LIETUVOS MOKSLO POLITIKA EUROPOS KONTEKSTE: KUR ESAME? KO SIEKIAME?

Pateikčių temos: "LIETUVOS MOKSLO POLITIKA EUROPOS KONTEKSTE: KUR ESAME? KO SIEKIAME?"— Pateikties kopija:

1 LIETUVOS MOKSLO POLITIKA EUROPOS KONTEKSTE: KUR ESAME? KO SIEKIAME?
dr. Albertas Žalys Studijų, mokslo ir technologijų departamento direktorius LRS Švietimo ir mokslo bei Europos reikalų komitetų atviras jungtinis išvažiuojamasis posėdis , Vilnius

2 prof. Valdemaras Razumas
SVYRUOJANTI MOKSLO IR JO PASKIRTIES SAMPRATA: Mokslas = fundamentiniai moksliniai tyrimai? Mokslas = moksliniai tyrimai ir eksperimentinė plėtra? Mokslo misija ir paskirtis: Naujų žinių kūrimas ir ekscelencija Žinių perdavimas Globalių iššūkių sprendimas Visuomenės poreikių tenkinimas, atvirumas visuomenei Verslo poreikių tenkinimas Paslaugų pardavimas Mokslas universitetuose vs mokslas institutuose Studijos, grįstos tarptautinio lygio mokslu Mokslas, orientuotas į visuomenės ir verslo poreikius VIENINGOS VIZIJOS IR AIŠKIŲ PRIORITETŲ POREIKIS STRATEGINIO PLANAVIMO IŠŠŪKIAI: Nacionalinė pažangos programa (kur nukreipsime ESIF lėšas) MTI strategija (kas slypi detalėse) ĮTAKOS LAUKŲ PASIDALINIMAS IR LYDERYSTĖ MOKSLO POLITIKOS KRYŽKELĖJE prof. Valdemaras Razumas LRS Švietimo ir mokslo bei Europos reikalų komitetų atviras jungtinis išvažiuojamasis posėdis , Vilnius

3 prof. Valdemaras Razumas
Naujais MTEP rezultatais grįstas verslas sukuria didžiausią pridedamąją vertę bei žymiai spartesnį šalies BVP augimą Intensyvus žinias kapitalizuojančios pramonės bei žinioms imlių paslaugų sektoriaus vystymasis yra bene vienintelis kelias greitai sumažinti šalies atsilikimą Mokslu grįsto inovatyvaus verslo augimas neįmanomas be talentingų tyrėjų įmonėse Šiuolaikiniame pasaulyje ne absoliutus darbo jėgos kiekis, o išskirtinai dirbančiųjų kompetencija ir darbo kokybė lemia šalies ekonominę sėkmę Siekiant spartaus naujomis mokslo žiniomis grįsto inovacijų augimo valstybėje, reikia auginti mokslui imlaus verslo sektorių, turintį ne tik tyrėjų, bet ir finansinį kapitalą vykdyti tokią rizikingą veiklą ŽINOMOS (BET PAMIRŠTOS?) TIESOS prof. Valdemaras Razumas LRS Švietimo ir mokslo bei Europos reikalų komitetų atviras jungtinis išvažiuojamasis posėdis , Vilnius

4 prof. Valdemaras Razumas
MTEP skiriama VB dalis yra beveik dvigubai mažesnė nei ES vidurkis Dėl mažų atlyginimų nepatraukli tyrėjo karjera Verslo išlaidos (kaip finansavimo šaltinio) MTEP yra beveik 4 kartus mažesnės nei ES vidurkis LT daugiau nei dvigubai mažesnė dalis nuo visų tyrėjų dirba versle lyginant su ES vidurkiu LT verslo sektoriuje vykdomų MTEP veiklų apimtys (lėšomis) daugiau kaip 4 kartus mažesnės nei ES vidurkis Mokslui imlaus verslo dalis, taip pat verslo vidiniai MTEP pajėgumai LT labai maži (todėl MTEP paslaugos paprastai užsakomos iš MSI) KUR STRINGAME? prof. Valdemaras Razumas LRS Švietimo ir mokslo bei Europos reikalų komitetų atviras jungtinis išvažiuojamasis posėdis , Vilnius

