Vadybos pagrindai.

Pateikčių temos: "Vadybos pagrindai."— Pateikties kopija:

1 Vadybos pagrindai

2 Pagrindinės sąvokos Vadyba –tai mokslas apie valdymą.
Vadyba (moksline prasme) - mokslo kryptis apie organizacijų valdymo metodus, principus, dėsningumus, organizacinį mechanizmą. Vadyba (praktine prasme) - specifinė veikla, kurią vykdant reguliuojami visi organizacijoje vykstantys procesai, t.y. organizacijos narių darbo planavimas, organizavimas, vadovavimas ir kontrolė. Vadyba –procesas, skirtas norimam ir nustatytam tikslui pasiekti. Vadyba – poveikio į valdomą objektą būdas, sistema. Vadyba - ekonominis išteklius (ekonominis pobūdis); poveikių sistema (administracinis-organizacinis pobūdis); žmonių klasė ar elitas (socialinis pobūdis). Vadyba – tai procesas, kuriame atliekama planavimo, organizavimo ir motyvacijos funkcijos. Vadyba - vadovo numatytų tikslų siekimą pavaldinių pastangomis. . Kuris apibr4=imas u=kliuvo?

3 Vadyba = Valdymas ? turėti valdžią, viešpatauti;
žiūrėti (darbų, reikalų) tvarkos, vadovauti, tvarkyti; reguliuoti kieno veiksmus, duoti nurodymus, rikiuoti; žiūrėti drausmės, versti klausyti, drausti; įstengti judinti, lankstyti (galūnes, sąnarius), koordinuoti judesius; galėti, mokėti naudotis; kreipti ką reikiama linkme, vairuoti; tvardyti. tvarkyti, organizuoti, būti atsakingam. laikytis, remtis.

4 Truputis istorijos Vadybos atsiradimo pagrindas yra darbo pasidalijimas; Vadybos mokslas susiformavo kaupiant praktinio valdymo patyrimo duomenis, juos analizuojant, apibendrinant, rengiant išvadas; Tikrąja vadybos mokslo pradžia yra laikytinas XIX a.; Nepaisant vadybos teorijų įvairovės vėlesnės idėjos vis dėlto neišstūmė ankstesniųjų, radikaliai neprieštarauja joms;

5 Truputis istorijos Laikui bėgant išsivystė dvi vadybos mokyklos:
Klasikinė mokslinio valdymo mokykla – vadyba yra mokslas, paremtas griežtais dėsniais (F. Tayloras, H. Granttas, L. ir F. Gilbrethai, H. Foyal, L. Urwickas ir kt.). Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla - iškelia socialinių veiksnių įtaką gamybos valdymui ir suranda naujų būdų darbo našumui didinti. Kadangi žmonės skirtingi, tai universalių dėsnių nėra, sprendimus reikia priimti priklausomai nuo situacijos (E. Mayo, D. McGregoras ir kt.).

6 Klasikinė mokslinio valdymo mokykla F. Tayloras
Žymus JAV vadybos mokslo atstovas ( )‏ Pagrindinis veikalas – “Moksliniai valdymo principai“ Laikomas mokslinio valdymo pradininku Darbas tik tuomet gali būti našus, kai jis organizuotas pagal taisykles, principus, standartus, parengtus, panaudojant naujausius mokslo pasiekimus ir ilgametę praktikos patirtį

7 Klasikinė mokslinio valdymo mokykla H. Fayol
Administruojant bet kokią veiklą, reikia nuosekliai realizuoti tokius veiksmus (etapus): numatyti (apibrėžti, kokių rezultatų norime pasiekti)‏ parengti planą (sudaryti konkrečių veiksmų reglamentą)‏ organizuoti (parinkti žmones, apibrėžti jų funkcijas, darbinius tarpusavio santykius)‏ koordinuoti (realizuoti planą, atliekant operacijas, reguliuoti, derinti veiksmus)‏ kontroliuoti (lyginti planą su rezultatais atlikus kiekvieną operaciją, įvertinti tai, kas padaryta)‏ Žymus Prancūzijos vadybos mokslo atstovas ( )‏ Pagrindinis veikalas – “Bendroji ir pramoninė vadyba” Suformulavo administracinės veiklos organizavimo teorinius pagrindus

