MAŽI ŽINGSNELIAI SVEIKATOS LINK

Pateikčių temos: "MAŽI ŽINGSNELIAI SVEIKATOS LINK"— Pateikties kopija:

1 MAŽI ŽINGSNELIAI SVEIKATOS LINK
Parengė: Reda Balzarienė (ikimokyklinio ugdymo auklėtoja metodininkė) Vilniaus lopšelis-darželis “Jurginėlis”

2 Mitybos svarba ikimokykliniame amžiuje
Žmogaus sveikatos pagrindas atsiranda jau ankstyvoje vaikystėje. Suderinta mityba yra vienas iš svarbiausių sveikatos komponentų. Ji sąlygoja harmoningą vaikų augimą, fizinį ir protinį brendimą, sugebėjimą mokytis bei darbingumą. Nepakankama ar netinkama mityba sutrikdo kaulų vystymąsi, normalią skydliaukės veiklą ir, svarbiausia, mažina atsparumą ligoms.

3 Ikimokykliniame amžiuje vaikai sparčiai vystosi
Ikimokykliniame amžiuje vaikai sparčiai vystosi. Būtent todėl kasdien jiems reikia gauti daug ir įvairių maisto medžiagų. Žinoma, augant vaikui, didėja jo noras būti savarankišku ir pačiam priimti sprendimus, pavyzdžiui, pasirenkant maistą. Suaugusieji labai rūpinasi vaiku ir pyksta, kad vaikas nevalgo, kas jam pagaminta, o renkasi ne visai sveiką maistą. Deja, negalima bausti ar versti vaikus valgyti to, kas jam pagaminta. Tačiau reikia ieškoti būdų ir formų, kaip išspręsti šią problemą. Ikimokyklinis amžius ypatingas tuo, kad tuomet formuojasi vaiko maitinimosi stereotipai, valgymo įpročiai ir vienokios ar kitokios nuostatos mitybos atžvilgiu.

4 Sveikos mitybos pagrindai
Už vaiko sveikatą, jo visavertį augimą yra atsakingi žmonės, esantys jo artimiausioje aplinkoje – tai tėvai ir ikimokyklinio ugdymo įstaigos pedagogai. Visų pirma, jie patys turi būti susipažinę su sveikos mitybos principais ir jų laikytis. Tik tuomet galima kalbėti apie jų ugdomo vaiko sveiką mitybą. Pagrindiniai sveikos mitybos principai, kurie turi būti taikomi ir vaikui, yra: Nuosaikumas Tai pagrindinis sveikos mitybos principas. Svarbu žinoti, kad net ir būtina maisto medžiaga, jeigu jos vartojama per daug, gali turėti neigiamą poveikį sveikatai.

5 Įvairumas Su maistu būtina gauti apie 40 maisto medžiagų. Nė vienas maisto produktas neturi absoliučiai visų maisto medžiagų. Jos gaunamos valgant įvairų maistą. Vartojant ir augalinius, ir gyvūninius maisto produktus bus patenkinami organizmo poreikiai šioms medžiagoms. Balansuotumas Mitybos subalansavimas - tai tinkamas baltymų, riebalų, angliavandenių, vitaminų, mineralinių medžiagų santykis bei optimalus energijos kiekis maisto produktuose. Maisto medžiagų poreikis priklauso ir nuo žmogaus amžiaus. Vienų ar kitų medžiagų perteklius arba trūkumas maiste gali sukelti žymius vaiko sveikatos sutrikimus.

6 Maisto pasirinkimo piramidė
Tinkamai pasirinkti maisto produktus padeda maisto pasirinkimo piramidė, kuri buvo atnaujinta 2011 m., Sveikatos apsaugos ministerijos, atsižvelgiant į nacionalinius ypatumus (per mažai suvartojama grūdinių kultūrų, Lietuvoje užaugintų vaisių ir daržovių ir kt.). Maisto piramidės pagrindą sudaro vanduo, o aplink piramidę – fizinio aktyvumo figūros. Mityba ir fizinis aktyvumas glaudžiai susiję, juk mityba – tai maisto medžiagų ir energijos gavimas, o fizinis aktyvumas – eikvojimas, todėl svarbus balansas tarp gavimo ir eikvojimo.

