Pelno maksimizavimas.

Pateikčių temos: "Pelno maksimizavimas."— Pateikties kopija:

1 Pelno maksimizavimas

2 Pelnas Pelnas -pajamų ir kaštų skirtumas
y1,...,yn – pagamintų prekių (gaminių) kiekis; x1,...,xn žaliavos ir sąnaudos (kiekie); p1,...,pn (prekių (gaminių) kaina; w1,...,wn. žaliavų ir sąnaudų kaštai (kaina). Pirmasis dėmuo yra pajamos, antrasis – kaštai (išlaidos).

3 Pelnas, pajamos ir kaštai
Ekonominis pelnas Normalusis pelnas Bendrasis pelnas Bendrosios pajamos Ekonominiai kaštai Ekonominis pelnas gaunamas įvertinant visas sąnaudas ir visus gaminius pagal jų galimybių kaštus. Sąskaitininkų apskaičiuotas normalusis pelnas nebūtinai tiksliai išmatuos ekonominį pelną, nes jie paprastai naudoja istorinius kaštus - už kiek gamybos veiksnys buvo įsigytas, o ne ekonominius kaštus - už kiek gamybos veiksnį būtų galima įsigyti dabar. Bendrasis pelnas - pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos skirtumas. bendrosios pajamos – pajamos, gautos sudauginus parduotų produktų skaičių ir jų kainą; Alternatyvieji k. – prarasta nauda, lyginant pasirinktą išteklių naudojimo alternatyvą su atmesta. buhalteriniai) k. – aiškūs įmonės visas išlaidas rodantys kaštai. Alternatyvūs kaštai Buhalteriniai kaštai

4 Pelnas Ekonominis pelnas gaunamas įvertinant visas sąnaudas ir visus gaminius pagal jų galimybių kaštus - už kiek gamybos veiksnį būtų galima įsigyti dabar. Normalusis pelnas nebūtinai tiksliai išmatuos ekonominį pelną, nes jie paprastai naudoja istorinius kaštus - už kiek gamybos veiksnys buvo įsigytas, o ne ekonominius

5 Alternatyvūs kaštai (Išlaidos)
Atlyginimas už darbą kitoje įmonėje, Pajamos, galimos gauti išnuomavus nuosavybę (žemės sklypą, darbo objektus), Pajamos, galimos gauti investavus lėšas į alternatyvų verslą.

6 Pelnas Bendrasis pelnas - pardavimo pajamų ir pardavimo savikainos skirtumas. Bendrosios pajamos – pajamos, gautos sudauginus parduotų produktų skaičių ir jų kainą; Alternatyvieji kaštai – prarasta nauda, lyginant pasirinktą išteklių naudojimo alternatyvą su atmesta. Buhalteriniai kaštai – aiškūs įmonės visas išlaidas rodantys kaštai.

7 Pelno maksimizavimas trumpu laikotarpiu
Trumpas laikotarpis - laikotarpis kuriam esant bent vienas gamybos veiksnys yra pastovus. Gamybos veiksniai – kapitalas ir darbas. Ilgas laikotarpis ?? Trumpu laikotarpiu įmonė įsipareigojusi kai kuriuos veiksnius naudoti net tada, jei nuspręstų ir nieko negaminti. Todėl trumpu laikotarpiu firma gali gauti neigiamą pelną. Mažiausias ilgo laikotarpio pelnas, kurį gali gauti firma, yra lygus nuliui.

8 Trumpo laikotarpio gamybos rezultatai
Bendrasis produktas (BP) -iš įvairių išteklių per tam tikrą laiką firmoje pagamintų prekių ar paslaugų verčių suma; BP=Q*P Vidutinis produktas ( VP ) tai bendrojo produkto dalis, tenkanti vienam kurio nors gamybos veiksnio sąnaudų vienetui. VP=BP/L. L (Q) – darbo vienetai, gamybos veiksnių sąnaudos (kaštai). Ribinis produktas (MP) – bendrojo produkto prieaugis, padidinus kintamuosius kaštus vienu vienetu (kitiems santykinai nekintant); RP=BP/L(Q); RP=(BPq-BPq-1)/(Qq-Qq-1)

9 Užpildykite lentelę Darbo vienetai (L) Bendrasis produktas (BP)
Ribinis produktas (RP) Vidutinis produktas (VP) 1 2000 2 3000 1000 1500 3 3500 500 1167 4 3800 300 950 5 3900 100 780

10 Patikrinimas Darbo vienetai (L) Bendrasis produktas (BP)
Ribinis produktas (RP) Vidutinis produktas (VP) 1 2000 2 3000 1000 1500 3 3500 500 1167 4 3800 300 950 5 3900 100 780 Ką galite pasakyti apie bendro produkto ir ribinio produkto kitimą?