8 Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla E. Mayo
Didelę reikšmę didinant darbo našumą turi draugiškas ir atidus dėmesys darbininkui; Svarbus ne tik darbo užmokesčio dydis, bet ir jo ryšys su darbininko statusu (blogai, kai aukštesniojo statuso darbininkui moka mažiau, negu žemesniojo statuso darbininkui); Žmogus – socialinė asmenybė ir griežtas jo elgesio reglamentavimas sukelia priešiškumą, todėl svarbi pasitenkinimo darbu sąlyga yra darbo įvertinimas, darbininko savarankiškumas ir galimybė reikšti iniciatyvą. Žymus Australijos (dirbo JAV) vadybos mokslo atstovas ( )‏ Pagrindinis veikalas – “Žmogiškosios pramoninės civilizacijos problemos“ Laikomas žmogiškųjų santykių teorijos pradininku

9 Žmogiškųjų santykių teorijos mokykla D. McGregor
Vadovavimas – darbuotojų skatinimas, nukreipimas reikiama linkme, atitinkama įtaka, siekiant, kad jie atliktų būtinas užduotis Motyvavimas – tai veiklos stimulų kūrimas ir naudojimas Tačiau nors ir galima motyvaciją tyrinėti kaip mokslinį reiškinį, tačiau akivaizdu, kad kasdieninis motyvacinių priemonių taikymas yra labiau meno, o ne mokslo dalykas Žymus JAV vadybos mokslo atstovas ( )‏ Pagrindinis veikalas – “Žmogiškoji įmonės pusė“ Teigė, kad yra dvi vadybos meno teorijos

10 Klasikinės ir žmogiškųjų santykių mokyklų palyginimai:
Klasikinė mokykla Žmogiškųjų santykių mokykla Žmogus tingus, priešiškas, stengiasi išvengti darbo Darbas – natūralus poreikis Žmogų reikia priversti siekti organizacijos tikslų Žmogus turi būti suinteresuotas siekti organizacijos tikslų, tuomet jo nereikės versti Žmogus nenori prisiimti atsakomybės Jei įmonės tikslai sutampa su žmogaus, jis noriai prisiims atsakomybę Yra geriausias būdas atlikti darbą, jį žino tik vadovas Geriausias darbo atlikimas priklauso nuo vykdytojo, todėl reikia suteikti iniciatyvą Operacijas reikia skaidyti Operacijų skaidymas didina darbo monotoniją Techniniai veiksniai lemia gamybos rezultatus Psichologiniai veiksniai svarbūs gamybai Pagrindinis motyvas dirbti – pinigai Svarbus motyvas – darbo turinys ir darbo sąlygos Reikia skatinti individą Reikia skatinti grupę

11 Kiekybinių metodų vadybos mokykla
Kiekybinių metodų mokyklos teorijų tikslas – aiškiais matematiniais skaičiavimais apskaičiuoti ir numatyti kas turės įtakos organizacijos veiklai ir pagelbėti vadovams juos išspręsti; Organizacijose veikla suskirstoma į tris svarbiausius elementus: Komunikaciją; Pusiausvyrą; Sprendimų priėmimą.

12 Kiekybinių metodų vadybos mokykla – sprendimų teorija
Šios teorijos šalininkai teigia, kad valdymo esmė - tai sprendimo priėmimas; Vadovai ypatingą dėmesį turi skirti sprendimų priėmimo optimizavimui, kadangi visi kiti veiksmai yra tik pagalbiniai; Daug dėmesio yra skiriama matematiniams metodams, kurie skirti sprendimo priėmimo optimizavimui ir apskaičiavimui, taip pat, sprendimo priėmimo rezultatams apskaičiuoti.