7 Pasikeitė piramidėje ir produktų išsidėstymas aukštais.
Nuo šiol apatinis piramidės aukštas suskaldytas į du sektorius. Viename liko grūdiniai produktai, kitame – daržovės ir vaisiai. Jų žmogus turi valgyti kiekvieną dieną. Daržovių ir vaisių dienos norma – 500 gramų. Antrame piramidės aukšte liko mėsos ir pieno produktai, mažesnę šio aukšto dalį sudaro aliejus ir riešutai. Piramidės viršūnę užima produktai, kuriuos rekomenduojama vartoti retai ir mažais kiekiais.

8

9 Vaikų mitybos klaidos Atlikus tėvų apklausą, pasikalbėjus su vaikais ir tėvais apie mitybos įpročius namuose, pastebėtos pagrindinės vaikų mitybos klaidos: Per mažai vartojama šviežių daržovių ir vaisių, jų sulčių; Vartojama per daug „paslėptų“ riebalų; Piktnaudžiaujama saldumynais; Per mažai geriama vandens; Prasta valgymo kultūra (valgoma greitai, mažai kramtant, užkandžiaujama bet kur ir pan.); Tėvai ne visuomet kreipia pakankamą dėmesį į vartojamų produktų sudėtį ir maistinę vertę.

10 „Sveikai valgau ir judu, nes sveikatą branginu“.
Išanalizavus esamą situaciją, mes, grupės pedagogės, nusprendėme vykdyti grupės projektą „Sveikai valgau ir judu, nes sveikatą branginu“. Grupės tėvų susirinkimo metu aptarėme esamą situaciją su tėvais ir supažindinome juos su preliminariu projekto „Sveikai valgau ir judu, nes sveikatą branginu“ veiklos planu, sutarėme su jais dėl pagalbos, bendradarbiavimo, idėjų siūlymo, bendrų sveikos mitybos nuostatų laikymosi tiek darželyje, tiek namuose. Taip pat išsiaiškinome galimus alergijos, maisto netoleravimo atvejus konkretiems vaikams. Projekto tikslas – skleisti sveikos gyvensenos principus bendruomenėje, formuoti vaikų sveikos mitybos įpročius, teigiamas nuostatas.

11 Projekto uždaviniai: Skatinti vaikus ir tėvelius įgyti daugiau žinių apie sveiką maistą. Plėsti supratimą apie vaistažoles. Propaguoti medaus, kaip saldumyno pakaitalo, vartojimą. Skatinti kasdien vartoti daržoves ir vaisius. Ugdyti tinkamus elgesio prie stalo įgūdžius. Tenkinti didėjantį vaikų judėjimo poreikį, panaudojant judriuosius žaidimus. Sudominti vaikus netradicine mankšta. Įtraukti tėvus į bendruomenės veiklą.

12 Pasirinktos projektinės veiklos formos ir būdai:
Pokalbiai su vaikais ir tėvais; Spektaklio kūrimas; Knygų (kartu su tėvais) išleidimas; Susitikimas su slaugytoja; “Arbatos kampelio” įkūrimas; Arbatos gėrimo ceremonijos tradicijų kūrimas ir laikymasis; Daržovių savaitės;

13 Sulčių popietės; Akcijos; Jogos mankštos valandėlės, judriųjų žaidimų popietės; Informacijos apie sveiką mitybą rinkimas; Tėvų švietimas (straipsniai lentoje, informacija apie projekto eigą); Teigiamas (sektinas) ir įtaigus asmeninis pedagogo pavyzdys visos kasdieninės veiklos metu. Svarbu yra parinkti pačias efektyviausias veiklos formas, kurios būtų vaikų priimamos emocionaliai ir padėtų pasiekti norimų rezultatų