5 MTEP finansavimas pagal šaltinius
Lietuvos verslo sektorius MTEP išleidžia beveik 4 kartus mažesnę lėšų dalį (nuo BVP) nei ES vidurkis valstybės biudžeto lėšų dalis MTEP yra 41 proc. mažesnė nei vidutiniškai ES lėšos MTEP iš užsienio (nemažą jų dalį sudaro SF lėšos) Lietuvoje sudaro daugiau nei trečdaliu didesnę dalį nei ES vidurkis Šaltinis: Eurostatas

6 Valstybės biudžetas mtep
ES iš biudžeto skiriamų lėšų MTEP dalies vidurkis beveik dvigubai didesnis nei Lietuvos Lietuva pagal skiriamą valstybinio sektoriaus dėmesį MTEP nuo ES m. atsilieka labiau nei m. Lietuvos biudžeto lėšų dalis MTEP nuo 2005 m. iki 2016 m. sumažėjo 0,14 proc. nuo BVP, kai ES - nežymiai augo Rytų Europos sėkmės pavyzdžiai: Čekija garantuoja valstybinį 0,62 proc. nuo BVP finansavimą inovacijų ciklo palaikymui, Estija – 0,69 proc. nuo BVP Duomenų šaltinis: Eurostat.

7 Verslo sektorius ir mtep
2015 m. Lietuvos verslo išlaidos MTEP sudarė vos 26 proc. nuo ES vidurkio (arba buvo bene 4 kartus mažesnės nei ES vidurkis verslo MTEP išleidžiamų lėšų nuo BVP) – 24 vieta tarp 28 ES valstybių m. verslo sektoriaus išlaidos ES augo Lietuvoje m. stebėtas augimas sustojo ir privataus kapitalo dalis MTEP finansavimo sąrangoje iki šiol išlieka stabiliai nedidelė Lietuvos verslo rodikliai pagal 2018 m. Europos inovacijų švieslentę: išlaidos ne mokslu grįstoms inovacijoms - 1 vieta tarp 28 ES valstybių vidutinių ir aukštų technologijų produktų eksportas – 25 vieta žinioms imlių paslaugų eksportas – 27 vieta Duomenų šaltinis: Eurostat.

8 Verslo pajėgumaI vykdyti MTEP veiklas
Lietuvos verslo sektoriuje vykdomų MTEP veiklų apimtys (lėšomis) daugiau kaip 4 kartus mažesnės nei ES vidurkis: nes labai mažas mokslui imlaus verslo sektorius nors nemažos SF lėšos skiriamos verslo MTEP projektams, jos neatsispindi MTEP statistikoje (arba jos nedeklaruojamos, arba panaudojamos ne MTEP) LT viešajame sektoriuje vykdomų MTEP veiklų apimtys mažesnės (0,55) nei ES vidurkis (0,7) nors nemažos SF lėšos skiriamos MTEP viešajame sektoriuje nemažą savo MTEP išlaidų (kurios nėra didelės) dalį verslas išleidžia užsakydamos MTEP darbus viešajame sektoriuje didžioji valstybės biudžeto lėšų (kad ir nedidelių) MTEP dalis skiriama viešajam sektoriui bet LT išlaidos (iš visų šaltinių) MTEP yra mažos Duomenų šaltinis: Eurostat.