13 Kiekybinių metodų vadybos mokykla – matematinė teorija
Pagrindinis šios teorijos šalininkų tikslas yra nukreiptas į vadybos matematinius uždavinius. Tai yra: Organizacijos išteklius; Atsargas; Racionalų organizavimą; Periodišką darbo medžiagų keitimą;

14 Kiekybinių metodų vadybos mokykla – matematinė teorija
Matematinės teorijos pranašumai: Greitesnis ir operatyvesnis sprendimų priėmimo procesas; Atliekama išsami analizė, geriau suprantami organizacijos procesai; Paskatino kurti valdymo informacinę bazę, kuri yra būtina norint atlikti matematines valdymo analizes.

15 Kiekybinių metodų vadybos mokykla – matematinė teorija
Matematinės teorijos trūkumai: Dažnai naudoja nepagrįstas, nerealias prielaidas; Negali apskaičiuoti ir įvertini žmogaus elgsenos ir kas skatina vienokį ar kitokį elgesį; Nelieka vietos vadovo spėjimams/ intuicijai.

16 Naujosios vadybos teorijos (?): Japoniškoji ir vakarų vadyba I dalis
Japoniškoji vadyba Vakarietiška vadyba Planavimas Ilgalaikė orentacija Kolektyviniai sprendimai Sprendimai iš “apačios į viršų” Lėtas sprendimo priėmimas, bet spartus vykdymas Trumpalaikė orientacija Individualūs sprendimai Sprendimai “iš viršaus į apačią” Sprendimai priimami greitai, lėtai vykdomi Organizavimas Kolektyvinė atskomybė Dvilypė atsakomybė už sprendimą Neformali struktūra Atvira valdymo filosofija Asmeninė atsakomybė Aiški atsakomybė už sprendimą Biurokratinė struktūra Uždara valdymo filosofija Personalas Lojalus įmonei; Lėtai pasiekiamas paaukštinimas Darbas keičiamas retai Vertinami ilgalaikiai darbai Dėmesys kvalifikacijos kėlimui Lojalus profesijai Paaukštinimas priklauso nuo aplinkybių Darbas keičiamas dažnai Samdos garantijų nėra Kvalifikacija keliama pagal situaciją

17 Naujosios vadybos teorijos: Japoniškoji ir vakarų vadyba II dalis
Japoniškoji vadyba Vakarietiška vadyba Vadovavimas Vadovas – lygus grupės narys Konsensualinis sprendimų priėmimas Kooperacija Komunikavimas iš “apačios į viršų” Svarbu harmonija Vadovas – aukščiau kitų Direktyvinis sprendimų priėmimas Individualizmas Komunikavimas iš “viršaus į apačią” Svarbu aiškumas Kontrolė Kontroliuoja vienas kitą Dėmesys grupiniam darbui Saugoma grupės reputacija Svarbūs kokybes kontrolės būreliai Kontroliuoja prižiūrėtojai Dėmesys asmeniniam darbui Fiksuojami nusižengimai Nesvarbūs kokybės kontrolės būreliai

18 Pagrindinės sąvokos Tikslas – numatoma veiklos pasekmė arba geidžiami rezultatai, kuriuos organizacija bendru darbu stengiasi pasiekti. Tikslai parengiami planavimo metu ir iš anksto pranešami organizacijos nariams. ( ko siekiama). Užduotis – tai kito asmens sąmoningai apibrėžta pasekmė darbas, kurį reikia atlikti iš anksto numatytu būdu ir iš anksto nurodytu laiku. Užduotis skiriama ne asmeniui, bet tam tikroms pareigoms. (ką reikia padaryti, kad tikslas būtų pasiektas). Ištekliai (priemonės) – tai žmonės ir daiktai, kuriuos panaudojant veiksmams atlikti galima pasiekti tikslus. Technologija – tai įrengimų, įrankių ir atitinkamų techninių žinių derinys, reikalingas darbui, informacijai ar medžiagoms transformuoti į produktus arba paslaugas. Struktūra – tai sutvarkytas vadovavimo lygių ir funkcijų bendradarbiavimas, kad organizacijos tikslų būtų siekiama veiksmingiausiu būdu. Jos esmė – vienų vadovų ar padalinių pavaldumas kitiems.

