Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Pateiktis įkeliama. Prašome palaukti

Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

Panašios pateiktys


Pateikčių temos: "Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė"— Pateikties kopija:

1 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
K. Donelaitis ( ) Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

2 Lietuviai 18 a. Mažojoje Lietuvoje
18 a. lietuviai gyveno dviejose valstybėse. Pietvakarinė mažesnioji lietuvių apgyvendinta teritorija priklausė Prūsijos imperijai – tai vadinamoji Rytų Prūsija arba Mažoji Lietuva, o Didžioji Lietuva įėjo į Lenkijos-Lietuvos valstybę. Mažosios Lietuvos lietuviai daugiausia evangelikai liuteronai, o dauguma Lenkijos-Lietuvos valstybėje gyvenusių lietuvių buvo katalikai. Lietuvių skaičių labai sumažino m. maras. Ištuštėjusiose sodybose karalius apgyvendino kolonistus, atvykusius iš Vokietijos, Šveicarijos, Prancūzijos. Tarp senųjų krašto gyventojų ir naujai atvykusių brendo nesantaika. Pastarieji tapdavo daugiausia laisvais ūkininkais, amatininkais, valdininkais, o lietuviai – baudžiauninkais. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

3 K. Donelaičio biografija
Gimė Lazdynėlių kaime 1714 m. sausio 1 d. Mokėsi Karaliaučiaus mokykloje. Nuo 1736 m. studijavo teologiją Karaliaučiaus universitete. Mokėsi religinių disciplinų, klasikinių kalbų, poetikos meno, lankė lietuvių kalbos seminarą. 1740 m. buvo paskirtas Stalupėnų mokyklos antruoju mokytoju ir bažnytinio choro vedėju, netrukus tapo šios mokyklos vedėju. 1743 m. buvo paskirtas Tolminkiemio parapijos pastoriumi. Čia jis pastatė naują mokyklą, bažnyčią, pastorių našlių namus. 1780 m. vasario 18 d. mirė savo parapijoje. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

4 Tolminkiemio bažnyčia
Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

5 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
K. Donelaičio kūryba Rašė pasakėčias (išlikusios šešios: ,,Rudikis jomarkininks”, ,,Šuo Didgalvis”, ,,Vilks provininks”, ,,Ąžuols gyrpelnys”, ,,Lapės ir gandro česnis”, ,,Pasaka apie juodvabalį”). Apie 1765 – 1775 m. sukurta epinė poema ,,Metai”, kurią sudaro 4 dalys: ,,Pavasario linksmybės”, ,,Vasaros darbai”, ,,Rudenio gėrybės”, ,,Žiemos rūpesčiai”. Ji 1818 m. išleista prof. Liudviko Rėzos dėka. Parengė pamokomąją knygelę ūkininkams. Yra išlikę keli vokiškai rašyti eilėraščiai. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

6 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
„Metai” Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

7 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Poemos tematika Poema yra apie keturis metų laikus. Joje pasakojama, kaip gyvena Vyžlaukio valsčiaus lietuviai būrai, ponai, prievaizdai. Rašoma apie būrų darbus ir papročius kiekvienu metų laiku, kaip jie vargsta ir ilsisi, kenčia ar linksminasi, triūsia ar tinginiauja, vaišinasi, vaidijasi. Kalbama apie būrų santykius su ponais ir kitataučiais. Iš poemos sužinome, apie ką žmonės galvoja, kaip samprotauja, kuo jie vilki, kokiose trobose gyvena, kokius darbo įrankius naudoja, ką valgo ir geria. Taigi Donelaitis aprašo 18 a. Mažosios Lietuvos būrų buitį ir jų pasaulėžiūrą. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

8 Socialinė tikrovė: agrarinė bendruomenė
Darbas – pagrindinė žmogaus egzistavimo sąlyga Darbštumas ir natūralumas – dvi didžiosios etinės vertybės Natūralios prigimties poreikių tenkinimas Darbas ne savitikslis (darbų ir linksmybių kaita) Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