9 LYDERIAUJANČIŲ ES VALSTYBIŲ VERSLAS IR MTEP. KAIP ATRODO JOS?
didžiąją dalį tų šalių MTEP išlaidų (pagal šaltinius) sudaro verslo išlaidos, net ES verslo išlaidų MTEP vidurkis yra beveik dvigubai didesnis nei valstybės biudžeto išlaidos MTEP versle dirba didžioji dalis šalies tyrėjų, net tyrėjų dirbančių versle dalies ES vidurkis siekia beveik 50 procentų pačiame versle išleidžiama dvigubai daugiau šalies MTEP lėšų nei viešajame sektoriuje, net versle išleidžiamų MTEP lėšų ES vidurkis yra beveik dvigubai didesnis nei išleidžiama viešajame sektoriuje Tai reiškia, kad išsivysčiusiose šalyse : stiprus mokslui imlus verslas: pats išleidžia daug lėšų MTEP, versle dirba daug tyrėjų, pačiame versle vykdoma didžioji dalis šalies MTEP veiklų ir tai suprantama, nes verslas siekia būti konkurencingas, saugo savo IP ir tik pakankamai nedidelę dalį savo MTEP lėšų išleidžia viešajame sektoriuje, griežtai sutardamas dėl sukuriamų (perkamų) rezultatų intelektinės nuosavybės

10 KĄ JAU PADARĖME? 80 proc. padidintos doktorantų stipendijos
Palaipsniui didinami dėstytojų ir tyrėjų atlyginimai Atnaujinta MTEP veiklos vertinimo ir finansavimo tvarka Industrinė doktorantūra ir podoktorantūrinės stažuotės įmonėse Inovacijų ir technologijų perdavimo centrai Kompetencijų centrai Spin-off‘ų steigimo skatinimas MSI pertvarka KĄ JAU PADARĖME?

11 LIETUVOS MOKSLAS EUROPOS KONTEKSTE
Europos mokslinių tyrimų ir inovacijų erdvės prioritetų įgyvendinimas Veiksmingesnė nacionalinė MTEPI sistema Tarptautinis bendradarbiavimas (tarptautinės MT infrastruktūros, doktorantūra) Mokslininkų ir tyrėjų mobilumas (talentų pritraukimas) Lyčių balansas MTEPI sektoriuje Atviras mokslas (mokslas visuomenei, atvira mokslinė informacija: duomenys, publikacijos) Horizon Europe programa Misijos (nac. mokslo ir technologijų programos) Partnerystės Mokslo diplomatija Akademinė etika LIETUVOS MOKSLAS EUROPOS KONTEKSTE

12 Lietuva ir Europos Inovacijų Švieslentė (EIŠ) 2018
Remiantis EIS 2018 ataskaita, Lietuvos pažanga MTEPI srityje m. laikotarpiu yra didžiausia visoje ES: Lietuvos pažanga - 20,1 % ES vidurkis – 5,8% Latvijos pažanga – 11,2 % Estijos pasirodymo suminis įvertis sumažėjo 3,2 % Duomenų šaltinis: EIS 2018.

13 EIS 2017 Lietuvos užimama vieta tarp 28 ES valstybių
EIS 2017 indikatorius EIS 2017 Lietuvos užimama vieta tarp 28 ES valstybių EIS 2018 SUMMARY INNOVATION INDEX 16 20 Human resources 12 14 New doctorate graduates 21 23 Population with tertiary education 2 Lifelong learning 22 Attractive research systems 25 International scientific co-publications 24 Most cited publications 28 27 Foreign doctorate students Innovation-friendly environment 8 Broadband penetration 9 5 Opportunity-driven entrepreneurship 15 17 Finance and support 7 R&D expenditure in the public sector 10 Venture capital expenditures 18 Firm investments 13 R&D expenditure in the business sector Non-R&D innovation expenditures 1 Enterprises providing ICT training 26 Lietuva ir EIŠ 2018 Lietuvos MTEPI sistemos silpnybės: mažas naujų mokslo daktaro laipsnį turinčių žmonių skaičius silpna mokymosi visą gyvenimą sistema mažas MTEP sistemos tarptautiškumas labai mažai tarptautinio lygio mokslininkų mažos verslo išlaidos MTEP menkos verslo pastangos kelti IT kompetencijas Duomenų šaltinis: EIS 2018.

