doc. dr. Angelė Kaušylienė,

Pateikčių temos: "doc. dr. Angelė Kaušylienė,"— Pateikties kopija:

1 doc. dr. Angelė Kaušylienė,
PROJEKTO ĮVADINĖ KONFERENCIJA „VOKIETIJOS MEDIACIJOS ĮGYVENDINIMO PATIRTIES PERKĖLIMO IR PRITAIKYMO LIETUVOJE GALIMYBĖS“ Mediacijos tyrimas doc. dr. Angelė Kaušylienė, Dr. Eglė Celiešienė LEU

2 Bendrojo ugdymo mokyklos ir jose besimokinančių mokinių skaičius
Mokinių skaičius Mokyklų skaičius 1 321 1 309 1 242

3 Socialiniai pedagogai 2001-2013 m.
Lietuvos socialinių pedagogų informacija, 2013

4 Bendri socialinio pedagoginio darbo Europos mokyklose tikslai
Mokyklos socialiniai darbuotojai teikia paramą moksleiviams sprendžiant problemas mokykloje, šeimoje ir socialinėje aplinkoje. Ji prisideda prie sėkmingo mokinių ugdymo. Socialinio pedagoginio darbo vieta yra mokykloje. Socialinio pedagoginio darbo tikslinės grupės yra mokiniai, tėvai ir mokytojai. Mokyklos socialinis darbas veikia kaip aktyvi sąsaja tarp mokyklos ir šeimos ir mokyklos ir jaunimo pagalbos įstaigų (Bendrijos agentūrų). Mokyklos socialinis darbas siūlo krizių intervencijos galimybes. Socialinis (pedagoginis) darbas inicijuoja mokyklos socialinio darbo ir paramos prevencijos projektus ir programas. Susitarimas kiek (kaip plačiai) mokykloje vykdomas socialinis (pedagoginis) darbas prisideda prie tarpininkavimo užduoties įgyvendinimo, kiek neutraliems konfliktų tarpininkams suteikiama galių mokyklos organizacijoje, daugelyje šalių - įskaitant Vokietiją - vis dar kuriamas. Jei mokykloje atliekamas socialinis (pedagoginis) darbas yra susijęs su tarpininkavimo mokykla, tarpininkavimas organizuojamas efektyviau (Behn).

5 Tarpininkavimas bendrosios vertybės asmens savivertė
dalyvavimas ir atsakomybė asmens ir reikalo atskyrimas laisvanoriškumas vietoj prievartos ir sankcijų empatija ir perspektyvų kaita aprašymas, apibūdinimas vietoj įvertinimo sisteminis mąstymas (Prof. Dr. Hans-Dieter Will) .

6 Tarpininkavimas Tarpininkavimas kaip konfliktų valdymas reikalauja iš konfliktų sprendėjo profesionalaus požiūrio, kuris įkūnytų aukščiau išvardintus elementus. Tarpininkavimas, viena vertus, siūlo aiškiai struktūruotą darbo eigos modelį (atvejo tyrimas), kuris gali padėti konfliktinėje situacijoje, ieškant abi puses tenkinančio sprendimo. Kita vertus, tarpininkavimas siūlo ir galimybę gerinti mokyklos klimatą. Tarpininkavimo plėtra mokyklose yra integruota į tarpininkavimo įvedimo bei skatinimo procesą daugelyje kitų visuomenės sričių, kaip antai tarpininkavimas šeimos skyrybų atveju, verslo tarpininkavimas vidaus ir tarp- organizacinių konfliktų atveju, tarpininkavimas nusikaltėlio – aukos lygmeniu, esant baudžiamojo proceso konfliktams, kylant kaimynystės konfliktams, paveldėjimo ginčams ir t.t. (Prof. Dr. Hans-Dieter Will) .

