipriešino sovietams karine jėga, negalima teigti, kad okupacijos nebuvo (Čekoslovakija taip pat nesipriešino, tačiau buvo pripažinta okupuota valstybe). 1940 m. rinkimai į „Liaudies seimą“ buvo neteisėti, nes jie vyko esant Lietuvoje svetimai kariuomenei, pagal sovietų įstatymus kurie Lietuvos teritorijoje negaliojo. Tai buvo grubus tarptautinės teisės pažeidimas. Smetoninės Lietuvos valdžios sprendimas nesipriešinti ultimatumų akivaizdoje, buvo istorinė klaida.

17 II Pasaulinis karas Nuo sovietinės okupacijos Lietuva nebebuvo politinis subjektas ir nebegalėjo kontroliuoti struktūrų veikusių joje. Lietuvoje, kaip ir visoje Europoje, Holokaustą organizavo ir planavo nacistinis režimas. Dalis Lietuvos gyventojų talkino naciams naikinant buvusios Lietuvos valstybės piliečius žydus (formuojant jų antisemitines nuotaikas reikšmingą vaidmenį atliko aktyvi nacių propaganda). Nei 1941 m. sukilėliai, nei Laikinoji vyriausybė žydų tautybės Lietuvos piliečių žudynių neplanavo, tačiau jų akivaizdoje laikėsi pasyviai. Vykdydami Holokaustą Lietuvoje naciai sugebėjo išnaudoti lietuviškų struktūrų likučius, kurios buvo kurtos tikintis jų pagalba atkurti valstybingumą po sovietinės okupacijos. Daug Lietuvos žmonių gelbėjo žydus, pasaulio teisuolių sąraše yra apie 900 lietuvių. Lietuva šiuo požiūriu pagal gyventojų skaičių yra pirmoje vietoje Europoje.

18 Partizaninis karas ir sovietinis teroras
Masinių priverstinių gyventojų deportacijų (trėmimų) įgyvendinimas ir kolektyvizacija buvo pagrindinė Lietuvos sovietizavimo plano dalis, kurios įgyvendinamas buvo neatsiejama Sovietų Sąjungos okupacinės politikos dalimi. Jos mąstai nepriklausė nuo vietos ginkluoto pasipriešinimo intensyvumo. m. ginkluota partizanų kova Lietuvoje yra Lietuvos – Sovietų Sąjungos karas teisiniu ir moraliniu požiūriu. Partizanai – turėjo visus naujai suburtos Lietuvos savanorių kariuomenės atributus, o jų kova – Lietuvos karas su agresore Sovietų Sąjunga. Lietuvos – Sovietų Sąjungos karas turi ne tik visus tokiam konfliktui būdingus kriterijus – kariuomenes, pergales, pralaimėjimus, civilių žūtis, bet ir žiaurias klaidas, netektis, bailumą, drąsą, skausmą bei traumines patirtis – tačiau visa tai neleidžia abejoti dėl partizanų karo prasmės Lietuvos valstybingumo, visuomenės ir individo laisvės išsaugojimo labui. 1949 m. vasario 16 d. partizanų deklaracija nurodo aiškią kovotojų vertybinę orientacija į demokratines, socialinio teisingumo bei vakarietiškas politines tradicijas.

19 Lietuva Sovietų sąjungoje
Ekonominė modernizacija buvo neišvengiamas XX amžiaus procesas, Lietuvoje ji sėkmingai prasidėjo tarpukariu ir buvo pertraukta sovietinės modernizacijos, kuri buvo blogiausias ir neefektyviausias modernizacijos būdas Lietuvai. Sovietiniais laikais sukurtos politinės, ekonominės ir kultūrinės struktūros nedirbo Lietuvos ir lietuvių tautos naudai, visa sistema tarnavo Lietuvos integracijai į Sovietų sąjungą, planinės ekonomikos palaikymui, „tarybinės liaudies“ formavimui. Sovietų Sąjungoje vykdoma socialistinė Lietuvos modernizacija iš esmės reiškė sąstingį ir atsilikimą nuo Vakarų šalių.

20 Nepriklausomybės atkūrimas
1990 m. kovo 11 d. Lietuvos Nepriklausomybė atkūrimas buvo Lietuvos gyventojų valios išraiška, nes tai paskelbė demokratiškuose rinkimuose išrinkti Auščiausiosios Tarybos – Atkuriamojo Seimo nariai. Tai patvirtina ir 1991 m. vykusio Lietuvos gyventojų plebiscito rezultatai. 1991 m. sausį SSRS panaudodama karinę jėga mėgino susigrąžinti valdžią Lietuvoje ir nuversti teisėtą vyriausybę. SSRS agresiją bei smurtą prieš beginklius žmones patvirtina Lietuvos ir užsienio žurnalistų filmuota medžiaga, liudininkų prisiminimai, bei Lietuvos Respublikos prokuratūros surinkta ikiteisminio tyrimo medžiaga. Lietuvos narystė NATO yra nuoseklios transatlantinės politikos rezultatas. Modernios istorijos laikais dar niekada Lietuva neturėjo tokių saugumo garantijų. Lietuvos teritorinis vientisumas yra užtikrintas visų Lietuvą pripažinusių šalių ir JT.

21

22 Projekcija iš praeities į ateitį

23 Lietuva - stipri, patikima valstybė
Lietuva –Europos valstybė tęsianti valstybingumo tradiciją nuo XIII a. Nuo XIV a. Lietuva vystėsi kaip Vakarų civilizacijos valstybė, todėl Lietuvai šiandien būdinga vakarietiška kultūra, vakarietiškosios vertybės ir vakarietiška valstybingumo samprata.