14 EIS 2017 Lietuvos užimama vieta tarp 28 ES valstybių
EIS 2017 indikatorius EIS 2017 Lietuvos užimama vieta tarp 28 ES valstybių EIS 2018 Lietuva ir EIŠ 2018 Innovators 16 17 SMEs product/process innovations 13 SMEs marketing/organizational innovations 21 SMEs innovating in-house Linkages 9 10 Innovative SMEs collaborating with others 6 Public-private co-publications 27 24 Private co-funding of public R&D exp. 2 Intellectual assets 22 PCT patent applications 19 Trademark applications 18 Design applications Employment impacts 25 Employment in knowledge-intensive activities Employment fast-growing enterprises Sales impacts 26 Medium and high tech product exports Knowledge-intensive services exports Sales of new-to-market/firm innovations Lietuvos MTEPI sistemos silpnybės: menkos smulkių ir vidutinių įmonių marketingo inovacijos silpnas viešojo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimas vykdant mokslinius tyrimus mažos patentavimo apimtys, dizaino naudojimas labai mažas žinioms imlus sektoriuje mažas greitai augančių įmonių sektorius mažas vidutinių ir aukštųjų technologijų eksportas labai mažas žiniomis grįstų paslaugų eksportas Duomenų šaltinis: EIS 2018.

15 LT įmoka sudaro apie 230 mln. Eur
H2020 biudžetas 80 mlrd. Eur. LT įmoka sudaro apie 230 mln. Eur Iki 2018 spalio LT yra gavusi 44 mln. Eur. EK prognozuoja, kad iki H2020 pabaigos LT pavyks gauti apie 90 mln. Eur (40% LT įmokos) Lietuvos dalyvavimas programoje „Horizontas 2020“: kur esame dabar Duomenų šaltinis: EIS 2018.