7 Mediacija Europos Sąjunga remia tarpininkavimo įvedimą, ypač ekonomikoje bei vaiko konfliktų sprendime. Ji išleido Mediacijos Žaliąją knygą, priėmė Europos mediatorių elgesio kodeksą su tarpininkavimo direktyva 2008/52/EB, inicijavo Vokietijos tarpininkavimo įstatymą 2012/07/21, kuris įteisina mediatoriaus apibrėžimą, jo teises ir pareigas. Konfliktų tarpininkavimas mokslo įstaigose, pavyzdžiui, tarp tėvų ir mokytojų, kaip tai praktikuojama JAV beveik 20 metų, yra retai sutinkamas Europoje. Vokietijoje mediacija mokyklose didėja nuo 1995m., papildoma skirtingais tikslais ir lūkesčiais, pavyzdžiui, mokyklos klimato gerinimas, smurto prevencija, socialinis mokymas, asmeninis tobulėjimas, ypač konfliktų kompetencijos ir konfliktų sprendimo įgūdžių gerinimas, taip pat mokytojų ir mokyklos vadovybės krūvio (indėlio) mažinimas sprendžiant konfliktus vaidina svarbų vaidmenį.

8 Mediacijos ribos (Simsa, p.4 )
Nėra panacėja mokiniams ar SD/SP Sėkmė priklauso nuo suinteresuotųjų šalių pritarimo (mokyklos vadovybė, mokytojai, mokiniai, tėvai) Mokytojų ir mokyklos vadovybės baimė prarasti valdžią Mokyklos struktūra duoda mažai erdvės / laiko mokyklos mediacijai Trūksta kokybės užtikrinimo švietime ir praktikoje Nėra įtvirtinta mokyklinio plėtros koncepcijoje Konkurencija su kitomis mokyklos veiklomis dėl dėmesio ir išteklių

9 Mediacijos galimybės (Simsa, p.4 )
• Konstruktyvus konfliktų valdymas , o ne ieškojimas kas " kaltas " ir "nugalėtojas " • Alternatyva bausmei • Naujos komunikavimo ir sąveikos kultūros ugdymas • Lygybė, interesų pusiausvyra • Smurto prevencija • Socialinių įgūdžių ugdymas, pavyzdžiui, empatijos įgūdžiai, komandinis darbas, perspektyvos ieškojimas (žr. Piaget , Kohlberg , Shriver ) • Atsakomybės prisiėmimas • Konfliktų priežasčių įžvalga • Mokinių savarankiškumo, veiksmingumo ir savigarbos didėjimas • Mokytojo indėlio (krūvio) mažėjimas • Mokyklos teisinių tvarkos priemonių keitimo galimybė

10 Socialinių pedagogų tarpininkavimo kompetencijos poreikio tyrimas
Tyrimo tikslas – išanalizuoti socialinių pedagogų, dirbančių bendrojo lavinimo mokykloje, tarpininkavimo (mediatoriaus) veiklas. Tyrimo metodai: tyrimui buvo pasirinktas kiekybinis tyrimo metodas (anketinė apklausa).

11 Tyrimo metodologija Anketą sudarė 25 klausimai:
1-10 klausimai - skirti konflikto sampratai, atsiradimo priežastims, dažniui bei konfliktuojančioms grupėms (tarp mokinių, tarp pedagogų ir mokinių, tarp pedagogų, tarp mokinių ir mokyklos personalų bei kita) nustatyti; mediacijos sampratai ir poreikiui išsiaiškinti; demografiniams duomenimis. Analizuoti 298 atsakymai.

12 Demografiniai respondentų duomenys
Lytis Vyras (3 proc.) Moteris (95 proc.) Amžius 21 – 30 m. 31 – 40 m. 41 – 50 m. 51 – 60 m. 61 – 70 m. 19 proc. 31 proc. 35 proc. 14 proc. 1 proc. Pareigos Mokytoja/s Vadovas Socialinis pedagogas 2 proc. 97 proc. Darbo stažas 0 – 10 m. 11 – 20 m. 44,7 proc. 29 proc. 17,3 proc. 4,7 proc. Institucija Valstybinė (97,3 proc.) Privati (1,1 proc.)