9 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Gamta Kasdienį būrų gyvenimą visur lydi gamtos vaizdai; gamta čia sudaro ne tik foną, kuriame nuolat veikia žmonės, bet yra susieta su žmonių gyvenimo įvykiais ir jų nuotaika. Poemoje daug gamtos vaizdų, kurie gretinami su žmogaus gyvenimu suteikiant jiems alegorines reikšmes . Pagal pasakėčios pavyzdį didelę dalį gamtos vaizdų lydi pamokantis apibendrinimas- moralas. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

10 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Būrų ir ponų santykiai Donelaitis pateikia daug ryškių vargingo lietuvių gyvenimo vaizdų. Kartu jis rodo nežmonišką ponų elgesį, kitataučių šaipymąsi. Nors poemoje būrai yra peikiami už tinginystę, girtavimą, nepadorų elgesį, savo papročių niekinimą, bet apie jų ydas kalbama gana atlaidžiai. Tuo tarpu ponai smerkiami kur kas kategoriškiau, jiems neatleidžiama jų neteisybė, savivalė. Būrus Donelaitis užstoja ne tik dėl to, kad jie nuskriausti ir bejėgiai, bet dar ir dėl to, kad jie laikomi doresni už ponus, vien dėl savo gyvenimo verti ne paniekos, o pagarbos. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

11 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Pasakojimo būdas Poemoje į vaizduojamus dalykus žvelgiama iš šalies, kaip ir būdinga epiniam pasakojimui. Pasakojama lėtai, ramiai, vietomis net iškilmingai. Būtent gamtos vaizdai poemai suteikia savotiškos rimties. Poemoje daug pamokslaujama, tačiau pasakojas, kaip pastorius, poemoje nepasirodo. Neretai pasakotojo vaidmenį perima kai kurie teigiamai vertinami veikėjai: Pričkus, Selmas. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

12 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Veikėjai „Metų” veikėjai gyvena Vyžlaukio valsčiuje. Iš viso poemoje veikia apie 50 veikėjų (34 vyrai,16 moterų) būrų, dar minimi keli ponai ir jų tarnai, bet jie vardų neturi. Nerandame ištisinio veikėjų portreto, jie mažai individualizuoti, charakteris kuriamas nenuosekliai. Visi veikėjai pagal jų moralę skirstomi į teigiamus (“viežlybuosius”) ir neigiamus (“nenaudėlius”) . Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

13 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Ryškiausi teigiami: Pričkus, Krizas, Lauras, Selmas, Enskys Ryškiausi neigiami: Dočys, Plaučiūnas, Slunkius, Pelėda. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

14 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Pričkus Jis yra visiems žinomas, visų mėgstamas, sugebantis visiems įtikti kaimo seniūnas. Nemėgdamas tinginių, Pričkus savo monologuose skelbia būrišką išmintį: jei nori gero grūdo, vežk mėšlą, sėk ir sodink kultūras, rudenį pasirūpink miško gėrybių. Yra tikras lietuvis, nes sveikindamas su vasara, jis kreipiasi tik į tuos, kurie lietuviškai kalba, Lietuvą garbina. Pričkaus taktika - tylėti, kai tau muša per ausį, laikyti savo snukį, kad kalboj nepariktų, nepūsti prieš vėją, nes būras ir ponas- tai kaip žvirblis ir erelis, kaip varlė ir liūtas. Pričkus mėgsta daug šnekėti ( apie penktadalį poemos sudaro Pričkaus žodžiai), išvedžioti, politikuoti, patarinėti. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

15 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Krizas Tai žmogus, kuris nori viską sugebėti atlikti, padaryti, ką gali kiti, ir dar juos pralenkti. Savo gabumais, nagingumu, sumanumu, darbštumu ir taupumu sugeba prasigyventi. Krizo vaišingumas ryškiausiai matomas per dukters vestuves. Stalai buvo apdengti plonom staltiesėm, apkrauti valgiais ir gėrimais. Kiekvieną Krizas pasitinka pasikloniodamas ir viežlybai vaišina. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