16 Lietuvos dalyvavimas „Horizontas 2020“ programos projektuose
Šaltinis: EK statistikos portalas ( )

17 Lietuvos dalyvavimas „Horizontas 2020“ programos projektuose
Šaltinis: EK statistikos portalas ( )

18 Lietuvos dalyvavimo Horizontas 2020 iššūkiai
Nacionalinio lygmens: nepakankama paraiškų kokybė, nepakankamai aukšta mokslinė kompetencija polinkis rinktis nacionalinius SF finansuojamus projektus nei H2020 programą maži Lietuvos tyrėjų atlyginimai (nes programa nesudaro galimybės uždirbti daugiau nei leidžiama mokėti nacionaliniame lygmenyje) ES lygmens: partnerysčių užmezgimo aspektai geros paraiškos negauna finansavimo dėl didelio konkurso ir ribotų lėšų kai kuriais atvejais, koreguotini gerai įvertintų projektų atrankos kriterijai (po ekspertinio vertinimo) Lietuvos dalyvavimo Horizontas 2020 iššūkiai Nepakankama paraiškų kokybė, nepakankamai aukšta mokslinė kompetencija. Sprendžiama kompensuojant paraiškų rengimo išlaidas, kai pvz. paraišką rengia užsienio konsultacinė bendrovė; vykdomi mokymai tyrėjams skirti paraiškų rengimui. Mokslininkų kompetenciją skatinama kelti per institucijų vertinimo kriterijus (įvedant tarptautinį palyginamąjį mokslinės veiklos vertinimą ir taikant tarptautiniu mastu taikomus kompetencijos kriterijus) ir su tuo siejant biudžetinio finansavimo skyrimą; Lietuviai labiau linkę rinkti nacionalinius SF finansuojamus projektus nei H2020 programą. Nacionaliniams SF projektams nereikia užsienio partnerių, nors paraiškas reikia rengti ne tik lietuvių bet ir anglų kalbomis (paraiškas vertina užsienio ekspertai). Suinteresuotumas H2020 sumažėja prasidėjus naujam SF finansavimo etapui. Dėl mažų Lietuvos mokslininkų atlyginimų lietuvių projektui už tą patį darbą H2020 projekte skiriama mažesnė lėšų suma nei pvz. prancūzų projektui. Norint gauti daugiau lėšų reikia Lietuvos tyrėjų atlyginimus kelti kelis kartus. Problemą bandoma spręsti derybų su EK metu, siekiant tam tikrų nuolaidų pvz. leisti iš projektų mokėti didesnį nei nustatyta LT teisės aktų atlyginimą (nesiseka). H2020 projektai nėra labai patrauklūs. Partnerystės užmezgimas (sunku rasti tinkamus partnerius, uždari didžiųjų valstybių mokslininkų tinklai, nepakankamas lietuvių potencialas). Problema sprendžiama SF projektų rėmuose finansuojant keliones į partnerių paieškos renginius (žiūrėti info žemiau); Negaunamas finansavimas dėl didelio konkurso ir ribotų lėšų nors paraiška yra gera ir surinkta pakankama balų suma (t.y. pasiekia seal of excelence). Siekiant skatinti ir toliau dalyvauti H2020 projektuose ŠMM skiria lėšas iš SF tam tikrai projektų kategorijai (individualiems projektams), kad tie projektai būtų įgyvendinti Lietuvoje. Šie projektai susiję su užsienio tyrėjų pritraukimu dirbti Lietuvoje; Dalyvavimo sėkmingumui turi įtakos kai kurie projektų subjektyvūs vertinimo aspektai. EK ieško sprendimo būdų