24 Lietuvos istorinis priklausymas Vakarų erdvei (1990 - grįžimas į Europos namus)
Lietuvos, kaip vakarietiškos valstybės, raida buvo sutrikdyta dviejų Rusijos (Sovietų Sąjungos) okupacijų, tačiau svetimos (bizantiškosios) civilizacijos įtaka neįstengė iš esmės pakeisti Lietuvos kultūrinio, socialinio ir politinio vakarietiškumo.

25 Kiekvienas pilietis svarbus ir įneša savo indėlį į valstybės kūrimą (LDK)
Kadangi Lietuva tapo paskutiniąja Vakarų Europos pagoniška valstybe, tai nulėmė, kad Lietuvos visuomenė, tradiciškai, turi didelį tolerancijos potencialą, nes pagonybė, nebūdama iš esmės dogmatiška yra atvira išorės įtakoms. Tuo pačiu Lietuvos visuomenė yra linkusi saugoti savo senas tradicijas ir papročius.

26 Lietuva kaip demokratizacijos sėkmės istorija
Gilios Lietuvos respublikos tradicijos prasideda poliublijinėje epochoje. 1794, 1831, , , 1991 metų įvykiai, kuomet lietuviai kovojo už savo laisvę, totalinės okupacijos sąlygomis, siekdami atkurti valstybingumą, Lietuvos visuomenėje išvystė giluminę respublikos sampratą, kuomet daugelis individų jaučia atsakomybę ir ryžtasi aukotis už visos visuomenės laisvę ir Lietuvos valstybingumą.

27 Valia gintis (kylanti istoriškai + dabartinė)
Lietuva – vakarų valstybė esanti Vakarų civilizacijos „pasienyje“ su bizantiškąja rytų civilizacija. Lietuva, kartu su kitomis rytinėmis Vakarų valstybėmis, visada pirmoji patiria Rytų agresijos apraiškas. Dėl istorinių aplinkybių ir natūralios geopolitinės padėties Lietuvai neišvengiamai tenka „Vakarų tvirtovės rytuose“, prieš agresyvius Rytus, vaidmuo. Lietuva kartu su NATO sąjungininkais gina savo nepriklausomybę ir Vakarų civilizaciją.

28 Inovatyvi, patraukli investicijom šalis
Lietuvai vėliausiai įsiliejus į Vakarų Europos civilizaciją, jai neišvengiamai teko „europeizuotis“ ypač greitais tempais siekiant „pasivyti“ atsilikimą nuo Vakarų Europos branduolio. Todėl Lietuva tradiciškai geba ypač greitai modernizuotis ir efektyviai perimti įvairias naujoves.

29 Tautinės bendrijos per amžius gyveno Lietuvoje - jie yra integrali Lietuvos dalis
Lietuvos valstybė tęsia XX a. moderniosios (tautinės) Lietuvos valstybės tradiciją, tačiau tuo pačiu ji yra ir daugiatautės LDK tradicijų perėmėja. Lietuvos valstybę sukūrė (inicijavo) lietuvių tauta, tačiau savo kasdieniniu darbu ir valia nuolatos kuria visos Lietuvos tautos. Lietuvos lenkai yra LDK kultūrinis paveldas, kurių etninį lenkiškumą ir politinį lietuviškumą išsaugoti turime būti suinteresuoti visi. Lietuvos rusai yra LDK stačiatikių, kovojusių prieš Rytų despotizmą už bendrą Lietuvos tautų laisvę, tradicijų perėmėjai. Išsaugant Lietuvos tautų etninę įvairovę lietuvių etninė kultūra taps turtingesne. Dar niekada lietuvybė nebuvo tokia stipri ir saugi kaip šiandien.

30 Aukštas demokratijos lygis
Lietuvai, kaip laisvai valstybei, siekiant sėkmingai vystytis ateityje ypač svarbu stiprinti pilietinę visuomenę, akcentuojant per istoriją susiformavusias Lietuvos visuomenės teigiamas savybes. Lietuva bus ypač sėkminga valstybė, kuomet kritinė masė jos piliečių jausis asmeniškai atsakingi už valstybės gerovę ir jos ateitį. Kiekvienas Lietuvos pilietis yra savo šalies kūrėjas, šeimininkas ir gynėjas.

31 Tikras Lietuvos pilietis yra pavaizduotas mūsų šalies pagrindiniame simbolyje, jis yra VYTIS.

32 Naratyvo principas Viskas kas priklauso mums yra mūsų (dekonfliktavimas).
Lietuva verta visos savo praeities ir visos ateities kuri priklauso jai. Negalime leisti skatinti dirbtinių konfliktų (ideologinių, etninių ir pan.) mūsų šalies viduje. Lietuva gali apjungti įvairias savo tradicijas (pvz. pagonybė-katalikybė; modernioji valstybė-LDK)

33 Dekonfliktavimo pavyzdžiai
Lietuva imli pažangioms technologijoms ir modernizacijai, bet saugos aplinką ir Lietuvos gamtos natūralumą; Lietuvybė bus puoselėjama, bet Lietuvos tautinės bendrijos išsaugos savo etninį ir kultūrinį tapatumą ir jų atstovai jausis šios šalies bendrasavininkiais; Lietuva trokšta taikos, bet jos piliečiai bus pasirengę apginti savo valstybės laisvę nuo bet kokio agresoriaus.

34 Sklaida Pasiskirstymas darbais, pagal veiklos sferas (priemonių planas). Sutarus dėl turinio, visos institucijos turėtų suderinti komunikacijos planą ir naudoti bendras žinutes. Tai turi atsispindėti švietimo programoje. Meno kūrinių, projektų „valstybinis užsakymas“. Visuomeninės, nevyriausybinės iniciatyvos skatinimas.