Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)

Pateikčių temos: "Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)"— Pateikties kopija:

1 Bendrinė lietuvių kalba (Akcentologija)
Bonifacas Stundžia, VU Baltistikos katedra Paskaitos lietuvių filologijos 1 k. studentams data

2 5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas
5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios silpnosios (nekirčiuotos) priesagos Vediniai išlaiko pamatinio kamieno kirčio vietą bei priegaidę;1 kirč. Darios priesagos: -ėlis, -ė: apkiaũtėlis (⇦ apkiaũtęs), išsižiójėlis (⇦ išsižiójęs), pasiptėlis (⇦ pasiptęs), pérsikėlėlis (⇦ pérsikėlęs); negývėlis (⇦ negývas), neláimėlis (⇦ neláimė); -tojas, -a: budtojas (⇦ budti), gýdytojas (⇦ gýdyti), pérsekiotojas (⇦ pérsekioti), žautojas (⇦ žauti), įvakintojas (⇦ įvakinti); bet – artójas. data VU, fakultetas

3 5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas
5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Stiprinančiosios silpnosios (nekirčiuotos) priesagos -iškas, -a: vakiškas (⇦ vakas 4), kiškas (⇦ kis 1), knỹgiškas (⇦ knỹgą 2), smùlkmeniškas (⇦ smùlkmena 1), ãsmeniškas (⇦ ãsmenį 3b). Paskutiniams 2 vediniams nuo 2013 m. teikiama ir gretybė su kirčio vietos kaita: kirtis pasislenka per vieną skiemenį prie pat morfemų (kamieno ir galūnės) sandūros: smulkmẽniškas, asmẽniškas. Plg. kirčio vietos kaitą kitokios darybos žodžiuose: vasãris, vasárnamis (⇦ vãsara); gelẽžtė (⇦ gẽležį); beasmẽnis, asménvardis (⇦ ãsmenį). data VU, fakultetas

4 1) nemetatoniniai (pamat. kamieno priegaidę išlaiko);
5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios priesagos (kilnojamasis vedinių kirtis) Vedinių kirtis kilnojamas iš galinio skiemens į pradinį. Pagal santykį su pamatinio kamieno priegaide vediniai yra dvejopi: 1) nemetatoniniai (pamat. kamieno priegaidę išlaiko); 2) metatoniniai (patiria cirkumfleksinę metatoniją, tvirtapradė pamat. kamieno priegaidė virsta tvirtagale). data VU, fakultetas

5 3a: ámžinas, -à (⇦ ámžius 1), dùlkinas, -à (⇦ dùlkė 1);
5 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios nemetatoninės priesagos (3a arba 3b kirčiuotės) NEMETATONINĖS PRIESAGOS. -inas, -à: 3a: ámžinas, -à (⇦ ámžius 1), dùlkinas, -à (⇦ dùlkė 1); 3b: kùpinas, -à (⇦ kùpti), lakinas, -à (⇦ lakas 4), šiùkšlinas, -à (⇦ šiùkšlė 2); data VU, fakultetas

6 34a: perdirbinỹs, pérdirbinį (⇦ pérdirbti);
5 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios nemetatoninės priesagos (3a arba 3b kirčiuotės) -inỹs, -: 3a: leidinỹs–léidinį (⇦ léido, léisti), mokinỹs–mókinį(⇦ mókyti); kailinia–káilinius (⇦ káilis); 34a: perdirbinỹs, pérdirbinį (⇦ pérdirbti); 3b: pirkinỹs–pikinį (⇦ pikti); rašinỹs–rãšinį (⇦ rãšo), akinia–ãkinius (⇦ ãkys), skalbinia–ska-binius (⇦ skabti). Baigmuo: kastinỹs, židinỹs; 34b: papildinỹs, pãpildinį (⇦ papldyti), uždavinỹs, ùždavinį (⇦ ùždavė). data VU, fakultetas

7 baigmenys: liemuõ, piemuõ, skiemuõ;
5 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios nemetatoninės priesagos (3a arba 3b kirčiuotės) -muõ (-meñs): 3a: dėmuõ–dmenį (⇦ dti), lygmuõ–lýgmenį (⇦ lýgus 3), sprogmuõ–sprógmenį (⇦ sprógti); ródmenys (⇦ ródyti); baigmenys: liemuõ, piemuõ, skiemuõ; 3b: žymuõ–žỹmenį (⇦ žỹmi), plaukmuõ–plaũkmenį (⇦ plaũkti); baigmenys: akmuõ; ãšmenys. data VU, fakultetas