19 Lietuvos dalyvavimą Horizontas 2020 skatinančios priemonės
Paraiškoms: Parama mokslo ir studijų institucijoms, rengusioms H2020  paraiškas: Eur (LMT, ŠMM) Parama konsultacinių paslaugų pirkimui (mokslo ir studijų institucijoms rengiant H2020 paraiškas): iki eurų (MITA, ŠMM) Pagalba įmonėms rengiant paraiškas (INOSPURTAS) (MITA, EIM) Nacionalinis finansavimas individualių MTEP H2020 Marie Sklodowska Curie ir Europos mokslo tarybos projektų įgyvendinimui (vidutiniškai 1 MSC projektui tūkst. Eur.) (LMT, ŠMM) Gebėjimams: Parama išvykstantiems ir atvykstantiems tyrėjams: idėjų mainams, vizitams, stažuotėms (LMT, ŠMM) TYKU2 projektas tyrėjų gebėjimų (inicijuoti, rengti, administruoti tarptautinius MTEPI projektus) stiprinimui (mokymai, išvykos, viešinimas) (MITA, ŠMM) Įmonės dalyvavimo išlaidos, vienam dalyviui skiriama Eur (viena išvyka) (MITA,EIM) Ryšiams: LINO mokslo biuras Briuselyje (Liaison office) vykdo atstovavimo veiklą (išvykos, renginiai, mokslo vadybininkų kvalifikacijos kėlimas) (LMT, ŠMM) „Baltijos Bonus“ programos 1000 eurų parama paraiškos parengimo išlaidoms kompensuoti (jei projekte yra bent vienas partneris iš Latvijos ar Estijos) (MITA, ŠMM) Lietuvos dalyvavimą Horizontas 2020 skatinančios priemonės Nuo 2014 m. LMT skiria paramą mokslo ir studijų institucijoms, rengusioms H2020  paraiškas. Paramos dydis priklauso nuo pareiškėjo vaidmens H2020 paraiškoje, paraiškos pateikimo būdo ir jos įvertinimo rezultatų m. kvietimas vyko pagal atnaujintą „Paramos skyrimo pareiškėjams, rengusiems „Horizonto 2020“ – ES bendrosios mokslinių tyrimų ir inovacijų programos – paraiškas, tvarkos aprašą“. Kvietimo, vykusio 2017 m. rugsėjo–spalio mėnesiais, metu Lietuvos mokslo ir studijų institucijos pateikė 102 paraiškas, iš jų finansavimas skirtas 83 paraiškoms, o bendra finansavimo suma – 271 tūkst. Eur. Skatinant mokslo ir studijų institucijas rengti kokybiškas H2020 paraiškas, 2016 m. inicijuota priemonė įsigyjamų konsultacinių paslaugų H2020 paraiškų parengimo išlaidoms padengti. Skiriamų lėšų suma vienos H2020 paraiškos parengimui – iki Eur , priklausomai nuo pareiškėjo vaidmens. Įgyvendina MITA, asignavimai – ŠMM m. buvo paskelbti 2 kvietimai ir finansavimas skirtas 4 pareiškėjams (ASU, LEI, IMC, KTU). Skirta apie 15,5 tūkst. eurų. Kadangi dalis aukšto lygio H2020 paraiškų nebūna finansuojamos dėl lėšų trūkumo, LMT vykdo priemonę individualių MTEP H2020 Marie Sklodowska Curie ir Europos mokslo tarybos projektų įgyvendinimui Lietuvoje. Finansavimas skiriamas iš SF lėšų ŠMM asignavimų ( bendras biudžetas 4,9 mln. Eur dviem kvietimams, vienam projektui skirta nuo 130 iki 190 tūkst) (LMT). Skiriama parama išvykstantiems ir atvykstantiems tyrėjams: idėjų mainams, vizitams, stažuotėms (LMT, biudžetas 3,9 mln. Eur) Siekiant paskatinti Baltijos šalių mokslo ir studijų institucijas kartu dalyvauti bendruose  H2020 projektuose,  2014 m. buvo inicijuota „Baltijos Bonus“ priemonė.  „Baltijos Bonus“  sąlyga – jei projekte yra bent vienas partneris iš Latvijos ar Estijos, skiriama 1000 eurų parama parengimo išlaidoms kompensuoti. Įgyvendina MITA, asignavimai ­ ŠMM m. skirta 9000 eurų, 2015 m. – eurų, 2016 m. – eurų, 2017 m. – 6000 eurų. Siekiant ugdyti mokslininkų ir kitų tyrėjų iš mokslo ir verslo sektorių bei mokslo vadybininkų (administratorių, atsakingų už tarptautinių MTEPI projektų rengimą ir įgyvendinimą) gebėjimus, reikalingus inicijuoti ir administruoti tarptautinius MTEPI projektus (H2020 projektus taip pat), buvo inicijuotas TYKU2 projektas (pradėtas 2016 m.). Projektas finansuojamas iš ESF pagal 2014–2020 m. ESF investicijų veiksmų programos 9 prioriteto „Visuomenės švietimas ir žmogiškųjų išteklių potencialo didinimas“ priemonę „Mokslininkų ir kitų tyrėjų gebėjimų stiprinimas“. Priemonės koordinatorius – ŠMM, administratorius –  MITA, partneris – LMT, projekto biudžetas – 0,8 mln. Eur m. LMT pradėjo įgyvendinti iš ES struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamą projektą „Lietuvos mokslo tarptautiškumo didinimas – MTEP ryšių plėtojimas (LINO LT)“ (toliau – Projektas). Projektu siekiama ugdyti Lietuvos tyrėjų gebėjimus dalyvauti ES mokslinių tyrimų ir inovacijų programose ir kitose tarptautinėse iniciatyvose (ypač programoje „Horizontas 2020“), skatinti ir ugdyti Lietuvos mokslininkų, mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimą su užsienio partneriais, padėti Lietuvos MTEPI sistemos dalyviams plėsti tarpinstitucinius ryšius MTEPI srityje. Projekte numatyta įsteigti Lietuvos MTEPI ryšių ir kompetencijos biurą (Liaison office) Briuselyje. -EIM, siekdama paskatinti įmones aktyviau ieškoti partnerių tarptautinių MTEPI programų („Horizontas2020“, EUREKA, EUROSTARS ir kt.) projektuose, 2014 m. inicijavo priemonę, kuria išlaidos vienam dalyviui finansuojamos iki Eur (priklauso nuo šalių - ES, ne ES). Priemonę įgyvendina MITA, finansuojama EIM lėšomis (biudžeto). -Projektas INOSPURTAS. Įeina ir pagalba įmonėms rengiant paraiškas m. MITA konsultantas teikė konsultacijas 6 įmonėms apie MTEPI veiklų identifikavimą tarptautinėms programoms, paraiškų rengimą, preliminarų (pre-reading) vertinimą bei teikimą m. MITA konsultanto dėka pateiktos 4 paraiškos „Horizontas 2020“ priemonei „SMEInst“.