19 Organizacija (institucija)‏
Pagrindinės sąvokos Tikslas, Užduotis, Ištekliai, Technologija, Struktūra Organizacija (institucija) visuma, kurios dalys prisideda prie jos tikslo sėkmingo pasiekimo. Organizacija (institucija)‏ tai sąveikaujanti hierarchirizuota žmonių grupė, turinti tam tikrus išteklius ir susibūrusi pasiekti bendrus tikslus

20 Idealios organizacijos charakteristika pagal R. Laikertą
Organizacijos tikslai formuojami dalyvaujant plačiam atstovų būriui; Organizacija yra atviras objektas, palaikantis nuolatinius ryšius su kitomis organizacijomis; Visuose organizacijos lygiuose sprendimai priimami dalyvaujant visiems jos nariams; Informacijos srautai organizacijoje gerai veikia Darbuotojai motyvuojami įvairiai; Visų lygių vadovai pasitiki pavaldiniais, svarsto ir panaudoja jų pasiūlymus; Kontrolės funkcijos decentralizuotos.

21 Organizacijos. Skirstymas
- organizacijų funkcijų visuomenės gyvenime požiūriu (draugijos, asociacijos ir t.t); nuosavybės formos požiūriu ( privačios, viešosios ir t.t.); teisinės – organizacinės formos požiūriu (individuali, tikroji ūkinė bendrija, komandatinė, UAB, AB, Valstybinės įmonės, savivaldybių įmonės); organizacijos dydžio požiūriu ( mažos, didelės, korporacijos ir t.t; - gamybos (veiklos) tipo požiūriu ( gamybos, paslaugų).

22 Organizacijos. Skirstymas
Pagal įmonės dydį: -maža įmonė - iki 50 dirbančiųjų -vidutinė įmonė - nuo 51 iki 250 dirbančiųjų; -didelė įmonė - nuo 251 ir daugiau dirbančiųjų.

23 Organizacijos. Skirstymas
Pagal įmonių veiklos sritis: 1. Sveikatos priežiūra ir socialinė rūpyba 2. Švietimas, mokslas ir studijos 3. Statyba ir remontas 4. Transportas 5. Vandens ūkis 6. Žemės ūkis 7. Miškų ūkis 8. Pramonė 9. Prekyba 10. Ekonomika ir finansai 11. Energetika 12. Informacijos priemonės 13. Informacinės technologijos ir telekomunikacijos 14. Kultūra ir menas 15. Miestų ūkis 16. Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto operacijos 17. Pramogos, poilsis ir turizmas Paslaugos

24 Organizacijos. Skirstymas
Pagal juridines formas: individualios (personalinės) įmonės; ūkinės bendrijos (tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės (pasitikėjimo) ūkinės bendrijos); akcinės bendrovės; uždarosios akcinės bendrovės; investicinės bendrovės; specialios paskirties bendrovės; kooperatinės bendrovės; žemės ūkio bendrovės; valstybinės ir savivaldybės. Nuo 2012 metų rugsėjo 1 d. - Mažosios bendrijos Mažąsias bendrijas, kaip ir individualias įmones, gali steigti tik fiziniai asmenys, tačiau bendrijos steigėjų skaičius, kitaip negu steigiant individualią įmonę, gali būti didesnis už vieną, o narių skaičius negali viršyti dešimties asmenų. ( daugiau Kam toks skirstymas reikalingas?

25 Organizacinę struktūrą lemia:
• Veiklos pobūdis; • Gamybos ar paslaugų tiekimo apimtys; • Atliekamos funkcijos ir sprendžiamų uždavinių skaičius; • Gamybos ar paslaugų tiekimo technologija; • Darbo pasidalijimo ir specializacijos lygis; • Vadybos organizacinis lygis.