16 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Lauras Daug filosofuoja apie žmogaus likimą. „Mes ( taip pons, kaip būrs), lopšy verkšlendami bėdžiai, Amžio būsiančio tikt blogą pumpurą rodom.“ Lauras pastebi gamtoje nuolatinį kitimą: gimimą ir mirimą, žydėjimą ir vytimą, o žmogų lygina su žole, kurią nukerta pjovėjas; taip giltinės dalgis nukirs ir žmogų. Aštriai Lauras pasisako prieš kitataučius kaip lietuvių moralės smukimo tiesioginius kaltininkus. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

17 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Selmas Yra religingas: namuose turi Bibliją, šventų paveikslų. Labai piktinasi keikūnais, ant kurių liežuvio vis velniai šokinėja. Jis labai nusiteikęs prieš kolonistus ir norėtų, kad lietuviai būtų pranašesni už kitataučius, gėrisi, kai Lietuvą giria, perspėja, kad nereikia persiimti kitataučių papročiais. Jis piktinasi ir ponais, nes Dievas neleidęs ponams kitų skriausti. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

18 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Slunkius ir Pelėda Yra kaimynai, kurie panašūs savo gyvenimo būdu: tinginiai, apsileidėliai, nevalos. Jų trobos tokios apleistos, aplūžusios, griūvančios. Kai pavasarį visi atkutę ruošiasi į darbus, Slunkius rąžosi, apgailestaudamas praėjusią žiemą. Jo ideali būsena yra miegas. Be to, jis yra smaguris ir girtuoklis. Svarbiausias jų bruožas - tingumas. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

19 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
Plaučiūnas ir Dočys Nenaudėliai, kurių ryškiausi bruožai - besaikis girtuokliavimas, sugebėjimas susipykti su kaimynais. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

20 Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė
„Metų” stilius Donelaitis – pirmasis lietuvių rašytojas, plačiai pasinaudojęs kasdienės žmonių kalbos turtais. Žemo stiliaus pabrėžimas (vulgarizmai) ar net savotiškas išaukštinimas aiškiai supriešina poemos tematiką su išraiškos būdu. ,,Metuose” susiduria du dalykai: apie paprastą valstiečių gyvenimą kalbama kasdiene jų kalba, bet šiam pasakojimui pasirenkama iškilminga, epiniams kūriniams būdinga antikinė eiliavimo sistema – hegzametras. Tokia eiliavimo forma, gausūs palyginimai, hiperbolės, epitetai pakylėja aprašomus būrų buities vaizdus, sutaurina net ir grubesnius posakius. Visa tai kuria savitą poemos stilių. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

21 Donelaičio hegzametras
Visi Donelaičio kūriniai parašyti antikiniu hegzametru – nerimuotomis šešių pėdų eilutėmis. Pėdą sudaro du arba trys skiemenys, iš kurių pirmasis gauna iktą – kirtį. Eilutės viduryje būna viena arba dvi cezūros – pauzės. Didžiausią nuostabą kelia ypatingas Donelaičio mokėjimas kalbėti taip raiškiai, laisvai ir sklandžiai, kad skaitydamas net nepastebi, į kokią griežtą eiliavimo sistemą dedamas kiekvienas poemos žodis, kiekvienas skiemuo ir šiaip garsų derinys. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

22 Literatūrinių įtakų sankryžoje
Barokas (drastiški, vulgarūs posakiai, žodžiai, hiperbolizuotai vaizduojamos būrų gyvenimo scenos, gyvenimo trumpumo motyvas). Renesansas (hiperbolės, pasakojimo būdas primena renesansišką Pantagriuelio besaikiškumą). Klasicizmas (poemos forma – 4 metų laikai) Antika (hegzametras). Švietimas (didaktika, keliamas lietuvybės klausimas, ginamos lietuviškos tradicijos). Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė

23 Kodėl sunku skaityti „Metus”?
Šis kūrinys neturi aiškios pradžios ir pabaigos. Nėra jame kokio nors svarbiausiojo įvykio, vieningo siužeto, intrigos. Sunki jo kalba, daug archaizmų. Tačiau tai pirmasis didesnės apimties grožinės literatūros kūrinys lietuvių kalba. savo turiniu – nauju požiūriu į valstietį -reikšmingas ir Europos literatūros istorijoje. Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė


Atsisiųsti ppt "Paruošė mokytoja Rasa Kolesnikovienė"

Panašios pateiktys


Google reklama