20 Europos Horizontas: LT pozicija dėl įtraukties didinimo
Siekti, jog įtraukties, platesnio dalyvavimo (widening) klausimai būtų pripažinti  reikalaujančiais politinio sprendimo, o jų sprendimas taptų vienu iš programos tikslų Siekiant padidinti programos atvirumą ir prieinamumą ES-13 VN dalyviams, taikyti horizontalias, ne tik „widening’o“ (kurioms pasiūlyta tik 2 proc. nuo viso programos biudžeto), priemones, gerinti prieigą prie mokslinių tyrimų infrastruktūrų Įtraukti naujas „widening’o“ priemones ir numatyti jų finansavimą Europos Horizontas: LT pozicija dėl įtraukties didinimo *pavyzdžiui: didinti platesnio dalyvavimo, įtraukties užtikrinimui skiriamą programos biudžeto dalį; skatinti valstybių narių įvairovę konsorciumų sudėtyje ir (arba) nustatyti privalomą partnerių, atitinkančių platesnio dalyvavimo (angl. widening) kriterijus, dalį konsorciumuose (COST programos modelis); spręsti tyrėjų atlygio ES-13 problemą – įvertinti vienkartinės išmokos (angl. lump sum) pritaikymo galimybes; stebėti ir užtikrinti geografinio VN atstovavimo balansą vertinimo, patariamosiose/ekspertinėse grupėse; paraiškų vertinimo metu suteikti papildomų taškų konsorciumams, kuriuose dalyvauja partneriai iš platesnio dalyvavimo kriterijus atitinkančių VN; darbo programose įvesti galimybę taikyti ex-aequo reitingavimo kriterijus, pirmenybę teikiant konsorciumams su partneriais, atitinkančiais platesnio dalyvavimo kriterijus, ar didesne tarptautine partnerių įvairove; įdiegti finansavimui atrinktų konsorciumų papildymo partneriais schemą (pagal pilotinę 7BP IRT schemą); Marie Skłodowska-Curie veiklose numatyti vieneriais metais ilgesnes stipendijas platesnio dalyvavimo kriterijus atitinkančiose VN; suteikti Marie Skłodowska-Curie veiklų ženklą „plėtros stipendijoms“; Įvertinti „aklojo“ ekspertinio vertinimo galimybę.

21 Europos Horizontas: LT pozicija dėl tyrėjų atlyginimų
Siekti lankstesnio tyrėjų atlyginimų apskaičiavimo („Horizontas 2020“ projektų vykdytojams taikomas nacionalinio tyrėjų darbo užmokesčio dydis, kuris priklauso nuo nacionalinio finansavimo galimybių) Užtikrinti valstybių narių tyrėjams, dirbantiems programos projektuose, lygiavertį darbo apmokėjimą Europos Horizontas: LT pozicija dėl tyrėjų atlyginimų