26 Organizacinės struktūros tipas
Linijinė – taikoma nedidelėse, siauria veikla užsiimančiose organizacijose; Funkcinė – taikoma, kai prekių asortimentas yra nedidelis ir rinkų yra nedaug.  Centralizuota  Decentralizuota. Prekinė – taikoma, kai prekių asortimentas ir rinkų skaičius padidėja.

27 Organizacinės struktūros tipas
Štabinė – taikoma karyboje ir tikslines programas vykdančiose organizacijose; Matricinė – taikoma specifiška veikla(pvz., laivų statyba) arba tikslines programas vykdančiose organizacijose. Projektinė – taikoma konkretiems uždaviniams spręsti. Patriarchalinė – taikoma tada,kai vadovas yra vienas ir aprėpia viską.

28 Patriarchalinė sistema
Vadovas yra vienas ir aprėpia viską. Jam vienam pavaldūs administracija ir visi darbuotojai. Aukščiausio lygio vadovas (įmonininkas, patriarchas), bet kuriuo metu gali įsikišti į žemesnio lygio vadovo sprendimo sritį. jos išlaikymas pigiai kainuoja, nes yra tik vienas vadovas, kuris nieko nedaro; * kai nėra tarpininkų, žemesnių vadovų, nėra iškraipymų, tiesioginiai nurodymai; * lengva priimti sprendimus. Trūkumai: * labai daug priklauso nuo vieno asmens, kvalifikacijos (jis turi būti ir marketinge, žodiu visu sričių specialistas); * ribotas plėtimosi galimybės iki 10 pavaldinių. Privalumai? Trūkumai? Rekomendacijos?

29 Linijinė struktūra Turi minimalų valdymo pakopų skaičių ir labai aiškiai išreikštą pavaldumą. Kiekvienas vadovas atlieka visas vadybos funkcijas jam pavestoje srityje. Ši struktūra reikalauja iš kiekvieno vadovo plataus spektro žinių. ai viena seniausių valdymo struktūrų. Anot Stoškaus ( Bendrieji vadybos aspektai, 2002), ši valdymo struktūra išsiskiria tuo, jog yra tiesiogiai vertikalūs ryšiai tarp visų valdymo lygių. Pasižymi tuo, jog yra minimalus valdymo pakopų skaičius ir yra labai aiškiai išreikštas pavaldumas. Linijinė struktūra suteikia vadovui teisėtą valdžią nukreipti tiesioginius pavaldinius siekiant nustatytų įmonės tikslų, priimti sprendimus be kitų žmonių pritarimo, jis yra atsakingas už įmonės ar jos dalies visas funkcines sritis. Šiai valdymo struktūrai būdinga jog vienam aukštesnio lygio vadovui yra pavaldūs keli žemesnio lygio vadovai. Tokia struktūra dažnai dar yra vadinama komandine arba administracine. Šiai struktūrai taip pat būdingas vienvaldiškumo principas: pavaldinys gauna nurodymus iš vieno vadovo ir jam atsiskaito, o vadovo nurodymai pavaldiniui yra privalomi. Vadovas savo ruožtu yra pavaldus aukštesnio rango vadovui (Stoškus, p. 132)

30 aukštas darbo pasidalijimas griežta valdžia. Trūkumai:
Linijinė sistema Privalumas: griežta ir paprasta subordinacija tarp vadovų ir pavaldinių, aukštas darbo pasidalijimas griežta valdžia. Trūkumai: mažai reikšmingų klausimų sprendimas perkeliamas į aukštesnį lygį, žemesnio lygio vadovai praranda iniciatyvą ir savarankiškumą; kiekvienas vadovas turi beveik viską žinoti, mokėti, spręsti; kuo didesnė įmonė, tuo sunkesni sprendimai; didelėse įmonėse labai ilgas instancijų perėjimo kelias. Pagrindiniai linijinės valdymo struktūros trūkumai:  Didelių teorinių ir praktinių žinių reikalavimai vadovui;  Žemesnio lygio vadovai praranda savarankiškumą ir iniciatyvumą, o tai neskatina darbuotojo tobulėti ir siūlyti įvairias idėjas, susijusias su darbo pagerinimu;  Didelis vadovo informacinis apkrovimas. Tai atima daug laiko, kurį būtų galima panaudoti kitiems tikslams;  Įmonė gali tapti priklausoma nuo vieno žmogaus kaprizų, įsitikinimų. Paplitusi mažose įmonėse.