13 Konflikto samprata

14 Konfliktai mokykloje

15 Darbo laikas, skirtas spręsti konfliktams

16 Konfliktuojančios grupės mokyklose

17 Konfliktų mokykloje priežastys

18 Konfliktinėms situacijoms būdingas elgesys

19 Konfliktų valdymas mokykloje

20 Tarpininkavimo funkcijos mokykloje vykdymas

21 Tarpininkavimo funkcijų atlikėjas

22 SP nuomonė apie tai kas turėtų spręsti konfliktus

23 Tarpininkavimo funkcijų vykdytojas

24 Poreikis tarpininkavimo funkcijos tobulinimui

25 Kas naudinga vykdant tarpininkavimo funkciją

26 Konstruktyvaus konfliktų sprendimo mokymų dalyviai

27 Poreikis tarpininkavimo programų pagrindimui

28 Tarpininkavimo programų plėtra

29 Išvados Apibendrinus respondentų nuomonę, galima teigti, kad:
konflikto sąvoka dažniausiai apibūdinama kaip muštynės, pykčiai, smurtas, taip pat - nesutarimai, agresija, nesusikalbėjimas bei iš dalies asocijuojasi su baime; kasdien savo veikloje susiduriama su mokinių tarpusavio nesutarimais, patyčiomis ir apkalbomis; mokyklose konfliktų paplitimo dažnis – gana aukštas ir jiems spręsti socialiniai pedagogai skiriama pakankamai daug laiko: trečdalis respondentų konfliktams spręsti skiria 4 val. ir daugiau valandų per savaitę;

30 Išvados (II) mokyklose konfliktai dažniausiai kyla tarp mokinių, kartais – pedagogų ir mokinių; didelė psichologinio smurto raiška mokyklose: beveik visi socialiniai pedagogai mokinių konfliktuose pastebi, kad jie pasireiškia grasinamas ir gąsdinamais, prasivardžiavimu, persekiojimu socialiniuose tinkluose ir kitų nuteikimu; socialiniai pedagogai save identifikuoja pagrindiniais konfliktų sprendėjais: tokį atsakymą pasirinko trys ketvirtadaliai respondentų;

31 Išvados (III) sprendžiant konfliktines situacijas kompromisą dažniausiai atranda pedagogai ir mokiniai; mokiniai tarpusavio konfliktuose savo interesus siekia patenkinti bet kokia kaina; sprendžiant konfliktus vykdomas tarpininkavimas (mediacijos), tačiau jo tobulinimo poreikis – didelis ; didžioji dauguma išreiškė susidomėjimą tarpininkavimo (mediacijos) praktika, atvejo vadyba ir sudėtingų situacijų valdymo mokymais;

32 Išvados (V) beveik visi teigia, kad tarpininkavimo (mediacijos) mokymus turėtų vykdyti profesionalūs mediatoriai; didžioji dalis respondentų tvirtina, kad mokyklose būtina vykdyti tarpininkavimą (mediaciją): organizuoti socialinių pedagogų ir mokytojų mokymus, kurti mediacijos sistemą.

33 Rekomendacijos Inicijuoti konfliktų stebėseną (monitoringą) mokyklose bei, jų efektyviam valdymui kurti nacionalinę mediacijos sistemą; Vykdyti nuolatinius mediacijos mokymus bendrojo lavinimo mokyklose, kurie įtrauktų visas mokyklos bendruomenės narius; Parengti profesionalius mediatorius, kurie įsitrauktų į nuotolinį atvejų vadybą, organizuojant individualizuotas konsultacijas ar specifinius mokymus bei prisidėtų prie konfliktų stebėsenos (monitoringo) mokyklose įgyvendinimo;