22 Europos Horizontas: LT pozicija dėl palankesnės sanglaudos politikos
Siekti geresnio Sanglaudos politikos suderinamumo su „Horizon Europe“ programa, siekiant palankesnio valstybės pagalbos reikalavimų taikymo MTEPI projektams Sistemingai pabrėžti, jog „Horizon Europe“ programa visų pirma turi būti skirta mokslu grįstoms inovacijoms skatinti – ne mokslu grįstas inovacijas finansuoja kitos ES programos Siūlyti, kad pagal Europos inovacijų tarybos priemones būtų finansuojamos tik pridėtinę vertę visai ES turinčios veiklos ir atsisakyti išskirtinių sąlygų toms VN, kurios turi panašias nacionalines programas Papildyti specialiosios programos priedo Nr. 1 dalį „Europos tyrimų erdvės stiprinimas ir dalyvavimo plėtra“ nuostata, numatančią „Europos horizonto“ priemonių sąsajas su ERPF finansuojamomis infrastruktūromis, infrastruktūrų tinklais, aukštos kokybės tyrimų ir inovacijų centrais. Europos Horizontas: LT pozicija dėl palankesnės sanglaudos politikos ERPF – Europos regioninės plėtros fondas

23 Europos Horizontas: LT pozicija dėl programos rezultatų prieinamumo
Skatinti atvirumą, siekti, kad MTEP rezultatai ir inovacijos, gauti iš programos „Horizon Europe“, pasiektų visas VN ir taip didėtų MTEPI poveikis bei tolygiau augtų ES VN konkurencingumas Daugiau dėmesio skirti mažesnės apimties projektams ir konsorciumams Užtikrinti visų technologinio parengtumo lygių projektų finansavimą ir tinkamą mažų ir didelių projektų santykį Europos Horizontas: LT pozicija dėl programos rezultatų prieinamumo

24 Kas svarbu naujos ES finansinės persperktyvos kontekste? (I)
Stiprinti Lietuvos dalyvavimą Horizonto programoje Mažinti Lietuvos mokslo sektoriaus priklausomybę nuo ES struktūrinės paramos (įgyvendinant reikiamus struktūrinius pokyčius) Ieškoti kitų finansinių resursų mokslo veiklų įgyvendinimui (didesnis verslo pritraukimas, tarptautinės finansinės programos) Kas svarbu naujos ES finansinės persperktyvos kontekste? (I)

25 Kas svarbu naujos ES finansinės persperktyvos kontekste? (II)
Stiprinti Lietuvos dalyvavimą Europos mokslinių tyrimų (ERA) erdvėje: parengti ir įgyvendinti nacionalinį ERA prioritetų įgyvendinimo veiksmų planą Stiprinti Baltijos valstybių bendradarbiavimą: aktyvinant bendrą dalyvavimą Horizonto programos projektuose ir kitose tarptautinėse iniciatyvose siekiant tarpusavio paramos šalių pozicijoms ES politikos lygmenyje, Baltijos jūros valstybių tarybos ir kituose formatuose labiau koordinuojant mokslo politikos klausimus Kas svarbu naujos ES finansinės persperktyvos kontekste? (II) ERA prioritetų įgyvendinimo nacionalinis veiksmų planas turėtų numatyti tikslus, priemones, pasiekimo rodiklius, institucinę atsakomybę, finansinius resursus. Toks dokumentas galėtų būti patvirtintas Vyriausybės nutarimu.

26 Pagrindiniai Lietuvos mokslo politikos siekiai
Aktyvi, kompetetinga ir vieninga mokslo politika Ilgalaikės strategijos (nustatant aiškius prioritetus ir užtikrinant tvarų finansavimą) būtinybė, jos tęstinumo užtikrinimo svarba Atotrūkio tarp nacionalinės ir europinės mokslo politikos mažinimas Aukšto tarptautinio lygio, konkurencingas, atviras ir įtraukus mokslas Pagrindiniai Lietuvos mokslo politikos siekiai

27