31 Funkcinė valdymo struktūra
tai personalo grupavimas į padalinius pagal užduotis, kurias jie atlieka. pagrindinė šios valdymo struktūros idėja – maksimaliai panaudoti specializacijos privalumus ir sumažinti vadovų apkrovimą. darbai suskirstomi pagal funkcijas, kurias vykdo specializuoti skyriai.

32 valdymo uždaviniai paskirstomi funkcijomis ir dalykiškai sprendžiami;
Funkcinė sistema Privalumas: nurodymus duoda specialybiniai vadovai, kurie yra savos srities specialistai, taip skatinamas dalykinis ir profesinis specializavimas; valdymo uždaviniai paskirstomi funkcijomis ir dalykiškai sprendžiami; mažina dubliavimą atskirų vadybos funkcijų srityse; instancijų kelias yra trumpesnis. 1. Funkcinių tarnybų darbuotojai savo darbo trūkumų priežasčių ieško kitose tarnybose, 2. Tarp vadovo ir valdomo objekto susidaro barjerai – valdymo grandys, 3. Pailgėja informacijos perdavimo kanalai, bei sunku įvertinti atskirų fukcinių tarnybų indėli į bendrą galutinį rezultatą. Kaip privalumus tikslinga būtų paminėti, jog funkcinių tarnybų specialistai yra aukštos kvalifikacijos ir be to, darbo pasidalijimas pagal funkcijas sudaro galimybes darbo našumo didinimui. Taip pat galima efektyviau vykdyti inovacinę politiką. .

33 kiekvienas bendradarbis turi daug vadovų;
Funkcinė sistema Trūkumai: kiekvienas bendradarbis turi daug vadovų; gali atsirasti prieštaravimų dėl atskirų specialybių vadovų savo reikšmingumo supratimo, ir tai gali trukdyti bendram darbui, atsiranda grėsmė kilti konfliktams; didelėje organizacijoje komandų grandinė nuo vadovų iki vykdytojo gali pasidaryti pernelyg ilga; valdymo atsakomybė yra nepaskirstyta. 1. Funkcinių tarnybų darbuotojai savo darbo trūkumų priežasčių ieško kitose tarnybose, 2. Tarp vadovo ir valdomo objekto susidaro barjerai – valdymo grandys, 3. Pailgėja informacijos perdavimo kanalai, bei sunku įvertinti atskirų fukcinių tarnybų indėli į bendrą galutinį rezultatą. Kaip privalumus tikslinga būtų paminėti, jog funkcinių tarnybų specialistai yra aukštos kvalifikacijos ir be to, darbo pasidalijimas pagal funkcijas sudaro galimybes darbo našumo didinimui. Taip pat galima efektyviau vykdyti inovacinę politiką. .