8 34a: nuobodulỹs–núobodulį (⇦ nuobodùs, nuobõdų);
5 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios nemetatoninės priesagos (3a arba 3b kirčiuotės) -ulỹs, - : 3a: čiaudulỹs–čiáudulį (⇦ čiáudi), gyvulỹs–gývulį (⇦ gývas), kosulỹs–kósulį (⇦ kósi), 34a: nuobodulỹs–núobodulį (⇦ nuobodùs, nuobõdų); 3b: drebulỹs–drẽbulį (⇦ drẽba), dusulỹs–dùsulį (⇦ dùsti), graudulỹs–graũdulį (⇦ graũdų), spindulỹs–spiñdulį (⇦ spiñdi); drebul–drẽbulę; kritulia–krtulius; rutulỹs; stebul. 34b: iškyšulỹs–škyšulį (⇦ iš-si-kšti). data VU, fakultetas

9 34a: nuolaidumà, núolaidumą (⇦ nuolaidùs, nuoladų 4);
5 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios nemetatoninės priesagos (3a arba 3b kirčiuotės) -umà: 3a: aukštumà–áukštumą (⇦ áukštas 3), lygumà–lýgumą 3a (⇦ lýgus 3), minkštumà–mnkštumą 3a (⇦mnkštas 3); 34a: nuolaidumà, núolaidumą (⇦ nuolaidùs, nuoladų 4); 3b: mažumà–mãžumą (⇦ mãžas 4), sausumà–saũsumą 3b (⇦ saũsas 4), seklumà–sẽklumą (⇦ seklùs, sẽklų 4); 34b: apvalumà–ãpvalumą (⇦ apvalùs, apvãlų 4). data VU, fakultetas

10 METATONINĖS PRIESAGOS (3b)
5 paskaita. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios metatoninės priesagos (3b kirčiuotė). METATONINĖS PRIESAGOS (3b) -alas 3b: batalas (⇦báltas), baškalas (⇦bárška), dalas (⇦ da). Tvirtagalė pamat. žodžio priegaidė išlaikoma: rỹškalas (⇦ rỹškinti); rūkala–rkalus (⇦ rko); kẽvalas, vãbalas. Bet: áugalas 3a (⇦ áugti); páistalas 3a ‖ pastalas 3b (⇦ páistyti), 34b pãpuošalas, pãtiekalas, ùžtiesalas; 34a rišalas. data VU, fakultetas

11 -esỹs 3b : bildesỹs–bidesį (⇦blda),
5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Silpninančiosios metatoninės priesagos (3b kirčiuotė). -esỹs 3b : bildesỹs–bidesį (⇦blda), dardesỹs–dadesį (⇦ dárda ‖ dada), virpesỹs–vipesį (⇦ vrpa). Tvirtag. pamat. ž. prieg. išlaikoma: elgesỹs–egesį (⇦ egtis), liūdesỹs–lidesį (⇦ lidi). 34b: pašnekesỹs–pãšnekesį. data VU, fakultetas

12 Akcentiškai dvejopos priesagos, kurių savybės priklauso nuo pam. ž
Akcentiškai dvejopos priesagos, kurių savybės priklauso nuo pam.ž. morf. ar akc. ypatumų. -imas/-ymas: 1) kirčiuota - mas, kai pamat. vksm. dviskiemenis: augmas (⇦ áugti), davmas (⇦ dãvė), 2 k. Išimtys: veiksmo ir veiksmo rezultato reikšmių skyrimas: gėrmas 2 – grimas 1 ‘gėralas’. 2) nekirčiuota, jei pamat. vksm. yra mišrusis ar priesaginis, realizuojama dviem alomorfais: a) -ymas (iš o asm. vksm.): dãrymas (⇦ dãro), padãrymas (⇦ padãro), pérdarymas (⇦ pérdaro) 1 k. b) -imas (iš a ir i asm. pries. vksm.): kalbjimas (⇦ kalbjo), pãsakojimas (⇦ pãsakojo). 1 k. data VU, fakultetas

13 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
-tinis, -ė. kirčiuota -tnis, -ė; iš dviskiemenių bendračių: megztnis, sumuštnis; rinktnė; šauktnis, -ė (2 kirč.) 2) nekirčiuota. Iš priesaginių bendračių, išlaiko pamat. vksm. kirčio vietą ir priegaidę (1 kirč.): áuklėtinis (⇦ áuklėti), globótinis (⇦ globóti), sugyvéntinis (⇦ sugyvénti). data VU, fakultetas

14 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
-inis, -ė žodžių kirčiavimas pirm. priklauso nuo to, kuris pamat. žodžio skiemuo kirčiuotas. Jei kirčiuotas priešpaskutinis skiemuo, vedinio kirtis siejamas su pamat. kamieno akcentine verte: a) stiprieji pamat. kamienai kirtį ir priegaidę vediniuose ppr. išlaiko: jrinis (⇦ jra 1), pasáulinis (⇦ pasáulis 1); ligóninė (⇦ ligónis 1), málkinė (⇦ málkos 1); dvãsinis (⇦ dvãsią 2), automãtinis (⇦ automãtas 2); lãkštiniai (⇦ lãkštas 2) (1 kirč.) data VU, fakultetas