11 Bendrasis ir ribinis produktas trumpame laikotarpyje
BP BP TP – bendras produktas MP – ribinis produktas L Mažėjančio ribinio produkto dėsnis: Trumpame laikotarpyje, vienam gamybos veiksniui esant pastoviam, o kito gamybos veiksnio apimtims didėjant, ribinis produktas mažėja. RP RP L

12 Trumpo laikotarpio kaštai (išlaidos)
Bendrieji kaštai (BK) -visų sąnaudų elementų, naudojamų visai produkcijai pagaminti, suma. BK=KK+PK Pastovūs kaštai (PK) -kaštai, kurių dydis nepriklauso nuo gamybos apimties; Kintami kaštai (KK) - kaštai, kurie keičiasi atsižvelgiant į gamybos apimties kitimą.

13 Trumpo laikotarpio kaštai (išlaidos)
Vidutiniai kaštai. Vidutiniai bendrieji kaštai: VBK=BK/Q, kur Q –gamybos kiekis. VBK=VPK+VKK Vidutiniai pastovūs kaštai: VPK=PK/Q Vidutiniai kintami kaštai: VKK=KK/Q Ribiniai kaštai (RK) – bendrųjų kaštų pokytis pakitus gaminamų produktų skaičiui vienu vienetu.

14 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VKK VPK 200 1 280 2 350 3 415 4 476 5 534 Pastovūs kaštai (PK); Kintami kaštai (KK); Vidutiniai bendrieji kaštai VBK; Vidutiniai pastovūs kaštai VPK; Vidutiniai kintami kaštai VKK Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC

15 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 2 350 3 415 4 476 5 534 Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC Pastovūs kaštai (PK); Kuo remiantis?

16 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 80 2 350 150 3 415 215 4 476 276 5 534 334 Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC Kintami kaštai (VC) Kaip apskaičiuota?

17 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 80 2 350 150 70 3 415 215 65 4 476 276 61 5 534 334 58 Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC Ribiniai kaštai MC Kaip apskaičiuota?

18 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 80 2 350 150 70 175 3 415 215 65 139.4 4 476 276 61 119 5 534 334 58 106.8 Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: AC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC Vidutiniai bendrieji kaštai: AC; Kaip apskaičiuota?

19 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 80 2 350 150 70 175 100 3 415 215 65 139.4 66.6 4 476 276 61 119 50 5 534 334 58 106.8 40 Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC Vidutiniai pastovūs kaštai AFC;

20 Trumpo laikotarpio kaštai
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 80 2 350 150 70 175 100 75 3 415 215 65 139.4 66.6 71.6 4 476 276 61 119 50 69 5 534 334 58 106.8 40 66.8 Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC Vidutiniai kintami kaštai: AVC

21 Bendrieji, pastovūs ir kintamieji kaštai
PK, BK, KK TBK KK Pastovūs kaštai (FC); Kintami kaštai (VC) Vidutiniai bendrieji kaštai: ATC; Vidutiniai pastovūs kaštai: AFC2; Vidutiniai kintami kaštai: AVC PK Pastovūs kaštai (PK); Kintami kaštai (KK); Bendrieji kaštai (BK) Q

22 Vidutiniai ir ribiniai trumpo laikotarpio kaštai
VBK, VKK, RK RK VBK VKK Q Vidutiniai bendrieji kaštai VBK; Vidutiniai kintami kaštai VKK Ribiniai kaštai RK

23 Kaip maksimizuoti pelną trumpuoju laikotarpiu?
Q BK PK KK RK VBK VPK VKK 200 1 280 80 2 350 150 70 175 100 75 3 415 215 65 139.4 66.6 71.6 4 476 276 61 119 50 69 5 534 334 58 106.8 40 66.8 6 590 390 56 98.4 33.4 7 645 445 55 92.2 28.6 63.6 8 702 502 57 87.8 25 62.8 9 766 566 64 85 22.2 10 846 646 84.6 20 64.6 11 966 120 18.2 69.6 12 1146 946 160 95.4 16.6 78.8 13 1406 1206 260 108.2 15.4 92.8