34 Štabinė linijinė sistema
Štabinėje struktūroje vadovas gali turėti didesnį ar mažesnį štabą ir panaudoti įvairių kvalifikacijų darbuotojus problemoms tirti bei sprendimams parengti. (VU struktūra) Štabinė struktūra turi ryškius funkcinės struktūros požymius. Linijinis vadovas taip pat gali turėti didesnį ar mažesni štabą ir panaudoti jį įvairioms problemoms tirti bei sprendimams parengti. Štabinį aparatą galima klasifikuoti, remiantis funkcijomis, kurias jis atlieka. Skiriami trys pagrindiniai tipai: 1. Konsultacinis aparatas, 2. Aptarnaujantis aparatas, 3. Asmeninis aparatas. Konsultacinis aparatas reikalingas tada, kai linijinės struktūros vadovybė susiduria su problema, reikalaujančia specialios kvalifikacijos. Ji gali pasitelkti atitinkamus specialistus nuolatiniam ar laikinam darbui ir tokiu būdu suformuoti konsultacinį aparatą, kuris dažniausiai naudojamas tokiose srityse, kaip: • teisė; • naujos arba specialios technologijos naudojimas; • mokymasis ar kvalifikacijos kėlimas; • konsultacijos darbui su personalu ir t.t. Aptarnaujantis aparatas – šio aparato funkcijos gali būti nukreiptos tam tikroms paslaugoms atlikti. Pvz., personalo skyrius veda darbuotojų bylas, ieško ir testuoja potencialius kandidatus darbui ir aprūpina linijinius vadovus reikiamu personalu. Asmeninisaparatas – tai aptarnaujančio aparato rūšis, padedanti firmos prezidentui, generaliniam direktoriui kokybiškai ir laiku atlikti savo pareigas.

35 Štabinė sistema Privalumas:
aiškiai padalinti valdymo uždaviniai ir valdymo atsakomybė; kiekvienas bendradarbis turi tik vieną vadovą; štabiniai darbuotojai (specialistai) rengia pasiūlymus ir pateikia juos linijiniams darbuotojams, tačiau neturi nurodymo teisės. Trūkumai: stinga operatyvumo; ilgai trunka sprendimų derinimas ir įdiegimas; konsultantai turėdami didelę sprendimų galią gali vykdyti sau palankią politiką. Tokio tipo struktūros pasižymi linijinių ir funkcinių struktūrų privalumais, taip pat turi savo specifinius privalumus:  Galimybė kvalifikuotai spręsti valdymo problemas;  Griežtas vienvaldiškumo principo taikymas;  Greitesnis reagavimas į rinkos pasikeitimus;  Kiekvienas gamybos padalinys gali būti orientuotas į „savo“ vartotojus, savo tikslus;  Galutinį rezultatą galima įvertinti pakankamai griežtai gamybinio padalinio lygiu.  Valdymo veiklos efektyvumą lemia atskirų štabų vadovų sugebėjimai ir kvalifikacija;  Funkcinės tarnybos netolygiai ir nepakankamai apkraunamos darbu;  Galimas darbo ir kitų išteklių dubliavimas. .

36 Matricinė organizacija
Yra organizuota dviem dimensijomis: pagal valdymo funkcijas ir valdomus objektus. Abi dimensijas sieja bendrai sprendžiami uždaviniai, abi jos yra lygiateisės: abi dalyvauja priimant sprendimus, bet kuriuo metu viena su kita gali komunikuoti ir keistis informacija. Praktiškai čia įteisinama dvivaldystė, tačiau ji pagrįsta, kai abiejų funkcijų vadovai yra suinteresuoti geriausiai išspręsti kilusią problemą.

37 Matricinė sistema Pranašumai:
Jungia įvairius specialius žmonių sugebėjimus sprendžiant sudėtingą problemą. Sumažėja koordinavimo klausimų, apsunkinančių daugelį funkcinių struktūrų; Dirbdami kartu visai skirtingų atsakomybės sričių darbuotojai geriau supranta vieni kitus. Teikia organizacijai lankstumo, mažina išlaidas, padeda išvengti bereikalingo specialistų dubliavimo. Trūkumai: Ne kiekvienas lengvai prisitaiko prie matricinės sistemos; Jei valdžios hierarchija netvirta ir nėra geros komunikacijos, kyla pavojus, kad prieštaraujantys nurodymai arba neapibrėžta atsakomybė gali surišti vadovams rankas.  Valdymo veiklos efektyvumą lemia atskirų štabų vadovų sugebėjimai ir kvalifikacija;  Funkcinės tarnybos netolygiai ir nepakankamai apkraunamos darbu;  Galimas darbo ir kitų išteklių dubliavimas. Kad darbas būtų efektingas, grupės nariai turi turėti gerus tarpusavio bendravimo įgūdžius, būti lankstūs ir pasirengę bendradarbiauti. Kartais žmones blogai veikia, kai personalas yra perskirstomas baigus vieną projektą ir pereinant prie kito