14 Įgyvendintos projekto idėjos
Arbatos kampelis. Tėvai atnešė savo augintų, rinktų vaistažolių (mėtų, ramunėlių, melisos, čiobrelių...) ir medaus. Arbatos penktadieniai. Pasirinkdavome pagal vaikų norą vaistažoles, jas uostydavome, plikydavome, tuomet sėsdavome prie vieno didelio stalo. Degant žvakutei, skambant meditacinei ar gamtos garsų muzikai, sėdėdavome prie stalo ir šnekučiuodavomės arba klausydavome pasakos, kol arbata pravėsdavo. Tada visi skanaudavome medų, užsigerdami kvapnia arbata. Retkarčiais mamos iškepdavo sveikuolių skanėstų (bananinių keksiukų, moliūginio pyrago ir pan.). Vaikams iš pradžių buvo neįprasta, kad šis „pasisėdėjimas“ vyksta ramiai, niekur neskubant, pajuntant arbatos, medaus skonį ir kvapą, mėgaujantis ramybe ir buvimu kartu. Vėliau vaikai jau nuo savaitės pradžios laukdavo šių „Arbatos penktadienių“.

15 „Arbatos penktadieniai“

16 Daržovių savaitė. Vaikai, auklėtojos atsinešė daug ir įvairių daržovių: jas aptarėme, ragavome, lyginome, ruošėme salotas ir pan. Vaikai patys pasakojo, ką iš jų gamina, vartoja namuose. Šviežiai spaustų sulčių popietės. Čia pat vaikams stebint spaudėme sulčiaspaude morkų, burokėlių, moliūgų, obuolių, kriaušių sultis ir jas ragavome. Tai buvo tarsi atrakcija. Vaikai šiuo procesu buvo labai susidomėję ir nusiteikę namuose būtinai pakartoti tą patį.

17 Spaudžiame sultis

18 Knygelė „Sveikas maistas – nesveikas maistas“.
Į metinį veikos planą įtraukėme kelias savaitines temas apie sveiką mitybą. Aiškinomės, kabėjomės su vaikais apie tai, kas yra sveika valgyti, o kas - ne itin ir kodėl; mokėmės sudėlioti maisto pasirinkimo piramidę, žaidėme specialiai įsigytus šia tema stalo žaidimus. Susitikimas su įstaigos slaugytoja. Ji ne tik papasakojo vaikams apie tai, kaip reikėtų taisyklingai ir sveikai maitintis, bet ir supažindino vaikus su produktais (česnakas, svogūnas ir kt.), kurie veikia kaip vaistai, kas ypač buvo svarbu žiemą, siaučiant gripui. Malonu buvo, kad vaikai aktyviai dalyvavo pokalbyje ir pasidalino savo patirtimi, sukaupta projekto vykdymo laikotarpiu.

19 Akcijos: „Savaitė be saldainių“. Šios akcijos metu tarėmės su vaikais ne tik darželyje nevalgyti saldainių, bet ir namuose. Iš pokalbių su tėvais supratome, kad iš tikrųjų vaikai laikėsi duoto žodžio, o ir pasibaigus akcijai nebuvo vaikams noro piktnaudžiauti saldainiais švenčių, gimtadienių metu. Saldainius keitėme riešutais, razinomis, džiovintomis spanguolėmis. Paskutinę akcijos dieną vaikai gamino saldų desertą: patys lupo mandarinus ir mirkytus migdolus, pjaustė bananus, tirpino medų ir maišė desertą. Įspūdžiai buvo tikrai įsimintini: vaikams labai patiko pats darbo procesas, o ir desertas buvo tikrai skanus.

20 Vaisių deserto gaminimas

21 „Imk medaus, kai norisi saldaus“ akcija truko kelis mėnesius: vaikai smaguriaudavo medumi su pienu po miego arba šiaip vaišindavomės juo, kai tikrai norėdavosi „kažko saldaus“. Tik du vaikai iš grupės nepamėgo medaus, kiti teigė ir namuose pradėję valgyti medų. O besibaigiančias medaus atsargas grupėje vaikai tuoj pat su savanoriška tėvelių pagalba skubėdavo papildyti. „Kasdien - po morką“ akcijos metu stengėmės vaikus įpratinti valgyti kaip užkandį sultingas ir saldžias morkas, supjaustytas griežinėliais, šiaudeliais ir pan. Vaikai patys nešėsi iš namų morkas (stengėsi atsinešti ekologiškų, savo sode išaugintų) ir jomis vaišino draugus.