24 Pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu
vidutinių produkcijos vieneto kaštų mažėjimas, sąlygojamas gamybos apimties augimo. Šis efektas atsiranda dėl ribinių kaštų mažėjimo, kurį lemia specializacija, efektyvesnis pagrindinio kapitalo panaudojimas ir t. t. Masto ekonomija dar vadinama masinės gamybos efektu. Masinė gamyba yra identiškos produkcijos gamyba dideliais kiekiais, leidžianti standartizuoti operacijas, automatizuoti gamybą ir mažinti vienetinius kaštus. Mažiausia efektyvi gamybos apimtis yra mažiausias įmonės dydis, reikalingas masto ekonomijai gauti.

25 Ilgo laikotarpio kaštai
Kaštų minimizavimo sąlyga: — ribinių kapitalo sąnaudų produktas, — ribinių darbo sąnaudų produktas, — kapitalo sąnaudų vieneto kaina, — darbo sąnaudų vieneto kaina. Ilguoju laikotarpiu pagrindiniai gamybos veiksniai – darbas ir kapitalas- laikomi kintamaisiais ir todėl nuo įmonės sprendimų priklauso dviejų veiksnių sąnaudų kombinacijų pasirinkimas. Įmonė gali minimizuoti sąnaudas, keisdama vieną veiksnį kitu tol, kol vieno veiksnio ribinis produktas, gautas padidinus šio veiksnio sąnaudas vienetu, netampa lygus kito veiksnio vieneto dydžio sąnaudų ribiniam roduktui.Sąnaudų minimizavimo sąlyga galima išreikšti užrašyta lygybe.

26 Gamyba ilguoju laikotarpiu
Ilguoju laikotarpiu gali būti keičiami visi gamybos veiksniai. Išskiriami trys gamybos apimties ir gamybos veiksnių sąnaudų priklausomybės atvejai: Didėjanti gamybos masto grąža arba didėjančio rezultatyvumo; Pastovi gamybos masto grąža arba pastovaus rezultatyvumo; Mažėjanti gamybos masto grąža arba mažėjančio rezultatyvumo.

27 Didėjančioji gamybos masto grąža
Kai gamybos apimtis didėja sparčiau nei gamybos veiksnių sąnaudos įmonėje, yra didėjančioji gamybos masto grąža. Padvigubinus gamybos veiksnių sąnaudas, gamybos apimtis padidėja daugiau nei 2 kartus. Arba padvigubinus gamybos apimtį gamybos veiksnių sąnaudos padidėja mažiau nei 2 kartus. Q KK

28 Didėjantis rezultatyvumas dėl gamybos masto pasiekiamas dėl:
Specializacijos- specializuojamas išteklių panaudojimas įmonės viuje, t.y. Darbininkai pasidalina darbu. Erdvės veiksnio – sąnaudų nereikia skaidyti į tokias pat smulkias dalis, kokie yra rezultatai, statant didelius sandėlius, jų vieno erdvės vieneto sąnaudos mažesnės negu statant mažus. Transportavimo veiksnio – sąnaudos, susijusios su vieno produkto vienetu transportavimu, mažėja didėjant rinkos plotui. Geresnio įrengimų panaudojimo įrenginiai specializuojami atskiroms operacijoms.

29 Pastovioji gamybos masto grąža
Kai gamybos apimtis didėja proporcingai darbo ir kapitalo sąnaudų didėjimui, yra pastovioji gamybos masto grąža. Q KK KK

30 Mažėjančioji gamybos masto grąža
Kai gamybos apimtis didėja lėčiau negu gamybos veiksnių sąnaudos, yra mažėjančioji gamybos masto grąža. Q KK KK Mažėjančiąją gamybos masto grąžą sukelia nepagrįstai sparti įmonės plėtra ir ypač didėjančios jos valdymo išlaidos.