38 Tenzorinė organizacija
= matricinė sistema + dimensija pagal regionus Be jau minėtų gaminių grupių ir valdymo funkcijų, įvedamas valdymas pagal regionus ir visos bendros problemos sprendžiamos tarp atitinkamų padalinių vadovų. Pranašumai? Trūkumai/

39 Divizinė organizacija
Didelėse įmonėse taikomą funkcinį principą mėginama pakeisti išskiriant „divizionus“ – gaminių grupes, regionus, veiklos sritis ir pan. Taip suformuojami apžvelgiami vienetai, juose pasiekiama geresnio motyvuoto, informuotumo, rezultatų įvedimo. Divizionai yra daugiau ar mažiau savarankiški pelno, sąnaudų ir valdymo centrai, jiems perduodamos tam tikros arba visos funkcijos Divizionai gali būti organizuojami pagal įvairias sritis. Gamybos vadybos požiūriu išskiriami visi uždaviniai, pradedant aprūpinimu ir baigiant marketingu, susiję su tam tikra gaminių grupe. Pranašumai ? Trūkumai?

40 Projektų valdymas Projektų vadybos požiūriu išskiriami nauji gaminiai, paslaugos, sudėtingos problemos: laikinai sukurtoms grupėms priskiriami specialistai, jų uždavinys – išspręsti konkrečią kompleksinę problemą. Centralizacija: Visada reikalauja koordinavimo ir savarankiškumo suteikimo padaliniams. Tačiau negali būti absoliutaus padalinių savarankiškumo, nes kiekvienas padalinys turi prisidėti prie bendrų įmonės ar įstaigos tikslų siekimo. Kaip koordinuojama, kiek bus teisių perduodama, toks bus ir centralizavimo laipsnis. Decentralizacija gali būti atliekama įvairiai: pagal pelno centrus; pagal atliekamus darbus, produktus; pagal aptarnavimo funkcijas Decentralizacija: Reiškia, kad aukštesnė hierarchinė pakopa dalį sprendimo, vykdomo ir atsakomybės teisių perduoda (deleguoja) žemesniam lygiui. Pranašumai? Trūkumai?

41 Organizacijos struktūros projektavimas
Taikomi metodai: Analoginis; Ekspertinis; Analitinis.

42 Valdymo norma – tai darbuotojų skaičius, kuriems vadovauja atitinkamo lygio vadovas.
Optimalus darbuotojų skaičius grupėje yra 4 – 6 žmonės (psichologai – iki 9). Valdymo normai apskaičiuoti naudojama formulė: F=2n + [n/2 (n-1) – 1] n – pavaldinių skaičius; F – minimalus visų ryšių skaičius

43 Organizacijos veiklos reglamentavimas – Norminiai aktai

44 Vadybos vystimosi tendencijos
Organizaciniu struktūriniu požiūriu formuosis dvisluoksnės organizacijos, kuriose vieną sluoksnį sudarys mobilios savarankiškos komandos moduliai, kitą – bendrojo vadovavimo ir koordinavimo centrai. Organizacijų valdymas ateityje bus labai mobilus teik struktūrinių pertvarkymų, tiek vadybinės veiklos metodų, tiek konceptualių pokyčių požiūriu. Informacijai, specialioms žinioms tampant pagrindiniu organizacijų veiklos rezultatyvumo bei vadybos tobulinimo veiksniu, ypatingą dėmesį teks skirti personalo problemoms, žmogaus, kaip informacijos kaupėjo ir generuotojo, klausimams.

45 Organizacijos veiksniai
Organizacijos tikslų ir priemonių numatymas; Strateginis planavimas; Strateginė analizė; Konkurencinės padėties įvertinimas; Strateginio plano rengimas; Operatyvusis planas; Operatyviojo valdymo principai; Sprendimų priėmimas; Kiekybiniai ir kokybiniai metodai;