15 Bet: medžiagą žyminčių žodžių pries. yra kirč.:
5 paskaita. Vardažodis. Balsinių priesagų vedinių kirčiavimas. Akcentiškai dvejopos priesagos b) iš silpnųjų pamat. kamienų kirtis perkeliamas į priesagą: darbnis (⇦ dárbas 3); palaidnė (⇦ paláidas 3); kampnis (⇦ kapas 4); Mišknis, Aušrnė (2 k.). Vedinio kirčio vietą lemia ne priesaga, o pamat. kamieno akcentinė vertė. Bet: medžiagą žyminčių žodžių pries. yra kirč.: bulvnis (⇦ bùlvė 1), miežnis (⇦ miẽžis 2), kanapnis (⇦ kanãpė 2). data VU, fakultetas

16 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
Jeigu kirčiuotas pamat. ž. skiemuo yra trečias ar tolesnis nuo galo, priesaga ppr. yra kirčiuota -nis, -ė : autornis (⇦ áutorius 1), ąžuolnis (⇦ žuolas 3a); sąjungnis (⇦ sjunga 1); valandnis (⇦ vãlandą, valandà 3b); katilnė (⇦ kãtilas 3b) (2 k.). data VU, fakultetas

17 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
Išimtis: vediniai iš tarpt. žodžių su -ija, -ika atmetant baigmenį: demokrãtinis (⇦ demokrãtija), matemãtinis (⇦ matemãtika). Vediniai išlaiko pamat. kamieno kirčio vietą (1 k.). Jei baigmuo išlaikomas, vedinys gauna pries. kirtį: linijnis (⇦ lnija), fiziknis (⇦ fzika) (2 k.), plg. fzinis 1. 4 nuo galo skiemens kirtį išlaiko vediniai su pér- (péreiginis), neretai – ir su są-, san-: (sąjungnis ‖ sjunginis; santuoknis ‖ sántuokinis). data VU, fakultetas

18 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
-inis, -ė vedinių kirčiavimui turi įtakos ir žodžio naujumas: naujesni vediniai, padaryti iš dviskiem. žodžių, linksta išlaikyti pamat. kam. kirtį, nepaisant kamieno akcentinės vertės: butinis (⇦ butį, buits 4), lỹtinis (⇦ lỹtį, lyts 4), plãninis (⇦ plãnas 4), taũtinis (⇦ taũtą, tautà 4), vazdinis (⇦ vazdas 4), žedinis (⇦ žedas 3). Tokie atvejai nuo 2013 m. teikiami kaip norminiai: buitnis ‖ butinis, lytnis ‖ lỹtinis data VU, fakultetas

19 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
-ininkas, -ė vedinių kirčiavimas remiamas pamat. kamieno akcentine verte. Iš stipriojo kamieno žodžių padaryti vediniai ppr. išlaiko pamat. žodžio kirčio vietą bei priegaidę ir gauna 1 kirčiuotę: ámžininkas (⇦ ámžius 1), jrininkas (⇦ jra 1), dvratininkas (⇦ dvratis 1), sjungininkas (⇦ sjunga 1); viẽtininkas (⇦ viẽtą, vietà 2), malnininkas (⇦ malnas 2); Drùskininkai. data VU, fakultetas

20 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
Iš silpnojo kamieno žodžių padaryti vediniai linkę gauti priesagos kirtį ir 2 kirčiuotę: darbiniñkas (⇦ dárbas 3), naudiniñkas (⇦ naudà 3), valandiniñkas (⇦ valandà 3b); šauksminiñkas (⇦ šaũksmas 4), valdiniñkas (⇦ valdžià 4); Naujiniñkai, Valkiniñkai. data VU, fakultetas

21 Akcentiškai dvejopos balsinės priesagos
Taisyklė galioja iš dalies, nes pastovų šaknies kirtį išlaiko apie 2/3 daiktavardžių, padarytų ir iš silpnojo kamieno žodžių: gasrininkas (⇦ gasras 4), krẽpšininkas (⇦ krẽpšį, krepšỹs 4), msininkas (⇦ msą, mėsà, 4), pãskaitininkas (⇦ paskaità 3b), prmininkas (⇦prmas, -à 3), šrdininkas (⇦ šrdį, širds 3). -ininkas, -ė akcentinio statuso pasikeitimą lemia ne pamat. žodžio kirčio vieta ar vedinio reikšmė, o vedinio naujumas. data VU, fakultetas