31 Konkurencijos tipai Tobula konkurencija. Netobula konkurencija:
Monopolija. Oligopolija. Monopolinė konkurencija.

32 Konkurencijos tipai Bendrosios pajamos – parduotų prekių skaičiaus ir jų kainos sandauga BP=QxP Vidutinės pajamos – tai pajamos už produkto vienetą , produkto kaina. VP=BP/Q=P !!!! Ribinės pajamos – bendrųjų pajamų pasikeitimas pardavus papildomą prekės vienetą; RP=BP/Q

33 Tobulos konkurencijos bruožai:
Didelis gamintojų ir vartotojų skaičius, Identiška produkcija, Atskiras gamintojas negali paveikti rinkos kainos, Laisvas patekimas į šaką ir išėjimas iš jos, Pilnas informuotumas apie įvykius rinkoje. Q VP, RP, P VP – vidutin4s pajamos, RP – ribin4s pajamos, P kaina

34 Įmonės tobulos konkurentės pelno maksimizavimas/ nuostolių minimizavimas
BK,BP BP – bendros pajamos; BK – bendrieji kaštai BK Pelnas Q

35 Įmonės tobulos konkurentės pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu
Q BK RK KK VKK BP RPaj Pelnas 35 -35 1 59 24 40 -19 2 75 16 37 20 80 5 3 95 32 120 25 4 30 21 160 150 23 200 50 6 190 26 240 7 245 55 280 8 330 85 41 320 -10 Ribiniai kaštai (MC); Vidutiniai kaštai: AC; P-kaina, Ribinės pajamos Maksimizavimo sąlyga galioja ir netobulos konkurencijos atveju. BK – bendrieji kaštai, KK –kintami kaštai, VKK –vidutiniai kintami kaštai, RK –ribiniai kaštai Pelnas= BP-PK pelnas/ nuostoliai, BP – bendrosios pajamos , RPaj ribinės pajamos.

36 Įmonės tobulos konkurentės pelno maksimizavimas trumpuoju laikotarpiu
RK –ribiniai kaštai, VKK –vidutiniai kintami kaštai, TR – bendrosios pajamos , RP ribinės pajamos. P, RK, VKK RK VKK E P=RP Pelnas D C Maksimizavimo sąlyga: RP=RK Ribiniai kaštai (MC); Vidutiniai kaštai: AC; P-kaina, Ribinės pajamos Maksimizavimo sąlyga galioja ir netobulos konkurencijos atveju. Q O

37 Įmonės tobulos konkurentės nuostolių minimizavimas trumpuoju laikotarpiu
Q BK RK KK VKK BP RPaj Pelnas 35 -35 1 59 24 25 -34 2 75 16 37 20 50 -25 3 95 32 -20 4 120 30 21 100 5 150 23 125 6 190 40 26 -40 7 245 55 175 -70 8 330 85 41 200 -130 TC – bendrieji kaštai, ATC –vidutiniai bendrieji kaštai, AVC –vidutiniai kintami kaštai, TP≠ TC-TR TP nuostoliai, TR – bendrosios pajamos , MR mokesčiai. BK – bendrieji kaštai, KK –kintami kaštai, VKK –vidutiniai kintami kaštai, RK –ribiniai kaštai Pelnas= BP-PK pelnas/ nuostoliai, BP – bendrosios pajamos , RPaj ribinės pajamos. .

38 P, RK, VBK, VKK RK VBK VKK D C P=RP E L K O Q
Įmonės tobulos konkurentės nuostolių minimizavimas trumpuoju laikotarpiu Ribiniai kaštai (MC); Vidutiniai bendrieji kaštai AC; Vidutiniai kintami kaštai AVC; RP-ribinės pajamos, Kaina P P, RK, VBK, VKK RK VBK VKK D C P=RP E L K O Q

39 Įmonės tobulos konkurentės veiklos sustabdymas
Q BK RK KK VKK BP RPaj Pelnas 35 -35 1 59 24 15 -44 2 75 16 37 20 30 -45 3 95 32 45 -50 4 120 25 21 60 -60 5 150 23 -75 6 190 40 26 90 -100 7 245 55 105 -140 8 330 85 41 -210 BK – bendrieji kaštai, KK –kintami kaštai, VKK –vidutiniai kintami kaštai, RK –ribiniai kaštai Pelnas= BP-PK pelnas/ nuostoliai, BP – bendrosios pajamos , RPaj ribinės pajamos. .

40 Įmonės tobulos konkurentės veiklos sustabdymas trumpuoju laikotarpiu
Ribiniai kaštai (RK); Vidutiniai bendrieji kaštai VBK;Vidutiniai kintami kaštai VKK P, RK, BK, VKK RK BK D C VBK K L P=RP E O Q

41 Įmonės tobulos konkurentės ilgo laikotarpio pusiausvyra
P, RK, BK RK VBK P=RP Q

42 Pelno maksimizavimas. Monopolija ir oligopolija