22 Pedagogo asmeninis pavyzdys.
Jis yra labai svarbus kasdieninėje veikloje, valgymo metu: kaip pedagogas vertina maistą, ar gardžiuodamasis valgo. Juk vaikai dažnai daro ne tai, kas jiems sakoma, o atkartoja tai, ką mato. Įtaigiai, vaizdingai apibūdinus patiekalą ir pasiūlius jį kaip mažą stebuklą, vaikai susigundo jo paragauti (“jei gersi pieną - turėsi dantis, stiprius ir blizgančius kaip bebro”; “visos mergaitės, kurios nori būti lieknos kaip balerinos, valgo kopūstus”, “jei nori būti protingas ir turėti gerą atmintį - valgyk žuvį” ir pan.). Judriųjų žaidimų popietės. Žaidėme naujus ir vaikų jau žinomus, pamėgtus žaidimus.

23 Netradicinė mankšta. Vaikus mokėme atlikti nesudėtingus jogos pratimus (knyga “Labas rytas, saulyte”). Šie pratimai, reikalaujantys susikaupimo, teikiantys atsipalaidavimą ir nusiraminimą, patiko net judriausiems vaikams. „Bitučių“ grupės receptų knyga. Mūsų grupės išleistoje knygoje tėveliai kartu su savo vaikais užrašė ir iliustravo savo šeimos sveikiausio ir mėgstamiausio valgio receptą. Be to, kai kurie tėvai surengė savo aprašyto patiekalo pristatymą grupėje.

24 “Bitučių” grupės receptų knyga
Savo šeimos patiekalo pristatymas grupėje

25 Spektaklis „Vitaminų maištas“.
Jį pristatėme ne tik darželio bendruomenei (vaikams ir tėveliams), bet ir svečiams iš kitų darželių. Įtaigus eiliuotas sceninis žodis, dainelės, vaidyba ir pačių vaikų kūryba statant spektaklį paveikė vaikus ir paliko didesnį įspūdį nei bet kokie pokalbiai ar pasakojimai apie sveiką mitybą. Teatrinė veikla pasiteisino kaip labai tinkama, vaikams priimtina forma projekto tikslams pasiekti.

26 Spektaklis „Vitaminų maištas”

27 Projekto rezultatai: Vaikai įgijo naujų žinių apie sveiką mitybą, formavosi jų mitybos įpročiai, atitinkamos nuostatos maitinimosi atžvilgiu; Buvo ugdomas jų kritinis mąstymas, valia; Buvo puoselėjamas draugiškumo jausmas bei noras pasididžiuoti savo šeima; Tėvai buvo paskatinti peržiūrėti savo šeimos mitybos įpročius; Sustiprėjo vaikų - pedagogų-tėvų ryšys; pagerėjo pedagogų ir tėvų bendradarbiavimo ir bendravimo kokybė; Patobulėjo pedagogų kompetencija, pagerėjo jų darbo kokybė.

28 Išvados: Sveikos gyvensenos principų diegimas yra nuolatinis ir kasdieninis darbas, parenkant tinkamas, vaikams emocionaliai priimtinas veiklos formas. Suaugusieji turi būti vaikui sektinas sveikos gyvensenos pavyzdys. Sveika mityba yra neatsiejama nuo aktyvaus judėjimo. Vaiko kritinio požiūrio į maistą, gebėjimo rinktis naudingesnius maisto produktus ugdymas yra sveikos gyvensenos nuostatų formavimo pagrindas. Vaiko dalyvavimas sveiko maisto gamybos procese skatina jo norą valgyti. Mityba – socialinė jungtis. Valgymas kartu su šeima ar grupe vaikų prie gražiai padengto stalo ir laikantis savo susikurtų tradicijų žadina apetitą, be to, nuteikia maloniai bendrauti. Šio projekto metu su vaikais žengėme mažus, bet tvirtus žingsnelius sveikos mitybos, sveikesnės gyvensenos link. Šis procesas tikrai nėra baigtinis - jis turėtų būti nuolat besitęsiantis, besiplėtojantis visą tolimesnį vaikų ugdymo laikotarpį.